Lietuvoje pastaruoju metu pastebimai auga eismo įvykių ir juose nukentėjusių asmenų skaičius. Eismo nelaimių statistika gąsdina: auga tiek avarijų, tiek nukentėjusiųjų skaičius. Šiemet iki spalio mėnesio įvyko 2247 eismo įvykiai, per juos sužeista 2611 žmonių, o pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo užfiksuoti 2087 eismo įvykiai, sužeisti 2377 žmonės. Šiemet beveik visi rodikliai yra prastesni, lyginant su 2021 metais, kai situacija buvo geriausia per pastaruosius penkerius metus.
Eismo įvykių statistika pagal apskritis ir laiką
Didžiausias avaringumo šuolis pastebimas Šiaulių apskrityje: šiemet iki spalio įvyko 222 avarijos (pernai - 195), kuriose nukentėjo 263 žmonės (pernai - 222), o žuvo 14 žmonių (pernai - 6). Daugiausia eismo įvykių ir nukentėjusiųjų fiksuojama tankiausiai apgyvendintose Vilniaus (637 eismo įvykiai, 699 sužeisti, 20 žuvusiųjų) ir Kauno (430 eismo įvykių, 486 sužeisti, 11 žuvusiųjų) apskrityse.
Transporto kompetencijų agentūros (TKA) ataskaitoje nurodoma, kad saugiausia savaitės diena eismui yra sekmadienis (284 įskaitiniai eismo įvykiai) ir pirmadienis (298). Saugiausia eismo dalyviams yra tamsiuoju paros metu, o sutemose šiemet įvyko tik 13% visų eismo įvykių.
Šiemet daugiausia žuvo automobilių vairuotojų (33%), pėsčiųjų (23%) ir keleivių (21%).
Draudikų duomenys ir avaringiausi automobiliai
„Lietuvos draudimo“ ataskaitoje pastebima, kad šių metų rugsėjį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, eismo įvykių skaičius išaugo beveik 15%. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Robertas Radavičius pripažįsta, kad eismo įvykių skaičius išties auga, tačiau perspėja, kad draudikų duomenys gali neatitikti tikrosios situacijos.
Draudikai fiksuoja, kad tam tikrų markių automobiliai Lietuvoje dažniau patenka į eismo įvykius. Tarp tokių markių - „Toyota“, BMW, „Volkswagen“, „Audi“. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, dažniausiai dėl avarijų kreipiasi BMW markės automobilių vairuotojai. 2023 m. fiksuota 7180 tokių atvejų, o 2024 m. per pirmąjį pusmetį - 3201. BMW yra avaringiausia markė beveik visose amžiaus grupėse nuo 18 iki 55 metų. Antroje vietoje pagal avaringumą - „Volkswagen“ (5856 žalos 2023 m., 2563 šiemet per pirmąjį pusmetį). Trejetuką uždaro „Toyota“ su 4667 avarijomis praėjusiais metais ir 2237 incidentais šiemet. „Toyota“, kaip avaringiausia markė, yra tarp 56-85 metų amžiaus vairuotojų, o „Volkswagen“ - tarp vyresnių nei 86 metų vairuotojų.
Draudimo bendrovė BTA skaičiuoja, kad dažniausiai į avarijas patenka „Toyota“ markės automobiliai (5702 žalų atvejai 2023-2024 m.). Remiantis draudimo bendrovės „If“ statistika, daugiausia avarijų 2023-2024 m. patyrė „Volkswagen“ markės automobilių vairuotojai - 2528.
Didžiausios išmokos už automobilių žalą
Lietuvoje veikiantys draudikai fiksuoja ir išties išskirtinių avarijų. Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimas“ šiemet už avarijoje apgadintą „Lamborghini Urus“ išmokėjo daugiau nei 62 tūkst. eurų. Užsiliepsnojus „Opel Vectra“, buvo apgadinti šalia stovėję dar du automobiliai, o bendra išmokėta suma sudarė 47,3 tūkst. eurų. Už „Ford Ranger“ visureigio žalą atlyginta 44,6 tūkst. eurų, už „BMW X5“ - 41,7 tūkst. eurų.
Bendrovė „If“ vieną didžiausių žalų fiksavo „Porsche“ markės automobiliui - 72 tūkst. eurų. ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas nurodė, kad šiais metais didžiausi nuostoliai transporto priemonėms siekė nuo 40 tūkst. iki 100 tūkst. eurų, pusė šių transporto priemonių - vokiškų markių automobiliai. Vidutinė prabangių automobilių, tokių kaip „Maserati“, „Bentley“, „Jaguar“, „Porsche“, žala siekia apie 3,5 tūkst. eurų.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, kasmet automobilių žalų fiksuojama vis daugiau, auga ir vidutinių žalų dydis. Šiemet bendrovė jau išmokėjo daugiau nei 10 mln. eurų. Pirmąjį šių metų pusmetį automobilių žalų skaičius išaugo beveik 10%, o bendra išmokų suma padidėjo daugiau nei 1 mln. eurų ir perkopė 13 mln. eurų.
Eismo įvykių priežastys ir prevencija
Eismo įvykiai yra viena pagrindinių žmonių mirties priežasčių visoje Europoje. Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuriai nuo 2011 iki 2021 metų pavyko sumažinti eismo įvykiuose žuvusiųjų asmenų skaičių daugiau nei 50%. Tačiau net ir ženkliai sumažinus žuvusiųjų skaičių, Lietuva vis dar šiek tiek atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio.
Eismo įvykių statistika padeda sekti autoįvykių skaičių, jų tipą, dokumentuoti sužeistųjų bei žuvusiųjų skaičių, siekiant taikyti įvairias prevencines programas kelyje ir sumažinti avarijų kiekį.
Pagrindinės eismo įvykių priežastys
- Netinkamas transporto priemonių vairuotojų elgesys: Tai pati dažniausia eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis. Jai priskiriamas neatidumas lenkiant, chuliganiškas vairavimas, skubėjimas, kelio dangos neįvertinimas, mobiliojo ryšio priemonių naudojimas, valgymas.
- Dalyvavimas eisme apsvaigus: Tai viena iš daugiausiai mirčių atnešančių eismo įvykių priežasčių. Vairuotojai, vartoję alkoholio, narkotikų ar tam tikrų vaistų, gali tapti neatidūs, nesiorientuoti kelyje, nesuvokti atstumo tarp transporto priemonių.
- Greičio viršijimas: Viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, sukeliančių autoįvykius. Eismo įvykių statistika nurodo, kad 2023 metais saugaus greičio nesilaikymas sudarė daugiau nei 50% autoįvykių, kuriuose žuvo žmonės.
- Netinkamas pėsčiųjų elgesys: Pėsčiųjų neatidumas, skubėjimas, atšvaitų bei liemenių nenaudojimas tamsiame kelyje, mobiliojo ryšio priemonių naudojimas, ausinės.
- Netinkama ar nebaigta infrastruktūra: Gali pakišti koją dviratininkams.
- Transporto priemonių techninė būklė: Netinkamas padangų protektoriaus gylis yra dažna autoįvykio priežastis.
- Oro sąlygos: Meteorologiniai reiškiniai, tokie kaip liūtys, sniegas, šlapdriba, ledas ir rūkas, daro didelę įtaką eismui kelyje ir gali sukelti sudėtingas sąlygas.
Dažniausi automobilių gedimai, sukeliantys avarijas
ERGO Insurance žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas teigia, kad avarijas sukelia net ir transporto priemonės, kurioms neseniai atlikta techninė apžiūra. Norint sumažinti netikėtų gedimų tikimybę, vertėtų profilaktiškai tikrinti automobilio būklę kur kas dažniau - bent kartą per tris mėnesius.
- Netvarkinga važiuoklė: Dažniausia avarijų, susijusių su automobilių gedimais, priežastis. Su automobilių guoliais susiję įvykiai būdingesni sunkiajam transportui. Staiga atsiradęs bildesys, ūžesys, pablogėjęs automobilio manevringumas, vairo drebėjimas - tai simptomai, į kuriuos privaloma atkreipti dėmesį.
- Ratų guolių gedimai: Nepakeistas guolis gali sukelti rimtą eismo įvykį, kurio žala bus milžiniška. Sunkiajam transportui tokie įvykiai ypač pavojingi dėl didelio greičio ir gabenamų brangių krovinių.
- Stabdžių sistemos gedimai: Nors dažniausiai pastebimi dar neišvažiavus iš aikštelės, kartais pasitaiko ir kelyje. Šios avarijos yra skaudžiausios, ypač kai gedimas pastebimas tik pasiekus kliūtį.
- Sudėvėtos padangos: Važinėjimas sudėvėtomis padangomis nėra pateisinamas ir yra viena iš kontroliuojamų avarijų priežasčių, kurias vairuotojai turėtų stengtis sumažinti.
Prevencinės programos ir sąmoningumo kėlimas
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) naudoja metodą „5 kodėl“, siekiant nustatyti tikslią autoįvykio priežastį ir sukurti nuoseklią įvykių grandinę. LTSA nuolatos rengia prevencines programas, skatinančias vairuotojų sąmoningumą. Tai apima platesnes teorijos temas besimokantiems vairuoti bei saugaus praktinio vairavimo pamokas slidžiame kelyje arba tamsiuoju paros metu.
Svarbiausia vairuojant - atidumas. Reikia numatyti visų aplink esančių eismo dalyvių galimus veiksmus, visuomet pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į kelio ženklus, oro sąlygas ir situaciją kelyje. Nevairuoti apsvaigus ar labai pavargus. Vien netinkamas sprendimas kelyje gali tapti mirtinu, todėl vairuoti reikia jausdamas atsakomybę už savo ir kitų eismo dalyvių gyvybę.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Robertas Radavičius pabrėžia, kad nors eismo įvykių skaičius auga, draudikų duomenys gali ir neatitikti tikrosios situacijos. Tačiau daugelį metų iš eilės Lietuvos keliuose žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius mažėjo, tačiau šiemet ryškėja priešingos tendencijos.
Nepaisant baudų ir net rizikos prarasti vairuotojo pažymėjimą, lietuviai vairuodami telefonų nepaleidžia iš rankų. „Niekaip neišsprendžiama naudojimosi telefonais problema“, - pastebi R. Radavičius.
Naujasis administracinių teisės pažeidimų kodeksas, įsigaliojantis nuo kitų metų balandžio, numato, kad už pavojingą lenkimą netgi gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas. Tačiau vien baudimais situacijos nepakeisime - svarbiausia yra vairuotojų sąmoningumo kėlimas. Sąmoningumo kėlimas yra ilgas procesas, tačiau dabar situacija mūsų keliuose yra kur kas geresnė negu prieš 10 metų.
Tragiškos avarijos Lietuvoje
Nelaimė Grinkiškio kaime
Tragiška avarija sukrėtė Radviliškio rajono, Grinkiškio kaimo gyventojus. Dėl slidžios kelio dangos moteris nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į sunkvežimį „Man“. Ugniagesiai gelbėtojai, atvykę į įvykio vietą, išvydo visiškai sumaitotą automobilį ir jame be sąmonės įkalintą moterį, kurią nepavyko atgaivinti. Sunkvežimio vairuotojas tikino, kad nei jis, nei moteris leistino greičio neviršijo, o kelias dėl plikledžio buvo itin slidus.
Avarija su neblaiviais vairuotojais Radviliškio rajone
Radviliškio rajono policijos pareigūnai Grinkiškio miestelyje pastebėjo automobilį „Audi A4“ su vokiškais valstybiniais numeriais. Vairuotoja, sustabdoma transporto priemonė, padidino greitį ir nurūko toliau. Po persekiojimo automobilis buvo rastas ant akmenų krūvos. „Audinėje“ nebuvo nė gyvos dvasios, ji buvo užrakinta, bolavo iššovusios oro pagalvės. Netoliese pareigūnai pastebėjo vaikščiojančius du asmenis - „Audi A4“ savininką ir keleivę, kurie abu buvo neblaivūs (2,40 prom. ir 1,37 prom.). Keleivė patyrė dviejų šonkaulių lūžius, bet nebaigus apžiūros pasišalino iš ligoninės.
Nustatyta, kad automobilį vairavo savininko draugė, 27 metų Raseinių rajono gyventoja, kuri taip pat buvo pasišalinusi iš įvykio vietos kartu su savo motina ir keturmete dukra. Po keturių valandų policija moterį surado jos namuose. Jai nustatytas 0,45 prom. girtumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas už kelių transporto priemonės vairavimą neblaiviai ir kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Už tai gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Tragiška avarija Molėtų plente
Šią savaitę Vilnių ir visą Lietuvą sukrėtė skaudi nelaimė Molėtų plente, kai vienam vairuotojui išvažiavus į priešpriešinę juostą susidūrė trys automobiliai ir iš karto žuvo du vairuotojai. Šalyje eismo įvykiuose praėjusią parą nukentėjo 11 žmonių, tarp kurių trys nepilnamečiai.
Avarija Maišiagaloje
Šios savaitės pradžia buvo paženklinta siaubinga avarija Vilniaus rajone, Maišiagalos miestelyje, kurios metu žuvo net 5 žmonės, iš jų 3 nebuvo dar sulaukę nė 18 metų. Aiškėja daugiau detalių: 25-erių metų jaunuolis neturėjo teisės vairuoti.
Eismo įvykių tyrimas ir liudininkų vaidmuo
Po tokių nelaimių, kaip Plungės rajone įvykusi tragiška avarija, kurios metu žuvo beveik visa šeima, tyrimas prasideda nuo informacijos surinkimo iš įvykio vietos. Policija, gaisrinė, greitoji medicinos pagalba nedelsiant siunčiamos į įvykio vietą. Policijos pareigūnų reakcija turi būti greita, kadangi rudens periodu ankstyva tamsa ir lietus greitai naikina svarbias detales.
Nemaža problema yra tai, kad liudininkai yra apklausiami po kelis kartus - duoda parodymus policijos pareigūnams, po to - teisme, kuris paprastai vyksta po metų ir daugiau. Per tą laiką žmonės neretai pamiršta kai kurias detales, todėl vengia liudyti.
Eismo įvykiai užsienyje su Lietuvos transporto priemonėmis
„ERGO Insurance“ žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, iš viso užsienio šalyse šiemet fiksuota beveik 1420 eismo įvykių, kuriuose dalyvavo Lietuvoje registruotos transporto priemonės. Tai yra 15% mažiau lyginant su praėjusiais metais. Daugiausiai jų - beveik 300 - fiksuoti Vokietijoje. Antra pagal šį rodiklį užsienio valstybė - Lenkija (212 eismo įvykių).
Lietuviai dažnai nustemba dėl užsienyje net ir palyginti nedidelės avarijos metu patirtų nuostolių. Vakarų Europoje gerokai skiriasi požiūris į patirtas žalas, ten įprasta atlyginti ir sveikatos ar net moralinę žalą. Šiose šalyse taip pat išauga ir patirti materialiniai nuostoliai - daugiausiai dėl vakarietiškų remonto ir keičiamų automobilio dalių kainų.
Eismo įvykių skaičius nebūtinai susijęs su lietuvių išvykų dažnumu į kitas šalis, ypač svarbi ir toje šalyje vyraujanti eismo kultūra. Lietuvoje eismo intensyvumas santykinai nedidelis, lyginant su daug tankiau apgyvendintomis Europos valstybėmis, todėl natūralu, kad vairuotojams iš Lietuvos reikia laiko persiorientuoti.
Eismo saugumo gerinimas ir ateities perspektyvos
Kiekviena griežtinanti priemonė turi savo tikslą, tačiau kita svarbi priemonė - vairuotojų sąmoningumo kėlimas. Pavyzdžiui, švedai siekia nulio žuvusiųjų keliuose. Visuomenės sąmoningumo ugdymas, atsakingas požiūris į vairavimą ir kelių eismo taisyklių laikymasis yra esminiai veiksniai, siekiant sumažinti eismo įvykių skaičių ir jų pasekmes.
Vairuotojams reikėtų nepamiršti, kad avarijų išvengti leidžia atsargumas, kiekvienos šalies eismo taisyklių laikymasis, kelio ženklų sekimas, pagarba kitiems eismo dalyviams. Be to, prieš vykstant į tolimesnę kelionę, reikėtų pasirūpinti ir tinkama automobilio technine būkle - geromis padangomis, veikiančiais žibintais.
Atidumas kelyje gali išgelbėti gyvybę, tačiau avarijos rizika išlieka net ir būnant budriems. Todėl verta pasirūpinti papildomu saugikliu: privalomuoju ir KASKO automobilio draudimu, kuris padės išvengti finansinių nuostolių įvykus eismo įvykiui.
Transporto kompetencijų agentūra nustatė 2024 metų juodąsias dėmes valstybinės reikšmės keliuose ir sudarė 33 juodųjų dėmių, kur daugiausia eismo įvykių, žemėlapį. Viena iš tokių vietų Vilniuje - Savanorių žiedinė sankryža, kurioje pernai iš viso buvo užfiksuota daugiau nei 90 eismo įvykių. Iš viso sostinės žiedinėse sankryžose 2023 m. įvyko 250 eismo įvykių, o bendra nuostolių suma siekė 272 tūkst. eurų.
tags: #avarijos #gamybinese #linijose #lietuvoje