Pasaulinė automobilių gamyba

Automobilių pramonė yra viena svarbiausių transporto priemonių gamybos šakų pasaulyje, užimanti didelę gamybos apimčių dalį įvairiose šalyse. Įmonės gamina platų transporto priemonių ir jų komponentų spektrą.

Pasaulinės automobilių pramonės tendencijos

Pasaulinė automobilių pramonė yra viena didžiausių ir dinamiškiausių pasaulio ekonomikos šakų. Kasmet milijonai automobilių išrieda iš gamyklų, tenkinant vartotojų poreikius ir skatinant ekonomikos augimą. Įmonės nuolat konkuruoja tarpusavyje, investuodamos į inovacijas, plėsdamos gamybos apimtis ir ieškodamos naujų rinkų.

Lengvųjų automobilių gamyba

Lengvųjų automobilių gamybos apimtys pasaulyje yra didelės. 1997 m. Vakarų Europoje pagaminta 39,3 % visų lengvųjų automobilių, Azijoje - 30,4 %, Šiaurės Amerikoje - 24 %. Daugiausia lengvųjų automobilių gamina Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Vokietija. Šios šalys taip pat yra didžiausios automobilių eksportuotojos. Apie 60 % pasaulinės lengvųjų automobilių gamybos tenka šešioms didžiausioms bendrovėms. Daugiausia eksportuoja Japonija, Vokietija, Prancūzija ir Pietų Korėja.

2016 m., pirmą kartą istorijoje, per vienerius metus buvo pagaminta per 70 milijonų asmeninių automobilių. Automobiliai (arba motorinės transporto priemonės) sudaro maždaug 74 % visos metinės motorinių transporto priemonių gamybos pasaulyje. Likusius 26 %, kurie neįtraukiami į šią statistiką, sudaro lengvosios komercinės transporto priemonės ir sunkvežimiai (motorinės transporto priemonės su mažiausiai keturiais ratais, naudojamos prekių gabenimui), autobusai, turistiniai autobusai ir mikroautobusai (turintys daugiau nei aštuonias sėdimas vietas, be vairuotojo sėdynės).

Didžiausios automobilius gaminančios valstybės (2016 m.)

Daugiau nei 60 % automobilių pagaminama Azijoje ir Okeanijoje, o Europa pagamina apie 26 %. Didžiausiomis automobilių gamybos šalimis 2016 metais buvo:

1. Kinija: 24 420 744 (33,9 % pasaulinės gamybos)
2. Japonija: 7 873 886 (10,9 % pasaulinės gamybos)
3. Vokietija: 5 746 808 (8,0 % pasaulinės gamybos)
4. JAV: 3 934 357 (5,5 % pasaulinės gamybos)
5. Pietų Korėja: 3 859 991 (5,4 % pasaulinės gamybos)
6. Indija: 3 677 605 (5,1 % pasaulinės gamybos)
7. Ispanija: 2 354 117 (3,3 % pasaulinės gamybos)
8. Meksika: 1 993 168 (2,8 % pasaulinės gamybos)
9. Brazilija: 1 778 464 (2,5 % pasaulinės gamybos)
10. Jungtinė Karalystė: 1 722 698 (2,4 % pasaulinės gamybos)

Kitų šalių, tokių kaip Prancūzija, Čekijos Respublika, Rusija, Iranas, Slovakija, Indonezija, Turkija, Tailandas, Kanada, Italija, Lenkija, Vengrija, Malaizija, Rumunija, Belgija, Pietų Afrika, Taivanas, Argentina, Švedija, Slovėnija, Portugalija, Austrija, Uzbekistanas, Serbija, Suomija, Nyderlandai, Egiptas ir Ukraina, indėlis į pasaulinę automobilių gamybą taip pat reikšmingas, tačiau sudaro mažesnes dalis.

Kinijos dominavimas

Kinija dominuoja pasaulinėje automobilių gamyboje. 2023 m. Kinija užėmė pirmą vietą su 32,2 % viso pasaulinės gamybos, pagaminusi 30 160 966 transporto priemones. Tai rodo, kad beveik trečdalis visų praėjusiais metais pagamintų automobilių buvo pagaminti Kinijoje. Šalis šiuo metu turi pajėgumų pagaminti daugiau nei dvigubai didesnį automobilių kiekį, nei yra vidaus paklausa. 2006 m. Kinija buvo trečia didžiausia automobilių rinka pasaulyje, o automobilių pardavimai Kinijoje išaugo beveik 40 %, iki 4,1 mln. vienetų. Netrukus po to Kinija tapo didžiausia automobilių rinka pasaulyje, nes nedidelis transporto priemonių skvarbumas, didėjančios pajamos, didesnis kreditų prieinamumas ir krintančios automobilių kainos pakėlė pardavimus virš Japonijos lygio. Be to, transporto priemonių skvarbumas Kinijoje vis dar siekia tik apie 150 transporto priemonių 1000 žmonių, palyginti su maždaug 700 transporto priemonių 1000 žmonių brandžiose G7 rinkose.

Krovininių automobilių ir autobusų gamyba

Krovininių automobilių ir autobusų gamyba taip pat yra svarbi. Daugiau kaip 50 % pasaulinės jų gamybos tenka Šiaurės Amerikai, apie 25 % - Azijai, 15,7 % - Vakarų Europai. Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija ir Kanada yra didžiausios krovininių automobilių ir autobusų gamintojos. Kasmet pasaulyje pagaminama apie 2,5 mln. sunkvežimių. Apie 70 % pasaulinės autobusų gamybos tenka Azijai. Didžiausios troleibusų gamintojos yra Nepriklausomų Valstybių Sandrauga, Čekija, Vokietija, Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Gamybos centrai ir globalizacija

Automobilių pramonei sparčiai plėtojantis, didžiausiais automobilių gamybos centrais tapo Detroitas (JAV), Londonas ir Birminghamas (Didžioji Britanija), Paryžius (Prancūzija), Tokijas (Japonija), Turinas (Italija), Stuttgartas ir Wolfsburgas (Vokietija).

Iš pradžių tam tikros markės automobiliai buvo gaminami vienoje įmonėje ar valstybėje, vėliau atskirų detalių ir mazgų fabrikai buvo išdėstyti visame pasaulyje, o automobiliai surenkami jų naudojimo rajonuose.

Pasaulinė automobilių gamyba (1999-2016 m.)

Pateikiame pasaulinės asmeninių automobilių gamybos statistiką nuo 1999 iki 2016 metų:

Automobilių gamintojai ir jų pelningumas

Didelės pardavimų apimtys negarantuoja milžiniško pelno. Tikroji sėkmės formulė - kiek gamintojas uždirba nuo vieno parduoto automobilio. Naujausi duomenys rodo, kad ne visiems gamintojams sekasi surasti sėkmingos formulės receptą.

2024 metais visame pasaulyje buvo parduota daugiau nei 70 mln. naujų automobilių. „Automotive News“ duomenimis, automobilių verslas gamintojams praėjusiais metais sugeneravo maždaug 2,4 trilijono eurų apyvartą, o tai reiškia, kad vidutiniškai vienas automobilis atnešė apie 32 483 eurų pajamų. Nors 2024 metais naujų automobilių paklausa sumažėjo maždaug 50 tūkst. vienetų, tačiau 30-ies didžiausių gamintojų ataskaitos rodo 2,4 % pajamų augimą. Vis dėlto, visi rodikliai nublanksta prieš veiklos pelno maržą, kuri nurodo, kokį grynąjį pelną gamintojas uždirbo nuo vieno parduoto automobilio.

Pelningiausi automobilių gamintojai (2024 m.)

2024 metais absoliučiu lyderiu tapo „Ferrari“. Italų gamintoja praėjusiais metais uždirbo net 1,88 mlrd. eurų grynojo pelno, o tai atitinka 28 % veiklos maržą. „Ferrari“ nuo kiekvieno automobilio uždirbo 136 671 eurą.

Antroje vietoje - dar vienas brangių automobilių gamintojas - „Porsche“, kurio pelno marža 2024 metais siekė 14,06 %.

Trečioje vietoje atsidūrė pigių, biudžetinių, masėms skirtų automobilių gamintoja „Suzuki“. Japonų gamintojos veiklos marža 2024 metais siekė 10,3 %. Tokį įspūdingą rodiklį gamintojui pavyko pasiekti ne dėl didelių kainų, o dėl ypatingai kruopščiai sustyguoto kaštų efektyvumo.

Panašų rodiklį praėjusiais metais užfiksavo vienas didžiausių automobilių gamintojų pasaulyje - „Toyota“. 2024 metais gamintojo veiklos marža siekė 10,25 %.

Tarp kitų pelningiausių automobilių gamintojų 2024 metais buvo:

• Subaru: 9,83 %
• Hyundai-Kia: 9,52 %
• Mercedes-Benz: 9,34 %
• BMW Group: 8,08 %
• Isuzu: 7,25 %
• Tesla: 7,25 %

Mažiausiai pelningi automobilių gamintojai (2024 m.)

Didžiulį nuosmukį praėjusiais metais patyrė „Stellantis“ koncernas. Jeigu 2023 metais koncerno veiklos marža siekė 11,81 %, 2024 metais ji susitraukė iki vos 2,35 %. Tai reiškia, kad nuo kiekvieno parduoto automobilio „Stellantis“ vidutiniškai uždirbdavo 656 eurus - 82 % mažiau nei 2023 metais.

Sudėtingoje padėtyje 2024 metais taip pat atsidūrė keletas gamintojų iš Kinijos, tokių kaip „Great Wall Motor“, kuris užfiksavo vos 0,87 % siekiančią pelno maržą. Ne ką geriau sekėsi sunkumų kamuojamai „Nissan“, „Ford“ ir „Tata Group“.

• Great Wall: 0,87 %
• Nissan: 1,22 %
• Stellantis: 2,35 %
• Tata Group: 2,4 %
• Ford: 2,82 %
• Mazda: 4,01 %
• Renault: 4,58 %
• Li Auto: 4,86 %
• Mitsubishi: 4,99 %
• Geely: 5,58 %

Automobilių gamintojų pelno marža (2023 m.)

2023 metais „Ferrari“ buvo pelningiausiai dirbantis automobilių gamintojas pasaulyje. Vidutinė metų pelno marža siekė net 27 % arba 3 % daugiau negu 2022 m. Antroje vietoje įsitaisė dar vienas sportiškų automobilių gamintojas - „Porsche“. 2023 ir 2022 metais „Porsche“ pelno marža išliko stabili - 18 %.

Trečioje vietoje pagal pelningumą buvo BMW grupė, kurią sudarė BMW, „Mini“, „Rolls-Royce“ ir „BMW Motorrad“ prekės ženklai. 2023-aisiais pelno marža išaugo 2,1 % - iki 11,9 %. Aukštą poziciją praėjusiais metais užfiksavo „Stellantis“ koncernas, kurio pelno marža 2023 metais išaugo iki 11,8 % (+0,5 %).

Apskritai, didžiausią augimą praėjusiais metais pademonstravo „Jaguar Land Rover“ koncernas. Jeigu 2022 metais koncernas patyrė 1,9 % nuostolį, 2023 m. pelno marža išaugo iki 11 %. Tuo tarpu „Tesla“ praėjusiais metais patyrė nežymų smukimą. Pelno marža sumažėjo nuo 16,8 % iki 9,2 %.

Visų automobilių gamintojų pelno marža 2023 m. (su palyginimu su 2022 m.):

• Ferrari: 27 % (+3 %)
• Porsche: 18 % (0)
• BMW grupė: 11,9 % (+2,1 %)
• Stellantis: 11,8 % (+0,5 %)
• Kia: 11,6 % (+3,3 %)
• Daimler: 11,4 % (-0,9 %)
• Toyota: 11,1 % (+3,9 %)
• Jaguar Land Rover: 11 % (+12,9 %)
• Subaru: 9,5 % (+3,1 %)
• Hyundai: 9,3 % (+2,4 %)
• Tesla: 9,2 % (-7,6 %)
• Isuzu: 9,1 % (+1,4 %)
• Suzuki: 8,5 % (+1,4 %)
• Mitsubishi: 7,2 % (-0,4 %)
• Volkswagen Group: 7 % (-0,9 %)
• BYD: 6,3 % (+1,2 %)
• Honda: 5,8 % (+0,1 %)
• General Motors: 5,4 % (-1,2 %)
• Volvo: 5 % (-1,8 %)
• Mazda: 5 % (+0,8 %)
• Renault: 4,7 % (0)
• Nissan: 4,6 % (+1,1 %)
• Ford: 3,1 % (-0,9 %)
• Great Wall: 1,6 % (-3,2 %)
• Aston Martin: -6,8 % (+3,5 %)

Naujų automobilių kainos ir pelnas Vokietijoje

Duisburgo-Esseno universiteto specialistų atliktas tyrimas atskleidė, kad vienas iš 3,08 mln. 2023 metais Vokietijoje parduotų naujų automobilių vidutiniškai kainavo 26 000 eurų. Skirtingai nei visoje likusioje Europoje, naujų automobilių pardavimai Vokietijoje augo. Šioje šalyje populiariausi buvo vietinių markių automobiliai, o pelningiausiai savo automobilius pardavinėjo „Porsche“ gamintojas. Vienas parduotas „Porsche“ automobilis gamintojui uždirbo net 17 053 eurus pelno. Tai absoliutus automobilių gamintojų rekordas.

Antroje ir trečioje vietoje liko atitinkamai BMW ir „Audi“ gamintojai. Viena parduota BMW mašina gamintojui iš Miuncheno uždirbo 4132 eurus, tuo tarpu „Audi“ tenkinosi 3721 euru pelno. Ketvirtoje vietoje liko „Mercedes“ automobilių gamintojas. Vienas parduotas naujas automobilis gamintojui iš Štutgarto atnešė 3032 eurus pelno.

Korėjietiškų „Hyundai“ ir „Kia“ markių gamintojas nuo kiekvieno parduoto naujo automobilio uždirbo 1183 eurus. Tuo tarpų japonų „Nissan“ gamintojui liko 890 eurų nuo vieno parduoto automobilio.

Kitoje svarstyklių pusėje - „General Motors Europe“ ir „Ford“ automobilių gamintojai. Kiekvienas parduotas „Opel“ ir „Chevrolet“ automobilis „GM Europe“ padaliniui kainavo 834 eurus, kiekviena parduota „Ford“ mašina gamintojui atsiėjo net 967 eurus. Su minuso ženklu metus baigė ir prancūziškų automobilių gamintojai. Kiekvienas parduotas „Renault“ automobilis gamintojui kainavo papildomą 241 eurą, PSA koncerno gaminami „Peugeot“ ir „Citroen“ atsiėjo po 510 eurų.

Automobilių skaičius pasaulyje

Manoma, kad šiandien pasaulio gatvėmis ir keliais važinėja daugiau nei milijardas asmeninių automobilių. Milijardo vienetų riba buvo pasiekta 2010 metais pirmą kartą. Tik Jungtinėse Valstijose 2016 metais buvo užregistruota 268 799 083 „kelio“ transporto priemonės, iš kurių 192 774 508 buvo asmeniniai automobiliai.

Lietuvos automobilių pramonė

Lietuvoje veikia ne viena įmonė, gaminanti gana sudėtingas automobilių detales, kurios dažnai lieka nepastebėtos plačiajai visuomenei. Pavyzdžiui, vienoje Kauno įmonėje, kurioje dirba daugiau nei 200 darbuotojų, gaminami jungikliai ir kiti prietaisų skydelių komponentai, naudojami ne tik „Volvo“ sunkvežimiuose, bet ir „Saab“, „Peugeot“, „Citroën“ bei GM koncerno automobiliuose.

Tokių Lietuvoje beveik nežinomų įmonių, kurios įvairius įrengimus tiekia stambioms automobilių kompanijoms, yra ne viena ir ne dvi. Dauguma jų buvo įkurtos be užsienio investicijų. Šios įmonės moka mokesčius į valstybės biudžetą ir kuria darbo vietas, o eksportuojamoms prekėms netaikomas PVM mokestis, kas suteikia didelę naudą valstybei. Viena iš tokių įmonių gavo užsakymą pagaminti kelių lygių klimato kontrolės saulės sensorius, matuojančius temperatūrą salone. Pasaulyje ne tiek daug įmonių gamina tokius nišinius produktus, todėl Lietuvos įmonės gauna specializuotus užsakymus.

Bendravimas su užsienio partneriais reikalauja skirtingų įgūdžių: su švedais lengva bendrauti, vokiečiai gali būti kiek arogantiški, o japonai priima sprendimus lėtai, tačiau stebina kruopštumu ir tikslumu. Lietuvos verslininkams svarbu įtikinti klientus, kad jų produkcijos kokybė nesiskiria nuo Vakarų europietiškos, o kaina atitinka kokybę.

Kinų gamintojai pasiekė aukštą kokybės lygį, tačiau jiems sudėtinga bendrauti su vakariečiais ir užimti nišines rinkas. Jei jie turi produktą, gali pagaminti milijoną kopijų, tačiau dažnai tiek didelių apimčių neprireikia, o dėl sudėtingo derinimo proceso jie negali pradėti sandorio.

Pasaulinės krizės ir Lietuvos automobilių pramonės atsigavimas

Pasaulinė krizė palietė ir smulkiuosius automobilių detalių gamintojus iš Lietuvos. Gamybos apimtys, kurios nuolat augo, sustojo ir net šiek tiek pradėjo kristi. Teko mažinti atlyginimus. Tačiau automobilių pramonė atsigauna.

Pirmąjį metų pusmetį Lietuvos vairuotojai „carvertical“ automobilių istorijos patikros platformoje labiausiai domėjosi 3-ios serijos „BMW“ automobilių istorija. Už šio modelio rikiuojasi 5-ios serijos „BMW“, „Volkswagen Passat“, „Audi A4“, „Audi A6“. Lyginant su 2023 m. pirmuoju pusmečiu, į pirmąjį dešimtuką įsiveržė „Škoda Octavia“, „Opel Astra“ ir „Škoda Superb“.

Vokiški automobiliai, tokie kaip „BMW“ ir „Audi“, jau daugelį metų dominuoja naudotų transporto priemonių rinkoje. Populiariausių markių dešimtukas per metus nepasikeitė - sąrašo viršuje dominuoja „BMW“, „Audi“, „Volkswagen“, „Mercedes-Benz“ ir „Toyota“. Tai rodo, jog lietuvių vairuotojai išlieka ištikimi toms pačioms automobilių markėms.

Tarp visų tyrime dalyvavusių šalių, per metus labiausiai augo „Mini Coupé“, „Tesla Model 3“, „Tesla Model X“, „Audi RS7“ bei „Jaguar E-Pace“ populiarumas. Naudoto automobilio ieškantys lietuvių pirkėjai santūresni - labiausiai šalyje didėjo „Opel Zafira“ istorijos patikrų skaičius.

Paklausūs modeliai neretai tampa sukčių taikiniu. Rinkoje pilna automobilių su suklastota rida. 7,6 % visų „carvertical“ tikrintų 3-ios serijos „BMW“ turėjo pakoreguotus odometro rodmenis, todėl šio modelio pirkėjai turėtų būti itin atidūs. Beveik visose rinkose ir toliau stabilizuojasi naudotų automobilių kainos - jos po truputį krenta. Kainų mažėjimą lemia naujų automobilių rinkos atsigavimas. Kalbant apie elektromobilius, šalyse, kur buvo įvestos lengvatos, elektromobilių rinka pagyvėjo, bet tai tik trumpalaikė tendencija.

tags: #kiek #pagaminama #automobiliu #pasaulyje