Mercedes visureigių avarijų statistika ir eismo saugumo tendencijos

Pastarieji metai nustebino palyginti nešiurpia avaringumo statistika Lietuvoje. Per visus 2021-uosius šalies keliuose, pirminiais Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, žuvo 146 žmonės, o tai yra 29, arba apie 17 proc., mažiau nei 2020 metais per tą patį laikotarpį. Laimė, žuvusiųjų keliuose skaičius nepadidėjo po rimtos avarijos Ukmergės rajone, kai paskutinę metų dieną į nelaimę pateko „Mercedes-Benz“ vairuotojas.

2020 m. žuvusių keliuose skaičius per 12 mėnesių buvo 175, o pernykštė juodoji statistika sustojo ties 146 auka.

Eismo įvykių analizė 2021 metais

Dėl avarijos Vilniaus apskrities policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas, pirminėje bylos medžiagoje fiksuota tokia detali fabula: gruodžio 31 d. apie 17 val. Ukmergės r., Veprių sen., ties Mankūnų kaimu, kelio Lokėnai-Vepriai-Gelvonai 12 km, neblaivaus (2,28 prom.) vyro (gimusio 1989 m.) vairuojamas automobilis „Mercedes-Benz C250“ atsitrenkė į priešpriešiais važiavusį automobilį „Opel Astra“, vairuojamą vyro (gimusio 1988 m.), nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 (1) str. 1 d. (kai vairavimo apsvaigus, kai nustatomas didesnis nei 1,5 prom. girtumas).

2021 m. keliuose daugiausia žuvo vairuotojų - 69 (10 motociklų, 6 krovininių automobilių, traktoriaus, keturračio motociklo ir mopedo), keleivių - 37 ir pėsčiųjų - 27 (10 pėsčiųjų perėjose). Tarp žuvusiųjų - 8 nepilnamečiai (6 berniukai ir 2 mergaitės; 5 keleiviai, dviračio vairuotojas, pėsčiasis ir paauglys, vairavęs lengvąjį automobilį).

Per naujausią LKPT atstovų apžvelgtą savaitę (gruodžio 24-30 d.) eismo įvykiuose žuvo trys žmonės (2 vyrai ir moteris; 2 vairuotojai ir keleivis), jų amžiaus vidurkis - 45 metai. Sužeisti 43 asmenys: 18 vairuotojų (42 proc.), 13 keleivių (30 proc.), 11 pėsčiųjų (26 proc.), dviračio vairuotojas. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės eismo įvykių neužregistruota.

Per savaitę įvyko 39 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Palyginti statistiką su praėjusių metų ta pačia savaite, įvyko 14 įvykių daugiau, sužeista žmonių 15 daugiau, žuvo 1 daugiau.

Eismo įvykiai, kuriuose neišvengta žūčių:

• Gruodžio 24-osios, penktadienio, pavakarę, Šilalės rajone, Gatautiškės kaimo teritorijoje, krašto kelyje Telšiai-Varniai-Laukuva, sningant, susidūrė keturi automobiliai: „Peugeot 308“, „Citroën C-Crosser“, „Audi A4“ ir „VW Bora“. Per įvykį žuvo pastarojo automobilio 52 metų vairuotojas ir 51-erių keleivė.
• Gruodžio 29 d., trečiadienio, naktį (apie 1.30 val.), Kaune, Savanorių prospekte, automobilis „VW Golf“ atsitrenkė į pirmojoje eismo juostoje stovėjusį krovininį automobilį „Scania“. Žuvo lengvąjį automobilį vairavęs 32 metų vyras.

Pagrindinės savaitės eismo įvykių priežastys:

• Saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas - 36 proc.
• Vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymas - 22 proc.
• Saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės nesilaikymas - 17 proc.

Per savaitę Eismo įvykių informacinėje sistemoje įregistruoti 398 eismo įvykiai. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės - 4 proc. visų įvykių. Transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais atvejų - 122 (31 proc.), žmonės juose nenukentėjo.

Avarijų statistika Vilniuje 2023-2024 metais

Keliuose įvykusios avarijos sukelia daug nepatogumų pradedant nuo nukentėjusio ir sukėlusio avariją, baigiant eismo įvykiu sukelta spūstimi, kuri sukelia nepatogumų kitiems eismo dalyviams. „Regitra“ atviraisiais duomenimis, registruojamų transporto priemonių Lietuvoje skaičius kasmet didėja. Iki 2024 metų sausio 1 d. Vilniuje viso buvo registruotos 422 626 transporto priemonės. Nuo 2022 m. spalio 1 d. jų padaugėjo beveik 24 tūkst. Nors visos jos vienu metu neeksploatuojamos Sostinėje ir gali važinėti kitame šalies regione ar kitoje šalyje registruotos transporto priemonės, bendras motorinių transporto skaičius Vilniaus keliuose didėja nuolat. Be to, Eurostat duomenimis, lietuviai labiausiai Europos Sąjungoje mėgsta keliauti automobiliu.

2023 metų informaciją apie avarijas Vilniuje elektroninėmis priemonėmis fiksavo Eismo valdymo centras (EVC) ir pranešimai gauti iš Bendrojo pagalbos centro (BPC). EVC praeitais metais užregistravo 8780 eismo įvykių. Jei dalintume iš dienų skaičiaus per metus, gautume 24 avarijas kiekvieną dieną. Rūšiuojant pagal savaitės dienas, daugiausia eismo įvykių praeitais metais būdavo penktadieniais (viso 1566 avarijos), antradieniais (1523), trečiadieniais (1481) ir ketvirtadieniais (1453). Mažiau pirmadieniais (1322). Rūšiuojant pagal mėnesius avaringiausias mėnuo buvo kovas (996 eismo įvykiai) ir sausis (960). 2023 m. sausio-balandžio mėnesiais registruota tarp 840-996 avarijų. Nuo gegužės jų skaičius mažėdavo visą vasarą, o rugsėjo mėn. vėl pradėdavo daugėti avarijų ir piką pasiekdavo lapkritį. Ir avaringiausia diena buvo 2023 m. lapkričio 23 d., tada buvo registruota 80 eismo įvykių.

2023 m. daugiausia eismo įvykių buvo fiksuota gatvėse, kur eismas yra intensyvus. Avaringiausios gatvės ir eismo įvykių skaičius 2023 m.:

• Geležinio Vilko g.
• Ozo g.
• Ukmergės g.
• Laisvės pr.
• Savanorių pr.
• Tūkstantmečio g.
• Gariūnų g.
• T. Narbuto g.
• Kareivių g.

10 Vilniaus gatvių taškų, kur daugiausia įvyko avarijų 2023 m.:

1. Gariūnų g. ties Paneriškių g.
2. Geležinio Vilko g. ties Ozo g.
3. Ozo g. ties Geležinio Vilko g.
4. Geležinio Vilko g. ties Žalgirio g.
5. Žirnių g. ties Vikingų g.
6. Geležinio Vilko g. 7
7. Oslo g. ties Šiltnamių g.
8. Tūkstantmečio g. ties Savanorių žiedu.
9. Geležinio Vilko g. ties A. Goštauto g.
10. T. Narbuto g. ties Saltoniškių žiedu.

Iš sąrašo matosi, kad iš 10 Vilniaus gatvių taškų, 4 yra Geležinio Vilko g., nes ji eina per miesto centrą ir eismas ten būna labai intensyvus. 8 iš 10 avaringų vietų nėra sankryžos ar reguliuojamos šviesoforais. Vis dar nemažai eismo įvykių įvyksta žiedinėse sankryžose. EVC duomenimis 2023 m. tai Savanorių žiedas (Geležinio Vilko g., Savanorių pr., Tūkstantmečio g.), Edukologijos žiedas ir Olandų žiedas, Žirmūnų žiedas (Šeimyniškių g.).

2024 m. sausį Vilniuje EVC registravo 734 eismo įvykius. Šis skaičius panašus į 2023 m. sausio mėnesio rodiklius. Avaringiausia diena buvo sausio 12 d. (68 eismo įvykiai). Mažiau jų įvyko sausio 18 d. (56 avarijos). Šiemet sausį buvo permainingi orai, daug kritulių ir sudėtingų eismo sąlygų, tai įtakojo eismo įvykių skaičių sostinės keliuose. Avaringiausios gatvės buvo Geležinio Vilko g. (57 eismo įvykiai), Ukmergės g. (36), Laisvės pr. (27) ir Ozo g.

Lietuvos kelių policijos tarnyba skelbia statistiką apie eismo įvykius Vilniuje. Per 2023 m. 11 mėnesių Vilniuje registruoti 588 eismo įvykiai, kurių metu buvo nukentėjusių. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m. jų padaugėjo 61 avarija. 2023 m. įvykusiose avarijose žuvo 12 eismo dalyvių (2022 m. buvo 16). Taip pat 2023 m. Vilniuje eismo įvykiuose sužeisti 625 asmenys (2022 m. 566). Praeitais metais įvykusių avarijų kaltininkais buvo 18 neblaivių vairuotojų (2022 m. 17) ir nei vieno apsvaigusio vairuotojo.

Automobilių markių įtaka avaringumui

Draudikai fiksuoja, kad tam tikrų markių automobiliai Lietuvoje dažniau patenka į eismo įvykius. Tarp tokių - „Toyota“, BMW, „Volkswagen“, „Audi“. Draudimo bendrovių ir kelių policijos statistika atskleidžia įdomų reiškinį - tam tikros automobilių markės daug dažniau figūruoja eismo įvykių suvestinėse. Nors avarijos priklauso nuo daugelio faktorių - oro sąlygų, eismo intensyvumo ar vairuotojo dėmesingumo - vis dėlto kai kurios markės išsiskiria aukštesniu avaringumu. Tai nereiškia, kad automobiliai techniškai yra nesaugūs - priešingai, daugelis jų pasižymi pažangiomis saugos sistemomis, puikia stabdžių reakcija ir aukštu avarijų testų įvertinimu.

Vienas pagrindinių faktorių - vairuotojo profilis. BMW ir Audi automobiliai dažnai yra populiarūs tarp jaunesnių vairuotojų, kurie mėgsta greitį, dinamišką vairavimą ir ne visada paiso kelių eismo taisyklių. Šios markės asocijuojasi su sportiškumu, galia ir prestižu, todėl neretai jas renkasi tie, kurie nori išsiskirti ar pajusti adrenalino pojūtį už vairo. Dėl to tokie automobiliai dažniau patenka į avarijas, ypač miesto aplinkoje, kur daug sankryžų, pėsčiųjų ir staigių manevrų reikalaujančių vietų, arba greitkeliuose, kur išbandomi automobilio greičio limitai.

Dalis markių, dažnai minimos avaringumo statistikoje, pasižymi galingais varikliais, sportiniu valdymu ir aukšta dinamika. Tai puiku patyrusiems, atsakingiems vairuotojams, kurie moka valdyti automobilį ekstremaliomis sąlygomis ir žino savo galimybių ribas. Tačiau neatsargiems ar nepatyrusiems vairuotojams toks automobilis gali tapti rimtu iššūkiu - ypač esant prastoms oro sąlygoms, slidžiai dangai, blogam matomumui ar intensyviam eismui. Didesnė galia reikalauja geresnės reakcijos, įgūdžių ir savitvardos - o jei to trūksta, net ir nedidelė klaida gali baigtis avarija.

Tokia statistika gali būti iš dalies susijusi ir su bendru automobilių skaičiumi keliuose. Pavyzdžiui, „Volkswagen“ yra viena populiariausių markių Lietuvoje ir kitose šalyse, todėl šios markės automobiliai dažnai matomi kasdieniuose eismo srautuose. Daugiau šios markės automobilių keliuose natūraliai reiškia ir daugiau galimų incidentų, nes paprasčiausiai atsiranda daugiau galimybių, kad šie automobiliai pateks į avarijas. Tai galima pavadinti paprasta proporcija: kuo daugiau automobilių vienos markės, tuo didesnė tikimybė, kad vienas iš jų taps eismo įvykio dalyviu.

Draudimo bendrovių duomenys

„Lietuvos draudimas“ fiksuoja, kad į bendrovę dėl avarijų dažniausiai kreipiasi BMW markės automobilių vairuotojai. Vien per 2023 m. fiksuota 7 180 tokių atvejų, 2024 m. per pirmąjį pusmetį - 3 201. BMW, kaip avaringiausia markė, nurodoma kone visose amžiaus grupėse nuo 18 iki 55 m. Antroje vietoje pagal avaringumą - „Volkswagen“. 2023-iaisiais fiksuotos 5 856 minėto gamintojo automobilių žalos, šiemet per pirmąjį pusmetį - 2 563. Trejetuką, anot bendrovės, uždaro „Toyota“ su 4 667 avarijomis praėjusiais metais ir 2 237 incidentais š. m. „Toyota“, kaip avaringiausia markė, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, yra tarp 56-85 m. amžiaus vairuotojų. O štai „Volkswagen“ - vyresnių nei 86 m.

Draudimo bendrovė BTA skaičiuoja, kad, remiantis jos turimais duomenimis, dažniausiai į avarijas patenka „Toyota“ markės automobiliai. 2023-2024 m. fiksuoti 5 702 žalų atvejai.

Remiantis draudimo bendrovės „If“ statistika, daugiausia avarijų 2023-2024 m. patyrė „Volkswagen“ markės automobilių vairuotojai - 2 528.

Lietuvoje veikiantys draudikai fiksuoja ir išties išskirtinių avarijų. Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimas“ šiemet už avarijoje apgadintą „Lamborghini Urus“ nukentėjusiajam išmokėjo kiek daugiau nei 62 tūkst. eurų. Užsiliepsnojus galbūt ne tokiai egzotiškai „Opel Vectra“, buvo apgadinti šalia stovėję dar du automobiliai, o bendra išmokėta žalos suma sudarė 47,3 tūkst. eurų. Už į avariją patekusio „Ford Ranger“ visureigio žalą atlyginta 44,6 tūkst. eurų žala, už „BMW X5“ - 41,7 tūkst. Bendrovė „If“ vieną didžiausių žalų fiksavo „Porsche“ markės automobiliui - 72 tūkst. eurų. ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas nurodė, kad šiais metais didžiausi transporto priemonėms padaryti nuostoliai, bendrovės turimais duomenimis, siekė nuo 40 tūkst. iki 100 tūkst. eurų. Pusė šių transporto priemonių - vokiškų markių automobiliai. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kasmet automobilių žalų fiksuojama vis daugiau. Tuo pačiu augo ir fiksuojamų vidutinių žalų dydis. Vien šiemet bendrovė jau išmokėjo daugiau nei 10 mln. eurų.

Pirmąjį šių metų pusmetį „Lietuvos draudimas“ fiksavo išaugusį automobilių žalų skaičių. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, sulaukta beveik 10 proc. daugiau pranešimų apie transporto žalas. Ir nors vidutinė žalos išmoka augo nežymiai, visgi bendra išmokų suma padidėjo daugiau nei 1 mln. eurų ir pirmąjį pusmetį perkopė 13 mln. eurų. ERGO atstovas R. Bieliauskas paantrino minčiai, kad populiaresni automobiliai dažniau patenka į eismo įvykius. „Lietuvoje daugiausiai turime Vokietijoje, šiek tiek mažiau Japonijoje pagamintų automobilių.

Draudimo bendrovės „CarVertical“, renkanti automobilių istorijos duomenis, ištyrė beveik 1 mln. automobilių istorijos ataskaitų. Paaiškėjo, kad dažniausiai į eismo įvykius patenka japoniški automobiliai: pirmoji vieta teko Lexus modeliams: GS, CT, NX. Nuo Lexus nedaug atsilieka ir Subaru automobiliai. Šių transporto priemonių avaringumas vidutiniškai siekia net 48,1 ir 47,5 proc. Tikėtina, kad vairuotojai per daug pasikliauja šių automobilių saugos sistemomis ir neįvertina kelyje pasitaikančių rizikų. Lietuvoje statistika šiek tiek skiriasi ir atitinka populiarius stereotipus. Prieš kelerius metus buvo paskaičiuota, kiek iš 100 to paties modelio automobilių patenka į avarijas. Skaičiai parodė, kad „garbinga“ pirmoji vieta tenka BMW markės automobiliams: štai BMW 530D ir BMW 530 avarijų dažnis atitinkamai siekė 8,5 ir 8,4 proc.

Vairuotojo elgesio ir automobilio savybių įtaka

Kelių eismo saugumas - aktuali tema tiek vairuotojams, tiek draudimo bendrovėms. Nors avarijos gali nutikti bet kokiam automobiliui, tam tikros markės ir modeliai statistiškai dažniau atsiduria eismo įvykių suvestinėse. Kodėl taip yra? Priežasčių - ne viena: nuo vairuotojų amžiaus ir vairavimo stiliaus iki paties automobilio techninių savybių.

BMW ir Audi dažnai pasirenkami jaunesnių, sportišką vairavimą mėgstančių vairuotojų, kurių rizikingas elgesys gali lemti dažnesnius eismo įvykius. Trumpai tariant, ne markė „nulemia“ avariją - bet vairuotojo charakteris ir elgsena kelyje. Draudimo rizika vertinama pagal daugelį kriterijų ir didesnę riziką turi tokie automobiliai, kai sutampa didžiausios rizikos faktoriai, pvz., maža vairuotojo patirtis ir galingas automobilis, intensyviai veiklai naudojama transporto priemonė ir didžiųjų miestų regionas ir t.t. Todėl išrinkti nuostolingiausią automobilio markę sudėtinga. Dažniausiai nuostolingiausi tokie automobiliai, kurie eksploatuojami intensyviai ir vairuojami neatsakingai.

„Kol automobiliai nėra savaeigiai, tol didžiausias rizikos faktorius yra žmogiškasis faktorius, nes didžioji dalis įvykių įvyksta dėl vairuotojo klaidų ir tik maža dalis dėl automobilio techninio stovio“, - teigia ERGO „Insurance“ SE Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius. „Vis tik, norime pabrėžti, kad dėl avarijų kalti ne konkretūs automobilių modeliai, o vairuotojai ir jų gebėjimas prisitaikyti prie esamų eismo sąlygų, patirtis, reakcija, drausmingumas vairuojant, taip pat svarbus faktorius yra vairuotojo amžius. Be abejo, svarbu yra ir automobilio galia bei variklio darbinis tūris, nes tokių automobilių vairuotojai eismo įvykiuose gali sukelti daug didesnių nuostolių nei kiti“, - teigia V. Katilienė.

Psichologinis poveikis taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, raudona spalva asocijuojasi su energija, greičiu ir agresyvumu, todėl raudoni automobiliai sudaro net 60 % patekę į eismo įvykius. Dažnai raudona spalva naudojama sportiniuose modeliuose, kurie natūraliai eksploatuojami intensyviau. Tyrimai rodo, kad nedideli miesto automobiliai, tokie kaip „Fiat“, „Peugeot“ ir „Renault“, rečiau patenka į eismo įvykius. Šių gamintojų transporto priemonės pigios ir ekonomiškos, todėl jų vairuotojai retai viršija greitį ar agresyviai vairuoja.

Avarijos - tai ne tik technikos, bet ir žmogaus elgesio rezultatas. Automobilio markė gali turėti tam tikrą reputaciją, tačiau svarbiausia - kaip mes vairuojame. Vairuok atsakingai - nesvarbu, ar tai „Porsche“, ar „Peugeot“.

Automobilių saugos standartai ir technologijos

Lyginant skirtingų markių automobilių transporto priemonių dizainą ir technologines savybes, akivaizdu, kad saugumo standartai labai skiriasi. BMW, „Audi“ ir „Mercedes“ išlaiko aukštus saugumo reitingus, tačiau jų taikomi saugumo užtikrinimo metodai skiriasi. BMW daugiausia dėmesio skiria dinaminio valdymo galimybėms, kurios didina aktyviąją saugą ir padeda išvengti nelaimingų atsitikimų dėl geresnio manevringumo. „Audi“ integruoja pažangias pagalbos vairuotojui sistemas, kurios numato ir sušvelnina galimus eismo įvykius, aktyviai prisidėdamos prie eismo saugumo. Šie skirtingi požiūriai akivaizdžiai matomi kiekvienos markės modelių rezultatuose atliekant avarijų bandymus, kuriuose jie dažnai pranoksta tipinius ES nustatytus saugos standartus.

Lietuvoje, kur kelių sąlygos gali smarkiai skirtis priklausomai nuo metų laikų, BMW patobulintos aktyviosios saugos funkcijos gali būti ypač naudingos siekiant išvengti avarijų apledėjusiuose keliuose atšiauriomis lietuviškomis žiemomis. Prabangių automobilių gamintojams toliau diegiant naujoves, išplėstinių saugos priemonių diegimas daro didelę įtaką eismo įvykių skaičiui. Šios saugos naujovės yra labai svarbios avarijų prevencijai. Tokios technologijos kaip autonominis stabdymas, planavimo asistentas ir adaptyvioji kruizo kontrolė aktyviai mažina susidūrimų tikimybę. Pavyzdžiui, kai vairuojate naujesnį modelį su šiomis funkcijomis, automobilis automatiškai koreguoja greitį arba važiavimo kryptį, reaguodamas į galimus pavojus. Ši sudėtingų jutiklių ir realiuoju laiku veikiančių reagavimo sistemų integracija buvo labai svarbi mažinant nelaimingų atsitikimų statistiką tarp aukščiausios klasės markių automobilių.

Lietuvos valdžios institucijos pastebėjo, kad tose vietovėse, kur daugiau transporto priemonių aprūpinta šiomis technologijomis, sumažėjo eismo įvykių, o tai rodo jų veiksmingumą įvairiomis vairavimo sąlygomis. Nepaisant saugos technologijų pažangos, istorinės tendencijos rodo, kad prestižinių automobilių avarijų skaičius Europoje per pastarąjį dešimtmetį išliko pastovus.

Didžiausi nuostoliai ir brangiausi remontai

Kalbant apie patirtų avarijų išlaidas, prabangūs automobiliai yra visiškai kitame lygyje. „Ferrari“ ir „Lamborghini“ vairuotojams avarijos kainuoja brangiausiai. Vidutinė „Ferrari“ žala siekia 94 149 eurus, o „Lamborghini“ - 64 608 eurus. Net ir nedidelio nubrozdinimo sutvarkymas gali kainuoti krūvas pinigų. Toliau rikiuojasi „Tesla“ (14 320 eurų), „Dodge“ (9522 eurai) ir „Porsche“ (8588 eurai). Vidutinė „BMW“ patiriama žala siekia 3994 eurus, „Volkswagen“ - 3539 eurus, „Toyota“ - 3011 eurų.

Pasaulinė avaringumo statistika

Nors vairuoti automobilį yra saugiau nei kada nors anksčiau, dėka tokių funkcijų kaip saugos diržai, oro pagalvės ir elektroninės stabilumo kontrolės, avarijos vis dar sudaro reikšmingą mirčių priežastį visame pasaulyje. Mičigano universiteto mokslininkai, remdamiesi naujausia statistika, sudarė žemėlapius, atspindinčius mirčių automobilių avarijose mastą. Šie duomenys atskleidžia, kad visame pasaulyje mirčių skaičius automobilių avarijose sudaro 1/6 visų mirčių, kurias sukelia bendrosios sveikatos problemos, pavyzdžiui, širdies bei kraujagyslių ligos. Žemėlapyje sužymėtas mirčių nuo kelių eismo įvykių skaičius, tenkantis 100 000 gyventojų, atskleidžia, kad šalys, kuriose žūva daugiausiai (pirmauja Namibija), pažymėtos raudonai, o saugiausios (pirmauja Maldyvai) - žaliai. Pasaulio vidurkis yra 18 mirčių 100 000 gyventojų.

Mirčių dėsningumo duomenys šiuose žemėlapiuose atspindi žmonių gyvenimo būdą. Jis rodo, jog besivystančiose šalyse, kuriose žmonės gauna mažesnes pajamas, avarijose žūva palygint daugiau žmonių. Tačiau turtingesnėse tautose vyrauja mirtys, sukeltos širdies ligų, vėžio, nutukimo. Net 21-oje Afrikos šalyje, nuo Namibijos iki Tanzanijos, autoavarijose žuvo dvigubai daugiau žmonių, nei nuo vėžio. Tarp OECD šalių narių santykinai pavojingiausios šalys vairavimui yra JAV ir Pietų Korėja.

Net ir turint nepriekaištingos būklės automobilį, vairuojant saugiai, laikantis visų KET reikalavimų, nebūsite šimtu procentų apsaugoti nuo avarijos, kurios metu automobilis gali būti negrįžtamai sugadintas. Didesnį saugumą kelyje suteikia privalomasis ir papildomas KASKO automobilio draudimas.

tags: #avarija #visureigis #mercedes