Girtų vairuotojų sukeltos avarijos ir jų pasekmės Lietuvoje bei Rusijoje

Avarijos, ypač tos, kurias sukelia neblaivūs vairuotojai, yra viena opiausių problemų tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje. Šios tragedijos ne tik nusineša nekaltų žmonių gyvybes, bet ir palieka gilias žaizdas nukentėjusiųjų artimiesiems, o kaltininkams užtraukia ilgalaikes pasekmes. Aptarkime konkrečius atvejus ir teisminės praktikos niuansus.

Kraupi avarija Lazdijų rajone: girtas BMW vairuotojas ir žuvęs motociklininkas

Vienas kraupiausių incidentų įvyko 2020 metų birželio 13-ąją, apie 00 val. 48 min., Lazdijų rajone, Šventežerio kaimo ribose. Bylos duomenimis, T. Jančiūnas, vairuodamas automobilį „BMW 523i“, buvo neblaivus (kraujyje rasta 2,12 promilės alkoholio) ir stipriai viršijo leistiną greitį. BMW vairuotojas neatsižvelgė į eismo sąlygas, į tai, kad yra tamsu. Jis gyvenvietėje viršijo leistiną maksimalų 50 km/val. greitį daugiau kaip tris kartus. Ekspertai nustatė, kad BMW per miestelį skriejo apie 185 km/val. greičiu. Dėl to girtas vairuotojas laiku nepamatė priekyje važiuojančio motociklo „Yamaha“, kurį vairavo 18-metis. BMW priekinės dalies dešine puse trenkėsi į motociklo galinį ratą. Jaunas motociklininkas buvo tiesiog nublokštas ant kelio dangos. 18-mečiui buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, jis patyrė daugybę lūžių. Medikai padėti jam jau niekuo nebegalėjo, vaikinas mirė.

T. Jančiūno prisipažinimas ir bylos eiga

Teisiamojo posėdžio metu T. Jančiūnas kaltę pripažino visiškai. Jis pasakojo, kad 2020 metų birželio 12 dieną susitiko su draugu, kuris pakvietė kartu švęsti jo gimtadienį. Savo automobiliu BMW jis nuvyko iki draugo nurodytos vietos prie ežero. Ten buvo dar keli žmonės, kurie vaišinosi alumi, statėsi palapines. T. Jančiūnas prisijungė prie jų, pradėjo gerti alų, vėliau degtinę. Tarp jo ir draugo kilus konfliktui, T. Jančiūnui buvo kumščiu smogta į veidą. Nenorėdamas tęsti konflikto, jis nusprendė išvažiuoti. Sėdo į automobilį ir nuvažiavo į netoliese esantį kaimą, kur gyveno vaikystės draugas, tikėdamasis ten pernakvoti, tačiau draugo namuose nebuvo. Tada T. Jančiūnas nusprendė važiuoti namo.

Teisme jis teigė, kad važiavo 90-100 km/val. greičiu, o privažiavęs miestelį greitį sulėtino iki 70 km/val. Važiavo įsijungęs ilgas šviesas, esą matė, kad kelias tuščias. Pravažiavęs pusę gyvenvietės, greitį padidino, į spidometrą nežiūrėjo, todėl nežino, koks tiksliai buvo greitis tą lemtingą akimirką. Avarijos kaltininkas teigė, kad priešais važiavo kitas automobilis, kurio šviesos jį apakino. Esą prasilenkęs su tuo automobiliu, staiga už kokių 10-20 metrų pamatė blankią raudoną šviesą - tai buvo 18-mečio vairuoto motociklo šviesa. Kodėl motociklo nematė anksčiau, T. Jančiūnas pasakyti negalėjo. Teigė, kad staigiai stabdė, bet nieko negalėjo padaryti ir po sekundės įvyko smūgis. Iškart suprato, kad priekine dešine automobilio dalimi kliudė motociklą. Tada jo automobilį sumėtė, jis nulėkė į griovį, vertėsi. Atvykus policijai pasakė, kad vairavo ne jis, kad buvo kitas žmogus, nes buvo išsigandęs, sukrėstas. Girtas vairuotojas teigė, kad visą laiką manė, jog toje vietoje leistinas greitis yra 70 km/val. Tačiau jis negalėjo paneigti ekspertų nustatyto 185 km/val. greičio, nes į spidometrą nežiūrėjo.

Teismo motyvai ir kompensacijos

Nukentėjusiaisiais šioje byloje buvo pripažinti žuvusiojo tėvai, brolis ir sesuo. Tėvai iš kaltinamojo prašė priteisti 300 tūkst. eurų, brolis ir sesuo - po 80 tūkst. eurų. Tačiau Kauno apygardos teismas priteisė ženkliai mažesnes sumas. Bendrai T. Jančiūnas šeimai turės sumokėti 26,5 tūkst. eurų. Tiesa, žuvusiojo tėvai iš draudimo bendrovės jau gavo 36,4 tūkst. eurų išmoką. Tad nuteistajam dar gali tekti atlyginti ir šią sumą. Nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kauno apygardos teismas pateikė argumentus, kodėl kaltinamasis buvo nuteistas pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį nei nužudymas. Anot teismo, bylos aplinkybės rodo, kad T. Jančiūnas, nors ir šiurkščiai pažeidęs KET reikalavimus, veikė neatsargia kaltės forma. Jis, būdamas neblaivus, tamsiu paros metu vairuodamas transporto priemonę, kuria viršijo leistiną greitį, suvokė rizikingą ar net pavojingą savo veikos pobūdį, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad jis suvokė, jog jo veikos padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami. Incidentas įvyko apie vidurnaktį, kai eismas kelyje nebuvo toks intensyvus, kaip dienos metu. Aplinkybę dėl mažo eismo intensyvumo patvirtino ir liudytojai, prasilenkę su motociklu prieš pat eismo įvykį, kurie nurodė, jog daugiau jokių transporto priemonių be motociklo ir T. Jančiūno vairuojamo automobilio kelyje nebuvo. Baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos tinkamam kvalifikavimui, be pagrindinio subjektyvinės pusės požymio - kaltės, svarbūs yra ir nusikalstamos veikos motyvas bei tikslas. Šiuo atveju nenustatyta, kad T. Jančiūnas būtų siekęs atimti motociklo vairuotojo gyvybę, nes byloje nėra jokių duomenų apie konfliktiškus ar kitokius panašius jų santykius, kaltinamojo su žuvusiuoju jokie asmeniniai santykiai nesiejo. Be to, byloje nėra duomenų, kad T. Jančiūnas būtų suvokęs labai tikėtinus ar net neišvengiamus padarinius - žmogaus mirtį ir neatsisakęs savo pavojingo elgesio. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad T. Jančiūnas, vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir viršydamas saugų bei leistiną važiavimo greitį, nors numatė, kad šie jo veiksmai gali sukelti eismo įvykį, tačiau to įvykio padarinių ne tik nenorėjo, bet ir neleido jiems kilti sąmoningai. Jis veikė pasitikėdamas tuo, kad nejautė, jog apsvaigimo nuo alkoholio lygis jam būtų trukdęs tinkamai suvokti aplinką, manydamas, kad nors ir važiuodamas dideliu greičiu (viršydamas jo manomą leistiną 70 km/h greitį daugiau nei 2 kartus), sugebės suvaldyti automobilį, jį laiku sustabdyti, jeigu kelyje bus kliūtis. Nagrinėjamu atveju kelias, kuriuo važiavo T. Jančiūnas, buvo tiesus, nors ėjo jis gyvenvietės ribose, tačiau gyvenamųjų namų šalia kelio nebuvo, dėl ko iki sankryžos, už kurios įvyko eismo įvykis, buvo leidžiamas 70 km/val. greitis. Teismo vertinimu, kaltinamojo pasitikėjimas savo vairavimo įgūdžiais ir ką tik suremontuoto automobilio galimybėmis buvo lengvabūdiškas, tačiau minėta aplinkybė, atsižvelgus į šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė dėl neatsargumo, t. y. nusikalstamo pasitikėjimo, o ne veikdamas netiesiogine tyčia. Sprendžiant, jog T. Jančiūno veika netyčinė, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis pradžioje stengėsi laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, priartėjęs prie gyvenvietės jis greitį sulėtino ir vėl jį padidino tik prieš pat eismo įvykį, todėl jis neturėjo pakankamai laiko įvertinti savo veiksmus, šiuos veiksmus tęsti ar nuo jų atsisakyti.

Žuvusiojo artimųjų išgyvenimai

Žuvusio 18-mečio motina teisme pasakojo, kad apie 20 valandą sūnus išvažiavo pas draugus. Jie susitarė, kad jis grįš apie dvyliktą-pirmą valandą nakties. Motina teigė, kad sūnus visuomet grįždavo sutartu laiku ir važiuodavo atsargiai, tvarkingai. Sutartu laiku sūnus negrįžo, tad apie 5 val. ryto mama parašė jam žinutę, kad neranda namuose. Tačiau ryte policijos pareigūnai jau pranešė apie eismo įvykį. Moteris teigė, kad patyrė neturtinę žalą, jos sūnaus niekas nesugrąžins. Jai nuolat akyse stovi smarkiai sužaloto sūnaus vaizdas, todėl tiek ji, tiek vyras nuolat geria gydytojo prirašytus vaistus dėl miego ir kraujo spaudimo mažinimo. 18-metis turėjo paveldėti šeimos ūkį. Motina pasakojo, kad vaikas ketino būti ūkininku, ketino studijuoti ir su broliu ekologiškai ūkininkauti. Moteris tikėjosi visą gyvenimą turėti paguodą, ramybę, nes sūnus žadėjo likti ūkininkauti ir toliau gyventi kartu. Moteris pasakojo, kad sūnus nuolat padėdavo ūkyje, o kiti vaikai jau buvo išvykę kitur. Bet santykiai tarp visų šeimos narių buvo puikūs. 18-metis su seserimi nuolat susirašinėdavo, o su broliu dažnai susitikdavo.

Kiti garsūs atvejai Lietuvoje ir Rusijoje

Lietuvoje ir Rusijoje yra ne vienas pavyzdys, kai girti vairuotojai sukelia tragiškas avarijas, o teisminė praktika rodo skirtingus bausmių skyrimo principus ir visuomenės reakcijas.

Mindaugo Daukšio atvejis

Režisieriaus Šarūno Barto dukterį, 24 metų Iną Mariją Bartaitę pražudęs žinomo politiko Kęstučio Daukšio sūnus, 35 metų Mindaugas Daukšys, beveik gali būti ramus, kad neatsidurs už grotų. Tai priklausys nuo to, kaip jis elgsis teisme ir ar bandys atsiprašyti balandžio 7-osios naktį Antakalnio gatvėje Vilniuje partrenktos dviratininkės artimųjų. Tai, kad savo automobilį M. Daukšys vairavo neblaivus (jam po avarijos nustatytas 0,98 promilės girtumas), taip pat ne bėda. Lietuvoje yra daugybė pavyzdžių, kai dar girtesni žmones užmušę vairuotojai atsiperka lygtinėmis bausmėmis arba net pasiųsti už grotų lyg niekur nieko tęsia įprastą gyvenimą, tik naktis leidžia ne savo, o pataisos namuose.

Raimundo Savukyno nelaimė

Vienas tokių nuteistųjų - 57 metų vilnietis Raimundas Savukynas, spaustuvės „Spaudos kontūrai“ direktoriaus pavaduotojas. Jis buvo nuteistas pusseptintų metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad 2018 metų balandžio 22-osios naktį Vilniuje, Laisvės ir Pilaitės prospektų sankryžoje, išsinuomotu „City Bee“ automobiliu rėžėsi į stovinčius BMW 530 ir „Toyota Prius“. Vieno automobilio vairuotoja atsipirko išgąsčiu, o kitame automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjusi 26 metų Kotryna Grigaitė žuvo. Po avarijos buvo nustatyta, kad Vilniaus gatvėmis R. Savukynas skriejo apie 131-133 km per valandą greičiu, be to, buvo neblaivus - jam nustatytas 1,51 promilės girtumas. R. Savukynas teisme neslėpė, kad tą vakarą su kolegomis šventė Pilaitės malūne. Išgėręs 7-8 taures putojančio vyno, jis pusę keturių ryto nusprendė važiuoti namo, tačiau taksi automobilio būtų reikėję laukti mažiausiai pusvalandį, todėl jis nusprendė pasinaudoti „City Bee“ nuomos paslaugomis. „Aš bandžiau kontroliuoti greitį, bet nebuvau įpratęs vairuoti automobilio su automatine pavarų dėže“, - teisme teisinosi R. Savukynas. Nuteistajam uždrausta trejus metus sėsti prie automobilio vairo, jis taip pat turės atlyginti per avariją nukentėjusiems žmonėms ir jų artimiesiems. Iš R. Savukyno žuvusios vilnietės tėvams priteista po 58 tūkst. eurų ieškinį, dar 4 tūkst. eurų jis turės sumokėti kartu važiavusiam K. Grigaitės draugui Jurgiui Masiulioniui, 1100 eurų nukentėjusiam taksi vairuotojui, 3000 eurų per avariją apgadinto automobilio BMW savininkei ir beveik 10 tūkst. eurų bendrovei „City Bee“, kuri taip pat neišvengė atsakomybės. Kadangi bendrovė neužtikrino, kad prie jos nuomojamų automobilių vairo negalėtų sėsti neblaivūs asmenys, teismas nusprendė, jog visą neturtinę žalą nukentėjusiesiems solidariai turės atlyginti tiek R. Savukynas, tiek bendrovė „City Bee“. Nors teismas skyrė R. Savukynui šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri jau įsigaliojo, spaustuvės direktoriaus pavaduotojas ir toliau gyvena beveik įprastą gyvenimą - kiekvieną rytą jis iš Pravieniškių važiuoja į darbą Vilniuje, o vakarais grįžta į atvirąją koloniją. Atvirojoje kolonijoje bausmę atliekančiam R. Savukynui leidimas dirbti nėra išimtis, nes šioje pataisos įstaigoje dirbti arba mokytis privalo visi.

Skirtingos nuostatos teismuose

Nėra tokios taisyklės, nėra tokio algoritmo, kiekvieną kartą teismas vertina atskirai, o teismų praktika nuolat keičiasi. Jei kalbėtume apie paprastus nužudymus, anksčiau buvo tokia sąvoka kaip nužudymas dėl neatsargumo. Dabar naujasis kodeksas to nužudymu nevadina, dabar tai gyvybės atėmimas dėl neatsargumo. Kai aš mokiausi universitete, klasikinis neatsargaus nužudymo pavyzdys buvo, kai trenki kam nors į galvą, žmogus krinta, pakaušiu trenkiasi į asfaltą ir miršta. Tai buvo neatsargus nužudymas, nes žmogus nesitikėjo, kad taip gali būti, dabar realiai buityje neatsargaus nužudymo neliko, visi nužudymai traktuojami kaip tyčiniai, tačiau avarijoje ši sąvoka kažkodėl liko.

Svarbiausias tokiais atvejais yra žmogaus suvokimo vertinimas, kaip jis mąsto tapęs avarijos kaltininku, ar suvokia savo veiksmus ir jų pasekmes. Vertinami tik subjektyvūs požymiai, nes faktas, kad vienaip suvokia ir situaciją kelyje gali įvertinti žmogus, kuris turi vienų metų vairavimo stažą, ir kitaip tie, kurie vairuoja seniai. Teisme žiūrima į tai, ar žmogus atsiprašo, ar nuoširdžiai atsiprašo, ar bando atlyginti ieškinį. Kreipiamas dėmesys, ar žmogus ikiteisminio tyrimo metu darė kokius nors žygius siekdamas susitaikyti, atsiprašyti nukentėjusiųjų, bet čia atsiranda kita problema. Teisme labai daug kas priklauso nuo nukentėjusių žmonių pozicijos, nes teismai yra linkę išspręsti bylą taip, kad abi pusės, kiek tai įmanoma, būtų patenkintos. Teisėjų darbas irgi vertinamas pagal jų priimtus sprendimus. Ir jų karjera priklauso nuo to, kiek nuosprendžių bus pakeista, kiek panaikinta. Todėl teisėjai stengiasi priimti tokį sprendimą, kuris būtų tinkamas ir abiem pusėms, ir jiems patiems. Jie mąsto logiškai: geriau priimti vienokį sprendimą ir tikėtis, kad skundų nebus, negu priimti kitokį, kur ir viena, ir kita pusė skųsis.

Jono Radzevičiaus ir Petro Dimšos atvejai

Nuosprendis, skirtas 44 metų Jonui Radzevičiui, buvo tas, kurį teisininkai vadina pavyzdiniu. Jo neskundė nei pats laidų vedėjas, nei jo avarijoje pražudytos aukos artimieji, nei valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokuratūra. J. Radzevičius 2015 metų sausį buvo nuteistas lygtine bausme dėl 2014 metų liepos 4-osios rytą sukeltos avarijos, kai automobiliu mirtinai sužalojo 67 metų vilnietį Stanislovą Korolevičių. J. Radzevičiaus automobilis vyrą partrenkė Vilniuje, Upės gatvėje esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Po avarijos žurnalistui buvo nustatytas net 2,53 promilės girtumas. J. Radzevičius iš karto pripažino savo kaltę, neneigė avarijos aplinkybių, atsiprašė S. Korolevičiaus artimųjų, atlygino jiems padarytą žalą. Dėl šios priežasties teismas J. Radzevičiaus bylą išnagrinėjo per vieną posėdį, o jam skirta bausme liko patenkintos visos pusės. J. Radzevičiui teismas buvo skyręs 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant 3 metams, uždrausta trejus metus vairuoti ir nurodyta be pareigūno leidimo nekeisti savo gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 12 val. nakties iki 6 val. ryto. Visus šiuos nurodymus J. Radzevičius vykdė pavyzdingai, todėl 2017-ųjų birželį Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą, kad visi apribojimai laidų vedėjui būtų panaikinti, ir teismas jos prašymą patenkino.

Visai kitaip baigėsi kito žinomo žmogaus - aktoriaus Petro Dimšos - sukeltos avarijos istorija. Jis buvo kaltinamas tuo, kad 2013 metų liepos 17 dieną sostinės Erfurto gatvėje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,67 promilės) partrenkė dviračiu važiuojantį 24 metų menininką Šarūną Surblį, ir kitą dieną jis ligoninėje mirė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme P. Dimša neprisipažino kaltu dėl avarijos, o jo pateiktos įvykio versijos piktino ne tik Š. Surblio artimuosius, bet ir visuomenę. P. Dimša aiškino, kad atsiprašyti Šarūno tėvų neturi už ką, nes jų sūnų esą kliudė kažkoks kitas automobilis, o jis tik sustojo padėti į nelaimę pakliuvusiam dviratininkui. „Džiaukitės, kad nepervažiavau“, - iškart po avarijos, kai vaikinas dar buvo gyvas, išsigandusiems jauno vyro tėvams leptelėjo „Giminių“ serialo žvaigždė. Dėl alkoholio aktorius taip pat turėjo savo versiją. P. Dimša aiškino, jog pamatęs ant kelio gulintį leisgyvį vyrą jis tiek susinervino, kad išgėrė gudobelių ekstrakto. „Aš negeriu“, - kartojo P. Dimša ir neigė visus liudytojų parodymus. „Norėtume, kad būtų skirta maksimali nustatyta bausmė. Vien už cinizmą, už melą“, - pasipiktinę P. Dimšos elgesiu teismo prašė žuvusio Š. Surblio artimieji ir prašė jam skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas buvo kitokios nuomonės. P. Dimšai skirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė ir atimta teisė vairuoti. Žuvusiojo tėvams Arvydui ir Eglei Surbliams iš P. Dimšos buvo priteista 80 tūkst. eurų, o mirusiojo sužadėtinei Gabijai Špokaitei - 25 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti, tačiau 2015 metų spalį apeliacinis teismas šias sumas sumažino iki 65 tūkst. eurų. Atlikti bausmės P. Dimša buvo išsiųstas į atvirąją koloniją ir savaitgalius leisdavo namuose, o 2018 metų gruodį grįžo į juos visam laikui - iš kolonijos buvo išleistas dėl savo garbaus amžiaus ir ligos. P. Dimša mirė 2020 metų rugsėjo mėnesį nuo vėžio būdamas 81 metų, tačiau jo advokatas Jonas Skruzdys dar ir dabar įsitikinęs, kad siųsti aktoriaus atlikti bausmės į pataisos namus nebuvo jokios prasmės. Advokatas neatmeta, kad nuosprendis galėjo būti ir kitoks, jei P. Dimša būtų pripažinęs savo kaltę, tačiau jo klientas pasirinko tai, ką pasirinko: „Aš jam kaip advokatas išaiškinau, kas yra lengvinamosios aplinkybės, kas yra prisipažinimas, tačiau jokiu būdu neįkalbinėjau jo prisiimti kaltės.“

Michailo Jefremovo byla Rusijoje

Panašiai kaip Lietuvoje aktorius P. Dimša, Rusijoje elgėsi jo kolega Michailas Jefremovas, atkakliai kaltę dėl kraupios avarijos, kurioje žuvo žmogus, neigęs. M. Jefremovas prisipažino tik prieš pat nuosprendį. Tai jo neišgelbėjo nuo 8 metų laisvės atėmimo bausmės. Ji 56 metų Rusijos kino žvaigždei buvo skirta pernai rugsėjį už tų pačių metų birželio 8-osios vėlų vakarą Maskvos centre sukeltą avariją, per kurią žuvo 57 metų Sergejus Zacharovas, Rusijos sostinėje dirbęs prekių kurjeriu. Vyras savo mikroautobusu kaip tik važiavo pas klientus, kai į jį rėžėsi į priešpriešinio eismo juostą išlėkęs M. Jefremovo vairuojamas visureigis „Jeep Grand Cherokee“. S. Zacharovas kitą dieną ligoninėje mirė, o M. Jefremovas bandė atsikratyti atsakomybės ir ilgą laiką aiškino, kad automobilį vairavo ne jis, o kitas žmogus. Kadangi įvykio liudininkų buvo nemažai ir visi jie kartojo, kad visureigį vairavo M. Jefremovas, aktorius prieš pat teismą pakeitė savo poziciją ir pažadėjo atlyginti žuvusiojo šeimai visus nuostolius. Po avarijos paaiškėjo, kad M. Jefremovas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tarp jų ir dėl to, kad vairavo girtas, anksčiau buvo baustas daugiau kaip 50 kartų, tačiau visada atsipirkdavo tik simbolinėmis baudomis.

Rusijos kelių beprotybė: 200 km/h ir masinės avarijos

Rusijoje nuolat pasirodo vaizdo įrašų, fiksuojančių neatsakingą vairavimą. Šį kartą trys jauni vyrukai Maskvos Leningrado prospekte tarp automobilių nardė skriedami beveik 200 kilometrų per valandą greičiu automobiliu „Subaru Impreza STI“. Na, o kai priekyje pasirodė automobilių spūstis, laiko sustoti jau neužteko. Adrenalino ištroškę jaunuoliai apdaužė dešimt kamštyje stovėjusių automobilių. Neįtikėtina, tačiau šios avarijos metu niekas nenukentėjo. „Subaru Impreza STI“ neatsakingai vairavo 1994 metais gimęs jaunuolis. Kaip teigia vietos policijos pareigūnai, jis buvo blaivas. Tačiau už tokį greičio viršijimą ir sukeltą avariją jis ilgam gali netekti galimybės sėsti prie vairo.

Rusijoje per masinę avariją M-11 greitkelyje Novgorodo srityje žuvo mažiausiai 4 žmonės. Rusijos tyrimų komiteto duomenimis, per avariją slidžiame kelyje iš viso susidūrė 30 transporto priemonių. Rusijos žiniasklaida skelbia, kad avarija greičiausiai kilo dėl prastų oro sąlygų ir slidžiame kelyje prasidėjo „grandininė reakcija“. Per incidentą buvo sužeista šešiolika žmonių, tarp jų ir penki vaikai, pranešė Rusijos sveikatos apsaugos ministerija. Tarp žuvusiųjų - keturi suaugusieji ir vienas vaikas. Tyrimo komiteto išplatintame filmuotoje medžiagoje matyti, kad prie greitkelio sankryžos stovi daugybė sudaužytų ir avarijos metu apgadintų automobilių.

Bausmės už vairavimą girtam Lenkijoje

Kaip iš Lenkijos pranešė „Lietuvos ryto“ spec. korespondentas Eldoradas Butrimas, šioje šalyje 2017 metais buvo sugriežtintos bausmės už vairavimą girtam. Bausmės dydis priklauso nuo alkoholio kiekio kraujyje ir nuo sukeltos avarijos padarinių.

• Jei vairuotojo kraujyje yra 0,2-0,5 promilės alkoholio, tai vertinama kaip eismo taisyklių pažeidimas, o jei daugiau kaip 0,5 promilės, tada jis baudžiamas už nusikaltimą.
• Pirmu atveju vairuotojui skiriama piniginė bauda, jis netenka teisės vairuoti automobilį nuo pusės iki dvejų metų. Jei teisės atimamos ilgesniam nei vienerių metų laikui, vairuotojas privalo iš naujo perlaikyti vairavimo egzaminą.
• Antru atveju, kai vairuotojo kraujyje aptinkama daugiau kaip 0,5 promilės alkoholio, teisė vairuoti atimama ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui.
• Jei girto vairuotojo sukeltos avarijos metu žūsta arba sunkiai sužalojamas kitas žmogus, kaltininkas siunčiamas į kalėjimą ne trumpesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Iki 2017-ųjų minimali bausmė buvo 9 mėnesiai, o jei bausmė neviršydavo 12 mėnesių, ji būdavo skiriama kaip lygtinė.
• Dar griežčiau dabar baudžiami piktybiniai vairuotojai - tie, kurie girti įkliūva ne pirmą kartą. Jie įkalinami nuo pusės iki penkerių metų. Tokių vairuotojų dažnai laukia dar viena nuobauda - draudimo bendrovės per teismą išsireikalauja padarytą žalą.

tags: #avarija #rusijoje #girtas #200 #km #per