Eismo įvykis kelyje dažniausiai sukelia didžiulį emocinį stresą, dėl kurio net ir patyrę vairuotojai padaro kritinių klaidų, vėliau virstančių tūkstantiniais finansiniais nuostoliais. Nors daugelis eismo dalyvių mano, kad po smulkaus susidūrimo geriausia išeitis yra žodinis susitarimas, draudimo ekspertai įspėja, jog priėmus tokį sprendimą užkertamas kelias bet kokiam teisėtam kompensacijos išmokėjimui.
Pirminiai veiksmai po eismo įvykio: saugumas svarbiausia
Net ir patekę į nedidelį eismo įvykį, kai kurie žmonės puola į paniką ir nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pirmiausia, reikėtų nusiraminti ir įsitikinti, ar vairuotojas ir keleiviai nėra sužeisti ir gali judėti. Šoko būsenoje gali būti sunku orientuotis ir įvertinti, ar žmonės patyrė kokių nors sužalojimų. Jei jaučiamas didelis skausmas ar žmogus negali pajudėti, reikėtų nedelsiant skambinti pagalbos numeriu ir žmogaus nejudinti iki atvyks medikai.
Visuomet prieš išlipant iš automobilio svarbu įsitikinti, kad tai padaryti yra saugu. Patekus į avariją intensyvaus eismo gatvėje, žmogų gali sužeisti pro šalį važiuojančios transporto priemonės. Reikėtų nepamiršti ir kito automobilio ekipažo: derėtų patikrinti, ar keleiviai nesužeisti ir reikalui esant, suteikti jiems pirmąją pagalbą, teigia Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.
Avarinio sustojimo ženklo pastatymas ir papildomos saugumo priemonės
Įsitikinus, kad nukentėjusiųjų nėra, būtina įspėti kitus eismo dalyvius apie kliūtį kelyje ir pastatyti avarinio sustojimo ženklą. Šis ženklas užmiestyje statomas už 50 metrų nuo susidūrusių automobilių, o mieste - 25 metrų. Avarijos dalyviai turėtų pasirūpinti ir savo saugumu - vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Jei įmanoma, patariama įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją. Tamsiu paros metu tai leis kitiems vairuotojams iš toli pastebėti sustojusias transporto priemones ir saugiai jas aplenkti.
Taip pat svarbu atminti, kad tais atvejais, kai automobilis būna stipriai apgadinamas, būtina kuo greičiau atjungti akumuliatorių, kad nekiltų gaisras.
Eismo įvykio aplinkybių fiksavimas ir deklaracijos pildymas
Pasirūpinus eismo įvykio dalyvių saugumu, galima pradėti aiškintis avarijos aplinkybes. Čia svarbiausia neskubėti ir nepasiduoti kitos pusės spaudimui prisiimti kaltę. Pirmiausia, reikėtų telefonu užfiksuoti eismo įvykio vietą ir automobilių apgadinimus iš visų pusių, kad būtų matomas bendras vaizdas. Čia svarbi kiekviena detalė, todėl nuotraukų per daug nebus. Jei akivaizdu, kad esate įvykio kaltininkas ir su tuo sutinkate, užfiksavę avarijos aplinkybes galite pasiūlyti kitam vairuotojui pasitraukti iš įvykio vietos ir saugiai užpildyti eismo įvykio deklaraciją artimiausioje stovėjimo aikštelėje ar degalinėje, neblokuodami kelio kitiems eismo dalyviams. Vis dėlto, jei kyla bent menkiausia abejonė, derėtų skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kviesti policijos pareigūnus, kad šie padėtų išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes.
Kada būtina kviesti policiją?
Ne visada reikia kviesti policiją įvykus eismo įvykiui. Tačiau eismo įvykio dalyviai privalo kviesti policiją, jeigu:
- žuvo ar buvo sužeistas žmogus;
- įvykio metu susiduria daugiau nei dvi transporto priemonės;
- šalys nesutaria dėl aplinkybių;
- jei asmens, kurio turtui padaryta žala, nėra įvykio vietoje (pvz., nuverstas stulpas ar tvora).
- jei kaltininkas prisiima atsakomybę, tačiau bent vienas iš jo turimų dokumentų (automobilio techninė apžiūra, draudimo polisas ar vairuotojo pažymėjimas) nebegalioja;
- jei kyla įtarimas, kad avariją sukėlęs asmuo yra apsvaigęs;
- jei laiku nepasikeitus vasarinių padangų į žiemines ir sukėlus eismo įvykį, jis bus laikomas nedraudiminiu;
- jei vienas iš vairuotojų atsisako pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti;
- vairuotojas įtariama yra neblaivus ar apsvaigęs, neturintis teisės vairuoti ar transporto priemonė yra be valstybinio numerio ženklų.
Kitais atvejais pildoma eismo įvykio deklaracija. Tais atvejais, kai policija į eismo įvykius nevyksta, policijos pažymas draudikui atstoja šios deklaracijos. Draudimo bendrovės „ERGO“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pabrėžia, kad bandymai smulkius incidentus išspręsti gražiuoju, nepildant oficialios eismo įvykio deklaracijos, yra pati rizikingiausia praktika. Jei kaltininkas vėliau pakeičia savo nuomonę arba automobilių servise meistrai aptinka paslėptų kėbulo ar važiuoklės pažeidimų, nukentėjusiam asmeniui nelieka jokio teisinio pagrindo reikalauti išmokos. Dėl šios priežasties oficialiai ir vietoje dokumentuota avarija išlieka vieninteliu saugiu garantu abiem pusėms.
Popierinės ir elektroninės eismo įvykio deklaracijos pildymas
Jei vairuotojai neturi deklaracijos blanko, eismo įvykio aplinkybes gali aprašyti ir nubraižyti įvykio schemą ant balto popieriaus lapo. Deklaracijos blanką patartina vežiotis automobilyje. Jį galite atsispausdinti patys, o taip pat galite gauti degalinėse ir draudimo įmonėse.
Modernėjant pasauliui ir elektroninėms priemonėms išstumiant popierinius dokumentus, yra sukurta nemokama programėlė pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją tiesiog telefone. Ji lengvai pasiekiama adresu www.draudimoivykiai.lt. Pildant elektroninę eismo įvykio deklaracijos formą kyla mažiau nesusipratimų. Vairuotojams yra lengviau užpildyti bendrąją informaciją bei apibrėžti įvykio aplinkybes.
Auto įvykio deklaracijos pildymas
Programėlėje vairuotojams reikia įvesti mažiau informacijos nei popierinėje eismo įvykių deklaracijoje. Sistemoje yra prašoma nurodyti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valstybinius numerius ir jų vairuotojų duomenis, patikslinti įvykio laiką ir vietą, nubraižyti eismo nelaimės schemą ir įkelti aplinkybes fiksuojančias nuotraukas. Vairuotojams užpildžius elektroninę eismo įvykių deklaraciją, visa informacija nedelsiant yra pateikiama avarijos kaltininko draudimo bendrovei.
LR Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo dep. direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas atkreipia dėmesį, kad popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas (pagrindinė klaida, kai šį laukelį pasirašo abu eismo įvykio dalyviai arba nepasirašo nei vienas).
Veiksmai, kai eismo įvykį sukelia neapdraustas vairuotojas
Eismas keliuose grindžiamas pasitikėjimu kitais vairuotojais, tačiau pasitaiko atvejų, kai eismo įvykį sukelia neapdraustas vairuotojas. Nors transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje yra privalomas, Kelių transporto priemonių registro duomenimis, apie 9 proc. (net apie 140 tūkst.) automobilių keliuose važinėja neapdrausti. Tai reiškia, kad avarija gali nutikti bet kada, o jos kaltininkas gali būti be draudimo.
Eismo įvykį sukėlęs ir draudimo neturėjęs vairuotojas privalės atlyginti visą žalą iš savo lėšų. Jeigu avarija įvyksta užsienyje, žala dar labiau išauga. Neapdraustas vairuotojas dažnai bando įtikinti, kad problemą galima išspręsti be policijos. Jis gali siūlyti užpildyti deklaraciją vėliau, pakeisti eismo įvykio datą ar apsimesti, jog pamiršo dokumentus. Svarbiausia nepasiduoti spaudimui susitarti be įvykio detalių. Nedelsdamas kviesk policiją, užpildyk eismo įvykio deklaraciją ir pažymėk, kad kaltininko transporto priemonė buvo be draudimo. Vėliau per transporto priemonių draudikų biurą ši suma bus išieškota iš kaltininko.
Taigi, jeigu eismo įvykį sukėlė neapdraustos transporto priemonės vairuotojas, kuris neturi nei privalomojo draudimo, nei KASKO, Tu neprarasi kompensacijos, o ją išmokės draudimo bendrovė. Statistika rodo, kad vidutinė žala Lietuvoje siekia apie 950 eurų, tačiau praktikoje sumos gali būti daug didesnės.
Kreipimasis dėl žalos atlyginimo
Užpildytą eismo įvykio deklaraciją būtina pateikti ne policijai, o atsakingam draudikui. Draudikas privalės nustatyti kaltininką, apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką. Draudimo ekspertas pastebi tendenciją, kad nutikus eismo įvykiui ir užpildžius deklaraciją, vėliau nukentėjusieji kreipiasi ne į tą draudimo bendrovę. Dažna klaida, kai nukentėję vairuotojai kreipiasi į savo draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Taip, jeigu turite Kasko, kreiptis reikia į savo draudiką, tačiau tais atvejais, kai transporto priemonė apdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, kreiptis reikia į kaltininko draudimo kompaniją.
Ekspertas primena, kad kreipiantis į kaltininko draudimo bendrovę kartu reikia pateikti užpildytą eismo įvykio deklaraciją arba pirminę policijos pažymą, taip pat savo transporto priemonės registracijos liudijimą, apgadintos transporto priemonės nuotraukas bei išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus. Visa tai dažniausiai galima padaryti internetu arba telefonu.
Draudikų pareigos ir žalos atlyginimo terminai
Kaltininko draudimo bendrovė pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus automobilio sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.
Žalos, už kurias atlygina draudimo bendrovė, apima:
- jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškais tikslingas (jei turto remonto išlaidos yra mažesnės nei 75 procentai turto rinkos vertės iki įvykio), žala už sugadintą automobilį atlyginama pagal sudarytą automobilio remonto sąmatą arba pagal pateiktą sąskaitą faktūrą;
- pakaitinio automobilio nuomos išlaidos sugadinto automobilio remonto laikotarpiu;
- transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos;
- nukentėjusio asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sugadintas ar sunaikintas jo automobilis, kai automobilis naudojamas pajamoms gauti;
- sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas. Toks netekimas apskaičiuojamas automobiliams ne senesniems kaip 60 mėn., skaičiuojant automobilio senumą nuo pirmos registracijos dienos iki eismo įvykio dienos.
Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas. Taip pat - ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.
Tyčinės avarijos ir sukčių pinklės
Prieš didžiąsias metų šventes, miestuose suintensyvėjus eismui, keliuose padaugėja pagal iš anksto apgalvotas schemas veikiančių ir tyčines avarijas sukeliančių asmenų. Jie gali specialiai sukelti avarines situacijas staigiai stabdydami arba agresyviai manevruodami, kad kitas vairuotojas, nespėjęs sureaguoti, apgadintų jų automobilį. Aiškinantis įvykio aplinkybes, sukčiai savo aukai daro spaudimą ir bando įtikinti prisiimti atsakomybę už eismo įvykio sukėlimą.
Pajutus, kad kitas vairuotojas ragina greičiau prisiimti kaltę ar reikalauja pinigų už automobilio apgadinimus, patariama kviesti policijos pareigūnus ir aplinkybes aiškintis su jais. Norint sumažinti riziką patekti į tokias situacijas, reikėtų kelyje laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių. Tai ypač galioja šaltuoju metų laiku, kai kelio danga būna padengta sniegu ar ledu.
Policijos pareigūnai taip pat išskiria kelis pagrindinius elgesio požymius, kurie gali padėti identifikuoti, kad vairuotojas pateko į sukčių pinkles. Tokius vairuotojus galima atpažinti pagal jų veiksmus sukeliant eismo įvykį. Galima įžvelgti, kad vairuotojas tyčiniais veiksmais siekia susidūrimo, nesistengia stabdyti ar kitaip išvengti susidūrimo, staigiai stabdo be jokios priežasties priešais iš paskos važiuojantį automobilį ir pan. Po eismo įvykio tokie vairuotojai gali siūlyti nepildyti eismo įvykio deklaracijos, o atsiskaityti grynais pinigais, sakydami, kad užpildžius deklaracijas kaltininkui ateityje gerokai pabrangs draudimas. Taip pat gali būti mėginama įtikinti, kad padaryti didesni apgadinimai, nurodant su konkrečiu įvykiu nesusijusius sugadinimus atsiradusius anksčiau. Paprastai tokie vairuotojai naudoja netvarkingus, apdaužytus automobilius, nes „patirtos žalos kompensavimu“ nesiekiama suremontuoti automobilį, - aiškina Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.
VMI informacija apie administracines baudas
VMI turimą informaciją apie Jums paskirtų administracinių baudų prievoles galite pasitikrinti prisijungę prie Mano VMI sistemos. Pradžios lango skiltyje Mokesčiai ir baudos rasite aktualią informaciją apie paskirtas administracines baudas ir nesumokėtas sumas, nusižengimų padarymo datas, baudų sumas, sumokėjimo terminus bei nusižengimų identifikacinius kodus (ROIK). Detalią konkrečios baudos prievolės informaciją galite peržiūrėti paspaudę ant norimos peržiūrėti baudos prievolės eilutės.
Informaciją apie administracinių baudų prievoles, paskirtas nuo 2015 m. liepos 1 d., galite peržiūrėti Mano VMI sistemoje užsisakę administracinių baudų ataskaitą skiltyje Ataskaitos. Informacija apie paskirtas baudas pateikiama pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis, kur atitinkamos institucijos pareigūnai, paskyrę baudas, registruoja pažeidimus. Informaciją, susijusią su pažeidimo, už kurį skirta bauda, aplinkybėmis (už kokį pažeidimą paskirta bauda, kurioje vietoje padarytas pažeidimas, kokia institucija paskyrė baudą ir kt.), galite patikrinti prisijungę prie Informatikos ir ryšių departamento paslaugų portalo, adresu epaslaugos.ird.lt/, skiltyje Administraciniai nusižengimai −> Administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims, arba tiesiogiai kreiptis į instituciją, paskyrusią baudą už AN.
VMI konsultacijos ir paslaugos
Konsultacijos ir paslaugos gyventojams telefonu: +370 5 260 5060. Neturint galimybės pasinaudoti elektroninėmis ir telefonu teikiamomis paslaugomis, paslaugos teikiamos atvykus į aptarnavimo padalinį. Būtina išankstinė registracija. Neturint galimybės užsiregistruoti vizitui savarankiškai, tai galite atlikti telefonu +370 5 260 5060, pokalbio temą pasirenkant pagal Jūsų klausimo turinį.
Deklaracijų, kurios mokesčių mokėtojams (fiziniams asmenims) gali būti užpildomos, atvykus į VMI, sąrašas skelbiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo informacinės sistemos (EDS) skiltyje „Formų sąrašas“, pasirinkus asmens tipą „Fizinis asmuo“ ir paspaudus mygtuką „Filtruoti“.
Nepatyrę vairuotojai ir draudimo niuansai
Šių metų pradžioje buvo skaičiuojama, kad vairuotojų, turinčių galiojančias teises vairuoti, buvo apie 1,5 mln. Beveik 5 proc. iš jų - neseniai įgijo teisę vairuoti ir važinėja klevo lapu pažymėtais automobiliais. Pagal oficialią autoįvykių statistiką, pradedantieji vairuotojai buvo atsakingi už 8 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. BTA Draudimo Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius nurodo, kad tiek oficiali policijos teikiama statistika, tiek ir draudimo bendrovės duomenys rodo, jog pradedantieji vairuotojai dažniau sukelia eismo įvykius nei labiau patyrę vairuotojai.
Kompensacijų dydžiai ir pradedančiųjų, ir patyrusių vairuotojų sukeltose avarijose skiriasi daugiau nei 1,5 karto. Kai avarijos kaltininkai yra nepatyrę vairuotojai - vidutinė žala yra 1026 eurai. Akivaizdus skirtumas tarp išmokamų kompensacijų rodo, kad nepatyrę vairuotojai dažniau tampa techninių ir mažiau žalos pareikalaujančių įvykių kaltininkais. Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas atkreipia dėmesį, kad viena pagrindinių nepatyrusių vairuotojų daromų klaidų - įsitikinimas, kad vairuoti reiškia tik valdyti transporto priemonę. Anot jo, vairuojantieji turi suvokti, kad vairuodami jie dalyvauja eisme, todėl reikia gebėti vertinti situaciją bei priimti tinkamus sprendimus tinkamu laiku. Vairavimo instruktoriaus yra įsitikinęs, kad vos gavę pirmąjį vairuotojo pažymėjimą žmonės pamiršta, kad jie dar nėra pilnaverčiai vairuotojai.
Vairuotojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas dažniausiai suteikia apsaugą nuo žalos, kurią patiria kiti eismo dalyviai, jei autoįvykio kaltininkas yra pats vairuotojas. Išimtys taikomos tuomet, kai vairuotojas buvo neblaivus ar pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pasitaiko, kad savo transporto priemonę vairuotojas apdraudžia didesnę patirtį turinčio vairuotojo vardu, tačiau nepasirenka galimybės automobilį vairuoti kitam asmeniui. Taip jaunieji vairuotojai gudrauja, nes nori kuo mažiau mokėti už draudimą. BTA atstovas nurodo, kad tokiu atveju, net jei autoįvykių pavyksta išvengti, pradedantysis vairuotojas nekaupia savo kaip vairuojančiojo asmens draudimo istorijos. Jei vairuotojas patenka į draudiminį įvykį, draudimo bendrovė gali pareikalauti dalies žalos grąžinimo.
tags: #avarija #padare #vmi #vairuotojas