Avarijos nuotekų valyklose: priežastys ir pasekmės

Nuotekų avarijos yra neišvengiama infrastruktūros eksploatacijos dalis, galinti sukelti ne tik laikinus nepatogumus gyventojams, bet ir reikšmingus finansinius nuostolius bei rimtą aplinkos taršą. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokios priežastys sukelia tokias avarijas, kokios jų pasekmės ir kaip galima jų išvengti.

Didelės nuotekų avarijos pavyzdžiai Lietuvoje

Avarija Vilniaus nuotekų tinkle

Vilniuje, tarp Upės ir Studentų gatvių, prie „Barclays“ biuro, įvyko avarija, kurios metu buvo nutraukti du magistraliniai nuotekų vamzdžiai. Jais nuotekos iš Žirmūnų, Jeruzalės, Baltupių ir Antakalnio rajonų tekėjo į vandens valymo įrenginius.

Nutrūkus abiems - pagrindiniam ir atsarginiam - vamzdžiams, tik dalį srauto pavyko nukreipti kitomis trasomis. Jau penktadienio vakarą, prisipildžius atsarginėms talpoms, avarijos likvidavimo darbų vykdytojai buvo priversti apvalytas nuotekas paleisti į Neries upę, į kurią pateko apie 1 000 kub. m nuotekų. Miesto meras teigė, kad padaryta žala didžiulė ir net menkiausios nuotekos į upę yra nedovanotina. Ekstremalioji situacija buvo paskelbta, kai tik paaiškėjo situacijos rimtumas.

Operatyviai sušaukta Ekstremaliųjų situacijų komisija skubiai susirinko ne dėl to, kad įvyko įgriuva, o dėl to, kad reikėjo priimti sprendimą - ar užsukti vandenį kone pusei Vilniaus gyventojų, ar susitaikyti su tuo, kad, nors ir apvalyta, dalis teršalų pateks į Nerį. Šeštadienio ryte susiformavusi duobė po vamzdžiais jau buvo beveik užpilta gruntu - tik padarius tai ir gruntą sutvirtinus, buvo galima pradėti vamzdžių remonto darbus. Įgriuvos gylis siekė apie 5-6 metrus, plotis - apie 7 m, ilgis - apie 10 metrų. Nutraukti vamzdžiai buvo beveik 2 metrų gylyje. Gruntas buvo pilamas, paskirstomas ir suslegiamas, kad būtų galima sujungti lūžusius vamzdžius. Tik sutvirtinus šį gruntą, specialistai galėjo suremontuoti nutrauktus vamzdžius.

Avarija dėl liūties Vilniaus nuotekų siurblinėje

„Valykloje esantis rezervuaras gali keletui valandų subalansuoti nuotėkų kiekį. Tačiau liūtis buvo tokia stipri, kad rezervuaras buvo užpildytas ir vanduo pliūptelėjo į aukščiau esančią siurblių patalpą. Sustojus siurbliams, nuotekos iš siurblinės automatiškai pradėjo tekėti į Neries upę. Preliminariais duomenimis, jų tekėjo maždaug po 1,5 tūkst. kub. m per valandą.

Projektuojant siurblinę buvo numatyta, kad jeigu ypatingai staigiai padidėja liūtis, tuomet nuotekos automatiškai gali pradėti tekėti į upę, bet taip įvyksta ypatingai retai. Nusausinti patalpą planuota per artimiausias keletą valandų. Vėliau specialistai atnaujino siurblių darbą ir nuotekos į nuotekų valyklą vėl buvo pradėtos pumpuoti įprasta tvarka. Suvaldžius avariją, buvo įvertintas į Nerį patekusių nuotekų kiekis, ir ši informacija perduota aplinkosaugininkams. Buvo registruota maždaug 30 atvejų, kuomet ryte siautusi liūtis užpylė rūsius ar „Vilniaus vandenų“ siurblines.

Upės gatvės nuotekų siurblinės projekte numatyta, jog panašiais avarijų atvejais - dingus elektros energijos tiekimui ar sugedus varikliams - nuotekos keletą valandų gali būti kaupiamos specialiame rezervuare, o tada automatiškai pradeda tekėti į upę. Rezervuaras balansavimo funkciją po reikšmingesnių liūčių atlieka pakankamai dažnai.

„Grigeo Klaipėda“ nuotekų taršos skandalas

Antradienį teisėsaugininkų pareiškimas apie tai, kad didžioji dalis „Grigeo Klaipėda“ nuotekų į marias buvo išleidžiama jų neišvalius, sukėlė ir nemažai klausimų, ir nuostabą, kaip tai galėjo vykti. Pati įmonė tvirtino, kad daugiau informacijos pateiks po vidinio tyrimo, o vėliau išplatintame pranešime pareiškė, kad prisiima visą atsakomybę. „Grigeo Klaipėda“ nuotekų valykla Dumpiuose veikė 2004-2018 m. „Klaipėdos vanduo“ buvo sudaręs su „Grigeo Klaipėda“ sutartį dėl jų pačių išvalytų nuotekų transportavimo iki marių. Nors jokios prievolės nėra, tačiau pati įmonė kontroliuodavo tų nuotekų sudėtį, kad nebūtų jokių viršijimų, nes joms susimaišius su miesto valyklos nuotekomis, esant viršijimams, jau ir bendras srautas galėtų nebeatitikti reikalavimų.

„Klaipėdos vandens“ nuotekų išvalymo lygis yra matuojamas pačioje nuotekų valykloje prieš išleidžiant. Teoriškai yra galimybė, kad „Grigeo Klaipėda“ kur nors yra prisijungusi prie bendro vamzdžio, bet jei nuolat ir tokiais kiekiais būtų leidžiamos nevalytos atliekos, tikrai turėtų būti užfiksuota - yra schema su kontrolės taškais netoli išleistuvo, kur imami mėginiai. Bendrame nuotekų sraute „Grigeo Klaipėda“ dalis sudarydavo apie 5-7 procentus nuotekų. Jei kalbama apie iki 150 kartų siekiančius viršijimus, tai ir atsiskiedus vis tiek turėtų būti apie 7 kartus viršijama norma.

Tokią liniją paprastai turi visos nuotekų valyklos ir jos naudojamos avariniais atvejais, sklendžių plombos nuimamos tik su aplinkosaugininkų leidimu, tačiau „Grigeo Klaipėda“ atveju tokia apvadinė linija būtų nepagrįstas dalykas, nes avarijos atveju ji pačioje gamykloje, Nemuno gatvėje, turėtų jungtis į miesto nuotekų tinklus. Per pastaruosius metus įmonė apie penkis kartus yra sumažinusi vandens vartojimą, o tai reiškia, kad jos nuotekos yra gerokai tirštesnės ir labiau užterštos. „Mes, kaip suprantame, tai jie pasijunginėjo tiesiai į marias iš savo įmonės nuotekų valyklos Dumpiuose, ne per „Klaipėdos vandenų“ vamzdžius. Duotas nurodymas Tinklų departamentui patikrinti tam tikros atkarpos vamzdžius, ar nėra ten nelegalių prisijungimų. Ir įmonėje vis tiek atliksime tyrimą, pasiaiškinsime situaciją su „Grigeo Klaipėda“, kiek ji galimai buvo žinoma ar ne.

„Grigeo Klaipėda“ nuotekų mėginiai būdavo imami du kartus per mėnesį: vieną kartą su įmonės atstovais, kitą kartą be jų žinios. Avarijų buvo įvykę ir buvusiam įmonės generaliniam direktoriui vadovaujant - tiek pačioje nuotekų trasoje, tiek valymo įrenginiuose. „Yra tinklai, tinklų kryptis, kurią „Grigeo Klaipėda“ buvo pateikusi, berods, 2012 metais, ir ji buvo visiškai kitokia, kitokia tekėjimo kryptis negu GIS duomenyse. Kitas dalykas, mes pirštu parodėme per neeilinį patikrinimą, kad vienas nuotekų šulinys buvo pilnas, o pagal kryptį ir kiti tokie turėjo būti pilni. Rodėme aplinkosaugininkui Nerijui Pociui, kuris dabar yra rajono viršininkas, kad kryptis realiai ir kitokia, ir vanduo bėga kažkur kitur, ne ten. Po to mes praėjusį rudenį pareikalavome Andriaus Kairio (buvęs Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas), kad būtų padarytos nuotekų tinklų nuotraukos įleidžiant kameras ir mus pasiuntė. Pasakė nenusišnekėkit, didžiosios santechnikės ir nelįskit čia. Asmeniškai buvau kalbėjusi ir su Leonu Makūnu. Nevalytos nuotekos juk tekėjo per jų vamzdį, jie iš šulinėlių imdavo mėginius ir tikrai turėjo matyti tą situaciją, bet visą laiką tvirtino, kad viskas ok. Tas vamzdis, per kurį išteka, yra „Kamineros“ teritorijoje.

„Tą sakėme ir premjerui. Tik kai atėjo naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika su savo komanda, tik tada pajudėjo tas tyrimas. Pagal dumblo aikšteles buvo akivaizdu, kad „Grigeo Klaipėda“ nuotekų valymo įrenginiai yra tik butaforija. Tas pats yra ir Grigiškėse. Daroma prielaida, kad tokia linija buvo padaryta apie 2010-2012 metus, kai jie taršos leidime nurodė, jog dvigubai-trigubai didina gamybos apimtis nedidindami nuotekų kiekio. Iki 2016 m. „į marias patekdavo dar ir labai taršios „Begos“ nuotekos ir nuotekos su Socialinių mokslų kolegijos fekalijomis, už kurių valymą „Grigeo“ ėmė pinigus“.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ atstovai akcentuoja, kad ji savo gamybinėje veikloje vandens nenaudoja. „Tyrimas užtruks ne ilgiau nei keletą savaičių, o jo išvadų pagrindu bus parengtas veiksmų planas, kurį įvykdysime nedelsiant. Taip pat bendradarbiaujame ir bendradarbiausime su teisėsauga ir visomis atsakingomis valstybės institucijomis bei pareigūnais, jiems bus suteikta visa informacija, kokią tik turi įmonė ir jos darbuotojai“.

Prekybos tinklas „Iki“ trečiadienį pranešė stabdantis AB „Grigeo“ pagamintos produkcijos pirkimą, „kol visuomenei nebus atsakyta į visus klausimus dėl įtarimų AB „Grigeo Klaipėda“ gamyklai nevalytomis atliekomis teršus Kuršių marias“. Trečiadienį į skandalą pradėjo reaguoti ir įvairiausi politikai. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad į Kuršių marias galimai išleistos neišvalytos nuotekos sukels didelį visuomenės nepasitikėjimą verslu. Socialdemokratai ėmė reikalauti, kad aplinkos ministras Kęstutis Mažeika prisiimtų atsakomybę dėl Kuršių marių taršos ir aplinkos apsaugos sistemos negebėjimo efektyviai kontroliuoti aplinkos taršos atvejų. O liberalas Simonas Gentvilas priminė, kad dar 2018 m. rudenį parengė pasiūlymą dėl įmonių skatinimo jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų ir gruodį jį registravo Seime su kitais septyniais klaipėdiečiais Seimo nariais (du parlamentarai savo parašus po beveik dviejų savaičių atsiėmė). Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad „Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis, kalbėdamas apie taršos priežastis „ciniškai meluoja“, o žala gali siekti ir 60 mln. eurų. „Jeigu vertinant pagal įstatymus, tai senatis yra penkeri metai, tai iki penkerių metų gali būti skaičiuojama žala. Jeigu per metus 12-13 mln. eurų, pagal tokius kiekius, kokie buvo, tai žala gali būti apie 60 mln. eurų. Prašome prokurorų, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nes žala gamtai gali siekti dešimtis milijonų eurų.“

Avarijų priežastys

Nuotekų avarijos gali kilti dėl įvairių priežasčių. Viena dažniausių priežasčių, ypač šaltuoju metų laiku, yra gamtinės sąlygos. Stiprūs šalčiai didina vamzdynų trūkimo riziką, nes laidai ore įsitempia ir nutrūksta.

Gamtinės sąlygos ir infrastruktūros senėjimas

Pavyzdžiui, 2021 m. lapkričio 20 d. AB „Klaipėdos energetika“ kartu su rangovu UAB „Eko-L“ vykdydami kabelio įrengimo darbus Ukmergės-Kretingos gatvių sankryžoje, gręžimo metu pažeidė 300 mm skersmens ketaus magistralinę vandentiekio liniją. Ši linija yra viena iš pagrindinių, todėl įvykus avarijai, visame mieste nukrito vandens slėgis ir daugiau nei valandai sutriko vandens tiekimas. Pasak UAB „Kauno vandenys“ atstovų, pastaruoju metu pastebimas maždaug 50 procentų avarijų skaičiaus padidėjimas, lyginant su nešaltuoju laikotarpiu. Įprastai vidutiniškai buvo registruojamas vienas trūkimas per dieną, o šiuo metu jų pasitaiko maždaug 2-3 per dieną. Šiuo metu fiksuojamos avarijos dažniau įvyksta dėl vyraujančių šaltų orų, kurie didina vamzdynų trūkimo riziką. Kitos priežastys gali būti susijusios su infrastruktūros senėjimu, netinkama priežiūra, taip pat su žmogaus veiksmais, pavyzdžiui, statybų metu pažeidžiamais vamzdynais. Avarijų likvidavimo darbus apsunkina įšalas, kuris kai kuriose vietose siekia daugiau nei metrą - tokiomis sąlygomis būtina naudoti specialią techniką.

Netinkamas atliekų tvarkymas

Nuotekų valymas vyksta nuolat, laikantis griežčiausių numatytų standartų, tačiau dažnas gyventojas nesusimąsto, kad į savo tualetą išmesdamas įvairias atliekas elgiasi neatsakingai, neįvertindamas galimo poveikio aplinkai. Per mėnesį didžiausioje šalyje Vilniaus nuotekų valykloje mechaniniu būdu iš nuotekų išvaloma net 74 tonos įvairių atliekų: sauskelnių, higieninių įklotų, ausų krapštukų ir kitų stambių atliekų. Per metus tai sudaro beveik 900 tonų. Šios atliekos iki valyklos po miestu esančiais vamzdžiais keliauja dešimtis kilometrų, kartais net sudarydamos kamščius. Jų perdirbti neįmanoma, tik išvežti į sąvartynus, todėl visa tai augina nuotekų tvarkymo kaštus.

Apklausos duomenimis, dažniausiai į nuotekas išpilamas kepimo aliejus ir kiti riebalai, tai daro 46 proc. apklaustųjų, pasenusias maisto atliekas į nuotekas išmeta 38 proc. „Vilniaus vandenų“ ekspertai pastebi, kad augant vartojimui ir buityje didėjant indaplovių bei skalbimo mašinų skaičiui, daugėja į nuotekas patenkančios chemijos. Nuotekas teršia ir buityje gausiai naudojami valymui skirti gaminiai, sintetiniai audiniai, kurie plaunant išskiria mikrodaleles, kai kurios naudojamos kosmetikos priemonės, kuriose yra „amžinųjų chemikalų“ - perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS). Apklausos rezultatai parodo, kad turime įsisenėjusius žalingus įpročius - tylią ir nematomą taršą, kurios mastus kasdien fiksuojame nuotekų valyklose.

Dedamos didžiulės pastangos, kad Neries ir kitų upių, o tuo pačiu ir Baltijos jūros vandens kokybė gerėtų, į aplinką išleidžiamas tik išvalytas vanduo. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atliekų vieta nėra kanalizacijoje. Riebalai, pilami į kanalizaciją, lengvai prilimpa prie vamzdžių sienelių, sukietėja ir ją užkemša, gadina valymo įrenginius. Todėl virtuvėje panaudotus ir maisto gaminimui nebetinkamus riebalus rekomenduojama supilti į stiklainį ar kitą sandarų indą ir perduoti atliekų tvarkytojams, kuriuos galima pasirinkti pasinaudojant atliekų tvarkytojų registru.

Maisto atliekos - bet koks atliekomis virtęs maistas - turėtų atsidurti buitinių atliekų arba tam skirtuose konteineriuose. Siekiant, kad prie naujosios maisto atliekų rūšiavimo tvarkos pereiti būtų kuo paprasčiau, planuojama vilniečiams jau nuo šių metų gruodžio mėnesio suteikti maisto atliekoms atskirai rūšiuoti skirtas priemones: oranžinės spalvos vienkartinius maišelius iš ne mažiau kaip 90 proc. perdirbtų medžiagų ir ilgalaikio naudojimo 7 litrų tūrio talpas. Maišelius ir talpas atliekoms tvarkyti nuo gruodžio mėnesio bus galima atsiimti Vilniaus m. savivaldybėje, sostinės seniūnijose, Vilniaus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Tikslią maisto atliekų tvarkymo priemonių dalinimo vietą ir kitą aktualią informaciją galima rasti interneto svetainėje www.atliekuetiketas.lt.

Problemos kurortuose

Prasidedant šiltajam sezonui vis daugiau poilsiautojų atvyksta į pajūrį, o Palangos kavinės ir restoranai pradeda savo veiklą pilnu pajėgumu. „Didėjant žmonių srautui pastebima ir didėjanti nuotekų tarša riebalais, kurie užkemša vamzdynus. Tai ypač aktualu J. Basanavičiaus gatvėje, kurioje viešojo maitinimo įstaigų koncentracija yra milžiniška. Šioje gatvėje turizmo sezono metu nuotekų trasos užsikemša labai dažnai, o ypač savaitgaliais“, - sako „Palangos vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Veisas. Pasak K. Veiso, nors maitinimo įmonės privalo įsirengti riebalų gaudykles, ne visos tai daro arba netinkamai prižiūri įrengtas gaudykles. Tai sukelia problemų ne tik teršiančiai įmonei, kuri priversta laikinai nutraukti veiklą, kol bus sutvarkyti nuotekų tinklai. Kenčia ir tokių teršėjų kaimynai, kurie virtuvėje susikaupusius riebalus tvarkingai pašalina. Neišvengiama ir blogo kvapo, kuris atbaido klientus.

„Klaipėdos vanduo“ komunikacijos vadovė Gintarė Butkienė teigia, jog Klaipėdoje didelių problemų dėl į nuotekų tinklus patenkančių riebalų nėra. „Šiuo metu Klaipėdoje įmonės tvarkosi gana sėkmingai. Pasitaiko pavienių teršėjų, kuriuos stengiamės identifikuoti. Patys tikriname sistemas ir, jei atrandame riebalų sankaupų, matome, iš kurios įmonės tie riebalai atkeliavo. Tada yra skiriamos baudos už padidintą taršą“, - sako G. Butkienė.

Avarijų pasekmės

Nuotekų avarijos gali turėti įvairių pasekmių:

• Sutrikęs vandens tiekimas: Vandens tiekimas gali būti nutrauktas tiek individualiems namams, tiek ištisiems rajonams. Pavyzdžiui, Ukmergės-Kretingos gatvių sankryžoje įvykusios avarijos metu vandens tiekimas buvo nutrauktas 92 individualiems namams. Vėliau uždaromo tinklo atkarpa buvo trumpinama, todėl vandens neturėjo tik 24 individualūs namai.
• Finansiniai nuostoliai: Nuotekų išsiliejimas ir su juo susiję remonto darbai gali kainuoti nemažai. UAB „Šiaulių vandenys“ preliminariu paskaičiavimu, padaryta žala gali siekti apie 15,5 tūkst. eurų (be PVM).
• Infrastruktūros pažeidimai: Nuotekų išbėgimas gali užlieti gretimus sklypus, išplauti gruntą ir netgi sukelti kelio dangos įtrūkimus ar įgriovas. Ukmergės-Kretingos gatvių sankryžoje išplautas gruntas lėmė apie 10 kvadratinių metrų asfalto įlūžimą.
• Eismo apribojimai: Dėl pažeistos infrastruktūros sankryžose ir gatvėse gali būti apribotas eismas, nukreipiant transportą į kitas gatves.
• Aplinkos tarša: Apie tokiu atveju daromą tikslią žalą galima tik svarstyti, kol nežinoma tiksli nuotekų sudėtis ir kiekiai. Tačiau aišku, jog su nuotekomis į aplinką patenka didžiuliai azoto ir fosforo kiekiai, kam Kuršių marios yra itin jautrios. Tai sukelia eutrofikaciją, dėl ko kyla vadinamieji vandens žydėjimai, kas, savo ruožtu, lemia, kad vanduo yra neskaidrus, o tai neigiamai veikia dugno augaliją, atsiranda deguonies trūkumas, kas iš esmės ir yra blogai visai ekosistemai. O dar bakterinis užterštumas, kas gali tiesiogiai paveikti ir žmones. Reikia nepamiršti, kad marių vanduo galiausiai patenka į jūrą, o jo šleifas dažnai driekiasi palei Karklės, Palangos ar net Šventosios paplūdimius. Lietuva, įgyvendindama Europos Komisijos Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, turi nustatyti ir įgyvendinti įvairias gamtosaugines priemones, kaip sumažinti eutrofikaciją Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, kalbama apie tai, kad iš žemės ūkio patenka per daug maistmedžiagių, reikia atsisakyti skalbimo miltelių, turinčių fosforo, piktinamasi, kad iš Baltarusijos pusės Nemunu į marias atkeliauja dideli kiekiai azoto ir fosforo.

Be to, bendrovės patiria ir moralinius nuostolius dėl gyventojų nepasitenkinimo ir skundų.

Prevencija ir sprendimai

Siekiant sumažinti nuotekų avarijų skaičių ir jų pasekmes, svarbu imtis prevencinių priemonių:

• Reguliari infrastruktūros priežiūra: Nuotekų tinklų patikra, profilaktika ir laiku atliekami remonto darbai yra būtini.
• Atsakingas atliekų tvarkymas: Nors tai nėra tiesiogiai susiję su vandentiekio avarijomis, tačiau svarbu paminėti, kad atliekos (ypač riebalai) neturėtų būti pilamos į kanalizaciją, nes tai gali užkimšti vamzdžius ir gadinti valymo įrenginius. Pilant juos į kanalizaciją, rizikuojama užkimšti vamzdynus. Su plovikliu ir šiltu vandeniu riebalai lengvai nusivalo ir nuteka, tačiau vamzdyne vanduo atvėsta ir riebalai prilimpa prie vamzdžių. Prie riebalais apsinešusių vamzdžių kimba kitos atliekos ir buityje naudojama chemija. Taip susidaro kietos sąnašos, kurios susiaurina ar net visiškai užkiša tinklus. „Visuomenėje gajus įsitikinimas, kad kanalizacijos vamzdynų valikliai gali išvalyti užsikišusius vamzdžius. Tačiau šios cheminės priemonės veikia tik esant šiltam vandeniui, o patekusios į tinklą, jos nebeveikia, prikimba prie susidariusių sąnašų. Avarinei tarnybai valant vamzdynus, tas sąnašas tenka daužyti“,- sako „Šiaulių vandenys“ atstovas A. Baškys. „Galbūt vieno žmogaus išpiltas nedidelis riebalų kiekis labai nekenkia, tačiau kai tai daroma masiškai - jau nemenka problema. Paskaičiavome, kad bene ketvirtadalis avarijų nutinka būtent dėl riebalų užsikimšimo“, - sako G. Butkienė. Aplinkosaugos specialistai pataria riebalų atliekas kaupti tarose ir mesti į mišrių atliekų konteinerį. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus atliekų konteineriuose iki 2024 metų pradžios turėtų būti įrengtos ir specialios talpos maisto atliekoms surinkti.
• Operatyvus reagavimas: Vandens tiekimo įmonės turi turėti budinčias tarnybas, kurios galėtų greitai reaguoti į avarijas ir jas likviduoti. UAB „Kauno vandenys“ Avarinė tarnyba dirba sustiprintu režimu ir nuolat stebi situaciją mieste, taip pat papildomai pasitelkia rangovų pajėgas.

Prevencinės priemonės šaltuoju laikotarpiu

• Gyventojams primenama, kad svarbu pasirūpinti vandens įrenginių priežiūra šaltuoju sezonu. Būtina užsandarinti patalpas, vamzdžius ir skaitiklius apsaugoti termoizoliacinėmis medžiagomis bei reguliariai tikrinti vandens skaitiklių būklę.
• Pavyzdžiui, „Vilniaus vandenys“ gyventojams siunčia pranešimus apie būstų vidaus vandentiekio sistemų užšalimo riziką ir pataria, kaip to išvengti. Taip pat rekomenduojama kreiptis į specialistus, jei vamzdžiai vis dėlto užšalo, ir jokiu būdu nebandyti jų šildyti atvira liepsna.
• Per pirmadienį ir antradienį „Vilniaus vandenys“ gyventojams jau išsiuntė daugiau nei 550 pranešimų, įspėjančių apie būstų vidaus vandentiekio sistemų užšalimo riziką.
• Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ komunikacijos vadovė Justina Kazragytė teigė, kad ženkliai atšalus orams nuo sausio 31 d. iki antradienio ryto iš viso užfiksuotos 7 vandentiekio tinklų avarijos Klaipėdos mieste ir viena Gargžduose. Per šaltąjį laikotarpį apie galimus vandens apskaitos skaitiklių užšalimus „Klaipėdos vanduo“ sulaukė 76 pranešimų, iš jų - 45 vien pirmadienį.

Riebalų perdirbimas ir energijos gamyba

Visgi riebalai gali būti panaudojami ir elektrai išgauti. Klaipėdos nuotekų valykloje įrengtame riebalų priėmimo punkte kasdien atvežama iki 10 tūkst. litrų riebalų. „Klaipėdos priėmimo punkte gauti riebalai kartu su dumblu iš nuotekų valyklos sėkmingai panaudojami biodujų gamybai. Vien iš biodujų žaliosios elektros Klaipėdos nuotekų valykloje technologinių įrenginių palaikymui pasigaminame apie 75 proc. viso reikiamo elektros kiekio“, - sako „Klaipėdos vanduo“ atstovė G. Butkienė.

„Šiaulių vandenys“ surinktus riebalus taip pat panaudoja biodujų gamybai. „Surinktos kaloringos maisto atliekos keliauja į dumblo pūdytuvus kartu su nuotekų dumblu. Riebalų kiekį būtina dozuoti, kad nesutriktų pūdymo procesas. Iš vienos tonos bioskaidžių atliekų galima išgauti apie 180 kub. m biodujų, iš kurių kogeneracinėje jėgainėje pagaminama apie 500 kWh elektros bei 510 kWh šilumos energijos. Pagaminta energija sunaudojama dumblo apdorojimo bei nuotekų valymo technologiniams procesams“, - sako UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų valyklos viršininkas Antanas Baškys. Pasak A. Baškio, riebalai priimami tik šiltuoju metų laiku, kadangi esant žemesnei kaip 10 laipsnių temperatūrai jie sustingsta ir sutrikdo technologinius procesus. Jis pastebi, kad pernai šių atliekų priimta ženkliai mažiau, nes viešojo maitinimo įstaigos dėl karantino apribojimų laikinai pristabdė savo veiklą. Gaudyklose surinktus riebalus „Šiaulių vandenys“ pradėjo priimti 2015 m. Per pirmuosius metus bendrovė sutvarkė apie 36 t biologiškai skaidžių atliekų, 2019 m. - 66 t, o 2020 m. tik 28 tonas. Per šių metų pirmąjį ketvirtį sutvarkyta beveik 12 tonų biologiškai skaidžių atliekų.

Statistika ir prognozės

Pastaruoju metu pastebimas avarijų skaičiaus padidėjimas dėl šaltų orų. Kai kuriose vietovėse fiksuojamas apie 50 proc. didesnis avarijų skaičius lyginant su nešaltuoju laikotarpiu. Tai rodo, kad tinkama priežiūra ir prevencija yra itin svarbios, ypač esant nepalankioms oro sąlygoms. Susidomėjimas tvarumu Lietuvoje auga kasmet - gyventojai vis daugiau dėmesio skiria prekių pakuotėms arba įsigyja daiktus iš antrų rankų. Bendrovės valdomos valyklos išvalo nuotekas iki reikiamų parametrų, o atlikdamos valymą taiko žiedinės ekonomikos principus: į gamtą sugrąžina išvalytą vandenį, o iš nuotekų dumblo gamina antrines žaliavas - kompostą ir biodujas, iš kurių gaminama elektra savoms reikmėms.

tags: #avarija #nuoteku #valykloje