Pastaruoju metu Italijoje įvyko virtinė tragiškų eismo įvykių, kurie pareikalavo žmonių gyvybių ir paliko sužeistųjų. Šios nelaimės atkreipė dėmesį į transporto saugumo problemas šalyje ir išryškino įvairias galimas priežastis - nuo techninių gedimų iki žmogiškojo faktoriaus.
Sunkvežimio ir traukinio susidūrimas Turino apylinkėse
Baisi nelaimė netoli Turino įvyko ketvirtadienio naktį, kai pervažoje susidūrė traukinys, 39 metų lietuvio vairuojamas vilkikas „Scania" ir jį lydintis furgonas. Per avariją žuvo pastarojo furgono vairuotojas 64 metų rumunas Stefanas Aureliana ir 61 metų traukinio mašinistas Robertas Madau. Lietuvis vairuotojas rimtų sužalojimų išvengė.
Didžiulės avarijos metu nuo bėgių nuskriejo net trys traukinio vagonai, sužaloti 23 žmonės. Pradiniai šios avarijos aplinkybių vertinimai išsiskyrė. Vienur buvo minima galimybė, kad sugedo pervažos šviesoforas, tačiau kitur buvo įvardytas tik žmogiškasis - vairuotojo klaidos veiksnys. Tačiau Italijos žiniasklaidoje paskelbtas liudininko pasakojimas iškėlė naują versiją - ją galėjo lemti blogai suveikę užtvarai.
Liudininko pasakojimas ir pervažos signalizacijos problema
Kolonoje kitu vilkiku paskui lietuvį važiavęs čekas, maišyta italų ir prancūzų kalba, papasakojo, kas nutiko, rašo lastampa.it. „Mes važiavome 5 km/val. greičiu, labai lėtai. Pervažoje degė žalias šviesoforo signalas, bet kai mano kolega nuvažiavo iki vidurio, užtvarai nusileido, šviesos persijungė į raudoną ir atvažiavo traukinys. Visa tai truko vos kelias sekundes“, - apie avariją kalbėjo vyras.
Lietuvos įmonė TLB, valdanti Italijoje sumaitotą sunkvežimį, dėl susidūrimo su traukiniu kaltina geležinkelio pervažos signalizaciją. Bendrovės atstovai teigė, jog sunkvežimis važiavo su trijų automobilių palyda, du iš šių automobilių pravažiavo pervažą dar iki į ją įvažiuojant sunkvežimiui. Pasak TLB transporto vadovo Mariaus Venciaus, pervažos užtvarai pradėjo leistis tik įvažiavus pačiam sunkvežimiui. „Vairuotojui nieko neliko kaip tik važiuoti toliau, o po penkių sekundžių buvo smūgis į sunkvežimio galą“, - pridūrė jis. „Versija yra tokia, kad blogai suveikė geležinkelio pervažos signalizacija. Aš netikiu, kad du žmonės, kurie pervažiavo pervažą, mūsų vairuotojas ir vienas gale likęs palydos automobilis važiuotų per raudoną signalą, tai būtų tiesiog neįtikėtina“, - kalbėjo TLB atstovas.
Sunkvežimis vežė negabaritinį krovinį, todėl jam ir reikėjo palydos. M. Vencius pabrėžė, kad sunkvežimis ir vairuotojas buvo drausti, jis buvo blaivus. Ketvirtadienį vairuotoją Darių Zujų apklausė Ivrėjos prokuroras Giuseppe Ferrando. Kol tebesiaiškinamos avarijos aplinkybės, lietuviui pareikšti įtarimai dėl netyčinio geležinkelio avarijos sukėlimo.
Traukinio stabdymo kelio ypatumai
Vietos žurnalistai atkreipė dėmesį, kad sunkvežimis sustojo praktiškai ant bėgių ir toliau nevažiavo. Įprastu greičiu važiavusio traukinio mašinistas pastebėjo kliūtį, tačiau praktiškai neturėjo laiko stabdyti. Ilpost.it pranešė, kad mašinistas aktyvavo avarinius stabdžius, tačiau to neužteko - stiprus smūgis buvo neišvengiamas. Traukinį sustabdyti itin sunku net ir pastebėjus kliūtį, nes sunki transporto priemonė turi gerokai ilgesnį stabdymo kelią nei lengvasis automobilis.
Po susidūrimo nuo bėgių nuriedėjo du traukinio vagonai ir lokomotyvas. Jame buvęs mašinistas žuvo. Lastampa.it žiniomis, 61 metų vyras po poros mėnesių ketino išeiti į pensiją. Avarijoje taip pat žuvo kitą sunkvežimį lydėjusio mikroautobuso vairuotojas. Italai įtarė, kad vilkiką vairavęs lietuvis galėjo būti apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų. Vaizdo įrašai nuo greta esančių namų kamerų rodo, kad vilkikas įvažiavo į sankryžą nedegant jokiems signalams ir esant pakeltiems užtvarams. Traukinys atvažiavo po to, kai sankryžoje pradėjo veikti signalizacijos ir leistis užtvarai. Tai leidžia manyti, kad vairuotojas nekirto sankryžos esant draudžiamam signalui.
Milano tramvajaus katastrofa
Vos kelios dienos po traukinio nelaimės, Milane įvyko dar viena tragedija: nuo bėgių nuvažiavęs tramvajus rėžėsi į pastatą, žuvo du žmonės, o dar 38 buvo sužeisti. Vienas iš žuvusiųjų buvo partrenktas tramvajaus, o antrasis buvo keleivis.
Liudininkai pasakojo, kad tramvajus, kuris rėžėsi į medį, o po to į restorano langą, važiavo dideliu greičiu. Pradinis tyrimas parodė, kad vairuotojas nebuvo įjungęs bėgių jungiklio ir pravažiavo paskutinę stotelę prieš avariją. Atrodo, kad tai nebuvo techninė problema, bet buvo susiję su vairuotoju. Vairuotojas buvo paguldytas į ligoninę, bet jo sužalojimai nėra sunkūs.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė „giliausią užuojautą“ dėl žūčių. Vienas iš žuvusiųjų yra vyresnis nei 60 metų italas, o kitas - mieste gyvenęs imigrantas. Tramvajus buvo naujas, o vairuotojas buvo „ekspertas“ ir jo pamaina buvo prasidėjusi vos prieš valandą iki avarijos.
Apulijos traukinių susidūrimas
Anksčiau šiais metais Italijos pietuose, Apulijos srityje, dviejų regioninių keleivinių traukinių susidūrimas pareikalavo mažiausiai 27 žmonių gyvybių, dar 50 buvo sužeista. Tarp žuvusiųjų - vieno iš traukinių mašinistas. Nelaimė įvyko tarp Korato ir Adrijos miestų, vienų bėgių kelyje. Pirmiausia nukentėjo keleiviai, sėdėję pirmuosiuose dviejuose traukinių vagonuose, kurie buvo beveik visiškai sumaitoti. Italijos premjeras Matėjas Rencis pareikalavo greitai išsiaiškinti, kam tenka kaltė dėl tragedijos ir nutraukė savo viešnagę Milane, skubiai grįždamas į Romą. Tyrėjai neatmeta galimybės, kad katastrofa galėjo įvykti dėl žmogaus klaidos.
Ši tragiška avarija priminė 2009 metų birželio pabaigoje įvykusią traukinio avariją Italijos Toskanos regione, kurios metu žuvo 26 žmonės. Tada nuo bėgių nuvažiavo prekinis traukinys, sprogo suskystintas dujas gabenęs vagonas.
Solidarumo išraiškos
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą Italijos Respublikos Prezidentui Serdžijui Materelai dėl Apulijos regione įvykusios tragiškos traukinių katastrofos. Lietuvos vadovė savo ir visos Lietuvos žmonių vardu palinkėjo stiprybės aukų šeimoms ir artimiesiems bei spartaus gijimo visiems nukentėjusiesiems. Gelbėtojai skubėjo traukti žmones iš sumaitotų vagonų, išsibarsčiusių abiejose bėgių pusėse alyvmedžių giraitėje prie Andrijos miesto. Į nelaimės vietą netoli Bario miesto buvo atgabenti karstai, kuriais buvo išvežti pirmųjų ištrauktų žuvusiųjų palaikai. „Mačiau negyvus žmones, kitus, kurie maldavo padėti, žmonės verkė. Traukiniai susidūrė toje vietoje, kurioje vienos linijos geležinkelio atkarpa daro posūkį. Pasak tyrimą atliekančių pareigūnų, vienas iš susidūrusių traukinių važiavo labai dideliu greičiu. Tyrėjai neatmeta galimybės, kad būta žmogaus klaidos.
„Trenord“ traukinio incidentas Pioltelo stotyje
Praėjus kelioms valandoms po avarijos gelbėtojai viduje tebeieškojo keleivių. „Trenord“ yra regioninė geležinkelių bendrovė, veikianti Lombardijos regione. Ši kompanija keleivių dažnai kritikuojama dėl nešvarių sausakimšų vagonų ir dažnų vėlavimų. Socialinių tinklų vartotojai ketvirtadienį šaipėsi iš „Trenord“ tviterio žinučių, kuriose aiškinama, kad į Milaną važiuojantys traukiniai vėluoja dėl „techninių sutrikimų“ viename traukinyje.
Ši avarija yra didžiausias geležinkelių incidentas Italijoje nuo 2016-ųjų liepos, kai pietiniame Apulijos regione kaktomuša susidūrus dviem keleiviniams žuvo 23 žmonės. Incidentas įvyko netoli Lodžio miesto, esančio apie 50 km į pietus nuo Milano. Teigiama, jog du žuvę žmonės - geležinkelių darbuotojai. Lodžio prefektas teigia, jog kitų sužeistųjų gyvybėms pavojus negresia. Nelaimės priežastys tiriamos.
Eismo įvykių administravimas ir žalos atlyginimas
Draudimo bendrovė BTA per 10 metų išmokėjo 74,3 mln. eurų eismo įvykių užsienyje sukeltoms žaloms padengti. Per tą patį laikotarpį bendrovė užfiksavo 25 tūkst. įvykių užsienio šalyse. Atitinkamu metu eismo įvykių žaloms Lietuvoje atlyginti išmokėta 69,7 mln. eurų.
„Tokius didelius žalų skirtumus lemia kiekvienos šalies transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo ypatumai. Štai Lietuvoje eismo metu patirtai turtinei žalai atlyginti skiriama iki 1 mln. eurų, asmens žalai - 5 mln. eurų, iš kurių neturtinei - 5 tūkst. eurų. Tuo tarpu Didžioji Britanija, Prancūzija, Airija asmens žalos bei neturtinės žalos dydžiui nustatytų ribų neturi. Kaimyninėje Lenkijoje taip pat pokyčiai - įvykus keliems skaudiems įvykiams, žalų atlyginimo tvarka pasikeitė, sumos kardinaliai išaugo. Na, o Italijoje eismo įvykių administravimas gali trukti net 8-9 metus. Vadinasi, tiek laiko draudikas turi rezervuoti maksimalias galimas išmokos sumas“, - teigia „BTA Insurance Company“ SE Užsienio žalų reguliavimo departamento direktorius Artur Senčenko.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekviena šalis turi savo įstatymus, žalų reguliavimo tvarką bei įvykių administravimo praktikas. Tam, kad apsisaugotų nuo netikėtumų, kiekvienam vairuotojui prieš kertant Lietuvos sieną motorine transporto priemone derėtų ją apsidrausti, nepamiršti pasiimti tarptautinio transporto priemonės draudimo liudijimo - žaliosios kortelės, pasidomėti vietos įstatymais, vairavimo specifika bei atsakingai pasiruošti. „Nustebtumėte, kaip smarkiai iš pirmo žvilgsnio atrodanti eilinė avarija gali patuštinti kišenes“, - priduria A. Senčenko.
Neturtinė žala užsienyje
D.Britanijoje, Airijoje, Italijoje, Skandinavijoje neturtinės žalos gali būti neįsivaizduojamai didelės. Šiose šalyse susidariusi praktika rodo, kad žalos gali siekti ne vieną milijoną eurų. Artur Senčenko teigimu, vairuotojams vertėtų žinoti, kad užsienyje yra daug Lietuvoje nenumatytų draudimo pozicijų, t.y. neturinčių analogų mūsų šalyje.
Pasak BTA užsienio žalų reguliavimo departamento direktoriaus, skaudus įvykis atsitiko prieš metus Didžiojoje Britanijoje, kai jaunas vilkiko vairuotojas, mėgindamas išvengti susidūrimo su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu, manevravo ir kliudė kitas lengvąsias transporto priemones. Nukentėjusiųjų suskaičiuota apie dešimt, iš kurių labiausiai sužalota - maža mergaitė, kuri apako viena akimi, jai galimai pažeistos smegenys. Šiuo metu įvykio žala siekia apie 3,5 mln. svarų (4,78 mln. eurų). Didžiausia suma skirta nukentėjusiai mergaitei - apie 3,41 mln. eurų. A. Senčenko teigimu, šio įvykio žala augo neregėtu greičiu.
Dėl mergaitės traumų buvo paskaičiuota, kad vienas iš tėvų galimai turės atsisakyti darbo, tam kad ją nuolat prižiūrėtų. Tikėtina, kad ji turės specialiųjų poreikių bei, kad jai pagalbos reikės visą gyvenimą, tad po tėvų mirties reikės samdyti prižiūrintį asmenį. Vienam iš tėvų atsisakius darbo bus prarastos pajamos, prisidės išlaidos prižiūrinčiam asmeniui, gydymo išlaidos, neturtinė kompensacija, teismo išlaidos ir kt. Išlaidos sudaro milijonus eurų. Užsienio žalų reguliavimo departamento direktorius galėtų dar išvardinti ne vieną įvykį, kuris atsiėjo milijonus eurų. Daugiausia jų fiksuojama Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijoje bei Lenkijoje.
Vairuotojų aplaidumas ir neįprastos eismo taisyklės
Pasak A. Senčenko, labiausiai dėl vairuotojų aplaidumo nukenčia logistikos įmonės. Kartais darbdaviai, norėdami sutaupyti, neinvestuoja arba nepakankamai investuoja į vairuotojų apmokymus, paruošimą užsienio keliams, pritraukia nepatyrusius vairuotojus. Šie nepatyrę vairuotojai neretai mano, kad taisykles galima apeiti. Avantiūristiškai elgiantis, skaudžių pamokų gauna tiek patys vairuotojai, tiek ir logistikos įmonės vadovas.
Lietuviai dažniausiai užsienyje patiria avarijas dėl jiems neįprastų vairavimo sąlygų. Pavyzdžiui, D. Britanijoje 85 proc. tokių eismo įvykių tautiečiams atsitinka dėl eismo žiedinėse sankryžose ypatumų bei eilių keitimo. Mat, ten galioja dešinės rankos taisyklė, bet eismas vyksta priešinga kryptimi. Nepratę vairuotojai galvoja, kad galioja kairės rankos taisyklė bei praleidžia ne tuos automobilius.
Pasitaiko ir kitų neįprastų sąlygų. Įsimintinas įvykis, kuriame dėl vairuotojo nerūpestingumo susidarė didžiulė žala, užfiksuotas D. Britanijoje. Vilkiko vairuotojui važiuojant savo maršrutu, iškilo kliūtis - tiltas, kurio aukštis pagal nurodytus išmatavimus akivaizdžiai mažesnis nei vilkiko. Tačiau ryžtingam vairuotojui tai pasirodė ne kliūtis ir jis pamėgino po juo pravažiuoti. Deja, nepavyko, tad atbuline eiga teko grįžti atgal. Didelei transporto priemonei judriame mieste tai padaryti truko apie 40 min. Susidarė kamščiai. Tuo metu jį pastebėjo vietinis gyventojas, kuris pagal atitinkamą tvarką iškvietė ekspertą, šis įamžino įvykį fotoaparatu. Kadangi tai buvo geležinkelio tiltas, visas traukinių eismas buvo sustabdytas, ekspertas vertino, ar tiltas yra saugus, atvyko ir kitos tarnybos. Visos jos pateikė pretenzijas dėl patirtų nuostolių, traukinių įmonės dėl prastovos, ekspertai - darbo sąnaudas, kitos tarnybos - savo patirtas išlaidas. Toks vairuotojo neatsakingumas gali kainuoti virš 200 tūkst. svarų. Byla dar nebaigta nagrinėti.
Pasak departamento direktoriaus, dažnai nelaimės nutinka dėl vairuotojų aplaidumo, tingėjimo, skubėjimo. Ypač Skandinavijoje, kur keliai siauri, slidūs, neretai pavojingai vingiuoja kalnais, reikia ypatingų vairavimų įgūdžių. Važiuojant tokiais keliais, sningant ar kitomis pavojingomis oro sąlygomis rekomenduojama naudoti specialias grandines, o mūsų šalies vairuotojai bei atvykę iš kitų Rytų Europos šalių jų net nemoka užsidėti, ar tiesiog nespėja to padaryti greitai keičiantis oro sąlygoms siauruose keliuose. Pasitaiko ir taip, kad vairuotojai atvyksta net ne su žieminėmis padangomis. Šiose šalyse dėl tokio neatsargumo vairuotojai iš Rytų Europos bei Baltijos šalių yra užsitarnavę prastą vardą.
Brangesni automobiliai Skandinavijoje
Dar viena galima netikėtai didelių žalos kaštų priežastis - aukštos transporto priemonių kainos užsienyje. Štai Skandinavijoje automobiliai neretai kainuoja kartais net 50 proc. brangiau nei mūsų šalyje. Štai net senesnio nei 10 metų lengvojo „Volkswagen“ automobilio remontas Švedijoje atsiėjo 8 tūkst. eurų, kai, atrodo, Lietuvoje šios išlaidos būtų daug kartų mažesnės. Vis dėlto pagal įprastą tvarką reikalaujama tiesiog remontuoti avarijoje apgadintą transporto priemonę.