Kriminalinėje kronikoje žodžių žaismas skamba kaip paradoksas - dažnai būtent tas, kas vairavo „Mini“, įpūtė daugiausiai. Pastaruoju metu užfiksuota nemažai eismo įvykių, kuriuose dalyvavo automobiliai „Audi“ ir „Saab“. Šios avarijos ne tik sukėlė materialinę žalą, bet ir turėjo skaudžių pasekmių žmonių gyvybėms ir sveikatai, taip pat išryškino opias problemas dėl vairuotojų blaivumo, greičio ir automobilių techninės būklės.
Eismo įvykiai Kaune ir Vilniuje
Avarijos su neblaiviais vairuotojais
- Rugsėjo 23 d. apie 14.10 val. Kaune, Raudonojo Kryžiaus g., automobilį „Audi A6 Avant“ vairavo neblaivi moteris (gim. 1995 m.). Vairuotojai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis - 2,01 prom.
- Rugsėjo 23 d. apie 16.10 val. Kauno r., Senuosiuose Bernatoniuose, automobilį SAAB vairavo neblaivus vyras (gim. 1970 m.). Jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis - 2,32 prom.
- Šeštadienį apie 10.30 val. magistralėje Vilnius-Kaunas girtas „Audi“ vairuotojas sukėlė avariją. Už Grigiškių esančioje degalinėje „Audi“ įlėkė į elektromobilių krovimo stotelę ir ją nuvertė. Per avariją apgadintas dar vienas kraunamas elektromobilis. Kiti vairuotojai matė, kaip tas pats „Audi“ maždaug 150-ies kilometrų per valandą greičiu Grigiškėse lėkė į Kauno pusę, pavojingai nardydamas tarp kitų automobilių. Keleivis sakė, kad bandė užvažiuoti į degalinę, nes pastebėjo, kad baigiasi degalai, tačiau neapskaičiavo greičio posūkyje. Policijai pasirodžius, vairuotojas nuolat gėrė vandenį iš butelio, bandydamas paslėpti girtumą. Jam nustatytas lengvas girtumas - kiek daugiau nei promilė. Už avariją ir girtumą vairuotojui gresia administracinė teisena, didelė bauda, nuostolių atlyginimas ir teisės vairuoti atėmimas iki ketverių metų.
Tragiškos avarijos ir jų aplinkybės
Trečiadienį prieš vidurnaktį Vilniaus specialiosioms tarnyboms pranešta, kad Savanorių pr. į stulpą rėžėsi lengvasis automobilis. Į Žemuosius Panerius iš karto išsiųsti gelbėtojai, nes pranešta, kad prispausti du žmonės. Atvažiavus gelbėtojams paaiškėjo, kad automobilyje SAAB yra vienas žmogus. Vyras žuvo. Pirminiais duomenimis, tai vairuotojas, kuris važiavo vienas, be keleivių. Dėl avarijos buvo uždarytas Savanorių pr. Kauno kryptimi ties nusukimu į Titnago gatvę. Avarijos aplinkybės dar tiriamos, aiškinamasi, ar vairuotojas buvo blaivus. Turima informacija, kad vyriškis važiavo iš vakarėlio. Vyras greičiausiai nesuvaldė automobilio dėl pernelyg didelio greičio, ėmė slysti ir šonu trenkėsi į du stulpus. Mažesnis šviesoforo stulpas nuo smarkaus smūgio lūžo, nuskriejo apie 30 metrų į aikštelę ir palindo po ten stovinčiu „Audi“. Didesnis apšvietimo ir troleibusų kontaktinio tinklo stulpas atlaikė, tačiau smūgis į jį pražudė vairuotoją.
Vilniuje automobilis rėžėsi į stulpą
Eismo įvykiai Kaune po lietaus
Šeštadienį Kaune nulijo ilgai lauktas lietus, ir mieste pasipylė eismo įvykiai. Vienas iš tokių įvykių fiksuojamas miesto centre - judrioje A. Mickevičiaus ir K. Donelaičio sankryžoje susidūrė troleibusas ir lengvasis automobilis „Audi“. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pranešimą apie eismo įvykį gavo 11:40 val. Pirminiais duomenimis, nukentėjusių žmonių nebuvo. Pareigūnai teigia, kad dar neaišku, kas sukėlė eismo įvykį, aplinkybės tiriamos.
Taip pat eismo įvykis fiksuotas Tunelio gatvėje. Kauno apskrities policija informavo, kad šeštadienį 10:02 valandą gautas pranešimas, kad Tunelio gatvėje, prie degalinės „Neste“, „Saab“ įvažiavo į stulpą ir jį apgadino. Duomenų apie tai, ar vairuotojas nukentėjo, nebuvo. Daugelis spėjo, kad kaltas bus lietus - Kaune šeštadienio rytą nemenkai nulijo, tad asfalto danga galėjo būti slidi, todėl sumėtytą automobilį apsuko.
Avarija Vilniuje ties Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryža
Avarija ties Kalvarijų g. ir Žalgirio g. sankryža įvyko šiek tiek prieš 1 val. Miesto centro link važiavusį automobilį „Audi A6” taranavo automobilis SAAB. Per incidentą buvo apgadintas dar vienas automobilis „Audi A6” ir „Mazda“. SAAB tiesiog pakibo ore, priekiniais ratais užvažiavęs ant „Audi” variklio dangčio. Po avarijos ugniagesiai gelbėtojai iš SAAB turėjo traukti automobilio keleivę. Policija apklausai sulaikė SAAB vairuotoją. Nors incidentas įvyko gana vėlai, įvykio vietoje susirinko nemažas būrys žmonių.
Masinė avarija Vilniaus rajone, Molėtų plente
Vilniaus rajone į kelią išbėgus briedžiui įvyko masinė avarija: briedį partrenkė „Renault“, netrukus į jį atsitrenkė dar du lengvieji automobiliai. Per avariją sumaitotos visos trys mašinos, briedis žuvo, du žmonės išvežti į ligoninę. Vilniaus rajone, Molėtų plente, ties Radžiulių kaimu, įvyko dviguba avarija, per ją sudaužyti trys lengvieji automobiliai. Pirmoji avarija įvyko išbėgus briedžiui. Dar prieš septynias 25-ajame kelio Vilnius-Utena kilometre briedį partrenkė Vilniaus link važiuojantis „Renault Scenic“. „Renault“ vairuotojas sako, kad partrenkęs briedį laukė pareigūnų ir draudimo techninės pagalbos. Briedis po avarijos iš karto nugaišo. „Renault“ vairuotojas nenukentėjo nei per susidūrimą su briedžiu, nei per antrąją avariją. O štai kitiems eismo dalyviams pasisekė mažiau.
Didžiulis „Audi“ smūgis į „Saab“ užpakalį - sunku patikėti, kad „Saab“ važiavę žmonės liko gyvi. Policijos duomenimis, į ligoninę iš „Saab“ išvežti du žmonės. Važiavusieji „Audi“ nenukentėjo. Jau aiškėja, kaip įvyko antroji avarija: Vilniaus link važiavęs „Saab“ sustojo prie avarijos su briedžiu vietos. Kelias Vilniaus link buvo užtvertas. Kol „Saab“ praleidinėjo iš priekio į Molėtų pusę važiuojančias mašinas, iš galo atlėkė „Audi“ ir rėžėsi į „Saab“ užpakalį. „Audi“ smūgis buvo smarkus: smarkiai suniokotas „Saab“ galas, ši mašina dar pašoko į priekį ir trenkėsi į jau į avariją su briedžiu pakliuvusį „Renault“. Pirminiais duomenimis, labai sunkių sužalojimų nukentėjusieji išvengė. Avarijos vieta ilgai buvo užtverta. Policijos tyrėjai kėlė droną, darė nuotraukas iš oro. Tik po vidurdienio, nubraižius eismo įvykio schemą, sudaužytos mašinos išvežtos. Briedį išsivežė medžiotojai, tvarkyti avarijos vietos atvažiavo kelius prižiūrinti tarnyba.
Avarija Klaipėdoje: septyni sudaužyti automobiliai
Nuo smūgio raudonoji „Audi“ pakilo į orą, įskrido į „Maximos“ aikštelę ir čia rėžėsi į nakčiai stovėti paliktus automobilius. Avarijos rezultatas - septyni sudaužyti automobiliai ir keturi sužeisti žmonės. Visi jie sėdėjo eismo įvykį sukėlusioje „Audi 100“. Kai kurių netoliese gyvenančių liudininkų teigimu, po avarijos kurį laiką be sąmonės buvo vaikinas ir mergina. Atvykusi greitosios pagalbos medikų brigada visus keturis nukentėjusiuosius nugabeno į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Tačiau rimtesnės medikų pagalbos prireikė tik vienam vaikinui. Jam diagnozuotas krūtinės, stuburo sumušimas, smegenų sukrėtimas. Kiti trys per avariją nukentėję jaunuoliai išleisti gydytis ambulatoriškai. Tarp jų - ir dvidešimtmetis avarijos kaltininkas. Klaipėdos policija dėl avarijos pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kaltininkui gresia ne tik didelė piniginė bauda, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Kelių ereliu jau pramintas jaunuolis, iki avarijos dideliu greičiu lakstęs po miestą, tąnakt pašiurpino ne vieną klaipėdietį.
Automobilių techninė būklė ir saugumas
Galinga „Audi“ su plikomis padangomis
Naujųjų metų naktį įvykusi nelaimė Marijampolėje, per kurią neblaivus vairuotojas pražudė tėvą, mamą ir jų paauglį sūnų, papiktino visą Lietuvą. Avariją sukėlęs 28-erių metų amžiaus karys buvo išgėręs - jis įpūtė 1,26 prom. Po tragiško įvykio jis tvirtino labai besigailintis, tačiau tyrėjams atidžiau pažvelgus į šeimos mašiną taranavusį „Audi“ tapo akivaizdu, kad nelaimė brendo seniai.
Susisiekimo ministerijos atstovas Vidmantas Pumputis atkreipė dėmesį į pirmojo šių metų tragiško eismo įvykio automobilių būklę. Nustebino tai, kad net trys iš keturių „Audi“ automobilio padangų neatitiko nustatytų reikalavimų, buvo per daug nusidėvėjusios, o variklio galingumas - 130 kW (177 AG). Buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo įjungta penkta pavara ir, ekspertų vertinimu, greitis turėjo būti tarp 60-80 km/val. nors eismo įvykis nutiko mieste, kur greitis ribojamas iki 50 km/val. Tačiau iš vieno automobilio vairuotojas po eismo įvykio išlipo, o kitame žuvo trys žmonės. Automobilių susidūrimo plotai buvo labai panašūs, o pasekmėms įtaką darė automobilių saugumo lygis. Vairuotojai, pirkdami automobilius, turėtų atkreipti daugiau dėmesio į jų saugumą.
V. Pumputis pridūrė, kad kitame eismo įvykyje, kur SAAB automobilis susidūrė su „Volkswagen Golf“, pastarojo vairuotoja ir keleivis žuvo, tuo metu SAAB vairuotojas ir keleivis atsipirko sužalojimais ir tai dar kartą įrodo, kad automobilio saugumas turi ypač didelę reikšmę avarijos atveju.
Lietuviai - senų automobilių supirkėjai
Kad lietuviai važinėja ir perka tikrai ne pačius saugiausius automobilius, patvirtina ir „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis. Jis įvardija ir liūdną statistiką: maždaug pusė į Lietuvą įvežamų automobilių (46 proc.) priklauso 11-15 metų amžiaus grupei, o net penktadalis yra 16-20 metų. Tai reiškia, kad į Lietuvą ir toliau įvežamas vadinamasis Vakarų Europos laužas. Tie automobiliai, kurie ten jau nebereikalingi, anksčiau ar vėliau patenka į Lietuvą.
Apžvelgdamas šią statistiką, V. Pumputis teigia, kad tokias tendencijas lemia keli faktoriai, visų pirma, ekonominis automobilio eksploatavimo efektyvumas. Vakarų Europoje taikoma praktika, kad jei kelyje sugedai, taikomos net ir tam tikros sankcijos už tai, todėl vairuotojai iš karto investuoja į naujesnį, saugesnį automobilį, o senųjų atsikrato.
M. Buzelis atkreipia dėmesį, kad nėra žinoma, kokios būklės automobiliai pasiekia Lietuvą - ar jie po eismo įvykio, ar su švaria istorija. Todėl atsakyti į klausimą, kiek Lietuvoje važinėja potencialiai nesaugių, jau eismo įvykiuose dalyvavusių automobilių - neįmanoma. Tačiau ekspertas atkreipia dėmesį ir į kitą problemą: dažniausiai į Lietuvą atvyksta tokie naudoti automobiliai, kurie yra nuvažiavę kelis šimtus tūkstančių kilometrų. Tikėtina, kad per tokį nuvažiuotą atstumą jis galėjo pakliūti į didesnį ar mažesnį eismo įvykį, todėl kyla klausimas, jei jis buvo remontuotas, kaip tai buvo atlikta? „Mes pastebėjome, kad lietuvis yra labai racionalus pirkėjas. Jam reikia galingo, ekonomiško, praktiško, sąlyginai nebrangaus ir nenuvertėjančio automobilio. Todėl dažniausiai taip ir gaunasi, kad perkamas senas, tikriausiai premium segmento automobilis, turintis arba turėjęs defektų, dėl kurių patekti į eismo įvykį rizika didėja“, - pastebi M. Buzelis.
Tačiau būtina atskirti ir tai, jog avarijos įvyksta ne dėl automobilių, bet dėl vairuotojų kaltės. Tą patvirtina ir V. Pumputis: daugiau nei 90 proc. avarijų įvyksta dėl eismo dalyvių kaltės. Tačiau atkreipus dėmesį į pasekmes, tai yra, kokie procesai vyksta avarijos metu, pastebima, kad automobilio saugumas turi labai didelę reikšmę. Todėl būtina važinėti, visų pirma, su tvarkingomis transporto priemonėmis, nes žiema išryškina visus trūkumus. Pavyzdžiui, važiuojant automobiliu su netvarkinga važiuokle, kurioje yra tam tikrų elementų kelių milimetrų pokrypis, arba su netvarkingomis padangomis, automobilis jau gali būti mėtomas ir nevaldomas.
Vairuotojų požiūris į padangas ir automobilių patikrą
Naudotų automobilių žinovas M. Buzelis pastebi, kad kartais vos pažvelgus į parduodamo automobilio nuotraukas, akivaizdu, kad jį reikėtų apeiti. Tačiau kartais pirkėjai nekreipia dėmesio net ir į elementarius, tačiau saugumui svarbius dalykus. Nustatyti plika akimi, ar automobilis yra kokybiškas - sudėtinga. Žmonės taupo pinigus ir pagaili, pavyzdžiui, 50 eurų, kad nuvežtų automobilį į kokybišką servisą patikrinimui. Juk negalima plika akimi nustatyti, ar veikia oro pagalvės ir ar apskritai jos yra. Kitas elementarus dalykas, į kurį dažniausiai nekreipiama dėmesio - tai padangos. Žinoma, perkant brangesnius automobilius dažniausiai padangos būna normalios, tačiau kalbant apie pigiausius, jie parduodami su lygiomis, protektoriaus neturinčiomis padangomis. Tai yra paprasti dalykai, kurie reikalauja dėmesio ir truputį investicijų. Jos yra mažos, palyginti su tuo, kas gali atsitikti, jei nebus užtikrintas saugumas.
Kad Lietuvos vairuotojų ir automobilių pirkėjų požiūris turėtų keistis, pritaria ir V. Pumputis. Tačiau jis sako, kad norint užbėgti tam už akių, jau ruošiami pakeitimai, susiję su automobiliais, kurie buvo patekę į avariją, buvo suremontuoti ir juos norima grąžinti atgal į eismą. Vakarų Europoje yra visai kitoks požiūris į automobilio pirkimą vien dėl to, kad jei jis bus netvarkingas, naujam savininkui jis sukels daug problemų ir pareikalaus papildomų investicijų. Todėl yra įprasta praktika nuvykti į servisą nuodugniai patikrai. Pavyzdžiui, jei patikrinimo metu nustatomi net ir mažareikšmiai trūkumai, tai tampa kainos derybų objektu. Tam, kad situacija pasikeistų ir Lietuvoje, yra numatoma nemažai darbų. Pavyzdžiui, griežtesni reikalavimai norint gražinti transporto priemonę į eismą po avarijos. Tai yra, remontuojanti įmonė visiškai atsakytų už visą remonto kokybę, o ne už tam tikrus fragmentus, pavyzdžiui, tik kėbulo ar saugumo sistemų atstatymą.
Naudotų automobilių rinkos žinovas M. Buzelis tikisi, kad tokie pakeitimai veiks, tačiau vis tiek mano, jog tokius reikalavimus teigiamai priims ne visi. „Idealiame pasaulyje tai turėtų labai gražiai veikti, tačiau kaip tai veiktų Lietuvoje, kuri iš esmės yra automobilių verslo šalis, sunku pasakyti. Manau, kad nemaža dalis pardavėjų galėtų atsistoti piestu prieš tokius reikalavimus, tačiau saugumas yra prioritetas numeris vienas ir tikrai reikia dėti visas pastangas, kad skaudžių eismo įvykių būtų kuo mažiau“, - mano M. Buzelis.
Kuo naujesnis - tuo saugesnis?
M. Buzelis tikina, kad automobilio amžius tikrai daro įtaką jo saugumui. Tačiau pasitaiko ir išimčių, kai nesaugiu gali būti pripažintas ir visiškai naujas automobilis. Dažniausiai automobilio amžius tiesiogiai koreliuojasi su saugumu. Tai yra, kuo jis senesnis, tuo mažiau saugus. Pavyzdžiui, pirmasis automobilis, gavęs maksimalų saugumo žvaigždučių įvertinimą, buvo „Renault Laguna“. Tai buvo 2001-aisiais metais. Tuo metu tai buvo saugumo etalonas. Tačiau šiandien šis automobilis gautų tikriausiai nulį žvaigždučių. Visgi yra ir naujų automobilių, kurie gauna minimalius įvertinimus. Pavyzdžiui, praėjusiais metais vienas naujas automobilis gavo nulio žvaigždučių įvertinimą. Beje, juo prekiaujama ir Lietuvoje. Todėl sakyti, kad kuo naujesnis, tuo automobilis saugesnis - negalima. Tačiau tendencijos tokios, kad technologijos ir saugumo inovacijos eina pirmyn.