Automobilių transporto avarijos: pasekmės ir atlyginimas

Automobilių avarijos yra neatsiejama eismo dalis, turinti didelių finansinių, teisinių ir emocinių pasekmių. Šis straipsnis padės geriau suprasti, ko tikėtis po eismo įvykio, kaip nustatoma žala ir kas atlyginama draudimo.

Draudimo išmoka ir jos dydis po avarijos

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkų asistentas Ignas Antanaitis pabrėžė, kad eismo įvykio kaltininko draudimas „neatperka“ analogiškos vertės automobilio, o išmoka draudimo išmoką. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ transporto žalų skyriaus vadovo Giedriaus Petriko teigimu, jei po eismo įvykio automobilis pripažįstamas neremontuotinu, kaltininko transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimas vertina automobilio rinkos vertę iki įvykio. Tai reiškia, kad yra vertinama, kiek automobilis buvo vertas rinkoje prieš avariją, atsižvelgiant į jo amžių, ridą, techninę būklę, komplektaciją ir pan.

G. Petriko aiškinimu, jei automobilio remontas kainuoja daugiau nei 75 proc. automobilio vertės prieš avariją, tuomet išmoka apskaičiuojama taip: automobilio vertė prieš avariją minus sudaužyto automobilio (liekanų) vertė. Tokiais atvejais draudimo išmokos gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų, priklausomai nuo eismo įvykio aplinkybių, transporto priemonės vertės ir patirtos žalos masto.

Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinė žala tais atvejais, kai automobilis - neberemontuojamas, siekia apie 4,5 tūkst. eurų.

Ar bus kompensuotos investicijos į automobilį?

Pasak G. Petriko, atskiros investicijos į automobilį (pvz., kuras, atnaujintas salonas, pakeistos padangos) paprastai yra „įskaičiuotos“ į bendrą automobilio rinkos vertę. Vis dėlto, jei tam tikra papildoma įranga ar patobulinimai reikšmingai didino automobilio vertę ir tai galima pagrįsti dokumentais (sąskaitomis, nuotraukomis, techniniais aprašymais), jie gali būti įvertinti nustatant bendrą automobilio rinkos vertę iki įvykio. Kiekviena situacija vertinama individualiai, remiantis faktiniais duomenimis. Kaltininko TPVCA draudimas siekia atstatyti nukentėjusiojo finansinę padėtį į tokią, kokia ji buvo iki eismo įvykio.

I. Antanaitis antrino, kad eismo įvykio metu atsiradusi žala draudimo turi būti atlyginama visiškai. Jo teigimu, neseniai atlikti transporto priemonės patobulinimai (pvz., naujai pakeistas salonas) gali būti vertinami kaip automobilio rinkos vertę didinantys veiksniai ir į juos turėtų būti atsižvelgiama nustatant transporto priemonės rinkos vertę iki eismo įvykio. Nukentėjęs asmuo turi draudikui pateikti prieš eismo įvykį atliktas investicijas į transporto priemonę patvirtinančius dokumentus, kurių pagrindu draudikas galėtų tinkamai įvertinti bei atlyginti dėl eismo įvykio faktiškai patirtą žalą.

Ar draudimas kompensuos naujo automobilio mokesčius?

„Ellex Valiunas“ teisininkų asistentas paminėjo, kad eismo įvykio metu patirta žala apima ne tik per draudžiamąjį įvykį padarytą žalą, bet ir tą, kuri atsirado po eismo įvykio kaip jo padarinys. Pvz., dėl eismo įvykio transporto priemonė yra sunaikinama, o nukentėjęs asmuo įsigyja ir įregistruoja naują transporto priemonę. Dėl registracijos, taršos mokesčių, valstybinio numerio ženklo išdavimo, techninės apžiūros ir kitų išlaidų jis galėtų kreiptis į kaltininko draudimą ir reikalauti atlyginti išlaidas. Ar išlaidos bus atlygintos, priklausys nuo to, ar pavyks įrodyti, kad jos buvo būtinos, protingos ir tiesiogiai atsirado kaip eismo įvykio padarinys.

Kada bus apmokėtos kelionės po avarijos?

I. Antanaičio teigimu, taksi ar nuomoto automobilio išlaidos už keliones į darbą, parduotuvę ar darželį yra tiesiogiai susijusios su prarasta galimybe naudotis sunaikinta transporto priemone. Todėl nukentėjęs asmuo iš kaltininko draudimo gali reikalauti ir tokios žalos atlyginimo. Tačiau patiriamos išlaidos, susijusios su vykimu į darbą, vaikų pasiėmimu iš darželio ar kt., turėtų būti protingos ir pagrindžiamos įrodymais, leidžiančiais nustatyti patirtos žalos dydį.

Be to, jei transporto priemonė yra sunaikinama, turite galimybę kreiptis į kaltininko draudimą ir prašyti pakaitinio automobilio arba prašyti atlyginti patirtą žalą dėl pakaitinės transporto priemonės nuomos.

Draudimas turi atlyginti ir emocinę žalą?

I. Antanaitis pridūrė, kad eismo įvykio kaltininko draudimo išmoka apima ir neturtinės žalos atlyginimą, t. y. dėl eismo įvykio patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai ir pan. Todėl nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į kaltininko draudimą ir reikalauti, kad tokia žala būtų atlyginta.

Kaltininko draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus kriterijus. Pvz.: sveikatos sutrikdymo mastą, laikinojo nedarbingumo trukmę ir kt. Todėl labai svarbu, kad nukentėjusio asmens patirta neturtinė žala būtų pagrįsta dokumentais, įrodančiais patirtą žalą.

Kiek dėl avarijos brangsta automobilio draudimas?

Pasak G. Petriko, automobilio draudimo - tiek privalomojo, tiek „Kasko“ - kaina priklauso nuo daugybės rizikos veiksnių. Vienas svarbiausių jų yra vairuotojo žalų istorija, tačiau ji nėra vienintelis veiksnys, todėl tiksliai pasakyti, kiek konkrečiu atveju po tokio eismo įvykio pabrangtų draudimas, nėra paprasta.

• Jei vairuotojo žalų istorija prasta ir tai - jau ne pirmas ar net ne antras įskaitinis eismo įvykis, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kaina gali išaugti net kelis kartus, o „Kasko“ draudimas gali brangti apie 20-30 proc.
• Jei vairuotojas ilgus metus vairavo drausmingai ir tai yra pirmasis draudiminis įvykis, privalomojo draudimo įmoka gali padidėti iki maždaug 20 proc., o „Kasko“ draudimo kaina kai kuriais atvejais gali ir visai nesikeisti.

Svarbu ir tai, kad draudimo kainai įtakos turi ne tik įvykio faktas, bet ir pats automobilis. Pvz., jei po avarijos vairuotojas pakeičia transporto priemonę į mažesnės galios ar mažiau rizikingą automobilį, draudimo kaina gali net sumažėti, jei iki tol vairuota drausmingai.

Avarijų priežastys ir pasekmės

Eismo saugumo specialistai liūdnai juokauja: vienintelis būdas visiškai išvengti bet kokios tikimybės žūti ar susižeisti avarijos metu yra apskritai niekur nevažiuoti. Tačiau kadangi užsidaryti namuose neįmanoma, išvengti baisių nelaimių ir suprasti jų pasekmes padėtų suvokimas, kokių pavojų galima tikėtis važiuojant vienokiu ar kitokiu greičiu, kuo skiriasi smūgiai į skirtingas automobilio dalis.

Greičio įtaka avarijų pasekmėms

Lietuvos kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas neslėpė, kad visada eismo įvykis įvyksta dėl ne vienos priežasties, bet greitis dažnai yra viena jų. Įrodyta, kad vos 1 kilometru per valandą sulėtinus eismą, visuose keliuose žūčių sumažėtų net 5 procentais.

Bet kartais pakanka ir nedidelio greičio (kad ir 50 km/val.), kad smūgis būtų lemtingas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasdien visame pasaulyje žūva po 3,4 tūkst. žmonių, o avarijų metu patirti sužalojimai yra trečia pagal dažnumą neįgalumo priežastis.

Šiurpi statistika neaplenkia ir Lietuvos. Per praėjusius metus mūsų šalies keliuose žuvo 258 žmonės ir dar 4040 buvo sužalota. Dažniausiai pasitaikančios avarijų traumos - plyšę jungiamieji audiniai, sumušta galva ir nugara, sukrėstos smegenys, lūžęs stuburas ar kaklas, sužaloti vidaus organai, sumušti keliai.

Smūgio vieta ir greitis

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros docentas, eismo įvykių tyrimų ekspertas Edgaras Sokolovskis neslėpė, kad per avarijas nutinka neįtikimiausių dalykų. Kartais žmogus žūsta palyginti nedideliu greičiu atsitrenkusiame automobilyje, o kartais po baisaus smūgio atsiperka tiktai menkais sužeidimais. Pasekmes lemia daugybė dalykų: automobilio būklė, saugumo sistemos, oro pagalvės, ar žmonės važiavo prisisegę saugos diržais ir kita, tačiau greičio įtaka yra didžiulė.

• Atsitrenkus į kliūtį apie 20 km/val. greičiu paprastai jokių esminių sužalojimų vairuotojas ir keleiviai nepatiria.
• Jau esant 50 km/val. greičiui yra didelė tikimybė, kad automobilyje važiuojantys žmonės bus sužaloti, ypač jeigu važiuojama be saugos diržų, o mašinoje nėra oro pagalvių.
• Užtat artėjant prie 90 km/val. įmanoma net žūti.

Smūgio vieta itin svarbi

Smūgis į automobilio šoną yra daug pavojingesnis. Jeigu automobilyje nėra šoninių oro pagalvių, tai labai pavojinga. Durelėse yra sustiprinimai, kurie sušvelnina smūgį, tačiau nėra smūgio gesinimo taškų. Savo ruožtu priekinė automobilio dalis turi deformacinių zonų ir geriau užgesina smūgį. Be to, šoninio smūgio metu mažiau apsaugo ir saugos diržai. Jie laiko žmogaus liemenį, tačiau viršutinė kūno dalis laisvai juda į šalis, tad nuo trenksmo dažnai stipriai sužalojama galva, rankos bei pečiai.

Verčiantis gelbėja diržai

Avarijose, kai nuo kelio nulėkęs automobilis verčiasi, saugos diržai yra didžiausi gelbėtojai. Tokiais atvejais neprisisegę vairuotojai ir keleiviai nukenčia itin stipriai, nes virstant automobiliui atsitrenkia į jo salono vidaus elementus arba būna išsviedžiami iš automobilio ir susižaloja galvą. Būna, kad transporto priemonė užrieda ant iškritusio žmogaus ir mirtinai jį prispaudžia.

Specialisto teigimu, pavojingiausios avarijos įvyksta, kai transporto priemonės susiduria kaktomuša, nes abiejų automobilių greitis smūgio metu iš esmės sumuojamas. Pavyzdžiui, 70 km/val. greitis atrodo nedidelis. Bet jei susiduria du tokiu greičiu važiuojantys automobiliai, smūgis prilygsta trenksmui 140 km/val. greičiu į stovinčią kliūtį. Tuomet tikimybė, kad avarija baigsis mirtimi, labai didelė.

Avarijų pasekmes lemia ir paskutiniai vairuotojo veiksmai - ar jis stipriai stabdo, ar smūgis tenka tiesiai į tą vietą, kurioje sėdi žmonės, o gal prieš susidūrimą automobilis ima slysti. Greitis mažėja ir slystant, ir stabdant. Slystant smūgis mažiau pavojingas, tačiau po jo paprastai mašina nuvažiuoja nuo kelio, trenkiasi dar kartą arba apvirsta. Dėl tokių priežasčių žmonės gali patirti daugiau, tačiau lengvesnių sužalojimų nei po tiesioginio smūgio.

Automobilių avarijų tyrimas ir istorija

Eismo įvykių aplinkybes tiriantis E. Sokolovskis neslėpė, kad po avarijos įmanoma gana tiksliai apskaičiuoti, kokiu greičiu važiavo susidūrę automobiliai, net jei įvykio niekas nematė. Skaičiavimai atliekami kompiuterinėmis programomis, kurios įvertina slydimo bei stabdymo žymes, automobilių sugadinimą, jų padėtį ir daugybę kitokių aplinkybių.

Nors kiekviena transporto priemonė kas keletą metų patiria mažesnių ar didesnių apgadinimų, retas automobilį parduodantis asmuo yra linkęs tai atskleisti. Vis dėlto, šiandien perkant naudotą automobilį nebūtina pasikliauti vien pardavėjo žodžiais. Įprastai, vien automobilio rida gali nemažai pasakyti apie jo praeitį ir padėti sužinoti, kiek kartų transporto priemonė buvo patekusi į eismo įvykius.

Automobilių apgadinimų statistika

Automobilių istorijos ataskaitas teikianti įmonė „carVertical“ Lietuvoje atliko tyrimą ir nustatė, kiek vidutiniškai kilometrų nuvažiuoja automobilis, kol patenka į avariją. Duomenų analitikai ištyrė, kaip koreliuoja automobilio rida ir avarijų statistika 2021-2023 m. Istoriniai duomenys atskleidė:

• 2021 m. vidutinė Lietuvoje tikrinta transporto priemonė nuvažiuodavo 206 998 km, kol patirdavo avariją.
• 2022 m. šis skaičius nukrito iki 192 958 km.
• 2023 m. pakilo iki 215 059 km.

„300 tūkstančių kilometrų ridą turintis automobilis gali būti patekęs į avariją daugiau nei vieną kartą. Nedideli įlenkimai ar nubrozdinimai taip pat priskiriami prie eismo įvykių, todėl naudotų transporto priemonių pirkėjai turėtų atidžiai išsiaiškinti, kokius apgadinimus patyrė automobilis prieš jį pirkdami“, - įspėja automobilių rinkos ekspertas iš „carVertical“, Matas Buzelis.

Nors nedideli apgadinimai neturėtų lemti sprendimo įsigyti konkrečią transporto priemonę, didelę avariją patyręs automobilis gali turėti struktūrinių pažeidimų ir būti nesaugus vairuoti.

Avarijų tendencijos Lietuvoje ir Europoje

Avarijų tendencijos kaimyninėje Latvijoje šiek tiek skiriasi:

• 2021 metais iš visų šioje šalyje tikrintų automobilių transporto priemonės nuvažiuodavo vidutiniškai 240 247 km iki pakliūdamos į eismo įvykį.
• 2022 m. - 198 350 km.
• 2023 m. - 188 626 km.

Taigi latvių perkamos transporto priemonės nuvažiuoja net 52 tūkstančiais kilometrų mažiau nei ankstesniais metais, kol papildo avaringumo statistiką. Kaip atskleidė tyrimas, 2023-aisiais Lietuvoje tikrinti automobiliai įveikė net 46 proc. didesnį atstumą iki pakliūdami į eismo įvykius nei Europos Sąjungos šalyse vidutiniškai (147 334 km). Tai reiškia, kad lietuviai transporto priemones apgadina rečiau nei statistinis europietis arba nepraneša apie smulkius apgadinimus.

Kadangi avarijų Lietuvos keliuose vyksta nemažai, nesąžiningi pardavėjai dažnai slepia automobilio istoriją, kad galėtų uždirbti daugiau pinigų parduodami netvarkingą transporto priemonę. Skaičiuojama, kad 52,4 procentų visų naudotų automobilių buvo apgadinti bent kartą. Būtent dėl to svarbų vaidmenį automobilio pirkimo procese vaidina istorijos patikra. Žinoma, prieš perkant bet kokią transporto priemonę, labai svarbu atlikti testinį važiavimą bei įvertinti transporto priemonės būklę autorizuotame servise.

Masiniai susidūrimai ir grandininės avarijos

Šaltuoju metų laiku suintensyvėja masiniai susidūrimai, kurių metu į eismo įvykį patenka daugiau nei dvi transporto priemonės. Viena iš dažniausiai pasitaikančių situacijų - susidūrimų grandinė, kuri susidaro, kai, nesuspėjęs pristabdyti vairuotojas įrėžia vairuojamą automobilį į priešais važiuojantįjį, kuris pastumtas įsirėžia į prieš jį esantįjį ir taip toliau. Ši grandinė gali nusitęsti per 4 ar netgi daugiau automobilių - tokios avarijos metu natūraliai kyla nesutarimų dėl kaltininkų bei eismo įvykio deklaracijos pildymo niuansų. Specialistas pastebi, jog dažniausiai grandininiai susidūrimai įvyksta sankryžose, belaukiant, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas.

Kelių eismo taisyklės apibrėžia, kokio atstumo reikėtų laikytis nuo priekyje esančio automobilio. Šis atstumas turi būti pakankamai ilgas, kad apsaugotų nuo galimo susidūrimo net ir tuo atveju, kai priekyje važiuojanti transporto priemonė pradėtų staigų stabdymą. Būtent todėl, argumentas, jog priekyje važiavęs automobilis per greitai sustojo, nėra pakankamai stiprus, kad padėtų išvengti kaltės įsirėžusiam vairuotojui.

R. Bieliauskas teigia, jog kitaip vertinamos avarijos, kurių metu susidūrimų grandinę sukelia vienas į stovinčius automobilius atsitrenkęs vairuotojas. Žinoma, kai avarijoje dalyvauja daug vairuotojų, labai tikėtina, jog atsiras įvairių nesutarimų ir skirtingų avarijos interpretacijų - tokiu atveju specialistas pataria kviesti policijos pareigūnus, kurie padės nustatyti eismo įvykio aplinkybes.

Deklaracijos pildymas po avarijos

R. Bieliauskas primena, jog pildant deklaraciją savarankiškai, svarbu kuo aiškiau pateikti visas įvykio aplinkybes, taisyklingai nubraižyti eismo įvykio schemą, konkrečiai įvardyti avarijos dalyvius ir jų vairuotus automobilius, o užpildžius - tinkamai pasirašyti. Šioje situacijoje būtų naudingas ir rašytinis paaiškinimas, nurodantis jos eigą, smūgių skaičių bei kitus patikslinimus.

Draudikams besiaiškinant eismo įvykio aplinkybes neretai pagelbėja ir vaizdo registratoriai - juos pašnekovas taip pat pataria visad naudoti. Šie prietaisai padeda išvengti nesusipratimų bei nustatyti įvykio kaltininkus. ERGO atstovas primena, jog deklaracijos pildymas gali būti gerokai lengvesnis pildant ją elektroninėje platformoje.

tags: #automobiliu #transporto #avarijos #skaidres