Automobilių taršos susidarymas ir poveikis aplinkai

Automobilių tarša yra viena iš pagrindinių problemų, prisidedančių prie aplinkos degradacijos ir klimato kaitos. Kiekvieną dieną pasaulyje milijonai automobilių išmeta į atmosferą didelius kiekius anglies dioksido (CO2), azoto oksidų (NOx), smulkiųjų kietųjų dalelių ir kitų kenksmingų cheminių junginių. Tradiciniai transporto sprendimai nebėra tvarūs, atsižvelgiant į didėjantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, klimato pokyčius ir augančią oro taršą miestuose. Šiuolaikinės visuomenės deda vis daugiau pastangų mažinti automobilių taršą.

Pagrindiniai automobilių išmetamieji teršalai

Pagrindiniai teršalai iš automobilių išmetamųjų dujų yra anglies dioksidas (CO2), azoto oksidai (NOx), angliavandeniliai ir smulkiosios kietosios dalelės (PM10 ir PM2.5). Didžiausias dėmesys atkreipiamas į CO2, nes šis šiltnamio efektą sukeliantis dujų kiekis tiesiogiai prisideda prie globalinio atšilimo. Automobiliai ir kitos transporto priemonės yra vienas pagrindinių CO2 emisijų šaltinių.

Automobilių taršos poveikis sveikatai ir aplinkai

Kiti kenksmingi teršalai, tokie kaip azoto oksidai ir smulkiosios dalelės, turi tiesioginę įtaką žmonių sveikatai. Jie gali sukelti kvėpavimo takų ligas, tokias kaip astma ar bronchitas, taip pat padidinti riziką širdies ir kraujagyslių ligoms. Miestuose, kur automobilių srautas didelis, oro tarša tampa rimta visuomenės sveikatos problema. Su laiku aplinka tampa vis mažiau draugiška žmogui, nes auganti transporto priemonių tarša stipriai veikia tiek orą, tiek vandenį ir dirvožemį.

Aplinkos rūgštėjimas

Automobilių naudojamas iškastinis kuras išskiria didelius kiekius teršalų, kurie ne tik blogina oro kokybę, bet ir sukelia aplinkos rūgštėjimą. Vienas iš pagrindinių šios problemos veiksnių yra išmetami azoto oksidai ir sieros dioksidai, kurie atmosferoje susijungia su vandens garais, taip sudarydami rūgštų lietų. Ilgalaikis aplinkos rūgštėjimas neigiamai veikia ne tik natūralias ekosistemas, bet ir žmonių gyvenamąją aplinką, sukeldamas žalą infrastruktūrai. Rūgštus lietus gali ardyti pastatų medžiagas, metalines konstrukcijas, tiltus ir kitus statinius, didindamas priežiūros ir remonto išlaidas.

Poveikis vandens telkiniams ir ekosistemoms

Vandens telkinių užterštumas daro didelį neigiamą poveikį visoms gyvūnų ir augalų rūšims, kurios priklauso nuo švaraus vandens šaltinių. Pavyzdžiui, žuvys ir kiti vandens organizmai, jautrūs pH pokyčiams, gali pradėti nykti dėl rūgštingumo padidėjimo. Tai turi grandininį poveikį visai ekosistemai, nes mažėjant vienų rūšių, gali sutrikti maisto grandinės balansas, o tai ilgainiui paveikia ir kitus gyvūnus bei augalus.

Dirvožemio degradacija

Dirvožemio degradacija taip pat yra rimta problema, kurią sukelia automobilių tarša. Rūgštėjantis dirvožemis praranda savo derlingumą, mažėja jo gebėjimas išlaikyti maistines medžiagas, reikalingas augalams. Tai lemia žemės ūkio produktyvumo mažėjimą, o tai gali turėti neigiamą poveikį maisto tiekimui ir ekonomikai.

Triukšmo tarša

Transporto priemonių triukšmo tarša - dar vienas ne mažiau svarbus aspektas. Automobiliai, ypač didmiesčiuose, sukelia nuolatinį triukšmą, kuris ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir gali paveikti žmonių sveikatą, sukeldamas stresą, nemigą ir net širdies problemas.

Elektromobiliai ir jų poveikis aplinkai

Elektromobiliai šiuo metu vertinami kaip vienas iš svarbiausių sprendimų mažinant transporto išmetamų teršalų kiekį. Jų populiarumas sparčiai auga, nes jie nenaudoja iškastinio kuro, todėl neteršia oro azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis ar anglies dvideginiu (CO2), kurie prisideda prie klimato kaitos ir sveikatos problemų. Be to, elektromobiliai yra žymiai efektyvesni energijos panaudojimo atžvilgiu, todėl ilgalaikėje perspektyvoje jie gali būti ekonomiškesni. Europos aplinkos agentūros ataskaitoje teigiama, kad elektrinių transporto priemonių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, atsižvelgiant į dabartines ES naudojamas energijos rūšis ir visą transporto priemonės gyvavimo ciklą, yra apie 17-30 proc. mažesnis nei benzinu ir dyzelinu varomų automobilių.

Prognozuojama, kad iki 2050 metų tipinės elektrinės transporto priemonės taršos emisija per visą jos gyvavimo ciklą gali sumažėti bent 73 procentais. Svarbus privalumas yra ir tai, kad elektrinės transporto priemonės yra visiškai neteršiančios vietos oro kokybei keliuose, nes jų išmetamųjų teršalų kiekis yra nulinis. Nors elektrinis transportas, kaip ir kiti automobiliai, išmeta kietąsias daleles dėl padangų ir stabdžių kaladėlių dėvėjimosi, bendras poveikis aplinkai yra žymiai mažesnis. Be to, perėjimas prie elektrinių transporto priemonių ženkliai mažina triukšmą, ypač miestuose, kur automobilių greitis dažnai būna mažas, o eismas intensyvus. Tai prisideda prie tylesnės ir malonesnės miesto aplinkos.

Elektromobilių gamybos iššūkiai

Diskusijos apie elektromobilių poveikį aplinkai yra itin aktualios ir kelia daug klausimų. Vokietijoje atlikta studija kelia abejonių dėl elektromobilių ekologijos, teigdama, kad jų gamybos procesas, ypač baterijų gamyba, išskiria didelį kiekį anglies dvideginio. Ši studija, remdamasi Ifo universiteto tyrimu, pabrėžia, kad gaminant elektrinių automobilių baterijas vis dar naudojamas iškastinis kuras, pavyzdžiui, anglis. Dėl šios priežasties, skaičiuojant ir baterijų gamybos procesą, elektromobiliai gali išskirti 11-28 proc. daugiau anglies dvideginio nei dyzeliniai automobiliai per visą jų eksploatavimo laikotarpį. Anglies dvideginis taip pat išskiriamas gaminant elektros energiją, naudojamą elektromobilių įkrovimui.

Studijos autoriai pateikia konkrečius skaičius: vienos „Tesla Model 3“ baterijos gamybai, įskaitant litio, kobalto ir mangano gavybą bei perdirbimą, į atmosferą patenka 11-15 tonų anglies dvideginio. Jei numatysime, kad automobilis per 10 metų nuvažiuos apie 150 tūkst. kilometrų, tai vidutiniškai sudaro 73-98 g/km. Akumuliatorių gamyba gali sukelti aplinkos taršą, ypač jei gavybos procesai nesilaiko aplinkosaugos reikalavimų. Be to, elektromobilių ateitis labai priklauso nuo to, ar pasaulis sugebės pereiti prie švaresnės energijos gamybos. Jei elektra vis dar bus gaminama naudojant iškastinį kurą, tarša tik persikels į kitas sritis, nes bus didinamos elektros gamybos pajėgumai.

Poveikis klimato kaitai, oro kokybei ir ekosistemoms

Europos aplinkos agentūros ataskaitoje detaliai apžvelgiamas elektrinių automobilių poveikis klimato kaitai, oro kokybei, triukšmui ir ekosistemoms, lyginant juos su įprastiniais automobiliais. Nors vertinant bendrą poveikį, elektriniam transportui jis gali būti mažiau palankus, jei atsižvelgtume į gamybos poveikį ekosistemoms ir naudojamas toksiškas medžiagas, daugiausiai įtakos turi vario, nikelio ir kitų kritinių žaliavų gavyba bei perdirbimas. Tačiau šis poveikis gali būti žymiai sumažintas taikant žiedinės ekonomikos principus, skatinant pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, ypač baterijų. Inside Tesla's Battery Recycling: From Old EVs to New Power Cells.

Nors elektromobilių gamybos metu teršalų išmetama daugiau, tai didžiąja dalimi kompensuoja mažesnis teršalų kiekis eksploatacijos metu.

Transporto sektoriaus tarša ES ir Lietuvoje

Naujausi Europos aplinkos agentūros duomenys rodo, kad nuo 2014 metų transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ES nuolat auga. Preliminariais skaičiavimais, 2017 metais ES transporto išmetamųjų teršalų kiekis, palyginti su 1990-aisiais, padidėjo 28 procentais. Transporto sektorius išlieka svarbiu oro taršos šaltiniu, ypač dėl kietųjų dalelių ir azoto dioksido, bei yra pagrindinis Europos aplinkos triukšmo šaltinis. Kaip pažymi Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis, Lietuvoje transporto priemonių tarša vis dar yra didelė dėl nepakankamai plačiai naudojamo elektrinio transporto. Efektyvus žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas, tinkamas neeksploatuojamų transporto priemonių tvarkymas, pakartotinis dalių naudojimas ir toksiškų medžiagų perdirbimas galėtų žymiai pagerinti aplinkosaugos rodiklius.

Kovos su automobilių tarša priemonės

Atsižvelgiant į didelę žalą aplinkai, šiuolaikinės visuomenės deda vis daugiau pastangų mažinti automobilių taršą. Vyriausybės skatina elektrinių ir hibridinių transporto priemonių naudojimą, plėtoja viešojo transporto infrastruktūrą ir didina investicijas į dviračių takus bei pėsčiųjų zonas. Ateityje laukia reikšmingi pokyčiai, kurių tikslas yra sumažinti automobilių taršą ir apsaugoti planetą nuo tolesnio aplinkos degradavimo.

Gatvės patikrinimai ir nuobaudos

Siekiant kovoti su automobilių tarša, Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos transporto saugos administracija ruošia naują tvarką, pagal kurią labiausiai teršiantys automobiliai būtų stabdomi gatvėse ir jiems būtų skiriama nuobauda - pakartotinė techninė apžiūra. „Gatvėse maždaug kas trisdešimtas automobilis yra nevisiškai tvarkingas, galbūt netyčia sugedęs tarp dviejų metų tarp techninės [apžiūros], galbūt sąmoningai kažkoks padarytas pažeidimas. Atsiras tvarka, kad gatvėje sustabdžius, realiomis sąlygomis patikrinus, jeigu neatitinka techninės apžiūros standartų, nukreipiamas automobilis pakartotinei techninei apžiūrai“, - laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Pasak ministro, naujoji tvarka įsigalios kitų metų sausio ar vasario mėnesį. Planuojama, kad tokius patikrinimus vykdys transporto saugos administracijos darbuotojai, policijos pareigūnai, ateityje - Aplinkos apsaugos departamentas.

Mažos taršos zonos

Kitas svarbus žingsnis kovojant su taršiais automobiliais - mažos taršos zonos. Nuo Naujųjų metų kiekviena Lietuvos savivaldybė turės nustatyti tokias zonas. Vilniuje numatyti trys etapai, kaip būtų įvedamos mažos taršos zonos. Pirmajame etape mažos taršos zona būtų paskelbtas Vilniaus senamiestis. Antrajame etape mažos taršos zona išsiplėstų per visą centrinę miesto dalį, apimtų ir dalį Naujamiesčio bei Šnipiškių. Trečiajame etape mažos taršos zona apimtų teritoriją iki Žalgirio gatvės, visą Naujamiestį ir dalį Naujininkų teritorijos prie geležinkelio.

Kaune planuojama, kad pirmasis, bandomasis, etapas bus iki 2023 m. ir apims eismo ribojimą senamiestyje. Antrąjį siekiama įvykdyti iki 2030 m. Jis apims visą Kauno miesto centrinę dalį. „Prie įvažiavimų būtų įrengiamos išmaniosios kameros, fiksuojančios į zoną įvažiuojančias ir išvažiuojančias transporto priemones. Jos nuskaitytų valstybinius numerius bei įvertintų, ar transporto priemonė atitinka keliamos emisijos reikalavimus. Nustačius jų neatitikimą, transporto priemonė būtų apmokestinama už įvažiavimą į mažų emisijų zoną“, - pasakojo Kauno miesto savivaldybės atstovai.

Alternatyvios transporto technologijos

Vandenilio kuro elementų technologija yra kita potenciali alternatyva, kuri gali tapti svarbia transporto ateities dalimi. Vandenilio varomi automobiliai skleidžia tik vandens garus, o jų kuro bakus galima užpildyti žymiai greičiau nei įkrauti elektromobilių baterijas. Kita svarbi kryptis yra miestų infrastruktūros pertvarka ir darnaus transporto plėtra. Viešojo transporto modernizavimas, dviračių takų plėtra ir vaikščiojimui tinkamos zonos yra būtinos siekiant sumažinti transporto keliamą taršą. Galiausiai, inovacijos transporto srityje ir technologiniai proveržiai ateityje gali pasiūlyti netikėtų sprendimų, kurie dar labiau padės sumažinti transporto taršą.

Gamintojų vaidmuo ir iniciatyvos

Automobilių gamintojai stengiasi pagerinti savo gamyklų energijos suvartojimą ir vis labiau žvalgosi į atsinaujinančią energetiką. Pati ekologiškiausia transporto priemonė yra ta, kurią jau vairuojate. Tačiau svarbu suprasti, kad automobilių gamyba pati savaime kenkia aplinkai. Tyrimai rodo, kad iki automobilio pardavimo jis jau yra išskyręs nemažą dalį vidutinės automobilio gyvenimo taršos.

„Volvo“ aplinkosauginės iniciatyvos

„Volvo Car Corporation“ nuolat dirba siekdama kurti saugesnius ir efektyvesnius produktus bei sprendimus, tuo pat metu mažinant neigiamą poveikį aplinkai. Aplinkosauga yra viena iš pagrindinių „Volvo Car“ veiklos vertybių, kuri daro įtaką visoms operacijoms. Į gamtos apsaugą atsižvelgiama galvojant apie visus automobilio gyvavimo ciklo etapus, įvertinant, kokį poveikį aplinkai jis daro nuo projektavimo iki pat utilizavimo ir perdirbimo. Bazinis „Volvo Cars“ principas - kiekvienas naujai sukurtas gaminys turi aplinkai daryti mažiau neigiamo poveikio nei tas, kurį jis pakeičia.

„Volvo“ aplinkos valdymo pastangos davė vaisių: buvo sukurti efektyvesni ir mažiau aplinką teršiantys pavaros mazgai „Drive-E“. „Volvo“ taip pat rūpi ir asmeninė aplinka, pvz., oras „Volvo“ automobilio viduje yra švaresnis nei išorėje: tai užtikrina klimato kontrolės sistema. Visi „Volvo“ gamybos padaliniai turi būti sertifikuoti pagal ISO 14001, nes taip palaikomas sisteminis požiūris į aplinkosauginius veiklos klausimus, užtikrinantis nuolatinį tobulinimą, kai daromas mažesnis poveikis aplinkai. ISO sertifikatas taip pat reiškia, kad laikomasi galiojančių aplinkosaugos įstatymų bei nuostatų. „Volvo“ taip pat reikalauja, kad šiuos reikalavimus tenkintų ir partneriai.

Efektyvi emisijos kontrolė ir švarus salonas

„Volvo” automobiliai gaminami pagal koncepciją „Švaru viduje ir lauke” - švari automobilio salono aplinka bei ypač efektyvi emisijos kontrolė. Daugeliu atvejų išmetamųjų dujų kiekis yra daug mažesnis negu nurodyta taikomuose standartuose.

Švarus oras automobilio salone

Keleivių salono filtras apsaugo nuo dulkių ir taršos, patenkančios per ortakį. Salono oro kokybės sistema (IAQS)* užtikrina, kad į automobilio saloną iš lauko patenkantis oras būtų valomas. Ši sistema išvalo automobilio salono orą nuo įvairių teršalų: dalelių, angliavandenilių, azoto oksidų ir arti žemės esančio ozono. Jei oras lauke yra užterštas, ortakiai uždaromi ir vyksta uždara salono oro apytaka. Taip gali nutikti esant intensyviam eismui, pavyzdžiui, automobilių kamščiams ir važiuojant tuneliu. IAQS yra dalis sistemos „Clean Zone Interior Package“ (CZIP)*, kuriai taip pat priklauso funkcija, leidžianti įjungti ventiliatorių atrakinus automobilį nuotolinio valdymo rakteliu.

Salono medžiagos ir aplinkosauga

„Volvo“ salono medžiaga kruopščiai parinkta ir išbandyta, kad būtų maloni ir patogi. Kai kurios detalės, pavyzdžiui, vairo siūlės, yra rankų darbo. Salonas stebimas, ar esant, pvz., dideliam karščiui ir skaisčiai šviesai nesklinda nemaloniai stiprūs kvapai ar cheminės medžiagos, sukeldamos diskomfortą.

Kuro sąnaudos ir taršos mažinimas

Kadangi didžiąją dalį automobilio poveikio aplinkai jo eksploatacijos eigoje padaro naudojimas, „Volvo Cars“ aplinkosauginės veiklos pagrindas - pastangos mažinti degalų sąnaudas, anglies dioksido ir kitų oro teršalų emisiją. „Volvo” automobiliai pasižymi taupiu kuro naudojimu, lyginant su kitais tokios pačios klasės automobiliais. Automobilis sunaudoja mažiau kuro, nes išmeta mažesnį kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir anglies dvideginio. Siekiame prisidėti kurdami geresnę aplinką. Taupiai energiją ir degalus vartojantis automobilis mažina ne tik neigiamą poveikį aplinkai, bet ir savininko sąnaudas.

Patarimai vairuotojams, kaip sumažinti degalų sąnaudas:

• Susiplanuokite efektyvų vidutinį greitį. Greičiui viršijus maždaug 80 km/h (50 myl./val.) arba nukritus žemiau 50 km/h (30 myl./val.), padidėja energijos sąnaudos.
• Laikykitės techninės priežiūros ir garantijos knygelėje rekomenduojamų automobilio techninės priežiūros intervalų.
• Venkite leisti varikliui ilgai veikti laisvąja eiga: jei ilgiau stovite, išjunkite variklį.
• Laikykitės vietinių įstatymų.
• Planuokite kelionę. Daug nereikalingų sustojimų ir netolygus greitis didina degalų sąnaudas.
• Jei automobilyje įrengtas variklio bloko šildytuvas*, naudokite jį prieš užvesdami variklį šaltu oru: taip palengvinamas užvedimas ir sumažinamas variklio dėvėjimasis esant žemai aplinkos temperatūrai, variklis greičiau įšyla iki darbinės temperatūros, dėl to sumažėja sąnaudos ir emisija.

Anglijos vyriausybės iniciatyva sukurta nauja svetainė, kuri padeda išsirinkti mažiausiai aplinkai teršiančius automobilius. Joje galima rasti mažiausiai CO2 išskiriančius automobilius pagal automobilio kategoriją, pavarų dėžės dydį ir naudojamus degalus. Toks klasifikavimas leis atskirti automobilius, kurie nuodingų aplinkai dujų ir kitų medžiagų išmeta mažiausiai. Transporto ministras Jimas Fitzpatrickas teigia: „Klimato atšilimui galį turėti įtakos kiekvienas iš mūsų ir kiekvienas gali prisidėti nuo savęs, kad jis būtų mažesnis. Pasirinkdami automobilį, kurio variklis efektyviausias savo kategorijoje, vairuotojai galėtų sumažinti anglies dvideginio išmetimą net iki 24% ir taip sutaupyti pinigus, skirtus degalams“.

Automobilių servisų ir perdirbimo vaidmuo

Reguliari priežiūra sudaro sąlygas, kad automobilis tarnautų ilgai ir degalų sąnaudos būtų nedidelės. Tokiu būdu prisidedama prie švaresnės aplinkos. Jei „Volvo” autoservisams patikėsite savo automobilio techninį aptarnavimą ir priežiūrą, tai taps „Volvo” sistemos dalimi. Projektuodama autoservisų patalpas, „Volvo“ kelia aiškius aplinkosauginius reikalavimus tam, kad būtų užkirstas kelias teršalų patekimui į aplinką. Servisų darbuotojai yra parengti ir turi reikiamų priemonių, kad būtų garantuota tinkama aplinkosauga.

Kadangi „Volvo“ akcentuoja visą eksploatacijos ciklą, svarbu ir tinkamai perdirbti automobilį, mažinant poveikį aplinkai. Galima perdirbti beveik visą automobilį. Tai apima automobilio išardymą į dalis, metalo ir plastiko perdirbimą, alyvos ir kitų cheminių medžiagų pašalinimą bei kitų atliekų tvarkymą. Automobilių supirkimas taip pat yra svarbus aspektas, ypač kai automobilis tampa netinkamas eksploatuoti. Pardavus nebetinkamą naudoti automobilį, išvengiama nuobaudų, prisidedama prie švaresnės aplinkos kūrimo ir atlaisvinama vertinga erdvė.

Pavojingos automobilinės atliekos ir jų tinkamas tvarkymas

Aplinkai pavojingos atliekos, pvz., akumuliatorius ir alyvą, reikia utilizuoti saugiu aplinkai būdu. Jei nežinote, kaip utilizuoti šio tipo atliekas, pasitarkite su servisu. Rekomenduojama kreiptis į įgaliotąjį autoservisą.

Vieša paslaptis, kad sveikatai ir aplinkai kenksmingos automobilinės medžiagos vis dar atsiduria ten, kur joms ne vieta - prie namų esančiuose šiukšlių konteineriuose, krosnyse ar tiesiog pamiškėse. Pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo įmonės „Žalvaris“ komercijos direktorius Paulius Repšys pastebi, kad pastaruoju metu situacija gerėja, tačiau tie savininkai, kurie savo transporto priemonėmis rūpinasi patys, tebekelia rūpesčių.

Toliau pateikiamos dažniausiai susidarančios pavojingos automobilinės atliekos ir jų tvarkymo reikalavimai:

1. Alyva. Variklio alyva - bene dažniausiai susidaranti automobilinė atlieka. Alyva yra priskiriama prie pačių pavojingiausių automobilių atliekų, kadangi ji savo sudėtyje turi įvairių metalų ir lakiųjų tirpiklių. Alyvos negalima deginti, išpilti ar išmesti į konteinerį, nes tai kelia milžinišką grėsmę žmonių sveikatai, dirvožemiui ir gruntiniams vandenims. Pakanka vos kelių litrų alyvos, kad būtų užterštas didesnis nei hektaro dydžio žemės plotas. Ne ką mažesnį pavojų kelia ne tik pati alyva, bet ir jos pakuotės bei ja suteptos šluostės ar kiti tekstilės gaminiai. Šios atliekos privalo būti atiduodamos teisę jas tvarkyti turinčioms atliekų surinkimo įmonėms. Autoservisai turi nemokamai priimti minėtas atliekas iš savo klientų.
2. Filtrai. Tepalų, kuro ir oro filtrai yra taip pat dažnai namų sąlygomis susidarančios automobilinės atliekos, į kurių keliamą pavojų aplinkai transporto priemonių savininkai neretai pažiūri pro pirštus. Panaudoti filtrai savyje yra sukaupę nemažai kenksmingų medžiagų, netgi tos pačios alyvos likučių, todėl reikalauja ypatingo dėmesio. P. Repšys teigia, kad panaudotus filtrus, kaip ir alyvą, būtina perduoti specializuotiems atliekų surinkimo taškams.
3. Akumuliatoriai. Problemų Lietuvoje sukelia ir netinkamas panaudotų akumuliatorių likvidavimas. Pasak P. Repšio, panaudotus akumuliatorius lietuviai vis dar noriai sandėliuoja savo garažuose. Akumuliatorių viduje esanti rūgštis gali negrįžtamai paveikti žmogaus kvėpavimo takus, regos organus, nudeginti kūną. Ne ką mažesnę žalą panaudoti akumuliatoriai gali padaryti ir aplinkai - viduje esantys sunkieji metalai ir elektrolitai gali ilgam užteršti dirvožemį ar gruntinius vandenis. Todėl šių panaudotų elementų vieta yra atliekų surinkimo vietose, juos perduoti tvarkymui galima ir specializuotoms įmonėms, turinčioms leidimus tą daryti. Beje, panaudotus akumuliatorius nemokamai priimti privalo ir jais prekiaujančios parduotuvės bei autoservisai.
4. Padangos. Padangos yra gaminamos iš naftos subproduktų ir kelia ypač didelį pavojų žmogaus sveikatai. Specialiosios tarnybos vis dar gauna pranešimų apie deginamas padangas. Ši tendencija ypač išryškėja šaltuoju metų periodu, mat kai kuriems padangos atrodo kaip tinkamas malkų pakaitalas. Tokie asmenys labai stipriai rizikuoja tiek savo, tiek aplinkinių sveikata, kadangi į orą išmetamas milžiniškas kenksmingų medžiagų kiekis. Padangos greitai nesuyra ir neištirpsta, jos ten gali pragulėti šimtus metų. Verčiau jas priduoti į autoservisus, atliekų surinkimo aikštelėms ar specializuotoms įmonėms. Panaudotos padangos gali būti prikeltos antram gyvenimui - jos Lietuvoje dažniausiai yra susmulkinamos ir supresuojamos bei išvežamos į užsienį. Ten ši žaliava yra perdirbama bei panaudojama naujų produktų gamybai.

Vidaus degimo variklių tepalų, degalų, oro įsiurbimo filtrų, transporto priemonių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių, nebetinkamų naudoti padangų, švino akumuliatorių bei nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas nurodytomis kainomis surenkame/priimame tik iš fizinių ir juridinių asmenų, kurių veiklos metu susidarė šios atliekos ir kurios nebuvo įvežtos/importuotos į Lietuvos Respubliką bei nebuvo surinktos iš kitų fizinių ir juridinių asmenų. Iš minėtų Atliekų tvarkytojų/surinkėjų šias Atliekas surenkame/priimame tuomet, kai jie užtikrina savo veiklos atitikimą 2013 m. gegužės 20 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. atvažiavimą pas Atliekų turėtoją surinkti atliekų. rūšiavimą, jei Atliekų turėtojo perduotos ATC atliekos tinkamai neišrūšiuotos, sumaišytos su kitomis medžiagomis ir (ar) atliekomis. prastovą. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 34 p. 35 p. Įmonės, kurios surenka pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. informuojame, kad iš įmonių, kurios atveža pavojingąsias atliekas į UAB „Atliekų tvarkymo centras“ veiklos vykdymo vietą, esančią Riovonių g. 2A, Vilniuje, nesilaikant Atliekų tvarkymo taisyklių 33, 34 ir 35 p.

tags: #automobiliu #tarsos #susidarymas