Automobilių sekimo sistemos, asmens duomenų apsauga ir teisės

Šiuolaikinės technologijos suteikia mums galimybę saugoti tai, kas brangiausia - šeimą, namus, verslą. Tačiau kartu jos kelia klausimą: kada sekimas yra priimtinas ir teisėtas, o kada jau peržengiame ribą? Lietuvoje pagrindinės taisyklės nustatytos Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) ir Darbo kodekse. Anot teisininkės Raimondos Joskaudienės, vaizdo kameros, kompiuterio veiklos logai, GPS sekimas automobiliuose ar net darbo našumo programėlės - visa tai gali prisidėti prie didesnio saugumo ir efektyvumo.

Automobilių sekimo sistemų teisinis reguliavimas Lietuvoje

Automobilių sekimo sistemos, tiek viešojo sektoriaus, tiek privačių subjektų naudojamos, kelia svarbius klausimus dėl asmens teisių ir privatumo apsaugos. Lietuvoje GPS sekimas leidžiamas tam tikrais atvejais, ypač kai transporto priemonė priklauso sekimą inicijavusiam asmeniui ar organizacijai. Kito asmens transporto priemonės sekimas be jo žinios paprastai yra neteisėtas, jei nesate teisėtas savininkas arba neturite dokumentuoto sutikimo. Montuoti sekiklį į savo automobilį - puiku. O štai slaptai pritvirtinti jį prie kaimyno ar partnerio transporto priemonės - jau ne tik neetiška, bet ir nelegalu. Tas pats galioja ir pasiklausymui: darbo vietoje ar klientų aptarnavime jis gali būti naudingas, tačiau balso stebėjimas yra dar griežčiau reglamentuojamas ir dažnai yra neteisėtas be teismo leidimo.

GPS sekimo taikymas ir teisėtumas

Šiuolaikinės transporto sekimo sistemos tapo nepakeičiamu įrankiu daugelyje įmonių valdant automobilių parkus, planuojant maršrutus ir užtikrinant kuro kontrolę. GPS seklys, vaizdo kameros ar pasiklausymo įranga padeda gyventi ramiau, žinoti, kad kontroliuojame situaciją ir galime greitai reaguoti netikėtose aplinkybėse. Sekimo technologijos Lietuvoje turi daugybę teisėtų ir praktiškų pritaikymų - nuo automobilių ir technikos apsaugos iki vaikų, senjorų ar darbuotojų saugumo užtikrinimo.

• Automobilių apsauga nuo vagysčių: Lietuvoje vis dar pasitaiko automobilių vagysčių. Tokiais atvejais, GPS seklys yra viena paprasčiausių, bet veiksmingiausių priemonių greitai atgauti savo transportą. Tokia įranga padeda policijai nustatyti buvimo vietą ir sugrąžinti turtą.
• Logistikos optimizavimas: Logistikos įmonės GPS pagalba stebi sunkvežimių maršrutus, taip taupo degalus, optimizuoja darbo laiką ir gali tiksliau informuoti klientus apie pristatymo laiką.
• Turto saugumas: Automobilių ir kitos brangios įrangos lokacijos stebėjimas (GPS ar pan.) yra teisėtas, kai siekiama užtikrinti turto saugumą (apsaugoti nuo vagystės), priimti optimalius logistinius sprendimus, pateikti informaciją klientams pagal sutartis, gintis nuo pareikštų teisinių reikalavimų (avarijų atvejais ir pan.).

Tačiau tokių duomenų saugojimo laikotarpis privalo būti minimalus būtinas siekiamiems tikslams, teigtina - ne daugiau mėnesio.

Viešojo sektoriaus stebėjimo sistemos

Vilniuje jau veikia šimtai vaizdo stebėjimo kamerų viešosiose erdvėse, policija naudojasi automatinio numerių atpažinimo (ANPR) sistemomis keliuose, Kaunas investuoja į išmaniosios stebėsenos sprendimus. UAB KIA Auto, siekdama užtikrinti asmenų ir turto apsaugą, naudoja vaizdo stebėjimo sistemas savo prekybos ir aptarnavimo salonuose. Šių sistemų duomenys tvarkomi remiantis teisėtu interesu, tačiau tik tuomet, jei tokio tvarkymo interesai neviršija subjekto interesų ar pagrindinių teisių bei laisvių. Vaizdo stebėjimo kamerų įrašai KIA Auto salonuose saugomi 30 kalendorinių dienų, o vėliau automatiškai ištrinami arba tampa anoniminiai, nebent ilgesnio saugojimo reikalauja įstatymai ar raštvedyba.

Lietuvoje išmanieji greičio matuokliai, nors ir pristatomi kaip priemonė drausminti vairuotojus, kelia didelių klausimų dėl teisėtumo ir asmens teisių apsaugos. Nors šie prietaisai fiksuoja automobilio buvimo vietą ir laiką, kartu su valstybiniais registracijos numeriais ir bendra vaizdo nuotrauka, duomenų saugojimo trukmė ir prieiga prie jų kelia abejonių. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovai atsisako pateikti duomenis apie tai, kiek automobilių ir kiek kartų patenka į šią sekimo sistemą, o nuotraukų saugojimo trukmė grindžiama neviešinamais „vidaus teisės aktais“. Šių nuotraukų saugojimo trukmė, anot LAKD, yra numatyta „vidaus teisės aktuose“, kurie „neprivalo būti skelbiami viešai“.

Panašios sistemos diegiamos ir miestuose, pavyzdžiui, Kaune. Čia sumontuotas kamerų tinklas, skirtas ne tik bendram saugumui didinti, bet ir fiksuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šios kameros gali atpažinti automobilių numerius, fiksuoti pažeidimus, tokius kaip ištisinės linijos kirtimas ar važiavimas degant raudonam šviesoforo signalui. Informacija apie automobilių numerius saugoma trejus metus. Nors policija teigia, kad sistema tarnaus visuomenės saugumui, o ne visuotiniam sekimui, jos plačios techninės galimybės, įskaitant veido aptikimą, kelia susirūpinimą dėl privatumo pažeidimo.

Asmens teisės ir privatumo apsauga

Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad asmuo, besilaikantis teisės, pagrįstai tikisi valstybės pagarbos savo privačiam gyvenimui. Ribojantys asmens teises ir laisves įstatyminiai aktai turi būti aiškūs, žinomi visuomenei ir sudaryti prielaidas įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį. Surinkta informacija apie privatų gyvenimą gali būti naudojama tik įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka.

Konstituciniai ir tarptautiniai pagrindai

Europos Žmogaus Teisių Konvencija (EŽTK) 8 straipsnis garantuoja teisę į privatų gyvenimą, o valstybės institucijos negali jos riboti kitaip, nei numatyta įstatymuose. Svarbu, kad tokie įstatymai būtų visuomenei žinomi ir asmenys suprastų jiems kylančias pasekmes. Konstitucinis Teismas dar 2000 m. gegužės 8 d. nutarime yra nustatęs, kad „asmuo, darydamas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo“. Atitinkamai logiška ir pagrįsta būtų manyti, kad asmuo, sąžiningai besilaikantis teisės, pagrįstai tikisi, kad pagal Konstituciją tai nulems valstybės pagarbą asmens privačiam gyvenimui. Svarbu paminėti, kad 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į technologijų raidą, privataus gyvenimo sampratą išaiškino plečiamai. Išplečiant šią sampratą, buvo išlaikyta konstitucinės doktrinos nuostata, numatanti, kad „ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį“.

GPS sekimo įrenginių naudojimo ribos

Kalbant apie GPS sekimo įrenginius, jų naudojimas turi aiškias teisines ribas. JAV Aukščiausiojo Teismo sprendime „Jungtinės Valstijos prieš Džounsą“ buvo pripažinta, kad GPS sekimo įrenginio pritvirtinimas prie automobilio be teismo sankcijos prieštarauja Konstitucijai. Asmeniniam naudojimui GPS sekimo priemonės nėra draudžiamos, tačiau svarbu gerbti privatumo teises. Savininko sutikimas yra būtinas, jei sekama ne savo transporto priemonė. Neteisėtas kito asmens automobilio sekimas be leidimo gali būti laikomas persekiojimu ar privatumo pažeidimu ir sukelti rimtų teisinių problemų. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas yra nagrinėjęs bylą, kurioje vyras, siekdamas įrodyti sutuoktinės neištikimybę, neteisėtai sekė ją naudodamas GPS sekimo įrenginį. Nors byla buvo nutraukta, jam teko atlyginti nukentėjusiai buvusiai sutuoktinei neturtinę žalą ir išlaidas advokatui.

BDAR ir darbuotojų stebėjimas

Asmens duomenų apsauga įmonėse dažnai siejama su klientais, tačiau viena jautriausių sričių - darbuotojų duomenų tvarkymas. Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) darbdavys visais atvejais laikomas duomenų valdytoju - jis sprendžia, kokie duomenys renkami, kokiu tikslu, kiek laiko saugomi ir kas turi prie jų prieigą. Darbuotojų duomenų tvarkymas turi būti proporcingas ir pagrįstas teisėtu tikslu. Dažna klaida - perteklinis duomenų rinkimas, pavyzdžiui, reikalavimas pateikti informaciją apie šeimos narius ar asmens nuotraukas be būtinybės. Darbdavys turi užtikrinti technines ir organizacines priemones, kad duomenys būtų apsaugoti nuo neteisėto naudojimo. Dar viena jautri tema - vaizdo stebėjimas, GPS sekimas, el. pašto ar kompiuterių naudojimo kontrolė. Tokie veiksmai galimi tik jei jie būtini ir proporcingi, o darbuotojai aiškiai informuojami apie tai iš anksto.

GPS naudojimas tarnybiniuose automobiliuose

GPS naudojimas tarnybiniuose automobiliuose Lietuvoje yra leidžiamas, jei tai daroma dėl aiškaus, teisėto tikslo, pavyzdžiui, maršrutų optimizavimo, darbo laiko apskaitos ar išlaidų kontrolės. Darbdavys privalo iš anksto informuoti darbuotojus apie stebėjimą, nurodyti, kokie duomenys bus renkami, kodėl, kaip ilgai jie bus saugomi ir kas juos apdoros bei valdys. GPS koordinatės yra asmens duomenys, todėl jiems taikomas BDAR. Pavyzdžiui, jei transporto sekimo sistema, tokia kaip Linqo, naudojama siekiant pagerinti klientų aptarnavimą ar suplanuoti darbus, jos negalima naudoti vertinant darbuotojo elgesį kelyje be aiškaus pagrindo. Be to, jei tarnybiniai automobiliai kartais naudojami ir asmeninėms reikmėms, darbuotojams turi būti suteikta galimybė laikinai išjungti sekimą ne darbo metu. Svarbiausia - nepamiršti, kad GPS sprendimai turi būti diegiami itin atsakingai: informuojant, pagrindžiant, paisant privatumo ir proporcingumo principų.

Darbuotojų laiko sekimas

Darbuotojų laiko sekimas yra aktuali tema daugelyje įmonių, siekiančių didinti produktyvumą ir užtikrinti sąžiningą darbo laiką. Tačiau kartu su technologijų pažanga kyla ir privatumo iššūkių. Kaip įmonėms Lietuvoje rasti tinkamą balansą tarp efektyvumo didinimo ir darbuotojų teisių apsaugos?

Darbo laiko sekimo būdai:

• Elektroninės darbo laiko apskaitos sistemos: leidžia automatiškai registruoti darbuotojų atėjimo ir išėjimo laiką.
• Kompiuterių ir programų naudojimo stebėjimas: registruoja, kiek laiko darbuotojai praleidžia tam tikrose programose ar svetainėse.
• GPS ir biometriniai duomenys: mobilūs darbuotojai dažnai sekami naudojant GPS technologijas. Taip pat kai kurios įmonės naudoja biometrinius duomenis (pvz., pirštų atspaudus), kad užtikrintų tikslią laiko apskaitą.

Teisiniai aspektai ir geriausios praktikos:

• Darbdaviai privalo informuoti darbuotojus apie naudojamas laiko sekimo priemones per vidaus taisykles, darbo sutartis, reguliarius susirinkimus ir konsultacijas.
• Darbdaviai turėtų rinkti tik tuos duomenis, kurie būtini darbo organizavimui.
• Svarbu užtikrinti, kad darbuotojai galėtų matyti, kokie jų duomenys renkami ir kaip jie naudojami.
• Laiko sekimo duomenys neturėtų būti saugomi neribotą laiką.
• Darbdaviai turėtų vengti perteklinio ir nereikalingo sekimo ir užtikrinti, kad stebėjimas nepažeistų darbuotojų privatumo.

Kada nereikia darbuotojo sutikimo?

Europos žmogaus teisių teismo praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas net darbo vietoje turi teisę į privatumą. Ši teisė jokiu būdu nėra absoliuti ir gali būti suvaržyta atsižvelgiant į darbdavio interesus, tačiau negali būti paneigta, t.y. absoliutus darbuotojų sekimas yra draudžiamas. Taip pat, bendru atveju nėra pripažįstamas proporcingu darbdavio interesas kontroliuoti darbo kokybę. Visų šių duomenų tvarkymui nereikalingas ir negalimas darbuotojo sutikimas, BDAR numato specialų pagrindą jų tvarkymui - teisėtą interesą (BDAR 6 str. 1 d. f p.). Šiame kontekste teisėtas interesas yra suprantamas kaip bet koks darbdavio ekonominis ar teisinis interesas, neprieštaraujantis įstatymams, t.y. visos aukščiau išvardintos priežastys. Taigi bendru atveju darbdavys turi teisėtą ekonominį interesą naudoti stebėjimo technologijas ir atitinkamai teisę tvarkyti tokius asmens duomenis.

BDAR 6 straipsnis sako, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tada, jeigu taikoma viena iš šių 6 sąlygų:

1. Asmuo davė sutikimą.
2. Tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį.
3. Tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė.
4. Tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybę, turtą ar kitus fizinio asmens interesus.
5. Tvarkyti duomenis būtina, siekiant įvykdyti užduotį viešojo intereso labui, vykdant viešosios valdžios funkcijas.
6. Tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač, kai duomenų subjektas yra vaikas.

M. Civilkos teigimu, darbdavys įgauna teisę valdyti darbuotojo duomenis tuomet, kai yra pasirašoma darbo sutartis. Duomenys dažnai tvarkomi dviem tikslais - arba darbo sutarties vykdymo tikslais, arba organizacijos administravimo tikslais. Darbdavys surinktus duomenis gali naudoti tik pagal paskirtį. Tarkime, jeigu įrengia vaizdo kameras turto apsaugai, tai tik tam ir gali naudoti įrašus, o ne nuolatiniam darbuotojų stebėjimui ir pan. Be to, darbdavys neįgauna teisės naršyti ar domėtis darbuotojo asmeninėmis pašto, socialinių tinklų paskyromis.

Vokietijos teismo sprendimas dėl GPS naudojimo

Vokietijos administracinis teismas, spręsdamas su GPS duomenimis susijusius klausimus, rėmėsi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) ir pateikė savo išaiškinimą aktualiais klausimais. Pagal nustatytas bylos aplinkybes valymo paslaugų įmonė sekė savo valdomas transporto priemones GPS priemonėmis. Technologija leidžia stebėti transporto priemonę realiu laiku, taip pat, ši informaciją užfiksuojama ir saugoma 150 dienų. Teismas nusprendė, kad įmonė pažeidė BDAR nuostatas. Teismas nusprendė, kad darbuotojų sutikimų, tokiam duomenų tvarkymui, rinkimas neatitiko BDAR reikalavimų. Apibendrinant teismo sprendimą, kadangi sutikimas darbo santykiuose kelia rimtų abejonių, vienintelė galimybė - remtis sutarties pagrindu, kai įmonės veikla susijusi su griežtu laiko apribojimu (taigi, šis pagrindas galiotų tik siauram paslaugų sektoriui) arba įmonės teisėto intereso pagrindu, kai siekiama apsaugoti įmonės turtą nuo vagysčių. Tiesa, jei remiamasi pastaruoju pagrindu, surinktais GPS duomenimis negalima remtis kontroliuojant darbuotojų darbo kokybę, kadangi duomenų tvarkymo tikslas - turto apsauga. Abiem atvejais tvarkyti duomenis galima tik proporcingai, todėl 150 dienų GPS duomenų saugojimo terminas būtų laikomas neproporcingai ilgu. Pažymime, kad Lietuvos teisės aktai numato, kad siekiant stebėti ar kontroliuoti darbuotojų judėjimą, privaloma atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą.

"Flock Safety" atvejis JAV ir pamokos Lietuvai

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsiplieskė vieni aštriausių pastarojo dešimtmečio debatų dėl technologijų ir privatumo. Pretekstu tapo atvejis, kai Teksaso policija vienos bylos tyrimo metu patikrino daugiau nei 100 tūkst. automobilių valstybinių numerių. Paaiškėjo, kad visa ši informacija buvo saugoma ne valstybės, bet privačios bendrovės serveriuose. Kilusio pasipiktinimo centre - 7,5 mlrd. dolerių vertinamas amerikietiškas startuolis „Flock Safety“. Per kelerius metus bendrovė sukūrė didžiausią privačią transporto priemonių stebėjimo infrastruktūrą šalyje. Jos kameros automatiškai atpažįsta automobilių numerius, buferio lipdukus ir kitus požymius ir patikrina duomenis realiuoju laiku teisėsaugos bazėse. Sistema jau naudojasi daugiau nei 12 tūkst. įstaigų.

Masinio sekimo rizika

Šis atvejis - ne tik „amerikietiška“ problema. „Flock“ sprendimas iš pirmo žvilgsnio paprastas ir pigus, tai lėmė žaibišką jo populiarumą - kamerų tinklas išaugo iki nacionalinio masto greičiau, nei įstatymų leidėjai spėjo susivokti. Situacija greitai eskalavosi, kai paaiškėjo, kad „Flock“ sistemos buvo pasitelktos vykdant masines imigracijos operacijas ir sulaikant neteisėtus migrantus. Nors pati bendrovė tvirtina neturinti tiesioginių sutarčių su JAV Imigracijos ir muitinės vykdymo tarnyba (ICE) ir teigia, kad prieigą prie duomenų kontroliuoja klientai, reakcija buvo greita. Amerikos pilietinių laisvių sąjungos (ACLU) ekspertai priminė dar vieną faktą - iki šiol nėra nepriklausomai atliktų tyrimų, įrodančių, kad tokios sistemos iš tiesų mažina nusikalstamumą.

Pamokos Lietuvai

Pagal ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), automobilių valstybinių numerių fiksavimas atpažinimo sistemomis yra laikomas asmens duomenų tvarkymu. Tai svarbi fundamentali teisės į privatumą dalis. Kai technologija leidžia fiksuoti kiekvieno automobilio judėjimą, riba tarp viešojo saugumo ir masinio sekimo tampa itin trapi. Ignoruojant šiuos principus, duomenų bazės tampa autonominėmis sekimo sistemomis, kurias sunku kontroliuoti. Tai dar vienas Lietuvai svarbus aspektas. „Flock“ istorija parodė, kad demokratinė kontrolė gali susilpnėti, kai viešojo saugumo funkcijos perduodamos privačioms įmonėms. Lietuvoje viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas saugumo srityje taip pat plečiasi. Skirtingai nei JAV, Lietuva veikia aiškiai apibrėžtoje ES teisinėje sistemoje. BDAR nustato griežtas ribas, kaip galima rinkti ir naudoti stebėjimo duomenis, o NIS2 direktyva reikalauja užtikrinti aukštus kibernetinio saugumo standartus. Tai suteikia puikų pagrindą veikti aktyviai: aiškiai apibrėžti stebėjimo technologijų ribas, priežiūros mechanizmus ir atskaitomybę dar prieš kylant problemoms, o ne reaguoti į jau įvykusius incidentus.

Duomenų apsaugos principai ir asmens teisės

UAB KIA Auto tvarko asmens duomenis vadovaudamasi minimalumo principu - duomenys renkami tik tiek, kiek būtina konkrečiam tikslui pasiekti. Tai apima automobilio valstybinės registracijos ženklų atpažinimą, informacijos perdavimą į Eismo informacinę sistemą (EIS), kuri vėliau atlieka užklausas į kitas informacines sistemas, pavyzdžiui, VĮ „Regitra“. Asmenys turi teisę bet kada kreiptis į KIA Auto dėl savo asmens duomenų, reikalauti juos ištaisyti, perkelti, apriboti tvarkymą ar ištrinti, taip pat paprieštarauti dėl duomenų tvarkymo. Prašymai turi būti pasirašyti skaitmeniniu parašu, o KIA Auto turi teisę atsakyti per 30 dienų.

Duomenų tvarkymas ir saugojimas

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, jeigu jis būtinas teisinei prievolei vykdyti. Tačiau, kaip rodo greičio matuoklių sistemos atvejis, jei nėra aiškaus ir teisėto veikimo pagrindo, bet koks asmens duomenų rinkimas gali būti neteisėtas. Svetainių lankytojų duomenys, tokie kaip IP adresas, naršyklė, slapukai, taip pat yra tvarkomi. Slapukai naudojami vartotojo lankymosi svetainėje informacijai rinkti ir geresnei vartojimo patirčiai užtikrinti. Lankytojai gali ištrinti ar blokuoti slapukus savo naršyklėje. UAB KIA Auto, tvarkydama Jūsų asmens duomenis, gali naudotis trečiųjų šalių paslaugomis - įgaliotais asmens duomenų tvarkytojais, kurie privalo laikytis nustatytų taisyklių ir su kuriais sudaromos konfidencialumo sutartys. KIA Auto paprastai neperduoda Jūsų asmens duomenų už Estijos, Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės ribų, taip pat tokiai trečiajai šaliai ar tarptautinei organizacijai, kurios duomenų apsaugos lygio Europos Komisija nėra įvertinusi kaip tinkamo. Tačiau prireikus, toks asmens duomenų perdavimas bus vykdomas tik esant atitinkamam teisiniam pagrindui ir mes, KIA Auto, imsimės atitinkamų apsaugos priemonių.

Asmens teisių įgyvendinimas

• Teisė susipažinti su duomenimis: Jūs turite teisę žinoti, ar su Jumis susiję asmens duomenys yra tvarkomi, koks yra jų tvarkymo tikslas ir su kokiomis kategorijomis susiję asmens duomenys.
• Teisė teikti prieštaravimus: Jūs turite teisę nesutikti su tokiu duomenų tvarkymu, kurio pagrindas yra KIA Auto teisėtas interesas, įskaitant profiliavimą, atliekamą tokiu teisiniu pagrindu.
• Teisė į duomenų perkeliamumą: jeigu Jūsų asmens duomenų tvarkymas grindžiamas, pavyzdžiui, sutartimi su KIA Auto ir duomenys tvarkomi automatizuotomis priemonėmis, Jūs turite teisę gauti su Jumis susijusius asmens duomenis, kuriuos pateikėte KIA Auto struktūrizuotu, dažniausiai naudojamu ir mašininiu būdu nuskaitomu formatu.

Klausimus ir prašymus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu, prašome teikti elektroniniu būdu KIA Auto duomenų apsaugos specialistui. KIA Auto turi teisę į Jūsų prašymą atsakyti per 30 dienų nuo prašymo gavimo. KIA Auto turi teisę atmesti Jūsų prašymą, jei Jūsų tapatybės nustatyti nepavyksta arba Jūsų prašymai yra aiškiai nepagrįsti arba pertekliniai, ypač dėl pasikartojančio pobūdžio. KIA Auto turi teisę atsisakyti tenkinti Jūsų prašymą apriboti Jūsų asmens duomenų tvarkymą arba ištrinti Jūsų asmens duomenis, jeigu pareiga tvarkyti asmens duomenis kyla iš galiojančios sutarties, įstatymo arba yra būtina teisiniams reikalavimams sudaryti, pateikti ar apginti, jei tai susiję su asmenų ir turto apsauga.

tags: #automobiliu #sekimo #sistemos #atsiliepimai #asmens #teises