Automobilių perdirbimas - tai sudėtingas, bet svarbus procesas, kurio metu eksploatuoti netinkamos transporto priemonės virsta vertingomis žaliavomis. Šis daugiapakopis procesas jungia teisinę, technologinę ir aplinkosauginę puses.
Automobilių perdirbimo reikšmė ir tikslai
Automobilių gamyba yra viena daugiausiai atliekų sukuriančių pramonės šakų išsivysčiusiose valstybėse. Pagal galiojančius standartus ir ES direktyvas, ne mažiau kaip 95 % automobilio masės turi būti pakartotinai panaudota arba perdirbta, o 85 % - perdirbta į medžiagas. ES tikslas yra pasiekti, kad būtų perdirbama net 95 proc. viso kiekvieno bendrijoje eksploatuoto automobilio.
„Tam būtina, kad atliekos kiek įmanoma didesne apimtimi būtų perdirbamos ir taptų žaliava naujiems gaminiams. Tai įgyvendinus gamybos-vartojimo-atliekų šalinimo ciklas būtų uždaras ir save palaikantis - beveik nesusidarytų naujų atliekų, nebūtų eikvojami riboti planetos ištekliai, mažėtų neigiamas žmonių veiklos poveikis aplinkai“, - teigia specialistai. JAV automobilių perdirbimo pramonė yra itin išsivysčiusi ir yra 16-oje vietoje pagal indėlį (25 mlrd. JAV dolerių) į bendrąjį šalies vidaus produktą. Kasmet perdirbama apie 27 milijonus netinkamų naudojimui transporto priemonių, iš kurių gaunama daugiau kaip 25 milijonai tonų įvairių medžiagų. Kiekvienais metais JAV ir Kanada tiekia pakankamai plieno maždaug 13 milijonų naujų transporto priemonių gamybai.
Automobilių perdirbimas yra vienas efektyviausių būdų sprendžiant nebenaudojamų ar nebetinkamų eksploatuoti transporto priemonių likimą ir ypač saugant gamtos išteklius. Tvarus gamtos išteklių naudojimas yra prioritetinis tikslas. Būtina palaipsniui pereiti prie žiedinės ekonomikos, kurios esmė - kad pasibaigus gaminio tarnavimo laikui jis nelaikomas atlieka, o pakartotinai panaudojamų medžiagų šaltiniu.
Automobilių perdirbimo procesas: žingsnis po žingsnio
Procesas prasideda nuo automobilio pristatymo į licencijuotą ENTP įmonę. Tai galima atlikti su techninės pagalbos automobiliu, jei transporto priemonė nevažiuoja. Įmonė užregistruoja automobilį, patikrina dokumentus (registracijos liudijimą, savininko ID) ir išduoda eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymą, kurią pateikia „Regitrai“. Pats fizinis perdirbimo procesas paprastai trunka 1-3 darbo dienas.
Automobilio nukenksminimas ir išardymas
Pirmasis svarbus etapas - automobilio nukenksminimas. Nukenksminimo metu komponentai ir pavojingos medžiagos išimami ir sutvarkomi taip, kad neužterštų dirvožemio, vandens ir oro. Specialistai įvertina automobilio būklę ir nusprendžia, kurios detalės gali būti pakartotinai panaudotos, o kurios - perdirbamos į žaliavą. Po skysčių pašalinimo automobilis išardomas.
Išardymo ir komponentų pašalinimo eiga:
- Metalas perdirbimui: kėbulas, važiuoklės dalys, šarvai. Automobiliuose yra tiek juodųjų, tiek spalvotųjų metalų. Metalą galima daug kartų perdirbti, nes jo pagrindinės savybės nekinta.
- Plastikas: bamperiai, salono dalys rūšiuojamos pagal tipą (PP, ABS, PVC ir kt.). Automobilių pramonė gamyboje naudoja vis daugiau plastiko - tai žibintai, prietaisų skydeliai, buferiai, bakai, sėdynės ir kitos dalys.
- Stiklas: automobilių stiklą galima remontuoti ar panaudoti kitai transporto priemonei. Jei vis tik stiklas netinkamas naudojimui, jis keliauja perdirbimui.
- Skysčiai ir pavojingos medžiagos: Automobilių tepaliniai ir dujiniai amortizatoriai priskiriami pavojingoms atliekoms dėl juose esančios alyvos. Atliekų tvarkymo įmonės specialia įranga pašalina alyvą iš senų amortizatorių. Iš viso perdirbama apie 90 procentų transporto priemonės (pagal svorį).
Smulkinimas ir atliekų apdorojimas
Likusios neapdorotos dalys („shredder fluff" arba „ASR" - Automotive Shredder Residue) sumalamos industriniame smulkintuve. Šis gaminys toliau atskiriamas magnetais (metalai) ir tankio metodais (plastikas vs guma).
Lietuvos indėlis ir iššūkiai automobilių perdirbimo srityje
Anot Aplinkos ministerijos duomenų, Lietuvoje kasmet eksploataciją baigia daugiau nei 30 000 transporto priemonių. Nepaisant egzistuojančių problemų, automobilių ir jų dalių perdirbimui vis geresnės sąlygos sudaromos ir Lietuvoje. Tvarkant automobilines atliekas Lietuvoje jos yra surenkamos, rūšiuojamos, išskaidomos į sudedamąsias dalis, kartais apdorojamos ar smulkinamos ir tuomet transportuojamos perdirbimui.
Perdirbimo infrastruktūra Lietuvoje
Tam tikrų rūšių automobilinės atliekos yra perdirbamos Lietuvoje, kitos - vežamos į užsienį. Retais atvejais tokios atliekos mūsų šalyje iš karto panaudojamos ir naujiems produktams gaminti. Vienas tokių pavyzdžių - iš akumuliatorių sudedamosios dalies elektrolitų Lietuvoje gaminamos cheminės trąšos. Lietuvoje taip pat veikia moderni automobilių filtrų perdirbimo gamykla. Joje pažangiais metodais per valandą perdirbama maždaug 1,5 tonos tepalo, kuro ir oro filtrų. Lietuvoje taip pat perdirbamas iš automobilinių atliekų išskiriamas aliuminis. Tuo užsiimančios įmonės „Baltical“ komercijos direktorius Dainius Starkus pasakoja, kad maždaug 60-70 proc. viso perdirbamo aliuminio grįžta į automobilių pramonę ir yra panaudojamas tų pačių automobilių detalių gamybai. Per mėnesį perdirbama apie 600 tonų aliuminio atliekų. Kiek daugiau nei pusę šio kiekio sudaro Lietuvoje surinktos aliuminio atliekos. Anot D. Starkaus, aliuminio perdirbimo procesas nėra labai paprastas. Jam vykdyti reikalingos metalurgijos, chemijos, fizikos žinios ir ilgametė patirtis.
Pavojingos atliekos ir jų tvarkymas
Automobilines atliekas svarbu surinkti ir tinkamai sutvarkyti ne tik todėl, kad būtų gaunama žaliava naujų produktų gamybai, bet ir todėl, kad nemaža dalis automobilinių atliekų yra laikomos pavojingomis. Tokios automobilinės atliekos kaip akumuliatoriai, oro, kuro ir tepalo filtrai, amortizatoriai, elektronikos komponentai savo sudėtyje turi pavojingų cheminių junginių, todėl svarbu šias atliekas tinkamai sutvarkyti.
„Į aplinką patekusios automobilių atliekos gali užteršti ją pavojingomis ir toksiškomis medžiagomis. Pavyzdžiui, kai akumuliatoriai yra tvarkomi netinkamai, jų gamyboje naudojama sieros rūgštis garuoja ir patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus, o išbėgusi ant žemės gali toje vietoje išdeginti augmeniją, įsiskverbti į dirvožemį, o per jį patekti į gruntinius vandenis“, - perspėja specialistai. Taip pat, panaudota transporto priemonių vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva turi neigiamą vertę, todėl neretai ji tiesiog yra neteisėtai deginama ar ja šildomos patalpos. Visgi panaudotas tepalas yra stipriai užterštas įvairiais metalais (alyva turi beveik trečdalį Mendelejevo lentelės elementų), todėl jį būtina perdirbti. Alyvos atliekų degimo metu išsiskiria sunkiųjų metalų dalelės, kurios nusėda ant žemės paviršiaus ir užteršia dirvą bei gruntinį vandenį.
Automobilių plastiko atliekos, kaip ir alyva, neturi teigiamos vertės rinkoje, todėl nemažai šių atliekų lieka nesutvarkytų ar nugula pakelėse, miškuose. Tačiau nemažai automobilių plastiko dalių (pavyzdžiui, žibintus ar buferius) galima panaudoti dar kartą.
Mažai susidėvėjusios ar restauruotos padangos panaudojamos dar kartą. Deginamos padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o gamtoje suyra tik per 120-140 metų. Iš perdirbtų padangų gaunama guma (granulės) naudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms. Iš gumos granulių gaminama bituminė stogų danga ar automobilių statymo apsauginiai kuoleliai ir kiti gaminiai.
Panaudoti automobilių tepalų, kuro ir oro filtrai, jei netinkamai tvarkomi, kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Kuro ir tepalų filtruose yra ne tik metalo, bet ir alyvos, oro filtruose - plastmasės ir filtruojančios medžiagos.
Automobilių katalizatoriai yra brangi antrinė žaliava, nes katalizatorių viduje yra brangiųjų metalų (aukso, platinos, paladžio).
Yra daug automobilių, kurių oro kondicionavimo sistema yra užpildyta šaldymo reagentu (freonu), aplinkai kenksmingomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Freonas kelia pavojų aplinkai tuomet, kai patenka į orą, pavyzdžiui, dėl transporto priemonės kondicionavimo sistemos gedimo ir jos pralaidumo. Freonui iš kondicionierių ištraukti būtina speciali įranga, todėl patiems ardyti automobilių kondicionierius (taip pat ir buitinius) draudžiama.
Sugedo automobilio variklis, starteris ar generatorius? Yra didelė tikimybė, kad po remonto senąjį bus galima prikelti naujam gyvenimui. Automobilių guminės žarnos, kilimėliai, laidai neturėtų keliauti į komunalinių atliekų konteinerius. Atliekų tvarkytojai nuo automobilių laidų atskiria plastiką, o metalą sumala.
Elektromobilių ir hibridų perdirbimo ypatumai
Elektromobiliai ir hibridai - didelės talpos ličio jonų akumuliatoriai (40-100 kWh) reikalauja specialių saugos protokolų ir specializuotų perdirbimo įmonių. Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios laikosi ir Lietuva, numato, kad švino turintys akumuliatoriai turi būti surenkami ir saugiai perdirbami, o po perdirbimo proceso gautos medžiagos dar kartą panaudotos naujiems gaminiams. Maždaug net 98 proc. automobilių akumuliatorių sudedamųjų dalių gali būti perdirbama. Akumuliatorių perdirbimo procese saugiai atskiriamas plastikas, švinas ir rūgštis, vėliau dar kartą panaudojami gamyboje.
Teisinis reguliavimas ir gamintojų atsakomybė
Pagal ES direktyvą ir Lietuvos teisės aktus, gamintojai ir importuotojai privalo užtikrinti nemokamą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimą iš galutinio savininko (vadinamoji „free take-back“ sistema). Praktikoje supirkimo įmonės dažnai moka už transporto priemonę - paprastai nuo 50 iki 300 EUR (priklausomai nuo masės, modelio ir likusių vertingų dalių).
Europos Parlamentas (EP) pritarė naujoms taisyklėms, skirtoms visam automobilių gyvavimo ciklui - nuo projektavimo iki perdirbimo. Pagrindiniai tikslai - skatinti žiedinę ekonomiką, mažinti gamybos ir atliekų poveikį aplinkai bei didinti automobilių pramonės tvarumą.
Privalomos perdirbto plastiko kvotos
Pagal naująsias taisykles, gamintojai privalės projektuoti automobilius taip, kad jų dalis būtų lengva išmontuoti ir panaudoti pakartotinai ar perdirbti. Taip pat nustatytos privalomos perdirbto plastiko kvotos. Per šešerius metus nuo taisyklių įsigaliojimo naujuose automobiliuose turės būti ne mažiau kaip 20 % perdirbto plastiko, o per dešimt metų šis rodiklis turėtų išaugti iki 25 %.
Gamintojų iniciatyvos ir žiedinė gamyba
Volkswagen įsipareigoja perdirbimui ir priima savo pagamintus produktus, kai jie bus nebetinkami naudoti. Tvarumas yra neatsiejama „Volkswagen“ veiklos dalis, turinti įtakos produktų gamybos planavimui, gamybai ir transporto priemonės perdirbimui. Jau naujojo „Volkswagen“ automobilio projektavimo metu taikomos tam tikros priemonės, padedančios užtikrinti, kad automobilį, pasibaigus jo eksploatavimo laikotarpiui, būtų galima perdirbti aplinkai nekenksmingu būdu. „Volkswagen“ siekia sumažinti naujų žaliavų sunaudojimą, todėl gamindami transporto priemones naudoja perdirbtas medžiagas, pavyzdžiui, perdirbtą plastiką, gaunamą iš plastiko atliekų, ar gamybos metu susidarančių likučių. Nesvarbu, pagaminti iš naujų žaliavų ar perdirbtų medžiagų - visi „Volkswagen“ transporto priemonių komponentai atitinka griežtus reikalavimus. Naujajame „Volkswagen T-Roc“ apie 40 kg arba 20 % automobilio gamybai naudojamo plastiko yra gaunama iš perdirbtų medžiagų. Tai pirmasis „Volkswagen“ su tokia perdirbto plastiko panaudojimo proporcija, rodančia itin aukšto lygio tvarumą.
Audi siekia nulio taršos iki 2050 metų, o tai įgyvendinant itin svarbus yra drauge su partneriais vykdomas „MaterialLoop“ projektas. Šis projektas tiria papildomas galimybes perdirbti senus automobilius ir panaudoti antrines žaliavas naujų transporto priemonių gamyboje. 2022 m. spalį buvo išardyta 100 naudotų transporto priemonių. Po ardymo likusios automobilių kėbulų dalys buvo sumaltos ir išrūšiuotos į atskiras - plieno, aliuminio, plastiko ir stiklo - medžiagų grupes. Vienas iš svarbiausių pasiekimų - surenkant naujus modelius dabar gali būti naudojama didžioji dalis perdirbto plieno. Iš šių plieno ričių planuojama pagaminti iki 15000 „Audi A4“ modeliams skirtų vidinių durelių detalių. „Audi“ taip pat intensyviai kaupia informaciją apie naudotų automobilių stiklų perdirbimą. Šiuo metu vykdomi net trys skirtingi su plastiko perdirbimu susiję projektai, o vienas iš jų - „PlasticLoop“. Pasitelkiant šį sprendimą gautos antrinės žaliavos jau naudojamos serijiniu būdu gaminant naujuosius „Audi Q8 e-tron“ visureigius. Nuo 2017 m. „Audi“ gamyklose ir „Volkswagen“ priklausančiose gamyklose perdirbamas ir aliuminis.
Volvo EX90 konstrukcijoje panaudota apie 15 % perdirbto plieno ir 25 % perdirbto aliuminio, o taip pat 48 kilogramai perdirbto plastiko ir biologinių medžiagų, sudarantys apie 15 %.
CUPRA bendrovėje tvarus žaliavų ir energijos naudojimas yra prioritetinis tikslas. Visi CUPRA modeliai konstruojami, kuriami ir gaminami laikantis Direktyvos 2000/53/EB reikalavimų, užtikrinant galimybę visuose modeliuose perdirbti 95 % dalių ir medžiagų. Naudotų dalių ir agregatų (variklio, pavarų dėžės) atnaujinimas ženkliai prisideda prie esamų išteklių tausojimo.
Gamintojai ir importuotojai gaus aiškesnes atsakomybių gaires: perdirbti automobiliai turės būti atiduodami tik autorizuotoms ardytojų įmonėms. Tai atsakas į daugybę atvejų, kai seni, aplinkai pavojingi automobiliai buvo nelegaliai ardomi arba eksportuojami į trečiąsias šalis. Anot Audriaus Šilgalio, perdirbimui reikia atitinkamo techninio pasirengimo, aiškių mechanizmų ir pereinamojo laikotarpio. Lietuvoje tai galėtų būti niša stipresniems automobilių perdirbimo centrams kurti ir atliekų ūkiui pertvarkyti. Jau dabar turime daug lietuviškų įmonių, kurios ardo automobilius ir prekiauja naudotomis dalimis.
Vartotojų vaidmuo ir sąmoningumas
Pagal žiedinės ekonomikos principus prioritetas yra teikiamas atliekų perdirbimui ir antriniam panaudojimui. Tam, kad būtent toks likimas ištiktų automobilines atliekas, reikalingas ir pačių gyventojų sąmoningumas. Automobilius jie turėtų tvarkyti atsakinguose servisuose ir pasirūpinti, kad panaudotos atliekos patektų į patikimų tvarkytojų rankas. Nesvarbu, ar keičiate automobilio detalę ar seną transporto priemonę nauja, būtina nepamiršti, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų atliekos turi būti perduotos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti jų surinkimu ir tvarkymu.
„Atliekų tvarkytojai pasirūpina, kad kuo daugiau automobilių dalių būtų perdirbta ar pakartotinai panaudota. Tai leidžia sumažinti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių poveikį aplinkai ir taupyti gamtos išteklius“, - pažymi specialistai. Visas automobilių atliekas taip pat galima palikti autoservisuose, jei naudojamasi jų paslaugomis tvarkant transporto priemonę, arba nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles.
Bendrovės „Deloitte“ 2024 m. atlikto pasaulinio automobilių naudotojų tyrimo duomenimis, daugiau nei 65 % Europos pirkėjų šiandien atsižvelgia į aplinkosauginius kriterijus rinkdamiesi automobilį. Specialistai pažymi, kad renkantis naują automobilį svarbu atkreipti dėmesį ne tik į ekologiškų medžiagų panaudojimą, bet ir į jų priežiūrą, patvarumą bei atsparumą dėvėjimuisi.
tags: #automobiliu #perdirbimas #savoka