Šiame straipsnyje apžvelgiamos tiek konkretaus Krūminių tvenkinio, tiek bendrosios žvejybos ir aplinkosaugos taisyklės Lietuvoje, supažindinant su galiojančiais draudimais, apribojimais ir atsakomybe už pažeidimus.
Krūminių tvenkinys: Bendroji informacija ir specifinės taisyklės
Krūminių tvenkinys - tvenkinys Varėnos rajone, esantis 6,5 km į pietus nuo Valkininkų, Merkio ichtiologiniame draustinyje. Jis susidaręs užtvenkus Versekos upę (Merkio intakas) 8,2 km nuo jos žiočių. Tvenkinio ilgis iš pietų į šiaurę siekia 4 km, plotis - iki 0,27 km. Altitudė - 124 m. Krantai daugiausia aukšti, apaugę mišku (Vyganėlio, Pasgrindos miškai), o rytinėje pakrantėje stūkso Krūminių piliakalnis.
Užtvanka, kurios ilgis 130 m, o plotis 8 m, įrengta 1975 m. Vandens pralaida yra šachtinė. Nuo 2002 m. tvenkinyje veikia 160 kW galios mažoji hidroelektrinė, o vanduo naudojamas laukams drėkinti. Prie tvenkinio įsikūrę kaimai: Krūminiai, Butvydonys, Giniūnai.
Žvejyba Krūminių tvenkinyje
Šiuo metu Krūminių tvenkinyje galioja limituota karpių žvejyba. Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 3 karpius. Asmenys, neįsigiję žvejo mėgėjo kortelių (turėdami žvejo mėgėjo bilietą arba nemokamos žvejybos teisę), gali žvejoti tik paleisdami atgal į vandens telkinį visus sugautus karpius.
Žvejybos taisyklės ir jų pokyčiai
2013 metų liepos 5 dieną įsigaliojo aplinkos ministro įsakymas, keičiantis kai kuriuos žūklės taisyklių punktus, kurie paveikė mėgėjų žvejybą Lietuvoje.
Esminiai pakeitimai ir diskusijos
- Salačių ir ūsorių limitas: Atsižvelgiant į ichtiologų nuomonę, sumažintas leidžiamų pagauti salačių ir ūsorių limitas. Nors kai kurie žvejai teigė, kad šių žuvų vandenyse netrūksta, mokslininkų argumentai lėmė šio pokyčio įsigaliojimą.
- Meškerių skaičius žvejojant iš valties: Gaudant iš valties vidaus vandenyse, vienam meškeriotojui leidžiama vienu metu žvejoti ne daugiau kaip 2 meškerėmis ar spiningais. Jūroje išlieka 4 meškerės. Šis pokytis ypač nepatiko velkiautojams ir velkiavimo įrangos pardavėjams, tačiau taisyklių kūrėjų motyvas buvo prioriteto teikimas spiningavimui kaip sportiškesniam žūklės būdui, o velkiavimas vidaus vandenyse daugelyje ES šalių yra ribojamas ar draudžiamas. Tai laikoma kompromisiniu variantu, netgi liberalesniu nei kaimyninėje Lenkijoje.
- Draudimas naudoti daugiau kaip 2 masalus gaudant salačius: Šis draudimas buvo nukreiptas prieš vadinamuosius „rogutininkus“, kurie Neries ar Nemuno upėse pagaudavo daug salačių ir gerokai išretindavo jų populiaciją. Naudojant tik 2 museles, o ne 5-6, šios žūklės efektyvumas krinta ir nedaug skiriasi nuo paprasto spiningo. Tačiau kilo diskusijų dėl šio punkto teisinio pritaikymo, nes „rogutininkai“ galėtų teigti, jog žvejoja šapalus ar meknes, o įrodyti priešingai būtų sudėtinga, jei nepagautų salačių.
- Pareiga užtikrinti švarą žvejybos vietoje: Meškeriotojai privalės užtikrinti švarą ir tvarką žvejybos vietoje. Šis punktas žvejų ir visuomenės buvo sutiktas palankiausiai, nes manoma, kad jo seniai reikėjo. Ateityje siūloma šį reikalavimą pritaikyti ne tik žvejams, bet ir visiems kitiems, leidžiantiems laisvalaikį prie vandens, suteikiant inspektoriams daugiau svertų kovoti su pakrančių šiukšlinimu. Tačiau kyla klausimas, kaip tai pritaikyti spiningautojams ir museliautojams, judantiems dideliais krantų atstumais.
Apibendrinant, taisyklių pakitimai nėra esminiai, jų teigiama intencija ir principinis reikalingumas nekyla abejonių, tačiau susidaro įspūdis, kad jie priimti kiek skubotai, neišdiskutavus jų su specialistais ir iš anksto neinformavus visuomenės bei neužsitikrinus teigiamos opinijos.
Žvejybos reikalavimai
Išsiruošiant į žvejybą, kiekvienam žvejui svarbu:
- Pasitikrinti turimų žvejo mėgėjo bilietų galiojimą, perskaityti ir prisiminti Žvejybos taisykles.
- Su savimi turėti tame vandens telkinyje galiojantį žvejybos leidimą (arba elektroninio žvejybos leidimo numerį) ir dokumentą, leidžiantį nustatyti asmens tapatybę arba nemokamos žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą.
- Visus žvejybos leidimus galima įsigyti Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje (ALIS).
Jei ieškomo tvenkinio pavadinimo sąraše nerandate, galima pirkti žvejo mėgėjo bilietą, skirtą žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą ir neorganizuojama limituota žvejyba.
Nemokamai žvejoti gali
- Asmenys iki 18 metų.
- Valstybinio socialinio draudimo pensininkai.
- Asmenys, turintys negalią.
- Asmenys, kuriems žvejybos ploto naudotojas suteikė nemokamą teisę.
- Kiekvienas valstybinių švenčių dienomis, pvz., per Žolinę, rugpjūčio 15 d.
Nemokamą žvejybos teisę turintiems asmenims žvejojant vandens telkiniuose, kuriuose organizuota limituota žvejyba, gali būti nustatytos kitokios limituotos žvejybos reguliavimo priemonės ir sąlygos. Nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą reikia turėti su savimi žvejybos vietoje.
Ką daryti radus neteisėtų žvejybos įrankių?
Pastebėjus vandens telkinyje draudžiamus žvejybos įrankius (pvz., tinklus, ežerines gaudykles), kurie nepažymėti plombomis ar plūdurais, jų neišimkite, neplėšykite ar neneškite į krantą ir nedelsiant praneškite apie radinius skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Išimdami juos iš vandens telkinių rizikuojate tapti įtariamaisiais dėl galimai neteisėtos žvejybos.
Primename, kad žvejoti arčiau kaip 10 m atstumu nuo tinklinių ne mėgėjų žvejybos įrankių, pažymėtų laikantis žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos, yra neleistina. Šiuo metu vandens telkiniuose tokius žvejybos įrankius galima pastebėti dažniau, nes nuo birželio pradžios atliekami įvairūs moksliniai žuvų išteklių tyrimai.
Aplinkosaugos reikalavimai plaukiojant vandens transporto priemonėmis
Apribojimai vandens transporto priemonėms taikomi siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, savaeigės plaukiojimo priemonės sukeltas triukšmas ir bangavimas trikdo paukščius perėjimo metu.
Ruošiantis plaukioti vidaus degimo variklį turinčiomis plaukiojimo priemonėmis (t. y. savaeigėmis vandens transporto priemonėmis, pvz., valtimis su varikliu, kateriais ir kt.) vandens telkiniuose, svarbu pirmiausia įvertinti, kur, kada ir kaip tai galima daryti, atsižvelgti į plaukiojimo priemonės variklio galingumą, vandens telkinio dydį ir ar telkinys yra saugomoje teritorijoje. Aplinkos apsaugos departamentas parengė išsamią informaciją apie svarbiausius reikalavimus plaukiojant įvairiomis plaukiojimo priemonėmis ir aktualių apribojimų sąlygas atskiruose vandens telkiniuose.
Atkreipiame dėmesį, kad šių metų gegužę įsigaliojo draudimas Sartų regioninio parko vandens telkiniuose (pvz., Sartų ežere) plaukioti savaeigėmis vandens transporto priemonėmis, siekiant apsaugoti perinčius paukščius.
Administracinė atsakomybė ir baudos
Nuo liepos 2 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kuriais sugriežtintos baudos fiziniams asmenims už žvejybos ir aplinkosaugos pažeidimus.
Baudos už žvejybos pažeidimus
- Žvejyba neturint dokumento, įrodančio teisę žvejoti: gali užtraukti finansinę atsakomybę nuo 30 iki 90 eurų.
- Žvejyba draudžiamais žvejybos įrankiais, būdais ar draudžiamoje vietoje: gresia nuo 600 iki 1500 eurų bauda. Išsamesnę informaciją rasite Administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnyje.
- Už draudžiamu metu sugautą lydeką: gresia administracinės baudos nuo 600 iki 1 500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Taip pat teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams už kiekvieną neteisėtai sugautą lydeką. Jei pažeidimas įvykdytas gamtinio rezervato ar ichtiologinio draustinio vandens telkinyje, žala skaičiuojama taikant trigubą įkainį.
Baudos už aplinkosaugos pažeidimus
Už neteisėtai vykdytus darbus, pakeičiant sklypų reljefą, savininkui gali tekti padengti beveik 7 tūkst. eurų žalą aplinkai, be to, teks pašalinti ir statinius. Pavyzdžiui, šių metų kovo mėnesį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai kartu su Žemaitijos nacionalinio parko specialistais, tikrindami saugomas teritorijas Plungės rajono Jazdauskiškių kaime, nustatė, kad žemės sklypų savininkas neteisėtai laiko kilnojamą namelį, mobilią pirtį ir pastogę be pamatų. Už neteisėtai laikomus statinius asmeniui skirta administracinė atsakomybė.
Taip pat nustatyta, kad žemės sklypų savininkas prieš kelis metus šiuose sklypuose vykdė dirbtinių vandens telkinių įrengimo, valymo ir tvarkymo darbus, kurių metu neteisėtai padidinti dviejų vandens telkinių plotai ir neteisėtai į vieną sujungti du vandens telkiniai. Vykdant šiuos darbus buvo pažeistas reljefas ir padaryta 6 968 eurų žala aplinkai. Atsižvelgiant į Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pateiktas rekomendacijas, priimtas sprendimas taikyti aplinkos atkūrimo priemones ir įpareigoti žemės sklypo savininką Jazdauskiškių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje įrengto 1636,10 m² dirbtinio vandens telkinio plotą sumažinti iki 1 000 m². Aplinkos atkūrimo priemones sklypų savininkas turės taikyti pagal parengtą ir su Aplinkos apsaugos departamentu suderintą Aplinkos atkūrimo priemonių planą.
Asmenims, nesilaikantiems aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, numatyta atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali siekti nuo 150 iki 3000 eurų. Taip pat už tam tikro pobūdžio pažeidimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas. Išsamesnę informaciją rasite Administracinių nusižengimų kodekso 267 straipsnyje.
Jei kyla aplinkosaugos klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai konsultuoja telefonu +370 700 02022.
Žvejybos draudimai ir kontrolės akcijos
Artėjant pavasariui ir žuvų neršto laikotarpiui, daliai rūšių jau taikomi griežti apribojimai. Pareigūnai pabrėžia, kad šiuo metu itin svarbu laikytis nustatytų draudimų, nes nuo to priklauso žuvų išteklių išsaugojimas.
Galiojantys draudimai vasario mėnesį:
- Lydekų žvejybos draudimas: nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d.
- Upinių nėgių žvejyba: nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. (bus atnaujintas gegužės 1-31 dienomis).
- Šamų žvejyba: nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d.
- Siauražnyplių vėžių žvejyba: nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.
- Ungurių žvejyba Kuršių mariose: visus metus.
- Lašišų ir šlakių žvejyba nakties metu: nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota žvejyba, ji draudžiama praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos arba likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką).
- Žvejyba masalui naudojant žuvelę: nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d. (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu).
Draudimų datos galioja imtinai.
Kontrolės akcijos
Vasarį startavo speciali kontrolės akcija „Saugom lydeką“, kurios metu Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai aktyviai patruliuos vandens telkiniuose, vykdys reidus ir tikrins žvejų laimikius.
Nuosavybės teisės ir visuomenės interesai
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pabrėžęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai. Jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai bei ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, kurių apsauga ir gamtos išteklių racionalus naudojimas bei gausinimas yra viešasis interesas ir valstybės konstitucinė priedermė.
Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Todėl nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams.
Ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, t. y. asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų ir apribojimų. Nors mėgėjų žvejybos įstatyme aiškiai parašyta, kad mėgėjų žvejyba privačiuose ežeruose leidžiama, tai nereiškia, kad valstybė neatlygina už visus apribojimus. Kaip ir privačioje nuosavybėje apsauginėse zonose negalima statyti tvorų, ar nuosavame miške kirsti medžių be girininko leidimo, taip ir vandens telkiniuose taikomi tam tikri apribojimai siekiant apsaugoti gamtos išteklius ir užtikrinti visuomenės gerovę.