Pažymėtina, kad JAV neįtraukė Rusijos į tarifų sąrašą, nes galiojančios sankcijos „užkerta kelią bet kokiai esminei prekybai“, sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt. Pastaraisiais metais Ukrainos prekyba su JAV sumažėjo: pernai ji eksportavo tik 874 mln. JAV dolerių (apie 813 mln. eurų), o importas iš JAV siekė 3,4 mlrd. dolerių (apie 3 mlrd. eurų). Tačiau netiesioginis poveikis gali būti pasaulinis prekybos karas, kuris smogs ir Ukrainai, laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė Kyjivo ekonominės strategijos centro (CES) atstovė Oleksandra Myronenko. D. Trumpas teigė, kad muitai sustiprins JAV ekonomiką ir sumažins kainas vartotojams, nes paskatins JAV gamybą, nors daugelis ekonomistų teigia priešingai. Jis sakė, kad JAV dešimtmečius išnaudojo ir sąjungininkai, ir priešininkai. Ukraina iki šiol menkino tarifų pasekmes. Ukraina ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko pavadino juos „sunkiais, bet ne kritiniais“ Ukrainos ekonomikai. „Kyiv Independent“ kalbėjosi su O. Myronenko, kad sužinotų, kaip naujausi D. Trumpo muitai paveiks Ukrainą.
Naujojo teisės akto pagrindai: kas keičiasi eksportui į JAV
„Pagrindinė Ukrainos eksporto į JAV dalis - metalai.“ JAV įvedė 10 proc. tarifą visoms Ukrainos prekėms, išskyrus prekes, kurioms jau buvo taikomi tarifai, pavyzdžiui, plienui ir aliuminiui. Jiems taikomas 25 proc. muitas. Visoms kitoms prekėms - 10 proc. tarifas“, - teigė O. Myronenko. „Metalai yra pagrindinė Ukrainos eksporto į JAV dalis. 2024 m. eksportas sudarė beveik 363 mln. JAV dolerių vertės ketaus ir 113 mln. JAV dolerių vertės plieninių vamzdžių.“ Ji pridūrė, kad „Ukraina taip pat eksportuoja maisto ir žemės ūkio produktus. Galima tikėtis, kad žemės ūkio produktų eksportas į JAV šiek tiek sumažės, tačiau jo poveikis Ukrainai nebus labai kritiškas“. „Apskritai, Ukrainos eksportas į JAV sudaro tik 2 proc. viso Ukrainos eksporto“, - tęsė CES atstovė. O. Myronenko taip pat pažymėjo, jog „Europos Sąjunga jau sako, kad taip pat gali įvesti tam tikrus tarifus Amerikos prekėms. Dėl to gali kilti prekybos karas, o tai sumažintų pasaulio ekonomikos efektyvumą. Dėl šios priežasties Ukrainos ekonomika taip pat smuktų“.
Galiausiai ji pridūrė, kad „Pagrindinė problema yra ta, kad labiausiai nukentės mažosios įmonės. Ekonomikos ministerija planuoja jas paremti. Manau, kad ji teiks finansinę paramą, galbūt tam tikrus kreditus ar paskolas, o gal ir tam tikrus finansinius produktus“.
Tarptautinių prekybos kanalų poveikis Ukrainai
„Europos Sąjunga jau sako, kad taip pat gali įvesti tam tikrus tarifus Amerikos prekėms. Dėl to gali kilti prekybos karas, o tai sumažintų pasaulio ekonomikos efektyvumą. Dėl šios priežasties Ukrainos ekonomika taip pat smuktų“, - pabrėžė CES atstovė.
Tačiau ES ir Ukraina bendradarbiauja ir plečia prekybinės erdvės galimybes. ES ir Ukraina susitarė dėl išsamesnės ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) peržiūros. 2025 m. spalio 29 d. įsigaliojo atnaujintas susitarimo tekstas. Tai leidžia ES ir Ukrainai toliau liberalizuoti prekybą ir įtraukti daugiau prekių į lengvatinį režimą, o kai kurioms prekėms - pereinamuosius laikotarpius.
IVLPE: praktinės pasekmės verslui
IVLPE susitarimas iš dalies panaikina muitus: 98,1 proc. TS į Ukrainą iš ES ir 99,1 proc. TS į ES iš Ukrainos. Tačiau pereinamieji laikotarpiai kai kurioms prekių linijoms taikomi iki 2023-2026 m. Krinta tarp 49,2 proc. pramonės produktų galimybių į Ukrainą be muitų, o dalis žemės ūkio prekių taip pat liberalizuojama.
Taip pat numatytas specialus apsaugos mechanizmas Ukrainos eksportui iki 2031 m: gali būti taikomi papildomi eksporto muchai, jei bendras iš Ukrainos į ES eksportas viršija nustatytą ribinį lygį dėl rinkos apsaugos.
Automobilių išmuitinimo taisyklės Ukrainoje ir jų poveikis gyventojams
Nuo 2014 m. Ukrainos parlamentas leido tranzitu dešimčiai dienų įvežti į Ukrainą mašinas su europietiškais numeriais be muitinės dokumentų įforminimo, tačiau nuo 2015 m. šie automobiliai kėlė problemų dėl augančio jų skaičiaus. Įstatymai leidžia tokiam automobiliui būti šalies teritorijoje ne ilgiau kaip 10 dienų. Tada būtina kirsti sieną arba sumokėti muitinės rinkliavą. Tačiau daug verslininkų naudoja spragas: automobilis gali būti įformintas kaip priklausantis užsienio įmonei ir parduodamas su fiktyviais duomenimis.
Šių schemų pasekmės skatina didesnę įtampą tarp Ukrainos ir ES prekybos partnerių bei didina rizikas pirkėjams Lietuvoje ir Ukrainoje. Valstybės sienų kontrolė ir muitinės duomenų prieiga tampa svarbiausiais klausimais, nes policija dažnai neturi prieigos prie tikrų muitinės duomenų, todėl sprendimai priimami remiantis tuo, ką gali patvirtinti tik muitinės tarnybos dokumentai.
Siekiant mažinti nelegalių automobilių srautą, Ukrainos institucijos siūlo patikrinti tris pagrindinius faktorius: ar transporto priemonė registruota Lietuvoje; ar įmonei nebuvo įformintos eksporto ar perėmimo muitinės procedūros; ar ukrainiečio savininko vardu yra išduotas leidimas dirbti Lietuvoje. Taip siekiama nustatyti neteisėtą veiklą ir sustabdyti jos plėtrą.
Skaitmeniniai įrankiai ir informacijos šaltiniai
Regitros duomenys ir kiti patikros įrankiai teikia priemones, padedančias įvertinti transporto priemonės teisėtumą. Taip pat svarbu įvertinti, ar pirkimo-pardavimo sutartys ir dokumentai nėra fiktyvūs ar klastojami. Taip pat kyla klausimai dėl mokesčių srautų ir jų tėkmės į šalies biudžetą, kai automobiliai iš Lietuvos kelią į Ukrainą užpildo paklausą ir nusileidžia užsakomųjų mokesčių tarifais.
Konkrečios įmonių ir naratyvų įžvalgos
UAB Globalcomas, Morris Investment ir kitos įmonės įvardija, kaip Ukrainos pirkėjai Lietuvoje perka automobilius, dažnai pasirinkdami žemesnę kainą ir trumpą laiką be detalaus patikrinimo istorijos. Ekspertai pataria būti itin atsargiems ir vengti sandorių su neaiškiais pirkėjais, ypač tais, kurie skelbia paramą Ukrainai be patikimų įrodymų. Tokios schemos dažnai baigiasi dideliais nuostoliais ar teisės problemomis abiem pusėms.
Be automobilių, Ukrainai perduodama ir kita humanitarinė pagalba: elektronika, technika ir kt. Tačiau pagrindinis dėmesys išlieka transporto priemonėms dėl jų didelio poveikio logistikai ir karo laikotarpiu būtinosioms funkcijoms.
Rinkos prognozės ir ateities scenarijai
Naujosios muitinės taisyklės nuo 2026 metų pradžios keičia mokesčius priklausomai nuo transporto priemonės tipo: elektriniai automobiliai, benzininiai krosoveriai ir hibridai bus apmokestinti skirtingais tarifais. Taip pat numatytos nuostatos dėl AEO programų bendradarbiavimo tarp ES ir Ukrainos, sumažinant muitinį tikrinimą ir spartinant formalumus tam tikroms įmonėms.
Svarbu pažymėti, kad Lietuva yra viena iš pirmųjų šalių, teikiančių humanitarinę pagalbą Ukrainai transporto priemonėmis. Nors laikinasis režimas suteikė galimybių didinti eksportą iš Lietuvos į Ukrainą, dabar vyksta preciziški patikros mechanizmai, siekiant užkirsti kelią neteisėtai naudotiems automobiliams patekti į Ukrainą ir išvengti mokesčių.
tags: #automobiliu #muitai #ukrainoje #naujas #istatymas #20