DSG (tiesioginės pavarų dėžės) apžvalga

DSG (angl. direct-shift gearbox, vok. Direkt-schalt-Getriebe), arba „Audi“ automobiliuose S-Tronic, yra „Volkswagen“ automobilių gamintojų grupės sukurta automatinė pavarų dėžė. Didžiausias Europos automobilių gamintojas šią ekonomišką sistemą vadina DSG ir montuoja į daugumą savo modelių. Prie dvigubos sankabos transmisijų populiarinimo daugiausia prisidėjo „Volkswagen“. VW valdybos pirmininkas Berndas Pischetsriederis teigė, kad 11 proc. Vakarų Europoje parduodamų „Golf GTI“ yra komplektuojami su DSG greičių dėžėmis. Šios transmisijos padarė didelę įtaką automobilių pramonei dėl savo žaibiško ir sklandaus pavarų perjungimo.

DSG veikimo principas ir konstrukcija

Dvigubos sankabos transmisija iš esmės yra mechaninė transmisija, turinti automatinį režimą. Dvigubos sankabos transmisijas daugelis priskiria automatizuotų mechaninių transmisijų grupei, nes pastarosios taip pat leidžia pasirinkti mechaninį arba automatizuotą darbo režimą. DSG pavarų dėžė yra dvigubos sankabos pavarų dėžės tipas, veikiantis panašiai kaip mechaninė pavarų dėžė. Kaip ir DCT transmisijose, čia naudojamos dvi atskiros sankabos lyginėms ir nelyginėms pavaroms. Pagrindinis skirtumas tarp DSG ir DCT transmisijų yra jų valdymo sistemos. DCT paprastai turi sudėtingesnę hidraulinę ir elektroninę valdymo sistemą, o DSG pavarų dėžės dažniausiai naudoja mechatroninį valdymo bloką, kuris sujungia mechaninius ir elektroninius komponentus.

Pagrindinė „DSG“ pavarų dėžės idėja buvo siekis pasiūlyti komponentą, galintį turėti visus automatinės pavarų dėžės privalumus, kartu išlaikant mechaninei pavarų dėžei būdingą tikslumą ir efektyvumą. Pagrindinis jos konstrukcinis ypatumas - dviejų pavarų dėžių ir dviejų sankabų hibridas viename agregate, leidžiantis itin greitai keisti pavaras. Pirmoji, išorinė sankaba atsakinga už nelyginių pavarų (1-3-5-7) ir atbulinės pavaros perjungimą, antroji, vidinė - už lyginių (R-2-4-6). DSG pavarų dėžės pavarų perjungimas trunka vidutiniškai 200 milisekundžių (0.2 sekundės), kas yra žymiai greičiau nei tradicinės hidraulinės automatinės pavarų dėžės su sukimo momento keitikliu.

Greičių dėžės konstrukcija buvo kuriama bendradarbiaujant su amerikiečių gamintoju „Borg Warner“, vėliau su vokiečių hidrotransformatorių gamintoju „Luk“. Pirmoji DSG7 septynių greičių dėžė su „sausa“ dviguba sankaba žymima DSG OA - VW ir DSG OB - Audi automobiliams. Sekanti DSG7 karta, bendradarbiaujant su „Luk“, dienos šviesą išvydo 2008 m. Šiose dėžėse montuojamas „sausos“ dvigubos sankabos paketas, kuris veikimo principo atžvilgiu gana panašus į įprastą mechaninės transmisijos sankabą.

DSG pavarų dėžių tipai

• DQ200: Pirmoji ir vienintelė šio gamintojo 7 pavarų DSG pavarų dėžė su sausa sankaba. Lyginant su pirmtaku DQ250, ji turi nemažai potencialių problemų ir gamyklinio broko.
• DQ250 (02E, 0D9): Tai itin populiari transmisija, naudojama daugelyje VAG grupės automobilių nuo 2003 metų. Ji laikoma vykusia ir patikima, su modifikuota programine įranga gebanti atlaikyti iki 600AG ir 650Nm sukimo momentą.
• DQ380 / DQ381 (0DE, 0GC): Ši pavarų dėžė naudojama VW Golf GTI bei Golf R automobiliuose nuo 2017 metų.
• DQ500 (0BH, 0BT): Iš esmės yra patobulinta ir sustiprinta DQ250 pavarų dėžė, montuojama pagrinde į VW Transporter bazės automobilius dėl didesnio sukimo momento perdavimo ir suvaldymo.

DSG pavarų dėžių privalumai ir trūkumai

Nors DSG transmisijoms prognozuojama itin šviesi ateitis ir jos pasižymi greitu pavarų perjungimu bei efektyvumu, gamintojams vis dar nepavyksta išvengti patikimumo problemų. DSG pavarų dėžė yra gana sudėtingos konstrukcijos, todėl ji yra sunkesnė ir reikalauja daugiau priežiūros. Pavyzdžiui, joms gali prireikti dažnesnės priežiūros, įskaitant periodinius alyvos ir filtrų keitimus. Be to, įprastos automatinės pavarų dėžės pavaras nors ir perjungia lėčiau, tačiau tai daro sklandžiau ir švelniau. Negana to, DSG pavarų dėžė turi atskirus valdymo blokus, kurie linkę gesti.

Dažniausiai pasitaikantys gedimai ir problemos

DSG6 automatinės greičių dėžės pagrindinė problema - dvigubos „šlapios“ sankabos paketas ir „plaukiojantis“ dviejų masių smagratis, kurių gedimai pasitaiko dažniausiai. DSG savo konstrukcija labai panaši į įprastą mechaninę greičių dėžę, taigi ir gedimai išlieka panašūs - susidėvintys guoliai, lūžtantys krumpliaračių dantys ir t.t. Garantiniu laikotarpiu „mechatroniką“ dilerių servisai keičia nauju, tačiau pasibaigus garantijai tai lieka automobilio savininko galvos skausmu.

Dažniausiai mechatroniko gedimą išprovokuoja metalo drožlės, patenkančios iš „šlapios sankabos“ kaip šalutinis produktas ir sudėtingos darbo sąlygos (aukšta temperatūra, vibracijos). Mechatroniko, arba tiksliau - hidromechaninio elektroninio valdymo bloko gedimą dažnai išprovokuoja metalo drožlės, patenkančios iš „šlapios sankabos“ kaip šalutinis produktas (DSG6). Solenoidai atsakingi už hidraulinio slėgio valdymą kiekvienai pavarai atskirai ir sankabos valdymą. Problema sprendžiama keičiant neveikiantį solenoidą kitu. Egzistuoja teorija, kad solenoido plovimas ultragarsu prikelia jį antram gyvenimui, tačiau patvirtintų faktų nėra.

Netinkamai sureguliuota DSG7 sausa sankaba bet kuriuo momentu gali likti „nesuprasta“ valdymo programos. Problemos dažniausiai pasireiškia „kietu“ perjungimu iš pirmos į antrą pavarą, trūkčiojimu riedant nedideliu greičiu, mirksinčiomis pavarų lemputėmis skydelyje. Taip pat galima išjungus variklį ir degimą palaikyti iki dugno nuspaustą akseleratoriaus pedalą ne mažiau 60 sek., vėl pradėjus važiuoti DSG pradės mokytis iš naujo.

Šio „VAG“ koncerno kūrinio gedimai prasideda, kuomet automobilis peržengia 200 000 kilometrų ridą. Tuomet iš rikiuotės išeina „plaukiojantis“ dviejų masių smagratis, šlapio tipo sankaba. Pastarosios vidutinis tarnavimo laikas siekia 250 000 - 300 000 kilometrų. Statistika rodo, jog pati rimčiausia problema atkeliauja automobiliui pasiekus 200 000 - 250 000 kilometrų ribą. Tuomet atsiranda hidromechaninio valdymo bloko gedimai. Jeigu šį gedimą „pasigauna“ automobilis su garantija, tuomet markės atstovai net nesivargina ir sumontuoja naują valdymo bloką, nes taisyti seną tiesiog neapsimoka ir neverta.

Svarbu atsižvelgti į tai, kokia tai „DSG“ pavarų dėžė - 6 ar 7 laipsnių. Pastaroji veikia efektyviau ir sklandžiau, tačiau ji taip pat reikalauja specialių įrankių, norint pakeisti ir vėliau sureguliuoti sankabą. Tad renkantis automobilį su 7 laipsnių „DSG“ pavarų dėže, reikėtų užduoti sau klausimą - „Ar aš galiu automobilį vežti į specializuotas dirbtuves, gamintojo atstovybę arba auksines rankas turintį specialistą, kuris sankabą pakeis ne už 50 eurų?“ Jeigu atsakymas į šį klausimą yra neigiamas, galbūt reikėtų pasirinkti kitą mašiną arba egzempliorių su mechanine pavarų dėže.

Pavarų dėžės tepalo svarba ir keitimas

Transmisijos skystis, kaip ir variklio alyva, yra labai svarbus užtikrinant minimalią trintį tarp judančių detalių, nešvarumų surinkimą ir aušinimą pavarų dėžėje. Laikui bėgant pavarų dėžės skystis sensta, todėl gali kilti problemų, pradedant grubiu pavarų perjungimu ir baigiant pavarų dėžės perkaitimu.

Tepalo keitimo intervalai

DSG 6 pavarų dėžės tepalo keitimo intervalas priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant vairavimo įpročius, naudojamo tepalo tipą ir gamintojo rekomendacijas. Nors kai kurie gamintojai rekomenduoja keisti tepalus kas 50 000 - 80 000 kilometrų arba kas 5 metus, intensyviomis eksploatacijos sąlygomis (pvz., sunkių priekabų vilkimas, intensyvus važiavimas mieste, dažnas sustojimas ir pajudėjimas) šį intervalą gali tekti sutrumpinti. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad tepalą reikia keisti kas 50 tūkst. km arba kas 80 tūkst. km, priklausomai nuo automobilio amžiaus.

Svarbu žinoti: keičiant tepalus standartiniu būdu, iš pavarų dėžės išbėga tik apie 30-50% seno tepalo. Autoservisuose, atliekamas pilnas automatinių pavarų dėžių tepalų keitimas. Nekeičiant tepalų laiku, alyva sutirštėja, nebegali užtikrinti tinkamo tepimo, todėl pagreitėja variklio ar transmisijos komponentų dėvėjimasis. Dėl to gali padidėti kuro sąnaudos, pakilti bendra temperatūra ir galiausiai sugesti tam tikri komponentai.

Automatinės pavarų dėžės atveju, dažniausiai patartina keisti tepalus kas 50-100 tūkst. kilometrų. Mechaninės pavarų dėžės atveju, įprastai svyruoja nuo 30 tūkst. iki 60 tūkst. kilometrų, bet gali skirtis priklausomai nuo gamintojo ir modelio. Jei dažnai tampomos priekabos ar atliekami kiti sudėtingi darbai, gali tekti keisti net kas 25 tūkst. kilometrų.

Svarbios pastabos keičiant tepalus

Dažnai pasitaiko, kad atlikus automatinių dėžių tepalų keitimą, po kurio laiko sugesdavo pavarų dėžės. Tai gali nutikti dėl keleto priežasčių:

• Dėmesio stoka gedimo atveju: Jei jau yra pavarų dėžės gedimas, tepalų keitimas jo neišspręs, o tik leis jam toliau progresuoti.
• Taupymas tepalui: Naudojant pigesnius, pusiau sintetinius tepalus vietoj kokybiškų, sutaupytos lėšos (apie 30-60 eur) dažnai tampa trumpalaikės, nes po kelių tūkstančių kilometrų gali tekti susidurti su rimtesnėmis problemomis.
• Meistrų kompetencija: Tepalų keitimą pavarų dėžėms turėtų atlikti specialistai, turintys patirties ir žinių šioje srityje. Meistrai, mokantys keisti variklio tepalus, ne visada gali tinkamai atlikti šią procedūrą pavarų dėžėse.

Kaip atpažinti DSG gedimus?

Automatinių pavarų dėžių gedimai dažniausiai atsiranda dėl per menkos automobilio priežiūros ir uždelstų smulkiųjų remonto darbų. Pažinę ankstyvus gedimo požymius, galite išvengti brangaus kapitalinio remonto ir nesaugių situacijų kelyje.

Dažni gedimo požymiai:

• Sunkiai automatiškai persijungiantys bėgiai: Tai vienas dažniausių ir akivaizdžiausių gedimų, kuris įspėja apie pavarų dėžės problemas. Jei problemos priežastis yra sumažėjęs tepalų lygis, apsunkinantis bėgių perjungimą, tuomet per daug nerimauti nereikėtų - papildykite tepalų bakelį. Visgi, jei tepalai nėra problema, situacija kiek rimtesnė.
• Kintančios variklio apsukos: Važiuojant pastoviu greičiu, variklio apsukos turėtų būti tolygios. Pastebėjus, jog apsukos stipriai kinta - šoka į viršų arba smunka žemyn, vertėtų patikrinti pavarų dėžę.
• Pavėluotas pajudėjimas iš vietos: Užkuriate automobilį, parkavimo režimą perjungiate į važiavimo padėtį, atleidžiate stabdį, tačiau automobilis pajuda ne iškart? Tai gali būti pavarų dėžės gedimo indikatorius.
• Garsai iš pavarų dėžės: Ūžimas arba smūgio, trankymosi garsai, sklindantys iš pavarų dėžės perjungiant pavaras, gali reikšti sukimo momento keitiklio gedimą arba vidinę metalinių komponentų trintį, pavarų dėžės disbalansą.
• Vibracija: Vibracija gali persiduoti per vairą arba per sėdynę (arba per abu). Ji gali stiprėti greitėjant arba būti juntama tik perjungiant pavaras. Šie signalai turėtų paskatinti kreiptis dėl profesionalios diagnostikos.
• Degėsių kvapas: Iš automobilio sklindantis degėsių kvapas dažniausiai atsiranda dėl per aukštos pavarų dėžės tepalo temperatūros. Padidėti temperatūra gali dėl nekokybiško arba pasenusio tepalo, tepalo trūkumo arba dėl automatinės pavarų dėžės aušinimo sistemos problemų. Pajutus šį kvapą, pirmiausia rekomenduojama patikrinti tepalus.
• Alyvos būklė: Alyva yra bet kurios automatinės pavarų dėžės gyvybinė jėga. Jeigu tepalas yra užterštas arba pasikeičia jo spalva, tai yra vienas iš aiškiausių indikatorių, jog turite rimtą problemą. Alyvą išleidus galima pastebėti pakitusią spalvą, degėsių kvapą arba metalo drožlių. Šis ženklas neaktualus automobiliams, kurie turi sausą pavarų dėžę, kadangi į tokias dėžes pildyti alyvos nereikia.
• Neprognozuojamas pavarų perjungimas: Šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės gaminamos taip, kad bėgių perjungimas būtų sklandus ir nuspėjamas. Tačiau jei pastebite neprognozuojamą pavarų perjungimą arba netikėtą pavarų dėžės pasislinkimą į neutralią padėtį, verta sunerimti. Tai sukelia įvairūs dalykai: sugedę davikliai, elektroninis valdymo modulis, žemas alyvos lygis arba nusidėvėję vidiniai komponentai.
• Įspėjamoji lemputė ant prietaisų skydelio: Jeigu kompiuteryje ar ant prietaisų skydelio įsižiebė „Check Transmission“ arba „Service Transmission“ - nereikėtų to ignoruoti. Kvalifikuotas mechanikas patikrina ar nėra alyvos nuotėkio bei pavarų dėžės alyvos būklę ir lygį, o su diagnostiniais įrankiais nuskaito visus klaidų kodus.

DSG pavarų dėžių ilgaamžiškumas ir priežiūra

Mechaninės pavarų dėžės ilgaamžiškumas įprastai priklauso nuo dviejų faktorių: vairavimo stiliaus bei tinkamos priežiūros. Pavyzdžiui, švelnus elgesys su sankaba arba vengimas grubiai perjunginėti pavaras leis mechaninei pavarų dėžei tarnauti ilgiau. Žinoma, prie ilgaamžiškumo prisideda reguliarus alyvos keitimas. O štai „DSG“ pavarų dėžių ilgaamžiškumą lemia truputėlį kiti faktoriai.

Jos ilgaamžiškumui didžiulę įtaką turi, kaip ir kur automobilis buvo eksploatuojamas. Pavyzdžiui, jeigu automobilis didžiąją dalį laiko praleisdavo greitkelyje, dėžės tarnavimo laikotarpis bus gerokai ilgesnis negu tos, kuri buvo eksploatuojama mieste, mat visų mazgų tarnavimo trukmę sumažina trumpos kelionės, nuolatiniai stovinėjimai spūstyse. Nepadeda ir vairuotojų kantrybės trūkumas. Dažnas vairuotojas kiekvieną rytą užveda automobilio variklį, jungia pavarą ir važiuoja lyg pavarų dėžėje esantys komponentai būtų pagaminti iš oro. Norint prailginti pavarų dėžės darbą, visuomet reikėtų pirmuosius 5-10 kilometrų stengtis važiuoti švelniau ir tolygiau, neviršijant 2000 aps/min. sūkių ribos.

Pagrindiniai komponentai ir jų tarnavimo laikas

• Smagratis: Vienas svarbiausių „DSG“ komponentų (tiek „sauso“ tipo, tiek „šlapio“ tipo), pirmuosius ligos simptomus gali pradėti rodyti nuo maždaug 180 000 kilometrų. Norint prailginti šio komponento gyvenimo trukmę, privaloma įsiminti, jog alyva pavarų dėžėje turi būti keičiama kas 60 000 kilometrų. Smagračio kaina gali svyruoti tarp 300 ir 500 eurų.
• „Mechatronikas“: Šio komponento gedimai prasideda automobiliui pasiekus 210 000 - 250 000 kilometrų ridą. Bandant sumažinti išlaidas šio komponento remontui, galima bandyti tikėti meistru, kuris sakys, jog gali sutvarkyti sugedusį hidromechaninį valdymo bloką, tačiau po to nereikėtų stebėtis, jei išgirsite ne pačią maloniausią frazę. Priklausomai nuo automobilio, vidutinė naudotos detalės kaina svyruoja tarp 400 - 600 eurų. Naujos detalės labai lengvai perkopia keturženklę sumą.
• Sankaba: Dar vienas svarbus komponentas, kuris nėra ilgaamžis, galintis atlaikyti 500 000 ar 700 000 kilometrų distanciją. Į šios „DSG“ sudėtinės dalies darbą reikėtų atsižvelgti automobiliui pasiekus 200 000 kilometrų ridą. „Luk“ sankabos komplektas kainuoja maždaug 380 eurų.

Kurių DSG pavarų dėžių tipai yra patikimiausi?

Atsižvelgiant į gedimų statistiką, pats patikimiausias pasirinkimas yra „DSG“ pavarų dėžės su šlapio tipo sankaba, kurias galite atskirti gana paprastai. Visos „DSG“ pavarų dėžės, išskyrus „DQ200“ ir „DQ200e“, naudoja šlapio tipo sankabą. Kitas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti - automobilio amžius. Nuo 2012 m. „Volkswagen“ į šias pavarų dėžes pradėjo pilti kitokios specifikacijos alyvą, todėl tikėtina, jog „DSG“ pavarų dėžių būklė bus geresnė nei, kad ir mažesnę ridą turinčio automobilio, pagaminto 2010 ar 2009 metais.

Taip pat verta atsižvelgti į dar vieną kriterijų - ar automobilis buvo atšauktas. „Volkswagen“ kai kuriose rinkose paskelbė atšaukianti 2008 - 2014 metais pagamintus automobilius dėl hidromechaninio bloko gedimų, todėl pirkdami naudotą automobilį su „DSG“ pavarų dėže rekomenduotume patikrinti, ar buvo sulaukęs kvietimo atvykti į specializuotas dirbtuves.

Mitai apie automatines pavarų dėžes

Visuomenėje vis dar egzistuoja mitas, jog automobiliai su automatinėmis pavarų dėžėmis genda kur kas dažniau, nei su mechaninėmis. Galime patikinti, jog automatinių pavarų dėžių gedimai dažniausiai atsiranda dėl per menkos automobilio priežiūros ir uždelstų smulkiųjų remonto darbų.

Automatinių pavarų dėžių gedimai dažnai kyla dėl vairuotojų nežinojimo ir klaidingų nuostatų, kurios neturi jokio techninio pagrindo. Pavyzdžiui, mitas, kad automatinėje pavarų dėžėje tepalų keisti nereikia, yra netiesa. Taip pat neteisinga ir pavojinga manyti, kad „neutrali alyva taupo degalus važiuojant laisvąja eiga“. Diagnozės ekspertas Tomas R. iš Kauno teigia, jog 80 % automatinių pavarų dėžių gedimų galima išvengti tinkamai prižiūrint ir laikantis pagrindinių naudojimo taisyklių.

Dažniausios vairuotojų klaidos eksploatuojant automatinę pavarų dėžę

Automatinės pavarų dėžės yra patogios ir lengvai naudojamos, tačiau netinkamas naudojimas gali smarkiai sutrumpinti jų tarnavimo laiką. Nors daugelis vairuotojų jomis naudojasi kasdien, stebėtinai daug jų daro kritinių klaidų, dėl kurių vėliau prasideda brangūs remontai.

1. Perjungimas į „Parkavimo“ pavarą prieš visiškai sustojus automobiliui be reikalo apkrauna parkavimo sklendę - nedidelę mechaninę dalį, kuri užrakina pavarų dėžę. Jei ši dalis sugenda, jūsų automobilis gali nuriedėti arba jam gali prireikti didelio remonto.
2. Perjungimas į „Neutralią“ pavarą degant raudonam šviesoforui, manant, kad tai sumažina nusidėvėjimą, yra klaida. Šiuolaikinės pavarų dėžės yra sukurtos taip, kad stovėdamos liktų „Važiavimo“ padėtyje.
3. Perjungimas iš „R“ (atbulinės eigos) į „D“ (važiavimo) - arba atvirkščiai - automobiliui vis dar važiuojant sukelia smūgines apkrovas transmisijai. Tai gali sugadinti krumpliaračius, sankabos blokus ir net vožtuvų korpusą.
4. Ignoruojamas transmisijos skysčio keitimas. Transmisijos skystis yra būtinas tepimui, aušinimui ir net galios perdavimui kai kuriose sistemose. Gamintojų rekomendacijos skiriasi, tačiau dauguma specialistų siūlo jį keisti kas 50 000-80 000 km, ypač važiuojant mieste arba velkant automobilį.
5. Staigus greitėjimas šaltais rytais. Šaltais rytais, ypač žiemą, transmisijos skystis būna tirštas ir netinkamai teka. Staigus greitėjimas, kol transmisija nepasiekė darbinės temperatūros, padidina vidinių dalių susidėvėjimą.
6. Netinkamas automobilio vilkimas. Kai kurių transporto priemonių su automatine transmisija negalima vilkti išjungus variklį ir įjungus „neutralią“ pavarą. Tai gali sustabdyti skysčio cirkuliaciją, dėl ko automobilis perkaistų ir sugestų.
7. Ignoruojami smulkūs gedimo simptomai. Daugelis transmisijos gedimų prasideda nuo nedidelių simptomų, kurie ignoruojami, kol nebūna per vėlu.

Naudoto automobilio su DSG pavarų dėže pirkimas

Yra ne vienas ir ne du būdai, kaip išsirinkti gerą, tinkamai prižiūrėtą naudotą automobilį. Jeigu žvalgotės į automobilį su „DSG“ pavarų dėže, būtinai išsiaiškinkite tikrąją norimo modelio ridą. Keliaukite į oficialią atstovybę ir pagal kėbulo numerį patikrinkite automobilio aptarnavimo istoriją, ir jokiu būdu nepasitikėkite „knygutėmis“, kurias siūlo pažiūrėti daugelis automobilių pardavėjų. Pas daugelį automobiliais prekiaujančių žmonių jos neturi jokios pridėtinės vertės.

Stebėdami automobilio aptarnavimo istoriją, atsižvelkite, kada norimas modelis paskutinį kartą buvo apsilankęs planiniam aptarnavimui. Įprastai „VAG“ koncerno šeimos nariams planiniai aptarnavimai atliekami kas 25 000 - 30 000 kilometrų. Visuomet galite pasielgti gudriau ir ieškoti automobilio ne su kuo mažesne rida, o atvirkščiai - ieškoti automobilio, kuriam jau buvo atlikta smagračio keitimo operacija.

tags: #dsg #greiciu #dezes #pavaros