ES ETS2 direktyva ir jos poveikis automobilių transportui Lietuvoje

Europos Sąjunga, siekdama klimato neutralumo iki 2050 metų, įgyvendina Europos žaliojo kurso strategiją, kurios vienas iš kertinių elementų yra naujoji Emisijų prekybos sistemos versija (ETS2 direktyva). Ši direktyva, kuri įsigalios nuo 2027 metų, apims kelių transportą ir pastatų šildymą, nustatydama apmokestinimą anglies dvideginio (CO₂) emisijoms. ETS2 orientuota į degalų tiekėjus, kurie turės įsigyti taršos leidimus už kiekvieną parduotą litrą degalų. Tikėtina, kad šios išlaidos bus perkeltos galutiniams vartotojams, todėl benzinas, dyzelinas ir kiti degalai brangs. Tai paskatins tiek namų ūkius, tiek įmones mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir rinktis efektyvesnius, mažiau taršius sprendimus.

ETS2 direktyva bus pirmasis visoje ES taikomas mechanizmas, sukuriantis vienodas žaidimo taisykles ir minimalius CO₂ akcizus Bendrijoje, kas yra aktualu įmonėms, veikiančioms tiek tarptautiniu mastu, tiek vietinėje rinkoje.

ETS2 direktyvos poveikis Lietuvai ir transporto sektoriui

Europoje pirmaujančios tarptautinių mobilumo paslaugų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko pabrėžia, kad direktyva labiausiai palies vietinius vežėjus, kurie pastaraisiais metais jau susidūrė su ne vienu degalų kainų šuoliu. Prognozės rodo, kad dyzelinas gali brangti 10-16 centų už litrą šalyse, kuriose CO₂ dedamoji dar netaikoma. Lietuva priklauso šiai kategorijai, todėl pokytis bus juntamas. A. Michejenko teigia, kad naujas reglamentas stipriau paveiks vietinį transportą, nes tarptautiniams vežėjams tokia situacija jau pažįstama iš šalių, kuriose tvarumo dedamoji taikoma ir akcizas kasmet didėja, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Šveicarijoje. Visgi, CO₂ dedamoji didelių kainų šuolių negeneruoja, ir, pasak A. Michejenko, Lietuvoje nuo metų pradžios padidintas akcizas dyzelinui turėjo didesnę įtaką kainų augimui.

ETS2 direktyvos įsigaliojimas tiesiogiai paveiks transporto įmonių veiklos sąnaudas, todėl 2025-2026 m. yra „pasiruošimo langas“.

Kelių mokesčiai ir automobilių parko amžius

Kelių transportas yra atsakingas už maždaug penktadalį ES išmetamo anglies dioksido kiekio. Žmogaus sugeneruotos CO₂ emisijos mažinimas yra kompleksinis uždavinys, o automobiliai Europoje sukuria 12 % CO₂ emisijos. Bendra CO₂ emisijos šaltinių struktūra atrodo taip: transportas 26 %, energetikos gamyba 39 %, pramonė 16 %, namų ūkiai 19 %.

Lietuvoje lengvųjų automobilių parką sudaro apie 1,7 mln. transporto priemonių, ir per pastarąjį dešimtmetį jis padvigubėjo. Vidutinis ES-15 automobilių parko amžius yra 8 metai, naujosiose ES narėse siekia 14 metų, o Lietuvoje - 17 m. Toks didelis ir nekokybiškas motorizacijos lygis yra tiesiog transporto politikos nebuvimo pasekmė per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. 19 ES valstybių yra nustačiusios mokesčius transporto priemonėms, pagrįstus CO₂ emisijos parametru (CO₂ emisija arba kuro sunaudojimas). Kitos ES valstybės taip pat taiko mokesčius, kurie yra pagrįsti įvairiais kitokiais parametrai ir dimensijomis: TP amžius, TP galia, TP kaina, TP svoris, TP variklio darbinis tūris arba keleto parametrų kombinacija. Galiausiai visi minėti parametrai savo daroma įtaka vėliau atsiremia į CO₂ emisiją, pvz. kuo galingesnis, arba kuo sunkesnis, arba kuo didesnio darbinio tūrio, arba kuo senesnis automobilis tuo jo CO₂ emisija bus didesnė. Taigi, net 23 ES valstybės taiko transporto priemonių mokesčius.

Lietuvoje mokesčio nėra dėl politikų skaičiuojamų rinkėjų balsų ir nepopuliarių sprendimų kratymosi, stumiant nesprendžiamą problemą sekančios kadencijos kolegoms. Iki 2030 m. Europos Sąjunga siekia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, ir nustatyti aiškų kelią, kuriuo einant iki 2050 m. bus pasiektas klimato neutralumas.

Kaip pasiruošti ETS2 poveikiui

Didėjančių kaštų akivaizdoje transporto įmonės turi kelias išeitis: gerinti maršrutų planavimą ir transporto efektyvumą, svarstyti perėjimą prie alternatyvių, mažiau taršių degalų. Vienas pagrindinių būdų reaguoti į augančias degalų kainas - efektyvesnis transporto planavimas. Pasak A. Michejenko, kai kurie vežėjai nepakankamai įvertina kelių mokesčio svorį kaštų struktūroje, todėl maršrutų optimizavimas tampa ne tik finansine, bet ir strategine būtinybe. Maršrutą galima suplanuoti su telematinių sistemų pagalba, o po pervežimo nuosekliai įvertinti realų rezultatą: analizuoti skirtumus, suprasti jų priežastis ir pagal tai tobulinti pervežimus ar koreguoti ateities veiklos modelius.

Alternatyvūs degalai ir infrastruktūra

ETS2 direktyva gali paskatinti investuoti į alternatyvius degalus, tokius kaip sintetinis dyzelinas (HVO100), biodujos, vandenilis ar elektra. Tai mažiau taršios ir ilgalaikėje perspektyvoje stabilesnės sąnaudų požiūriu alternatyvos. Visgi, pasak A. Michejenko, daugeliui vežėjų šis pokytis kol kas nėra tinkamas dėl neišvystytos infrastruktūros, didelių pradinių investicijų, reguliavimo sąlygų ar specifinių verslo poreikių. Nepaisant to, įmonės turėtų įsivertinti, kur alternatyvūs sprendimai galėtų būti naudingi, ir ieškoti būdų juos palaipsniui integruoti.

Perėjimas prie emisijų neišskiriančių transporto priemonių turi vykti kartu su visapusiška įkrovimo ir degalų papildymo stočių infrastruktūra. 2023 m. kovą EP ir ES Taryba sutarė dėl privalomų nacionalinių tikslų kuriant alternatyvaus kuro automobiliams ir sunkvežimiams infrastruktūrą. Derybų metu EP nariai siekė, kad pagrindiniuose ES keliuose būtų daugiau įkrovimo stotelių, ir užtikrino, kad iki 2026 m. bent 400 kW galios automobilių elektros įkrovimo punktai būtų kas 60 km, o iki 2028 m. jų galia išaugtų iki 600 kW. Iki 2028 m. pagrindiniuose transeuropiniuose transporto tinkluose (TEN-T) turėtų būti įrengtos krovininių automobilių ir autobusų įkrovimo stotelės, kurių galia, priklausomai nuo kelio, turėtų būti nuo 1400 kW iki 2800 kW. Iki 2030 m. bent kas 200 km pagrindiniuose keliuose bus įrengtos vandenilio degalinės. Atnaujintose taisyklėse taip pat numatyta paprastesnė įkrovimo ir apmokėjimo tvarka. ES taip pat nustato griežtesnes CO₂ emisijų ribas naujiems automobiliams, kurios skatins naudoti tvarų kurą. 2035 m. įsigalioja draudimas registruoti naujus benzininius ir dyzelinius automobilius.

Duomenų analizė ir sprendimų įrankiai

Sprendžiant, kaip prisitaikyti prie ETS2, duomenų analizė tampa kertiniu elementu. Transporto įmonės turėtų modeliuoti galimus scenarijus: kiek kainuotų kelionės ir degalai konkrečiose šalyse, kokios alternatyvos būtų naudingesnės, kur emisijos būtų mažesnės. Tokioje situacijoje itin svarbu turėti priemones, leidžiančias matyti ne tik šiandienos kaštus, bet ir prognozuoti rytdienos sprendimus. Pasak A. Michejenko, turėdamos galimybę skaičiuoti tokių scenarijų poveikį, įmonės gali koreguoti strategijas, keisti logistikos schemas, planuoti investicijas ar inicijuoti derybas su klientais. Pavyzdžiui, „DKV Mobility“ siūlo įrankius, padedančius įmonėms analizuoti degalų sunaudojimą, skaičiuoti emisijas ir modeliuoti įvairius scenarijus. Vienas pagrindinių sprendimų - „DKV Analytics“ - leidžia stebėti kuro pirkimus pagal šalis, maršrutus, kuro tipus ir emisijas. Remiantis šiais duomenimis, galima vertinti, kaip konkrečiai keisis veiklos kaštai įsigaliojus ETS2, pavyzdžiui, ar degalų papildymas tam tikroje šalyje bus ekonomiškai naudingas.

Automobilių apmokestinimas ir techninė apžiūra

Vis dažniau kalbant apie galimą automobilių apmokestinimą, atsižvelgiant į jų taršos lygį bei priemones, kaip sumažinti oro taršą Lietuvoje, LRT.lt pasidomėjo, kokius duomenis apie automobilių taršą galima gauti atliekant privalomąją techninę apžiūrą. Kaip skelbia techninės apžiūros centrų asociacijos „Transeksta“ duomenys, praėjusiais metais dėl šios priežasties atlikti techninį automobilio patikrinimą iš pirmo karto nepavyko kiek daugiau nei 6,5 % transporto priemonių. Dažniausiai tai susiję su dyzeliniais automobiliais, kurių dūmingumas padidėjęs dėl turbinos problemų arba blogai veikiančios kuro įpurškimo sistemos. Benzininiai automobiliai rečiau susiduria su šiomis problemomis, tačiau jei tai nutinka, dažniausiai problema būna su lambda zondu.

Techninės apžiūros metu atliekamas automobilio dūmingumo bandymas, tačiau jis netikrina, kiek ir kokių teršalų išmeta automobilis, o tai neduoda absoliučių reikšmių, kiek ir kokių medžiagų išmetama nuvažiavus kilometrą. Tai įvertinimas atliekamas greitai ir pigiai bei leidžia įvertinti transporto priemonės bendrą techninę būklę. Jei kietųjų dalelių kiekis per didelis, tai reiškia, kad variklis yra techniškai netvarkingas. Galiausiai, vertinant kietųjų dalelių kiekį, galima daryti išvadą ir apie taršą. Automobilis į aplinką daugiausia išmeta anglies dvideginio, tačiau išmetama ir daugiau medžiagų, pavyzdžiui, angliavandenilių (nesudegęs kuras), anglies viendeginio, azoto oksido.

„Europos Sąjungoje atliekant techninę apžiūrą vadovaujamasi ta pačia 2014 m. 45 direktyva, todėl tikrinimo metodai iš esmės visur tokie patys“, - sako Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas R. Garbaravičius. Benzininiams varikliams, jei yra pašalinti katalizatoriai, techninės apžiūros tikrai nepavyks atlikti. Jokių galimybių tą problemą pašalinti perprogramuojant variklio valdymo kompiuterį nėra. Dyzeliniams automobiliams, jei dūmingumą lemia kažkoks mechaninis gedimas, programavimas nepadės. Bet pasitaiko atvejų, kai dyzeliniam automobiliui kažkas perprogramavo variklio valdymo kompiuterį, nustatė neproporcingą kuro/oro normą ir tada jis pradėjo dūminti. Tokiu atveju, pabrėžiu, jei tai tik blogas programavimas, problemą galima išspręsti įrašius teisingą variklio valdymo programą.

„Euro“ standartai ir jų nauda

CO₂ emisija neturi būti painiojama su automobilių išmetamais teršalais susidarančiais degimo proceso metu, pavyzdžiui: anglies monoksidas (CO), azoto oksidai (NOx), angliavandeniliai (HC) ir dyzelino kietosios dalelės (PM). Šie išmetami teršalai yra kenksmingi, net toksiški. Šių teršalų išmetimas reglamentuojamas taip vadinamais „Euro“ standartais. Pavyzdys, kokią naudą davė „Euro“ standartai: 1 lengvasis automobilis pagamintas 1970 m. išmetė tiek teršalų, kiek 100 automobilių, atitinkančių 2000-ųjų „Euro“ standartus.

Jei tikrinama techninė būklė automobilio, atitinkančio Euro 6 normas, jam matavimas gali būti atliekamas per diagnostinę jungtį (OBD), kartu su tiesioginiu matavimu. OBD testas analizuoja duomenis, esančius automobilio valdymo bloko atmintyje, ir seka automobilyje įrengtų daviklių duomenis. Jei davikliai nerodo klaidos ir jie visi yra sumontuoti, daroma išvada, kad automobilis atitinka gamintojo nustatytas technines charakteristikas ir yra techniškai tvarkingas.

Ekologiškas ir ekonomiškas vairavimas

Ekonomiškas ir ekologiškas vairavimas yra daugiau nei tik kelių eismo taisyklės - tai sąmoningas požiūris ir vairavimo įgūdžiai, kurie gali prisidėti prie mūsų pačių ir visos planetos gerovės. Tai šiuolaikinis ir sumanus būdas taupyti degalus ir greitai, o svarbiausia - saugiai pasiekti kelionės tikslą. Ekologiškas ir ekonomiškas vairavimas yra ne tik kuro sąnaudų sutaupymas, bet ir aplinkos tausojimas, saugus vairavimas ir eismo įvykių skaičiaus sumažinimas. Svarbiausia, kad tai yra atsakingo vairuotojo požiūris, kuris atspindi rūpinimąsi ne tik savimi, bet ir visuomene bei aplinka.

Ekonomiško vairavimo principai:

• Palaikyti pastovų greitį: Bandykite kuo ilgiau važiuoti pastoviu greičiu.
• Teisingas greičio ir pavaros pasirinkimas: Pasirinkite tinkamą pavarą ir greitį, atsižvelgiant į kelio sąlygas ir eismo situaciją.
• Ramiai pradėti važiuoti: Kai tik užvedate automobilį, geriausia yra iškart pradėti važiuoti. Tuščiai laukdami leidžiame varikliui veikti šaltu režimu, o tai nereikalingai išaugina kuro sąnaudas.
• Periodinė automobilio priežiūra: Periodiškai tikrinkite automobilį, kad būtumėte įsitikinę, jog visi jo komponentai yra tinkamai veikiantys.
• Stebėkite kuro suvartojimą: Daugelis automobilių šiandien yra įrengti su kompiuterine sistema, kuri rodo momentinį kuro suvartojimą.
• Tolygus įsibėgėjimas ir tolygus stabdymas: Patyrusieji vairuotojai siūlo didinti greitį pamažu. Taip galima sutaupyti iki 40 % kuro.
• Nespauskite akseleratoriaus pedalo be būtinybės: Atidžiai stebėkite eismo situaciją ir priešais esančio automobilio judėjimą.
• Nešildykite automobilio ilgai žiemą: Stenkitės tai daryti efektyviai, kad nereikėtų šildyti ilgiau nei būtina.
• Kondicionieriaus ar klimato kontrolės naudojimas: Naudokite tik tada, kai tai būtina.

tags: #automobiliu #kuro #direktyva