Automobilių avarijos garsai ir elgesys įvykio metu

Patekus į eismo įvykį, svarbiausia išlaikyti ramybę ir tinkamai reaguoti. Dažnai net ir nedidelė avarija sukelia paniką, tačiau yra aiškūs veiksmai, kurių privaloma imtis siekiant užtikrinti savo ir kitų saugumą bei tinkamai užfiksuoti įvykio aplinkybes. Be to, tam tikri garsai automobilyje gali signalizuoti apie galimus gedimus, kurie, nepastebėti laiku, gali tapti avarijos priežastimi.

Saugumas po eismo įvykio: pirmieji žingsniai

Rūpinimasis savo ir keleivių saugumu

Net ir patekus į nedidelį eismo įvykį, kai kurie žmonės puola į paniką ir nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pirmiausia, reikėtų nusiraminti ir įsitikinti, ar vairuotojas ir keleiviai nėra sužeisti ir gali judėti. Šoko būsenoje gali būti sunku orientuotis ir įvertinti, ar žmonės patyrė kokių nors sužalojimų. Jei jaučiamas didelis skausmas ar žmogus negali pajudėti, reikėtų nedelsiant skambinti pagalbos numeriu 112 ir žmogaus nejudinti iki atvyks medikai. Visuomet prieš išlipant iš automobilio svarbu įsitikinti, kad tai padaryti yra saugu. Patekus į avariją intensyvaus eismo gatvėje, žmogų gali sužeisti pro šalį važiuojančios transporto priemonės. Reikėtų nepamiršti ir kito automobilio ekipažo: derėtų patikrinti, ar keleiviai nesužeisti ir reikalui esant, suteikti jiems pirmąją pagalbą. Jei varikliai kūrenasi - išjunkite degimą. Jei transporto priemonės nestabilios - užtraukite rankinį stabdį arba pakiškite ką nors po ratais.

Teminė nuotrauka: avarija kelyje su žmonėmis, teikiančiais pirmąją pagalbą

Eismo įvykio vietos apsauga ir pirmoji pagalba

Įsitikinus, kad nukentėjusių nėra, būtina įspėti kitus eismo dalyvius apie kliūtį kelyje ir pastatyti avarinio sustojimo ženklą. Šis ženklas užmiestyje statomas už 50 metrų nuo susidūrusių automobilių, o mieste - 25 metrų. Avarijos dalyviai turėtų pasirūpinti ir savo saugumu - vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Jei įmanoma, patariama įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją. Tamsiu paros metu tai leis kitiems vairuotojams iš toli pastebėti sustojusias transporto priemones ir saugiai jas aplenkti. Taip pat svarbu atminti, kad tais atvejais, kai automobilis būna stipriai apgadinamas, būtina kuo greičiau atjungti akumuliatorių, kad nekiltų gaisras.

Prieš atvykstant medikams, patikrinkite sužeistuosius. Pirmiausia reikėtų eiti prie tų, kurie neskleidžia jokio garso. Jei eismo įvykis buvo didelis, apžiūrėkite aplinką. Bandymas žmogų pajudinti gali jam kainuoti galimybę vaikščioti ar dar brangiau. Jei tenka žmogų judinti, prilaikykite kaklą ir galvą. Jei kvėpavimas lėtas - patikrinkite, ar burnoje nėra nieko, kas galėtų trukdyti kvėpavimui. Jei kvėpavimo nėra - perkelkite žmogų į tokią padėtį, kad būtų galima atlikti dirbtinį kvėpavimą. Gaivinant be sąmonės esantį žmogų, primename: 2 įpūtimai ir 30 paspaudimų suaugusiam ir 2 įpūtimai bei 15 paspaudimų vaikui. Krūtinę spausti reikia viso kūno svoriu, iki maždaug 3-5 cm gylio, o pūsti į burną, būtinai užkimšus nosį. Jei sužeistieji stipriai kraujuoja, būtinai užspauskite žaizdas. Suteikus pirmąją pagalbą ir įsitikinus, kad gyvybei pavojaus nėra, pabendraukite su nukentėjusiais, stenkitės neleisti jiems panikuoti. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, parodykite, kur yra patogus ir saugus privažiavimas, ir pasitraukite, kad medikai galėtų patogiai dirbti. Šie įgūdžiai gali niekada ir neprireikti, tačiau gali prireikti vos vieną kartą ir išgelbėti gyvybę.

Pirmosios pagalbos instrukcijos

Eismo įvykio aplinkybių aiškinimasis ir dokumentų pildymas

Fiksavimas ir policijos kvietimas

Pasirūpinus eismo įvykio dalyvių saugumu, galima pradėti aiškintis avarijos aplinkybes. Čia svarbiausia neskubėti ir nepasiduoti kitos pusės spaudimui prisiimti kaltę. Pirmiausia, reikėtų telefonu užfiksuoti eismo įvykio vietą ir automobilių apgadinimus iš visų pusių, kad būtų matomas bendras vaizdas. Čia svarbi kiekviena detalė, todėl nuotraukų per daug nebus. Jei akivaizdu, kad esate įvykio kaltininkas ir su tuo sutinkate, užfiksavę avarijos aplinkybes galite pasiūlyti kitam vairuotojui pasitraukti iš įvykio vietos ir saugiai užpildyti eismo įvykio deklaraciją artimiausioje stovėjimo aikštelėje ar degalinėje, neblokuodami kelio kitiems eismo dalyviams. Vis dėlto, jei kyla bent menkiausia abejonė, derėtų skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kviesti policijos pareigūnus, kad šie padėtų išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes.

Kada būtina kviesti policiją?

Policijos pareigūnus būtina kviesti šiais atvejais:

  • Jei kaltininkas prisiima atsakomybę, tačiau bent vienas iš jo turimų dokumentų (automobilio techninė apžiūra, draudimo polisas ar vairuotojo pažymėjimas) nebegalioja.
  • Jei kyla įtarimas, kad avariją sukėlęs asmuo yra apsvaigęs.
  • Jei laiku nepasikeitus vasarinių padangų į žiemines ir sukėlus eismo įvykį, jis bus laikomas nedraudiminiu ir vairuotojas žalą kitam asmeniui turės atlyginti iš savo kišenės.
  • Jei žuvo ar buvo sužeistas žmogus.
  • Padarius žalos valstybės arba privačiam turtui (nuvertus stulpą, sulaužius tvorą ar apgadinus namo fasadą).
  • Jei eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykių aplinkybių ir nepildo eismo įvykio deklaracijos (ar kitais būdais nefiksuoja eismo įvykio).
  • Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir su nukentėjusiu neįmanoma susisiekti ir pranešti jam apie sugadintą turtą.
  • Kai vienas iš vairuotojų atsisako pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti.
  • Vairuotojas įtariama yra neblaivus ar apsvaigęs, neturintis teisės vairuoti ar transporto priemonė yra be valstybinio numerio ženklų.

Eismo įvykio deklaracijos pildymas

Siekiant, kad patirta žala būtų atlyginta kuo greičiau, svarbu tiksliai ir aiškiai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Vairuotojai neretai praleidžia tuos laukelius, kuriuose turi būti nurodoma avarijos dalyvių kontaktinė informacija. Visgi pateikti šiuos duomenis itin svarbu, jei vėliau reikėtų patikslinti eismo įvykio aplinkybes. Pasitaiko atvejų, kai nė vienas į eismo įvykį patekęs vairuotojas neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos, todėl pravartu žinoti, kad ją galima užpildyti ir mobiliajame telefone. Dėl patirto streso toks pasirinkimas gali būti netgi patogesnis, nes vairuotojas gali užpildyti visą informaciją nepraleisdamas nė vieno žingsnio. Tokią paslaugą siūlo ne viena draudimo bendrovė, o tiesioginę nuorodą į elektroninę eismo įvykio deklaraciją taip pat galima rasti mobiliosiose programėlėse. Pildydami elektroninę eismo įvykio deklaraciją būsite garantuoti, kad visi reikiami laukai bus užpildyti ir nieko nepraleisite.

Infografika: žingsniai pildant eismo įvykio deklaraciją

Tyčinės avarijos ir kaip jų išvengti

Sukčių atpažinimas kelyje

Prieš didžiąsias metų šventes, miestuose suintensyvėjus eismui, keliuose padaugėja pagal iš anksto apgalvotas schemas veikiančių ir tyčines avarijas sukeliančių asmenų. Jie gali specialiai sukelti avarines situacijas staigiai stabdydami arba agresyviai manevruodami, kad kitas vairuotojas, nespėjęs sureaguoti, apgadintų jų automobilį. Aiškinantis įvykio aplinkybes, sukčiai savo aukai daro spaudimą ir bando įtikinti prisiimti atsakomybę už eismo įvykio sukėlimą. Pajutus, kad kitas vairuotojas ragina greičiau prisiimti kaltę ar reikalauja pinigų už automobilio apgadinimus, patariama kviesti policijos pareigūnus ir aplinkybes aiškintis su jais.

Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys išskiria kelis pagrindinius elgesio požymius, kurie gali padėti identifikuoti, kad vairuotojas pateko į sukčių pinkles:

  • Vairuotojas tyčiniais veiksmais siekia susidūrimo, nesistengia stabdyti ar kitaip išvengti susidūrimo.
  • Staigiai stabdo be jokios priežasties priešais iš paskos važiuojantį automobilį.
  • Po eismo įvykio siūlo nepildyti eismo įvykio deklaracijos, o atsiskaityti grynais pinigais, teigdamas, kad užpildžius deklaracijas kaltininkui ateityje gerokai pabrangs draudimas.
  • Bando įtikinti, kad padaryti didesni apgadinimai, nurodant su konkrečiu įvykiu nesusijusius sugadinimus, atsiradusius anksčiau.
  • Paprastai tokie vairuotojai naudoja netvarkingus, apdaužytus automobilius, nes „patirtos žalos kompensavimu“ nesiekiama suremontuoti automobilio.

Prevencija ir saugus atstumas

Norint sumažinti riziką patekti į tokias situacijas, reikėtų kelyje laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių. Tai ypač galioja šaltuoju metų laiku, kai kelio danga būna padengta sniegu ar ledu.

Automobilių gedimai, apie kuriuos praneša garsai

Automobilių rinkos žinovai sako, kad kai kuriuos gedimus ar problemas galima atpažinti labai anksti ir užbėgti rūpesčiams už akių. Dažnai apie tai, kad automobilis netrukus susidurs su gedimu, pirmiausia išduoda vairuotojo ausiai neįprasti garsai, kurių anksčiau nebuvo. Sklisti jie gali iš pačių įvairiausių vietų, tačiau kai kuriuos, dažnesnius, identifikuoti ir įvardyti nėra itin sudėtinga.

Cypimo arba metalo trynimosi garsai iš ratų

Vienas dažniausių ir bene lengviausiai identifikuojamų garsų - cypimas, metalo trinties į metalą, girgždesys, sklindantis iš ratų. Dažniausiai tai reiškia, kad automobilio stabdžių trinkelės - beveik arba visiškai nusidėvėjusios. Stabdžių trinkelių gamintojai dažniausiai jose sumontuoja nedidelį indikatorių, kuris tuomet, kai trinkelės nusidėvi, pradeda skleisti cypimo garsą. Jeigu vairuotojas nepaiso šio, visiškai nusidėvėjusios trinkelės ima skleisti metalinio gergždimo garsą. Toks garsas reiškia, kad vairuotojas turėtų nusiimti ratą ir pasitikrinti, kokia stabdžių trinkelių būklė. Jei iš ratų sklindančių garsų nepaisoma ypač ilgai, tikėtina, jog nusidėvėjusios trinkelės sugadins ir išdėvės stabdžių diską, tad teks keisti ir jį. Apie visišką stabdžių kaladėlių susidėvėjimą gali pranešti stabdžių mechanizmų cypimas ir džerškėjimas.

Schematinis stabdžių sistemos vaizdas su nusidėvėjusiomis trinkelėmis

Cypsėjimas, čirpimas iš variklio skyriaus

Jeigu iš variklio skyriaus girdite garsą, kuris primena cypsėjimą, cypimą arba čirpimą, bei šis garsas pasigirsta vos užvedate vidaus degimo variklį (o kai kuriais atvejais yra girdimas ir nuolat, kai variklis veikia), tikėtina, kad jis kyla dėl pernelyg laisvo vieno iš diržų. Daugelis prietaisų, tokių, kaip kondicionierius, vandens siurblys, vairo stiprintuvo siurblys ir kiti, veikiantys automobilyje, veikia valdomi vieno, juostiniu vadinamo, diržo. Tokie įtaisai, kaip generatorius, gali turėti atskirą jų veikimui skirtą diržą. Kai šie diržai nusidėvi, pasensta, kartais net sutrūkinėja jų paviršius, tai lemia, kad jie būna įtempti netinkamai ir pradeda skleisti įvairius garsus. Tad užvedus automobilį ir pasigirdus cypimui iš variklio skyriaus, ekspertas pataria pamėginti įjungti ir išjungti atskirus prietaisus, pavyzdžiui, kondicionierių, pasukioti vairą. Jeigu garsas keičiasi, tikėtina, kad su problema susidūrė diržas, valdantis vieną iš minėtų prietaisų. Tuomet galima atrasti reikiamą diržą variklio skyriuje ir pamėginti apžiūrėti jo vidinį paviršių. Jei šis susidėvėjęs, sutrūkinėjęs, jeigu galima diržą lengvai pasukti, kad paviršių pavyktų apžiūrėti, tikėtina, šis per laisvas. Be to, kai kurie automobiliai turi specialius įtempėjus, tad reikėtų pasitikrinti ir ar jie veikia teisingai.

Dejavimą, verkšlenimą primenantis garsas sukant vairą

Įprastai toks garsas, kai atrodo, kad automobilis dejuoja ar verkšlena, pasigirstantis, kai sukamas vairas, vairuotojui sukelia daug nerimo. Tačiau problema gali būti ir ne itin rimta. Neretai tokie garsai reiškia, kad paprasčiausiai trūksta vairo stiprintuvo skysčio. Taip pat gali būti, jog vairo stiprintuvo sistemoje yra oro. Pasitikrinti paprasta: užtenka rasti vairo stiprintuvo skysčio rezervuarą ir pasižiūrėti, ar skysčio užtenka. Jeigu sistemoje yra oro, tuomet galima užvesti variklį ir atsukus rezervuaro dangtelį pasižiūrėti, ar skystis burbuliuoja. Jeigu jis pabalęs ir atrodo, kad skystyje yra daugybė mažyčių burbuliukų, reiškia, iš kažkur į vairo stiprintuvo sistemą patenka oro - tokiu atveju teks mėginti ieškoti problemos arba pakeisti visą vairo stiprintuvo siurblį.

Ūžimas iš ratų ar automobilio dugno važiuojant dideliu greičiu

Nors patyrusiai ausiai šis garsas išties nemalonus, dažnai dėl kelio ypatybių, nelygumų, šiurkštesnio asfalto ne vienas vairuotojas jo gali neatpažinti. Visgi ekspertai pabrėžia, kad šis nemalonus ūžimas stiprėja didėjant greičiui. Įprastai galimi du variantai: arba ūžia netinkamai, nevienodai nusidėvėjusios automobilio padangos, arba - susidėvėję ratų guoliai. Pasitikrinti, ar tai gali būti šie gedimai, jei automobilis turi mechaninę pavarų dėžę, galima ganėtinai paprastai: išvažiavus ant lygaus, šviežio asfalto galima trumpam įjungti neutralią pavarą ir pasiklausyti, ar garsas dingsta. Jeigu taip, tikėtina, kad ūžimas susijęs su pavarų dėže ar varikliu. Jei ne - verta tikrinti ratų guolius ir padangas. Vienas būdų pasitikrinti - greitkelyje pamėginti pasukioti vairą į kairę, į dešinę, ir pasitikrinti, ar garsas kinta, dingsta. Mat plika akimi be specialios įrangos pasitikrinti, ar ratų guoliai geros būklės, neįmanoma. O štai nevienodai nusidėvėjusios, laiptuotos padangos bus matomos ir tiesiog jas patikrinus. Netolygiai nusidėvėjusios padangos signalizuoja, kad automobiliui reikia geometrinio ratų suvedimo - vien pakeisti susidėvėjusių padangų naujomis gali neužtekti. Blogiausias scenarijus, kai į šį gedimą nekreipiama dėmesio, tai rato strigimas ir to sukelta avarinė situacija.

Traškėjimas, girdimas sukant vairą ir važiuojant

Įprastai traškėjimą primenantis garsas, sklindantis iš automobilio priekio (kai kuriais atvejais ir iš galo) tada, kai važiuojate ir sukate vairą į kairę ar dešinę, greičiausiai gali reikšti tai, kad susidėvėjo pusašių lankstai. Be to, neretai drauge su garsais juntamas ir pakabos laisvumas, kartais net ir vibracijos, kai norima pagreitėti ir bandoma įsibėgėti, o vibracija dingsta, vos atleidžiate akceleratorių. Šio gedimo taip lengvai pamatyti nepavyks, mat reikia galimybės žvilgtelėti į automobilio dugną. Jeigu tokią turite, verta ieškoti pusašio lankstų gumų ir pasižiūrėti, ar šios neturi įtrūkimų, nėra susidėvėjusios, ar ant pusašių nėra išvarvėjusio tiršto tepalo. Nuo senatvės šios gumos susidėvi, į pusašio lankstų vidų patenka purvo ir šis lemia, kad girdite garsą ir jaučiate vibraciją. Važiuoklėje girdimi spragtelėjimai, kai automobilis važiuoja su susuktais ratais, rodo, kad sugedęs šarnyras, liaudyje vadinamas „granata“. Jei ši detalė galutinai subyrės, sustosite. Kol mašina važiuoja, patartina tiesiog važiuoti į servisą.

Automobilio važiuoklės schema su pusašių lankstais

Stiprus pakabos stuksenimas

Stiprus pakabos stuksenimas atsitrenkus į minimalią kliūtį gali signalizuoti apie rutulinių guolių, statramsčių ir stabilizatoriaus įvorės nusidėvėjimą.

Variklio stuksenimas - pavojingiausias garsas

Vienas iš pavojingiausių automobilio garsų yra variklio (vidaus degimo variklio, VDV) stuksenimas. Prie pavojingų garsų automobilyje galima priskirti VDV stuksenimą šaltame ir įšilusiame variklyje, kurį sukelia alkūninio veleno ir stūmoklių grupės susidėvėjimas. Jei be stuksenimo, dar mirksi įspėjamoji žemo tepalo slėgio lemputė (raudona), transporto priemonę būtina sustabdyti ir kviesti pagalbą. Toliau važiuoti nepatartina.

Pirmosios pagalbos instrukcijos

Naujos technologijos automobiliuose ir jų keliami pavojai

Šiuolaikiniuose automobiliuose vis rečiau sutiksime įprastus mygtukus - juos keičia pažangios valdymo balsu sistemos. Nors gamintojai nuolat pabrėžia šių technologijų privalumus, toks inžinerinis sprendimas slepia ir rimtų pavojų. Netiksliai atpažinta komanda kelyje gali baigtis skaudžia nelaime. Vis daugiau automobilių gamintojų į naujausius modelius diegia virtualius asistentus. Vieni kuria savą programinę įrangą, kiti integruoja „Google“ ar „Apple“ platformas.

Dažniausiai sistemos klaidos tesukelia trumpalaikį vairuotojo susierzinimą, nes gyvybiškai svarbių funkcijų valdymas balsu teoriškai privalo būti blokuojamas. Visgi praktika rodo ką kita. Neseniai Kinijos žiniasklaida aprašė pavojingą eismo įvykį, kai „Lynk & Co Z20“ modelyje po paprasto vairuotojo nurodymo netikėtai išsijungė pagrindiniai žibintai. Kadangi tai nutiko naktį važiuojant greitkeliu, tamsoje atsidūręs vairuotojas nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į kelio atitvarus. Avarijos priežastis atskleidė esminę sistemos spragą. Vairuotojas tiesiog paprašė išjungti salono apšvietimą, tačiau asistentas sureagavo tik į žodį „šviesa“ ir išjungė pagrindinius automobilio žibintus. Situaciją dar labiau pablogino tai, jog prieš pat smūgį vairuotojas bandė balsu juos vėl įjungti. Nors sistema šią komandą atpažino, jos neįvykdė, nes tokį veiksmą judančiame automobilyje įvertino kaip neleistiną. Įdiegus minėtą atnaujinimą, žibintus išjungti dabar galima tik fiziniais valdikliais.

Šis incidentas sukėlė didžiulį vairuotojų pasipiktinimą ir paskatino juos pačius išbandyti savo automobilių sistemas. Rezultatai atskleidė nerimą keliančią tendenciją. Nors tiesioginės komandos išjungti žibintus paprastai yra blokuojamos, ištarus bendresnę frazę (pavyzdžiui, „išjunk visas šviesas“), sistemos lengvai apeina saugumo algoritmus ir išjungia apšvietimą net ir važiuojant dideliu greičiu.

Automobilių priežiūra ir serviso paslaugos

Reguliari priežiūra - gedimų prevencija

Daugumos problemų, kylančių eksploatuojant automobilį, išties pavyktų išvengti, jeigu transporto priemone būtų rūpinamasi reguliariai, o vairuotojai kreiptų dėmesį į atitinkamus mazgus ne tik tuomet, kai šie sugenda. Pavyzdžiui, vairo stiprintuvo skystis ypač dažnai vairuotojų pamirštamas ir susirūpinama juo tik tada, kai pasigirsta nemalonūs ausiai garsai. Užtektų žinoti, kad šį skystį verta pakeisti nauju kas porą metų, taip ir lygis išliks užtektinas, ir skystis nepraras savo savybių. Reguliari automobilio priežiūra lemia ir tai, kad net senesnė transporto priemonė gali atlaikyti ekstremalias perkrovas.

Teminė nuotrauka: mechanikas atlieka automobilio apžiūrą servise

Automobilių servisų paslaugos

Šiandien bet koks sudėtingesnis remontas neįsivaizduojamas prieš tai neatlikus diagnostikos, kurios metu nustatomas gedimas. Toliau reikalingas daug išmanymo ir patirties reikalaujantis darbas - rasti ir pašalinti gedimo priežastį.

Automobilių servisas „AUTO AKSTĖ“ Kaune siūlo platų paslaugų spektrą, įskaitant reguliarų techninį aptarnavimą ir rimtesnį automobilių remontą. Jie dirba su draudimo bendrovėmis, tokiomis kaip „Lietuvos draudimas“, „ERGO“, „IF“, „Swedbank“, „Compensa“, ir vietoje įvertina automobilio pažeidimus, konsultuoja bei paruošia visus reikalingus dokumentus. Nuolatinė važiuoklės priežiūra yra būdas išvengti nelaimių kelyje. Pašaliniai garsai, tokie kaip ūžimas, barškėjimas, traškesys, taip pat nestabilumas kelyje, supimas, reiškia, kad važiuoklei greičiausiai reikalingas remontas. Variklio darbas automobiliui yra be galo svarbus. Pasireiškus įtarimams dėl variklio gedimo, rekomenduojama, kad situaciją įvertintų autoserviso specialistai. „AUTO AKSTĖ“ atlieka įvairių markių automobilių remontą - nuo gaminamų Europoje, tokių kaip „Volkswagen“, „BMW“, „Audi“, iki Azijos ir Amerikos gamintojų, įskaitant „Škoda“, „Toyota“ ar „Honda“. Autocentre atliekamas ir profesionalus automobilių remontas po avarijos.

tags: #automobiliu #avarijos #garsai