Automobilių statymas privačioje nuosavybėje yra nuolatinė problema Lietuvos kiemų, komercinių sklypų savininkams ir namų savininkų bendrijoms. Kyla klausimai: ką savininkas gali daryti teisėtai, kas yra draudžiama ir kuo tai skiriasi nuo savivaldybių (viešųjų) parkavimo kontrolės?
Skirtumai tarp viešųjų ir privačių stovėjimo vietų
Viešosiose (savivaldybių) erdvėse kontrolė ir baudos skiriamos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) ir vietos taisykles. Pavyzdžiui, vietinių rinkliavų nesumokėjimas ar sustojimo / stovėjimo pažeidimai, kuriuos tvarko įgalioti savivaldybės pareigūnai. Priešingai, visiškai privačioms automobilių stovėjimo vietoms (įregistruotai vietai, privačiam sklypui, aptvertam kiemui) tie patys savivaldybių bilietų mechanizmai automatiškai netaikomi.
Savininkų veiksmai privačioje valdoje
Privačios valdos savininkai, susidūrę su neteisėtai paliktu automobiliu, gali imtis šių veiksmų:
Prevencinės priemonės
- Pakabinkite aiškius ženklus ir taisykles: „Privati teritorija“, „Tik su leidimu“, „Rezervuota“.
Įrodymų rinkimas
- Surinkite įrodymus: nufotografuokite transporto priemonę (numerio ženklus, laiko žymas, blokavimą) ir veskite žurnalą.
Civilinės teisių gynimo priemonės
- Išsiųskite rašytinį reikalavimą pašalinti transporto priemonę.
- Nuolatiniams pažeidėjams pateikite civilinį ieškinį (pvz., žalos atlyginimas už neteisėtą naudojimą, prašymas teismo sankcionuotam pašalinimui).
Namų (bendrijos) valdymas
- Balsuojant priimamos namo taisyklės (leidimai, svečių taisyklės, baudos pagal įstatus) ir įdiegiama prieigos kontrolė.
Ką draudžiama daryti?
- Draudžiama vilkti savo iniciatyva: svetimo automobilio vilkimas iš privačios žemės reikalauja teisinio pagrindo (policijos / teismo / įgaliotos procedūros).
Šiandien nėra konkretaus, nacionalinio masto administracinio nusižengimo, skirto tik „automobilio stovėjimui privačioje vietoje be leidimo“ - savininkai vis dar remiasi civilinės teisės ir prevencinėmis priemonėmis. Nors 2024 m. birželį Seimas po komitetų diskusijų iš esmės pritarė įstatymo projektui, numatančiam baudas už neteisėtą privačių stovėjimo vietų užėmimą ir leidžiančiam priverstinį nutempimą, vėlesni balsavimai neįtvirtino šių priemonių įstatyme.
Nenaudojami automobiliai: problema ir sprendimai
Nenaudojami automobiliai ne tik kelia estetinių problemų kiemuose, bet ir gali tapti rimta kliūtimi aplinkiniams gyventojams bei aplinkosaugos klausimu.
Kas yra nenaudojamas automobilis?
Nenaudojamas automobilis - tai transporto priemonė, kuri ilgą laiką nėra naudojama pagal paskirtį. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, nenaudojamas automobilis negali stovėti viešosiose vietose ilgiau nei 30 dienų.
Kaip atsikratyti nenaudojamo automobilio?
- Daužtų ir nevažiuojančių automobilių supirkimas: Daužti automobiliai, net jeigu jie yra visiškai nebevažiuojantys, turi vertės dėl atsarginių dalių ir metalo. Jei automobilis nebeįmanomas suremontuoti, o jo vertė minimali, supirkėjai gali pasiūlyti greitą ir patogų paėmimą.
- Atidavimas į metalo laužą: Kitas būdas atsikratyti nenaudojamo automobilio - priduoti jį metalo laužui. Tai naudinga tiek aplinkai, tiek savininko piniginei. Pateikus automobilį į metalo laužą, reikia pasirūpinti dokumentais, kurie patvirtina, kad automobilis buvo utilizuotas.
- Pranešimas atsakingoms institucijoms: Jei nenaudojamas automobilis paliktas viešojoje vietoje, galima pranešti savivaldybei. Pranešant reikėtų nurodyti automobilio buvimo vietą, markę, valstybinį numerį (jei yra) ir aprašyti situaciją.
Bendro naudojimo kiemuose ir nuošalesnėse gatvėse vis dar yra apstu be priežiūros paliktų nenaudojamų automobilių. Ypač žiemą, kai transporto priemonės pasirodo netinkamos eksploatuoti. Neatsakingi transporto priemonių savininkai nesirūpina, kad be priežiūros ir neleistinoje bendro naudojimo vietoje paliktas automobilis būtų patrauktas. Pamirštama, kad savininkui už transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose ir aplinkos taršą, kai iš netvarkingų automobilių teka tepalas, gresia administracinė bauda.
Transporto priemonių savininkų apskaitos sistema ir utilizavimas
Nuo 2021 metų gegužės Lietuvoje pradėjo veikti nauja transporto priemonių savininkų apskaitos sistema, pagal kurią kiekviena transporto priemonė turi turėti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). Tai reiškia, kad automobilį parduoti ar registruoti galima tik turint šį kodą.
Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje buvo išregistruota daugiau kaip po 25 tūkst. sunaikintų lengvųjų automobilių. Visgi, ne visos netinkamos naudojimui transporto priemonės patenka pas šių atliekų tvarkytojus. Gamintojų ir importuotojų asociacija organizuoja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir finansuoja automobilių ardymo metu susidarančių neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų tinkamą sutvarkymą.
Pagal ES Direktyvą 95 proc. automobilio atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą ir naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. gali būti neperdirbtos. Gyventojas ar įmonė, turinti priduoti eksploatuoti netinkamą automobilį, gali pasinaudoti Gamintojų ir importuotojų asociacijos kartu su ENTPTA sukurta senų automobilių tvarkymo sistema (www.autotvarkymas.lt).
ENTPTA duomenimis, Lietuvoje kasmet išardoma apie 50-60 tūkst. tonų senų automobilių, iš kurių apie 30 proc. (15-18 tūkst. tonų) susidaro nevertingos plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitokių automobilių dalių atliekos.
Automobilių nutempimas viešosiose vietose
Tūkstančiai vairuotojų jau yra patyrę, ką reiškia staiga nerasti savo automobilio ten, kur jį paliko. Ir nors pirmoji mintis gali sufleruoti apie vagystę, tačiau tiesa yra ta, kad automobilį pervežti iš vienos vietos į kitą gali savivaldybių samdomos įmonės. O nutempti jūsų transporto priemonę gali ne tik tada, kai ją pastatysite netinkamoje vietoje, bet ir tada, jei jo visai nenaudosite.
Statistika ir priežastys
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas teigė, kad priverstinai nuvežamų automobilių skaičius kasmet svyruoja nuo maždaug 2,5 iki 3 tūkst. Skaičiai miesto mastu nemažėja. Tačiau pastebima, kad palaipsniui mažėja itin grubių ir akivaizdžiai piktybiškų automobilių statymo pažeidimų atvejų senamiestyje. Tai leidžia operatyviau reaguoti į toliau nuo sostinės centro nutolusiuose rajonuose kylančias problemas, padėti atliekų vežėjams, kurie dėl netvarkingai pastatytų automobilių negali tinkamai aptarnauti konteinerių.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis teigė, kad, palyginti 2022 su 2024 m., yra stebimas nežymus pranešimų ir priverstinai nutempiamų nenaudojamų transporto priemonių skaičiaus mažėjimas. Tai leidžia manyti, kad Kauno miesto gatvėse ir kitose bendro naudojimo teritorijose atsiranda daugiau tvarkos, transporto priemonių savininkai tampa sąmoningesni ir atsakingiau prižiūri savo turtą. Priverstinai nuvežami įvairių gamintojų automobiliai, pavyzdžiui, „VW“, „Opel“, „Renault“, dažniau iš miegamųjų Kauno miesto mikrorajonų.
Gyventojų skundai ir savivaldybės veiksmai
Vilniuje gyventojų skundų ir pranešimų apie nenaudojamas arba eismui trukdančias transporto priemones sulaukiama tikrai daug. Nustačius, kad transporto priemonė yra nenaudojama, ieškomas jos savininkas. Jei savininkas nustatomas, o nusižengimas fiksuojamas pirmą kartą - savininkas yra įspėjamas ir įpareigojamas pasirūpinti transporto priemone, t. y. pradėti eksploatuoti transporto priemonę arba pašalinti ją iš bendro naudojimo vietos. Jei asmuo automobiliu nepasirūpina, antrą kartą skiriama piniginė bauda, o automobilis konfiskuojamas. Jei nenaudojamos transporto priemonės savininkas nežinomas ar nežinoma jo buvimo vieta, ji perimama savivaldybės žinion ir pradedama turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra.
Jei transporto priemonė yra pastatyta pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus ir ji nufotografuojama, už tai automobilių savininkams surašomas protokolas ir skiriama bauda.
Transporto priemonės priverstinai nuvežamos tik tais atvejais, kai jos dėl padaryto nusižengimo trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises. Pavyzdžiui, transporto priemonės priverstinai nuvežamos, kai dėl parkavimo pažeidžiant KET užstoja matomumą kitiems eismo dalyviams, trukdo pravažiuoti, užkerta galimybę pėstiesiems naudotis šaligatviu ar pėsčiųjų perėja, šiukšliavežėms privažiuoti prie atliekų konteinerių ir pan.
Kaune gyventojai taip pat aktyviai teikia pranešimus apie stovinčias ir ilgą laiką nenaudojamas transporto priemones prie bendro naudojimo vietų, pavyzdžiui, daugiabučių namų. Dalis pranešimų nepasitvirtina, nes ne visais atvejais transporto priemonės, stovinčios bendrojo naudojimo vietoje, atitinka nenaudojamos transporto priemonės požymius. Taip pat pasitaiko atvejų, kai transporto priemonės paliktos stovėti suformuotame žemės sklype, juridiniam ar privačiam asmeniui priklausančioje teritorijoje, kuri nėra laikoma bendrojo naudojimo vieta.
Išlaidų padengimas ir automobilio grąžinimas
Jei automobilis yra nenaudojamas, tokio turto pripažinimo bešeimininkiu procedūros yra ilgos ir sudėtingos. Teisės aktuose numatyta tvarka ir terminai saugo privačios nuosavybės neliečiamumą, įtvirtintą ir Konstitucijoje. Būtent dėl to nenaudojamų automobilių patraukimas gali užtrukti.
Vilniaus praktika
Kol ieškomas savininkas, nutempta transporto priemonė atsiduria Vilniaus miesto savivaldybės žinion. Tokie priverstiniai nuvežimai pernai metais taikyti 63 kartus. Jei pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros metu savininkas atsiranda, automobilis grąžinamas, tačiau savininkas turi padengti savivaldybės patirtas išlaidas už automobilio nuvežimą ir antstolio paslaugas, iš viso - 217,8 euro. Tokių atvejų pernai buvo 4. Neatsiradus savininkui ir teismui priėmus sprendimą pripažinti transporto priemonę bešeimininkiu turtu, ji utilizuojama.
Jei savininkas nepasirūpina savo nenaudojama transporto priemone ir ji konfiskuojama, nebūtinai automobilis bus iškart utilizuojamas. Priklausomai nuo nustatytos transporto priemonės vertės, ji arba perduodama Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) realizuoti valstybės vardu, arba utilizuojama. Pernai konfiskuotos 97 nenaudojamos transporto priemonės.
2024 m. vien už KET pažeidimus Vilniuje priverstinai buvo nuvežti 2888 automobiliai. Atsiimant automobilį, savininkas privalo atlyginti nuvežimo išlaidas (135 eurus), taip pat skiriama bauda, kuri, priklausomai nuo pažeidimo, gali siekti nuo 15 iki 180 eurų. Jei automobilis neatsiimamas, savivaldybė jo savo nuosavybėn neperima, klausimas dėl nuvežimo išlaidų atlyginimo sprendžiamas civiline tvarka tarp transporto priemonės savininko ir priverstinį nuvežimą vykdančios įmonės. Iki šiol neatsiimti 9 priverstinai nuvežti Kelių eismo taisykles pažeidžiant pastatyti automobiliai.
Kauno praktika
Kaune didžioji dalis automobilių priverstinai nuvežamos tada, kai jos neturi savininko arba jo nepavyksta nustatyti, taip pat ir tada, kai transporto priemonės apskritai neįmanoma identifikuoti. Per 12 mėnesių nuo priverstinio transporto priemonės nuvežimo jos savininkas ar jo įgaliotas asmuo, turintis į ją teisių, gali kreiptis dėl transporto priemonės grąžinimo. 80-90 proc. tokių transporto priemonių savininkų nesikreipia dėl transporto priemonės grąžinimo. Tokiu atveju išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir kt., padengia savivaldybė.
Jei šeimininkas neatsiliepia ir nepašalina nenaudojamos transporto priemonės, ji, kaip ir Vilniuje, pakliūva savivaldybės žinion. Priverstinai nuvežama ir saugoma, kol atsiras savininkas arba teismas priims sprendimą dėl jų pripažinimo bešeimininkiu turtu, aikštelėje adresu Islandijos pl. 203, Kaune. Teismams priėmus sprendimą nenaudojamą transporto priemonę pripažinti bešeimininkiu turtu ir ją perdavus savivaldybės žinion, tokios transporto priemonės utilizuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo metu jau yra utilizuota 17 transporto priemonių.
Raginkime gyventojus pranešti
Kauno miesto savivaldybė sako, kad artimiausiu metu tokios kontrolės, kuomet yra priverstinai nutempiami automobiliai, plėtra nėra numatoma. Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės atstovai dar kartą ragina gyventojus pranešti apie automobilius, kurie yra nenaudojami, teršia aplinką bei užima stovėjimo vietą.
Be priežiūros bendro naudojimo vietose paliktos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sukelia ne ką mažiau nepatogumų gyventojams ir eismo dalyviams nei sniego pusnys. Net ir vasarą viešose erdvėse (gatvėse, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ar pakelėse) be priežiūros paliktos transporto priemonės sukelia didelių trikdžių gyventojams, greitosios pagalbos automobiliams, šiukšliavežiams ar kitiems eismo dalyviams. Iš gyventojų gaunama apie 2 tūkst. pranešimų per metus apie bendro naudojimo vietose paliktas eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Nemažėjantis pranešimų skaičius parodo, kad padėtis nesikeičia ir administracinė atsakomybė neatbaido neatsakingų transporto priemonių savininkų nuo pažeidimų.
Į aplinką patekusi automobilių alyva ir kitos kenksmingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir padaryti žalą mus supančiai aplinkai bei žmonių sveikatai. Dėl to itin svarbu, kad gyventojai neparduotų netinkamų naudojimui automobilių nelegaliems ardytojams, kurie dažniausiai tinkamai nepasirūpina neigiamą vertę turinčiomis atliekomis.
Lietuvos teisės aktai numato, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų dalys turi būti perduotos tik atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti tokių transporto priemonių surinkimu ir tvarkymu. Seni automobiliai ir jų atliekos taip pat gali būti atiduotos transporto priemonių gamintojams ir importuotojams arba pristatytos į jų įsteigtas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietas.
Europos Sąjungos (ES) šalyse galioja lengvųjų automobilių (M1 klasės) ir mikroautobusų (N1 klasės) pakartotinio naudojimo ir perdirbimo pareigos ir užduotys. Pagal ES direktyvą 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu per metus susidarančių atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. gali būti neperdirbtos.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 metais Lietuvoje buvo surinkta 36,4 tūkst. tonų naudotų nebetinkamų transporto priemonių, iš jų 35,7 tūkst. tonų buvo sutvarkyta. Raginame savininkus pasirūpinti nenaudojamomis transporto priemonėmis (be galiojančios automobilio techninės apžiūros, paliktos po avarijų ir t.t.) ir kuo skubiau pašalinti iš bendrojo naudojimo vietų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsniu, nenaudojamas (neeksploatuojamas) transporto priemones bendrojo naudojimo vietose laikantiems asmenims gali būti skiriama bauda nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų (už pakartotinį nusižengimą - bauda nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų).
tags: #automobilis #buvo #paliktas #privacioje #valdoje