Šalys, kuriose privaloma važiuoti su įjungtomis trumpomis šviesomis visą parą

Kelių eismo taisyklės, ypač susijusios su automobilio šviesomis, yra gyvybiškai svarbios saugumui kelyje. Prastas matomumas, ypač tamsiuoju paros metu ir žiemą, yra viena dažniausių avarijų priežasčių. Tam, kad būtų užtikrintas saugumas, nepakanka tik geros technikos - būtina laikytis ir taisyklių.

Dienos šviesų svarba ir reglamentavimas

Dienos šviesos - tai viena iš šviesų rūšių, apibrėžtų Kelių eismo taisyklėse (KET). Šias šviesas išrado Skandinavijoje, kur ėmus jas naudoti, itin sumažėjo avaringumo skaičius. Nuo 2011 m. Lietuvoje taip pat privaloma naudoti automobilyje įrengtas dienos šviesas ištisus metus. Senesnėse mašinose, kuriose dienos šviesų nėra, galima naudoti artimųjų žibintų šviesas, tuomet švies ir automobilio galinės artimosios šviesos. Dienos šviesų privalumas yra tas, kad jos šviečia tik priekyje, neapšviečiant automobilio galo, kas taupo energiją ir ilgaamžiškumą.

Vairuotojai ir kiti eismo dalyviai yra įpratę kasdien matyti automobilius su įjungtais žibintais. Tai yra aiškiai suprantamas ir neginčytinas dalykas. Jeigu važiuojančio automobilio žibintai yra išjungti, kiti eismo dalyviai gali jo net nepastebėti ir patekti į pavojingą situaciją. Žmogaus pasąmonėje gali būti susiformavęs vaizdinys, kad visi automobiliai važinėja su įjungtomis artimosiomis šviesomis. Pamatę automobilį be šviesų, kyla rizika jį pastebėti vėliau arba tik paskutinę akimirką, kas gali sukelti avariją.

Rūko žibintų naudojimas

Rūko žibintai yra vieni rečiausiai naudojamų žibintų. Jų konstrukcija skiriasi nuo paprastų dienos, tolimųjų ar artimųjų šviesų. Rūko žibintas šviesą išsklaido, o ne skleidžia tiesiu spinduliu į priekį, todėl atsiranda geresnis matomumas rūke. Yra tik dvi aplinkybės, kuomet galima naudotis rūko žibintais:

  • Blogos oro sąlygos, kurios prastina matomumą (rūkas, smulki dulksna, lietus, sniegas, kruša). Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad rūko žibintus reikia naudoti tik esant blogam matomumui, jeigu jis yra mažesnis nei 300 metrų (KET, 103 punktas ir 2-as skyrius).
  • Kai važiuojant sugenda kairysis automobilio artimųjų šviesų žibintas. Tuomet iki serviso galima važiuoti įsijungus rūko žibintus. Tai leidžiama dėl to, kad žibintas kairėje pusėje yra labai svarbus - jis nurodo automobilio matmenis atvažiuojančiam vairuotojui, todėl jam yra be galo svarbu žinoti, kur yra mašinos kraštas.

Rūko žibintai paprastai yra geltonos spalvos, montuojami žemiau, yra horizontaliai pailgi. Šviesa sklinda ne į tolį, o labiau į šonus, dėl to pagerėja matomumas esant blogoms oro sąlygoms. Priešrūkinės lempos konstrukcija skirta naudoti blogomis oro sąlygomis, šviesos srautą plačiai paskirstyti horizontalia kryptimi ir labai siauru šviesos srautu vertikaliai. Pagrindinė užduotis - šviesos srautą nukreipti žemiau rūko, lietaus ar sniego ir tuo pačiu nešviesti į iš priekio atvažiuojančius automobilius. Rūko žibintų viršutinės apšvietos ribos kampas yra maždaug 5 laipsniai ir apie 60 laipsnių horizontalios apšvietimo ribos.

Svarbu nepamiršti išjungti rūko žibintų, kai rūko nebėra. Nesant rūkui, važiuojant su rūko žibintais, galima akinti kitus vairuotojus, atvažiuojančius tiek iš priekio, tiek iš galo.

Artimųjų ir tolimųjų šviesų naudojimas

Artimosios žibintų šviesos naudojamos tamsiuoju paros metu - tai laikas nuo saulės nusileidimo iki saulės patekėjimo. Jas reikia įjungti, kai tik ima temti arba dar nėra pilnai išaušę. Artimos šviesos skirtos apšviesti kelią 50-60 metrų atstumu.

Tolimosios šviesos skirtos apšviesti kelią 100-150 metrų atstumu. Jas rekomenduojama naudoti išskirtinai tais atvejais, kai nėra priešpriešiais važiuojančių automobilių arba jie yra nutolę nuo jūsų dideliu atstumu. Tolimosios šviesos įstatyme reglamentuojamos taip, kad jas galima naudoti tik žinant, jog tai tikrai netrukdys jokiam kitam vairuotojui iš priekio ar galo. Pagal KET taisykles, tolimieji žibintai galimi tik važiuojant neapšviestais gyvenviečių (ne miesto) keliais, ir kai iš priešakinės pusės bent 150 m nesimato automobilio. Ta pati taisyklė galioja ir tada, kai prisivejate ką nors kelyje toje pačioje juostoje - nuo 150 metrų atstumo taip pat reikia išjungti šviesas, kad neakintumėte vairuotojo per veidrodėlius.

90 km/val. greičiu judantis automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 25 metrus, o prasilenkus su akinimo šaltiniu, akims prisitaikyti prie tamsos prireikia dar sekundės-dviejų - tad dalis kelyje atsiradusių kliūčių tokiu atveju yra nepastebimos. Jeigu tamsiu paros metu važiuojate trumposiomis šviesomis, nevažiuokite dideliu greičiu, nes trumposios šviesos neleidžia pastebėti toli esančios kliūties, o ją pastebėjus jau gali būti nepakankamai atstumo sustoti. Ekspertų teigimu, susidūrus su akinimu, jo poveikį sumažinti galima nukreipiant žvilgsnį į dešinę kelio pusę ir sekant, pavyzdžiui, kelkraštį žyminčią ištisinę liniją. Praktikoje dažnai padeda ir greita reakcija, kai užmerkiame vieną akį - kai šviesos perjungiamos, vairuotojas dar kurį laiką yra jos paveiktas ir nieko nemato, o užmerkus vieną akį išsaugomas regėjimas bent su ja, todėl išsijungus ilgoms šviesoms galima su viena akimi iškart matyti kelią, o netrukus galės funkcionuoti ir kita.

automobilio šviesų perjungimo schematika

Kaip elgtis apakinus kitam vairuotojui?

Pasak autoserviso vadovo Tomo Marecko, netinkamai naudojami automobilių žibintai apakintam vairuotojui sukelia trumpalaikį aklumą - tai ypač pavojinga. Kiekvienas vairuotojas yra bent kartą buvęs apakintas. „Tyčinis ilgųjų šviesų ar rūko žibintų jungimas iš principo yra neteisingas - toks veiksmas užtraukia dar ir administracinę atsakomybę“, - perspėja Tomas Mareckas. Vadovaujantis KET, jeigu vairuotoją apakina, jis turi perjungti šviesas į avarinę signalizaciją. Akinti kito vairuotojo atsilyginant negalima, nes tokiu būdu avarinės situacijos šansai stipriai išauga. Tokioje situacijoje taip pat reikia pradėti lėtinti greitį, o esant poreikiui - ir visai sustoti. Įstatymo reikalavimai nurodo, kad esant 150 metrų nuo kito priekyje esančio vairuotojo, būtina perjungti šviesas į trumpąsias, tą patį padaryti ir tuo atveju, jeigu jus lenkia. 150 metrų pamatuoti padeda pakelės stulpeliai su atšvaitais, kurie yra sustatyti kas 50 metrų, tad galima įsivaizduoti, kad tai 3 stulpelių atstumas. Visgi, ekspertų teigimu, geriausia profilaktiškai perjungti šviesas iškart, vos tik kelyje pamatoma kita mašina.

Automobilio apšvietimo kontroliavimas ir priežiūra

Pasak „Philips“ apšvietimo sprendimus Lietuvai pristatančios Wiolettos Pasionek, vairuotojai akinami ne tik dėl ilgųjų šviesų naudojimo, bet ir dėl neteisingo žibintų sureguliavimo, montavimo, netinkamų lempučių naudojimo arba dėl to, jog žibintai neskirti eismui dešine kelio puse. Pernelyg intensyvus, netinkamai sureguliuotas ir kitiems eismo dalyviams trukdantis šviesos srautas kelia tokį patį pavojų, kaip ir blankūs žibintai.

„Žibintų reguliavimas yra būtinas, norint turėti tolygų šviesos spindulį ir gerai matyti apšviestą kelią - kiekvieną kartą lankydamiesi autoservise galite pasitikrinti, ar gerai sureguliuoti jūsų automobilio žibintai bei koks jų šviesos pralaidumas. Taip pat visada rekomenduojame naudoti gamintojo sertifikuotas ir numatytas lemputes - nereikėtų daryti dažnos klaidos ir pirkti ryškiau šviečiančių lempučių nei numatė automobilio gamintojas. Reikia nepamiršti ir to, kad perdegus vienai lemputei, ją patariama iš karto pakeisti kita - tokiu atveju turėsite vienodą ir tolygų šviesos srautą“, - pabrėžia „Philips“ atstovė.

Be to, norint neakinti kitų vairuotojų, reikia įvertinti ir žibintų švarą. Dėl druskų, kuriomis barstomi keliai, dulkių ir purvo transporto priemonės žibintai apsineša, todėl blogėja skleidžiamos šviesos stiprumas, tampa sunku reguliuoti automobilio žibintų skleidžiamos šviesos kryptį.

Naujausios kartos lemputėse gamintojai ypatingą dėmesį skiria šviesos ryškumui, kuris neakina vairuotojų. Šiandien rinkoje jau galima įsigyti halogeninių lempučių, skleidžiančių šviesą iki 70 metrų į priekį, ir toliausiai pažengusių LED sprendimų, sukuriančių ryškiai baltą 5800 K apšvietimą, artimą dienos šviesai, neakinant kitų vairuotojų.

Lempučių tipai ir ilgaamžiškumas

Paprastai skirtingų tipų lempučių vidutinis eksploatavimo laikas yra toks:

  • Standartinės kaitrinės lemputės: 500 valandų.
  • Halogeninės lemputės: 1 500 valandų.
  • Ksenoninės lemputės: 3 000 valandų.
  • LED lemputės: daugiau kaip 10 000 valandų.

Lyginant su halogeninėmis, ryškiau dega ir stipresnę šviesą skleidžia ksenoninės lemputės. Tačiau LED sprendimai yra ilgaamžiškiausi ir efektyviausi.

tags: #automobilio #trumposios #sviesos #visa #paras #salys