Automobilio salonas nuolat veikiamas dulkių, purvo, bakterijų ir alergenų. Laikui bėgant, salone kaupiasi nešvarumai, bakterijos, dulkių erkutės ir alergenai, kurie ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir gali kelti pavojų sveikatai. Cheminis salono valymas rekomenduojamas bent du kartus per metus, siekiant palaikyti švarą, pašalinti nemalonius kvapus ir sumažinti bakterijų kaupimąsi.
AUTO LAB siūlo pilną automobilio salono valymo paslaugų spektrą, apimantį visų interjero dalių priežiūrą. Jei automobilio salonas pradėjo kvepėti „senais kilimėliais“, sėdynėse matosi dėmės nuo kavos ar vaikų užkandžių, o audinys atrodo pilkas net po paprasto siurbimo, tikėtina, kad nešvarumai jau įsigėrę į pluoštą ir putų sluoksnį.
Salono valymo ir džiovinimo principai
Profesionalaus valymo logika (taikoma ir automobiliui) dažnai remiasi „principais“: pirma pašalini sausą purvą, tada atpalaiduoji įsigėrusį, tada jį fiziškai ištrauki, o pabaigoje užtikrini džiovinimą. Plaunamas siurblys valo giliai, bet automobilyje daug elektronikos, klijų ir sluoksniuotų medžiagų, kurios nemėgsta perteklinės drėgmės. Todėl tikslas - išvalyti kuo švariau, naudojant kuo mažiau vandens, ir užtikrinti greitą džiūvimą.
Darbo trukmė priklauso nuo automobilio salono būklės ir valymo apimties - procesas gali užtrukti nuo 5 iki 36 valandų, įskaitant valymo darbus. Mūsų kainos yra aiškios ir skaidrios.
Pasiruošimas valymui
- Prieš pradėdamas, išimk kilimėlius, šiukšles, vaikiškas kėdutes (jei įmanoma), patrauk sėdynes, kad pasiektum bėgelius ir kampus.
- Pažiūrėk, kur yra sėdynių šildymo / ventiliacijos valdikliai, elektros jungtys po sėdyne, kur praeina laidai.
- Automobiliui patogiausias siauras apmušalų antgalis, kuris leidžia valyti sėdynių siūles, kampus, atlošų šonus ir kilimo kraštus prie slenksčių.
- Taip pat verta turėti minkštą šepetį (ar apmušalų šepetį) dėmėms sujudinti ir mikropluošto šluostes plastiko / odos vietoms, kur drėgnas purškimas nereikalingas.
Plaunamo siurblio naudojimas
Plaunamas siurblys veikia paprastai: jis purškia vandenį su valikliu (ar tik vandenį) į audinį, o tada tuo pačiu antgaliu ištraukia nešvarų skystį į purvino vandens talpą. Pradėk nuo šilto (ne karšto) vandens. Dalis gamintojų aiškiai nurodo nenaudoti per karšto vandens ir laikytis maksimumo, nes karštis gali deformuoti talpas, žarnas ar neigiamai paveikti įrenginį. Valiklio visada pilk tik tiek, kiek nurodo konkretaus valiklio etiketė. Per didelė koncentracija dažnai palieka lipnų likutį, kuris vėliau greičiau „gaudo“ dulkes ir salonas vėl pradeda atrodyti purvinas. Jei neturi specialaus tekstilės/automobilio apmušalų valiklio, rinkis neutralų, švelnų (be chloro, be stiprių tirpiklių, be stipraus kvapo) produktą ir naudok minimaliai.
Prieš pilną valymą visada padaryk testą: pasirink mažai matomą vietą (pvz., sėdynės apačia ar bagažinės kampas), lengvai sudrėkink ir ištrauk. Stebėk, ar audinys nekeičia spalvos, ar nesusidaro „vandens žiedas“, ar valiklis nepalieka dėmių. Dėmėms dažnai padeda trumpas „palaikymas“: lengvai užpurški tirpalo, leidi jam kelias minutes padirbėti, tada švelniai pajudini šepečiu ir tik tuomet ištrauki.
Valymo eiga
- Skirk tam daugiau laiko, nei norisi. Siurbk lėtai, su siauru antgaliu pereik siūles, tarpelius, sėdynių sujungimus, bėgelius, kilimo kraštus prie slenksčių.
- Jei yra smėlio, pradėk nuo kilimo - smėlis kaip švitrinis popierius, jis gadina pluoštą ir vėliau sunkiau ištraukiamas su drėgme.
- Valyk mažais plotais - maždaug A4-A3 dydžio zonomis. Tada kontroliuosi drėgmę ir matysi, kaip greitai pilnėja purvino vandens talpa (tai ir yra tavo progresas).
- Purkšk tolygiai, be „balų“, o ištraukimą daryk lėtai, tiesiais perėjimais. Jei matai, kad ištraukiamas vanduo vis dar labai tamsus, neskubėk pilti dar daugiau chemijos. Dažniau padeda pakartotinas ciklas su švelniu tirpalu ir geru ištraukimu, o pabaigoje - „praskalavimo“ perėjimai švariu vandeniu (jei tavo įrenginys ir audinys tai leidžia).
- Automobilyje didžiausias pavojus yra ne pats vanduo, o tai, kad jis gali patekti ten, kur neturėtų: į sėdynės putą (tada džiūsta amžinybę), į siūles prie oro pagalvių zonų, į jungtis po sėdyne, į kilimo paklotą.
- Pradėk nuo atlošo, tada pereik prie sėdimos dalies. Taip mažiau šansų, kad nuo sėdimos dalies lašai nubėgs ant jau išvalytos zonos. Purkšk lengvai, laikyk antgalį stabiliai, judėk lėtai.
- Labai dažna klaida - „išplauti“ paviršių, bet palikti putoje valiklio ir purvo mišinį. Tuomet po kelių dienų atsiranda dėmių „šešėliai“ arba salonas vėl pradeda skleisti kvapą.
Kiti paviršiai ir specifika
- Kilimas dažniausiai sukaupia daugiausia smėlio ir druskų, todėl čia sausas siurbimas ir šepetys turi didžiausią efektą. Valyk zonomis: vairuotojo kojų sritis, keleivio sritis, galas, tunelis, bagažinė. Jei kilimas labai purvinas, o ištraukiamas vanduo tamsus net po kelių ciklų, padeda trumpas „palaikymas“ su tirpalu ir švelnus perėjimas šepečiu. Po to atlik praskalavimą švariu vandeniu ir ilgus „sausos traukos“ perėjimus.
- Odai (ir daugeliui dirbtinės odos paviršių) dažniausiai nereikia ekstrakcijos. Ten svarbiau švelnus valymas drėgna mikropluošto šluoste ir gamintojo rekomenduojamas valiklis, kad nepažeistum paviršiaus. Jei oda turi perforaciją (ventiliuojamos sėdynės), venk purkšti ar mirkyti - skystis gali patekti į vidų.
- Lubų apmušalai dažniausiai klijuoti prie pagrindo, todėl per didelė drėgmė gali atlaisvinti klijus ir sukelti „nusileidimą“. Praktinis patarimas: lubas valyk minimaliai drėgnu būdu (šluostė, putų valiklis ant šluostės), o ne intensyvia ekstrakcija. Jei vis dėlto turi lokalią dėmę, dirbk greitai, itin mažai sudrėkindamas, ir iš karto „ištrauk“ drėgmę, nepalikdamas jos įsigerti.
Džiovinimas po cheminio valymo
Džiovinimas yra tai, kas atskiria „švaru, bet drėgna ir keistai kvepia“ nuo „švaru ir gaivu“. Drėgmė, ypač jei ji lieka putose ar kilimo paklote, yra pagrindinė prielaida nemaloniems kvapams ir pelėsio rizikai. Idealiausia - sausa diena, kai gali bent kelias valandas laikyti pravirus langus ar duris (saugiai) ir naudoti oro judėjimą (ventiliatorių). Šaltuoju sezonu planuok valymą taip, kad po jo galėtum pašildyti saloną (šildymas + ventiliacija ženkliai pagreitina džiūvimą).
Atidaryk duris arba bent jau pravirk langus (jei saugu), įjunk salono ventiliaciją. Jei lauke sausa - šviežias oras padeda. Jei lauke drėgna - geriau naudoti šildymą ir sausinimą (kondicionierius dažnai veikia kaip oro sausintuvas, jei lauko temperatūra leidžia).
Praktiška taktika: po valymo ranka prispausk švarų sausą rankšluostį prie audinio ir kelis kartus paspausk (nesitrindamas) - taip gali iškelti papildomos drėgmės iš paviršiaus. Tada vėl kelis „sausos traukos“ perėjimus su plaunamu siurbliu be purškimo.
Pakilus drėgmei ir temperatūrai, kvapai gali tapti labiau juntami - tai normalu. Tačiau jei kvapas „užsilaiko“, dažniausios priežastys yra dvi: likęs valiklio/organikos mišinys putose arba drėgmė, kuri neišdžiūvo. Sprendimas dažniausiai nėra „daugiau kvapo gaiviklio“. Jei automobilyje buvo išsilieję pieno produktai, gyvūnų „nelaimės“ ar pelėsio židinys, kvapas gali būti signalas, kad užterštumas yra giliau nei paviršius.
Baigei valyti - dar ne pabaiga. Jei paliksi įrenginį su purvinu vandeniu, žarnose liks nuosėdos ir kitą kartą jis gali skleisti kvapą arba purkšti netolygiai. O jei salone paliksi drėgmę „kaip yra“, kvapai ir dėmės gali sugrįžti.
Dažnos klaidos džiovinant ir valant saloną
- Per daug vandens. Tai klasika: atrodo, kad daugiau vandens = švariau.
- Per daug chemijos. Perdozavus valiklį, audinyje lieka lipnus sluoksnis. Dulkės prie jo limpa greičiau, o kilimas/sėdynės pradeda atrodyti purvinos anksčiau.
- Praleistas sausas siurbimas. Jei smėlio ir dulkių neištraukei prieš drėkinimą, jų dalis virsta purvina mase, kuri pasiskirsto po pluoštą.
- Valymas tik „tašku“. Ant tekstilės dažnai susidaro vandens žiedai arba atspalvio skirtumai, jei išvalai vien dėmę, o aplink palieki seną foninį purvą.
- Per lėtas arba nepakankamas džiovinimas. Net jei ištraukei daug, salone vis tiek lieka drėgmės. Jei automobilis uždaromas ir paliekamas, kvapai gali sustiprėti, o drėgmė užsilaikyti.
- Netinkami paviršiai. Lubų apmušalai, ekranai, jautrūs „soft-touch“ plastikai ir kai kurie odos paviršiai nemėgsta drėgno purškimo.
Jei laikysitės šių principų, plaunamas siurblys gali realiai atnaujinti saloną: ištraukti giliai įsigėrusį purvą, sumažinti dėmių matomumą ir grąžinti audiniui „šviežumo“ pojūtį.
Papildomos paslaugos
Rudenį ir žiemą, kai grindys drėksta nuo lietaus ir sniego, svarbu laiku pasirūpinti valymu, kad drėgmė nesukeltų korozijos. Taip, cheminis valymas efektyviai pašalina kvapus, atsiradusius dėl dūmų, drėgmės ar kitų šaltinių.
Ozonavimas
Ozonavimas - kvapų naikinimas - vienas stipriausių gamtinių oksidatorių, kuris naudojamas kaip natūralus dezinfekantas. Salono ozonavimą rekomenduojame kaip ekologišką, šiuolaikinį ir efektyvų kompleksinį oro bei paviršių dezinfekavimą. Ozono dujų molekulės suskaido bakterijų, virusų, grybelių, pelėsio ir kitų ląstelių sieneles, o po sąveikos suskyla į deguonį, nepalikdamas jokių pėdsakų.
Nano danga
Papildomai: po cheminio valymo saloną rekomenduojame padengti specialia odai, tekstilei arba plastikui skirta Nano danga, kuri suminkštintina, apsaugo ir impregnauoja paviršių, bei suteikia hidrofobinį efektą.
tags: #automobilio #salono #kilimo #dziovinimas