Automobilio tempimas: Kelių eismo taisyklės ir praktiniai patarimai

Automobilio gedimas kelyje - nemaloni situacija, su kuria gali susidurti kiekvienas vairuotojas, nepriklausomai nuo automobilio markės ar amžiaus. Dažnai tokiais atvejais kyla poreikis transporto priemonę nutempti. Nors vairavimo mokyklose mokiniams išdėstoma automobilio tempimo teorija, kaip tai realiai atlikti, mokoma retai. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad automobilio tempimas yra nesudėtinga procedūra, tačiau iš tiesų nepakanka tik prikabinti virvę prie dviejų automobilių ir važiuoti. Svarbu žinoti ir laikytis Kelių eismo taisyklių (KET), taip pat atsižvelgti į praktinius patarimus, siekiant išvengti dar didesnės žalos.

Automobilio tempimo būdai

Automobiliai gali būti tempiami dviem pagrindiniais būdais: lanksčia ir standžia vilktimi.

Lanksčioji vilktis

Lanksčioji vilktis (virvė, tempimo (buksyravimo) lynas) naudojama kur kas dažniau. Jai reikalingas 6 metrų lynas. Atstumas tarp tempiamo ir tempiančio automobilių turi būti 4-6 metrai. Lynu tempiamas automobilis privalo turėti dvi veikiančias stabdžių sistemas, o jungtis turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis arba ryškios spalvos ir ne siauresnė nei 55 mm, kaip nurodoma KET.

Standžioji vilktis

Tempiant standžia jungtimi, atstumas tarp dviejų automobilių negali viršyti 3 metrų. Tokiu atveju reikalinga bent viena veikianti stabdžių sistema.

Saugumo reikalavimai tempimo metu

Saugumas yra svarbiausias aspektas tempiant automobilį. Abiem tempimo atvejais, bet kuriuo paros metu, turi būti įjungti avariniai žibintai. Jeigu avarinės šviesos signalizacija yra sugedusi, velkamosios transporto priemonės gale turi būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas. „Jeigu įspėjamasis trikampis nėra pastatytas, kiti vairuotojai negali tinkamai įvertinti situacijos kelyje ir pasiruošti reikalingiems manevrams dėl kelyje tempiamo automobilio”, - sako „Renault” vairavimo mokyklos direktorius Zbignievas Veselis.

Automobilius paruošus tempimui, būtina pareguliuoti šoninių veidrodėlių padėtį, kad matytume, kas vyksta už tempiamo automobilio. Važiuoti reikia iš lėto ir švelniai, neatliekant staigių pagreitėjimų. Vairuojant svarbu nepamiršti, kad tempiamo automobilio galas (ypač esant standžiai jungčiai) gali atsidurti už kelio ribų.

Vairuotojai su ryškiaspalvėmis liemenėmis šalia tempiamų automobilių

Labai svarbu, kad bet kokiu oru ir paros metu kiti eismo dalyviai pastebėtų, jog priekyje yra tempiamas automobilis. Jei velkamos transporto priemonės avarinė šviesos signalizacija neveikia, ji privalo būti pažymėta. Taip pat svarbu, jog velkant automobilį, lynas esantis tarp transporto priemonių visą laiką būtų įtemptas ir neliestų kelio, mat taip ne tik sumažės pavojus, kad virvė pateks po automobilio ratais, tačiau ir bus sudarytos sąlygos kitiems eismo dalyviams aiškiai matyti, kad transporto priemonė yra velkama.

Tempiant automobilį, velkamasis automobilis visada turi įjungti avarinį šviesos signalą, velkantysis - tik tam paros metui skirtus žibintus. Didelė klaida, kai abu automobiliai įjungia avarinę signalizaciją, nes tai gali klaidinti kitus vairuotojus. Važiuojantys iš priekio automobiliai gali nesuprasti, ar tai stovintis, ar tempiantis automobilis, o gal įvykusi avarija. Nakties metu galima naudoti gabaritinius žibintus. Visada reikia stengtis, kad tempimo lynas (virvė) būtų įtemptas, nes jo atsipalaidavimas gali sukelti avariją. Tam, kad lynas nuolat būtų įtemptas, galima naudoti tempiamo automobilio stabdžius.

Nepamirškite, kad prireikus išlipti iš transporto priemonių, vairuotojai privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Greičio apribojimai ir maršruto planavimas

Velkant automobilį, ypač svarbi tampa komunikacija tarp velkamo ir velkančiojo automobilių vairuotojų. Kadangi tempiant sugedusį automobilį dažniausiai jame tinkamai nefunkcionuoja pagrindinės sistemos, vilkimo greitis yra griežtai ribojamas.

  • Tempiant lanksčia vilktimi greitis negali būti didesnis nei 50 km/val. Tai galioja tiek mieste, tiek užmiestyje.
  • Velkant motorines transporto priemones standžia vilktimi galima važiuoti ne didesniu kaip 70 km/val.

„Kai tempiate automobilį, rekomenduojame kruopščiai susiplanuoti savo maršrutą, siekiant išvengti sudėtingų posūkių. Taip pat reikia atsiminti, jog apsisukimas tokioje situacijoje yra neįmanomas”, - pataria „Renault” vairavimo mokyklos instruktoriai. Pernelyg didelis svorių skirtumas pasunkina ne tik automobilio pajudėjimą iš vietos, tačiau ir stabdymą. Saugaus eismo ekspertai akcentuoja, kad reikėtų įvertinti ne tik automobilio, tačiau ir savo paties, kaip vairuotojo, galimybes tempti tokį automobilį. Ne ką mažiau svarbu numatyti ir tinkamą laiką transporto priemonės transportavimui. Patariama tokių veiksmų nesiimti piko metu, kai eismas yra intensyvesnis. Dėl didelio automobilių srauto pavojus gali kilti ne tik tiems, kurie automobilį tempia, tačiau ir kitiems vairuotojams. Tokiais atvejais gali būti sudėtinga ne tik persirikiuoti, tačiau ir įvažiuoti į žiedinę sankryžą, apsisukti, pasukti posūkį į kairę ir pan.

Vis tik, jei automobilį tenka vilkti tada, kai eismas yra intensyvesnis, patariama atsižvelgti į savo važiavimo greitį ir eismą už tempiamo automobilio. Jei susiformuoja automobilių kolona, velkantysis turi surasti tinkamą vietą, kur galėtų sustoti ar nusukti, kad būtų atlaisvintas kelias važiuojantiems greičiau.

Tempimo draudimai pagal KET

Pagal KET yra griežtai draudžiama:

  • Temti automobilį su sugedusia vairo arba stabdžių sistema.
  • Temti lanksčiąja vilktimi, kai automobilio stabdžių sistemos veikla yra priklausoma nuo variklio, o šis yra išjungtas.
  • Temti daugiau nei vieną automobilį (išskyrus tam skirtą transporto priemonę).
  • Greitkelyje tempti automobilį su priekaba taip pat yra draudžiama - vienintelė išimtis yra tempimas iki artimiausio išvažiavimo specialia transporto priemone.

Nors KET numato, kad standžia vilktimi vilkti automobilį, kurio masė su kroviniu yra didesnė už pusę velkančiosios transporto priemonės masę su kroviniu, draudžiama, pasitaiko atvejų, kai į tai yra numojama ranka.

Mažas greitis provokuoja kitus vairuotojus kuo greičiau aplenkti velkamą transporto priemonę, bet jie neįvertina, kad velkamajame automobilyje dažniausiai neveikia variklis, o tai reiškia, kad neveikia ir jokie stabdžių ar vairo stiprintuvai. Velkamo automobilio vairuotojas viską turi daryti iš jėgos, stabdymas tampa sunkiu ir neefektyviu.

Automobilių su automatine pavarų dėže tempimas

Nerekomenduojama tempti automobilio su automatine pavarų dėže. Tačiau toks automobilis gali būti tempiantysis. Modelį su mechanine pavarų dėže nutempti prikabinus vilkimo lynu prie kito automobilio sunku nežinant technikos, bet įmanoma. Patariama, kad geriau to patiems nedaryti, o iškviesti techninę pagalbą kelyje, išskyrus retas išimtis.

Automatinės pavarų dėžės, ypač senesniuose automobiliuose, yra automatizuoto jungimo su hidrotransformatoriumi. Tai prietaisas, kuriuo variklio sukimo momentas į pavarų dėžę perduodamas ne mechaniniu būdu, o per skystį. Pavaros tokioje dėžėje jungiamos ne per vieną sankabos diską, kaip mechaninėje dėžėje, o per daugiadiskę sankabą, kuriai reikalingas nuolatinis tepimas alyva. Automobiliui įprastai važiuojant, automatinėje pavarų dėžėje nuolat cirkuliuoja alyva, tačiau automobilį tempiant, alyvos siurblys neveikia ir netepami mechanizmai nuo trinties staigiai ima kaisti bei greitai dilti.

Anksčiau kai kurie gamintojai leisdavo tempti automobilius su automatinėmis dėžėmis, bet prieš tai vairuotojams buvo nurodoma įpilti į dėžę papildomus porą litrų alyvos. Yra ir kito tipo automatinės dėžės, kurių konstrukcija panaši į rankinio valdymo - tokioms dažniausiai nieko nenutinka. Tačiau vis daugiau modelių gaminami su dar modernesnėmis, belaipsnėmis pavarų dėžėmis (CVT). Jos gali būti dviejų tipų - variatoriai arba planetiniai reduktoriai, kaip „Lexus“ ar „Toyota“ hibridiniuose modeliuose. Jei automobilį su automatine dėže ar hibridinį automobilį tempti būtina, visada reikia žiūrėti į vartotojo vadovą, pridedamą perkant automobilį. Tokiu atveju būtina užtikrinti, kad vilkimo metu būtų laikomasi visų saugumo reikalavimų. KET 218 p. numato griežtus reikalavimus tokiems atvejams.

Kada geriau kviesti pagalbą kelyje?

Automobiliui sustojus ar įlėkus į griovį, vis tiek pirma į galvą šaunanti mintis yra skambinti giminaičiui ar draugui. Tačiau techninė pagalba kelyje - tai specializuota paslauga. „Tralas 24h” - ilgametę patirtį turinti įmonė, atliekanti techninę pagalbą kelyje visą parą, nepriklausomai nuo oro sąlygų ar šventinių dienų. Savo paslaugas siūlome įvairioms įmonėms ir fiziniams asmenims. Esame pasiruošę operatyviai ir profesionaliai reaguoti į visus klientų iškvietimus ir užtikrinti saugų mašinos transportavimą ar remonto darbus. Turime visą reikiamą įrangą, įrankius ir techniką, kurios gali prireikti atliekant techninės pagalbos darbus ar transportavimą.

„Pernai sulaukėme iškvietimo išvežti iškart dvi transporto priemones. Paaiškėjo, kad vienas automobilis dėl plikledžio įlėkė į griovį. Vairuotojo draugas padėjo jį ištraukti ir tempė serviso link“, - prisimena vieną kuriozinę situaciją techninės pagalbos specialistas. Pasak jo, tempti ar kitaip transportuoti sugedusį automobilį ne visada reikia. Vairuotojams neretai užtenka ir konsultacijos ar tiesiog pagalbos užvesti transporto priemonę.

Didžioji dalis draudimo bendrovių vairuotojams, kurie įsigyja civilinės atsakomybės draudimą, siūlo ir pagalbos kelyje paslaugą. Pavyzdžiui, pernai techninės pagalbos tarnyba sulaukė 58 tūkst. iškvietimų. Pagalbą vairuotojams, automobilį apdraudusiems „Lietuvos draudimo“ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPD), „Euro Asista“ teikia nemokamai.

N. Jarmalos teigimu, jeigu įmanoma, automobilio geriau netempti, nes taip rizikuojama dar labiau pakenkti ne tik tempiamai transporto priemonei, bet ir tai, kuri tempia. „Dažniausiai tenka tempti užgesusį automobilį, o tai reiškia, kad neveikia nei vairo, nei stabdžių stiprintuvas ir tempiamas automobilis važiuoja visiškai kitaip. Pasitaiko atvejų, kai tempiamas automobilis atsitrenkia į tempiantį. Tada remontuoti reikia abu. Tempimas - iš tiesų labai sudėtingas manevras“, - sako N. Jarmala.

Tais atvejais, kai dėl techninių gedimų žibintai velkamame automobilyje neveikia, jis turi būti transportuojamas ant tralo.

Automobilio gedimų prevencija ir atpažinimas

Nors atrodytų, kad reikia būti tikru automobilių gerbėju, jog išgirstum ar užuostum vieną ar kitą gedimą, taip iš tikrųjų nėra: vos kelių faktų žinojimas gali apsaugoti nuo nenorimų taisymų ir būti prevencinė priemonė, siekiant išvengti be galo skausmingų piniginei taisymų.

Dažniausi gedimai ir jų priežastys

„Jau ne vieni metai verčiuosi automobilių priežiūros paslaugomis ir pastebėčiau, kad dažniausiai pasitaikantys gedimai yra lemti aplaidumo. Nereikia pamiršti, kad automobiliai - technika ir ji dėvisi, o netinkamai prižiūrėta dėvisi dar greičiau. Laiku pastebėti gedimą - labai svarbu“, - teigia automobilių priežiūros specialistas. „Dažniausiai atvykę mažai automobiliais besidomintys jų savininkai pasakoja apie degalų kvapą salone ar keistą barškėjimą. Aišku, būna ir taip, kad užtenka užsidaryti langą, nes kvapai sklinda iš priekyje važiuojančio automobilio, arba susitvarkyti bagažinę ir keistas barškėjimas baigiasi, - juokavo lenktynininkas. - Tačiau tuo pat metu tai gali būti ir išmetimo sistemos ar automobilio važiuoklės gedimai.“

Garsai kaip gedimo signalas

Visus garsus, kurie nebūtų laikomi įprastais automobilyje, galima skirstyti į ūžesius, šnypštimus, beldimus ar cypimus. Tiesa, ne ką mažiau svarbus ir laikas, kuomet viena ar kita automobilio „liga“ apie save primena: greitėjant, stabdant, stovint prie sankryžos ar tiesiog sukant į vieną ar kitą pusę.

  • Barškėjimas po automobiliu: dažniausiai - dujų išmetimo sistema, kuri tiesiog atsilaisvino arba korozija daro savo. „Vienas ar kitas barškėjimas, atsirandantis važiuojant per duobes, paprastai reiškia netvarkingą važiuoklę ar išmetimo sistemą. Kartais nuo vibracijos vienas ar kitas elementas tiesiog atsilaisvina, kartais tai ir susidėvėjimo ar korozijos padarinys. Aišku viena, kad kitaip nei sportiniame automobilyje, pašalinių garsų būti neturėtų“, - pasakojo šiemet į ralį sugrįžęs R. Čapkauskas.
  • Šnypštimas iš po kapoto: perkaitusio variklio, užsikimšusių filtrų ženklas, vertėtų patikrinti skysčių kiekius ir atkreipti dėmesį į automobilio daviklius.
  • Keisti garsai sukant vairą: ir vairo stiprintuvo dirželio, ir vairo stiprintuvo gedimo indikatorius. Paprastai į sunkiau besisukantį vairą ranka numoti nereiktų - tai, vėlgi, gali būti ir skysčio trūkumo priežastis, ir kur kas didesnio gedimo signalas.
  • Cypimas iš po kapoto: bene dažniausiai žmonės numoja ranka į iš po kapoto pasigirstantį cypimą, tačiau tai gali reikšti rimtus gedimus.
  • Tylus tiksėjimas ar garsus beldimas: kai automobilis stovi, o variklis dirba laisva eiga, arba kai bandoma greitėti. Pirmuoju atveju automobilio variklis signalizuoja apie nepakankamą alyvos kiekį, o keistas spragsėjimas, varikliui dirbant laisva eiga - užuomina apie būtinybę patikrinti vožtuvus.

„Pati turbina sugesti negali, tai jau kitų gedimų rezultatas ir problemos reiktų ieškoti kur kas giliau. O paprastai gesti įranga pradeda tuomet, kai jos savininkas neturi jai laiko, nesirūpina skysčiais. Tada vėl automobilis dėmesio gauna tik kai pradeda cypti, barškėti ar švilpti, kai dingsta trauka ar jai fiziškai vos įmanoma pasukti vairą“, - pasakojo R. Čapkauskas.

Kvapai kaip gedimo signalas

Kaip sako puikiai Lietuvoje žinomas sportininkas, apie automobilio gedimą paprastai signalizuoja ne tik garsai, bet ir kvapai. „Paprastai vien tik garsas susijęs su važiuoklės ar stabdžių sistemos problemomis. Kiti gedimai, susiję su greičių dėže, varikliu, aušinimo sistema iš pradžių apie save praneša skysčių nutekėjimais, balomis po transporto priemone, šlapiais vamzdeliais ar po kapotu“, - dėstė R. Čapkauskas.

  • Salstelėjęs kvapas salone: gali reikšti aušinimo skysčio nutekėjimą. „Nes jis saldus, - juokiasi apie tai paklaustas R. Čapkauskas, - Iš esmės, jį galima ir užuosti. Automobilio salone atsiranda toks salstelėjęs kvapas. Reikėtų atkreipti dėmesį į automobilio prietaisų skydelį. Motorui veikiant laisva eiga, viskas taip pat turi veikti ramiai, neplaukioti ir nešokinėti.“
  • „Sugedusių kiaušinių kvapas“: „tai tikrai nemalonus kvapas ir jo neužuosti tikrai sunku. Tai jau susiję su degalų apdirbimo sistema ir katalizatoriumi.“

Automobilio gedimus pašalinti ir teisingą bei reguliarią jo priežiūrą užtikrinti padės profesionali „ČAPKAUSKAS AUTOMOBILIŲ SERVISAS“ komanda. Susisiekite čia nurodytais kontaktais arba atvykite adresu Elektrėnų g. 1c, Vilnius.

tags: #automobilio #galo #tempimas