Automatinė transmisija ne tik padeda lengviau valdyti automobilį kiekvieną kartą sėdus už vairo, bet ir suteikia daugiau saugumo, nes vairuotojui nereikia galvoti apie pavarų keitimą ir jis gali visą dėmesį sutelkti į kelią. Renkantis naudotą automobilį pravartu žinoti, kokio tipo transmisija sumontuota konkrečioje transporto priemonėje, nes pažiūrėjus į tai pro pirštus, vėliau gali tekti gerokai pakratyti piniginę.
Pagrindiniai automatinių transmisijų tipai
Pusiau automatinė transmisija
Kurdami šio tipo pavarų dėžę inžinieriai norėjo robotizuoti klasikinę mechaninę transmisiją, taigi tai reiškia, kad tokiame automobilyje „įprastos“ konstrukcijos sankabą tiesiog valdo elektronika. Vairuotojas taip pat gali perjunginėti pavaras, naudodamasis prie vairaračio sumontuotomis perjungimo mentelėmis arba „vairasvirte“.
- Privalumai: Aplaidžiam naudojimui atspariausia konstrukcija.
- Trūkumai: Keičiant pavaras automobilis trūkčioja ir dirba vangiai, o remonto išlaidos dažniausiai yra didelės.
- Populiariausi modeliai: „Selespeed“, „Sensodrive“ ir „Easytronic“.
Transmisija su hidrotransformatoriumi
Šią sistemą sudaro hidrokinetinė sankaba kartu su keliomis epiciklinėmis pavaromis. Tokia pavarų dėžė yra užpildyta alyva, kuri leidžia atskiriems jos elementams sklandžiai veikti. Nors šios konstrukcijos pasižymi palyginti mažesniu efektyvumu dėl energijos nuostolių, jos yra ypač patvarios ir užtikrina sklandų veikimą.
Belaipsnė transmisija (CVT)
Veikimo principą galima palyginti su dviračio pavarų perjungimu, tik automobilio pavarų dėžėje įtaisyti kūgio formos skriemuliai, sujungti diržu arba grandine. Paspaudus akceleratoriaus pedalą, variklio apsukų skaičius tampa pastovus, o automobilis greitėja. Sukimo momentas perduodamas nuolat, todėl automobilis netrūkčioja.
Dvigubos sankabos transmisija (DCT/DSG)
Šią transmisiją sudaro dvi sankabos: „sausosios“ (silpnesniems varikliams) arba „šlapiosios“ (panardintos alyvoje). Viena sankaba skiriama nelyginėms ir atbulinės eigos pavaroms, o kita - lyginėms. Ši konfigūracija lemia geresnes eksploatacines savybes ir mažesnes degalų sąnaudas, tačiau ji nėra itin patvari, o pajudant iš vietos automobilis linkęs trūkčioti.
Eksploatacijos taisyklės ir priežiūra
Norint išvengti brangaus remonto, būtina laikytis gamintojo nurodymų:
| Veiksmas | Rekomendacija |
|---|---|
| Neutralus (N) režimas | Nepiktnaudžiauti trumpai stabtelint, nes tai apkrauna pavarų dėžę ir skatina sankabos diskų dėvėjimąsi. |
| Variklio išjungimas | Senesniuose modeliuose nerekomenduojama išjungti variklio, kai įjungta D, R ar rankinė pavara, nes staiga sumažėja alyvos slėgis. |
| Tempimas | Daugeliu atvejų ribinis greitis tempiant yra 50 km/h. Bandymai užvesti automobilį stumiant sugadins pavarų dėžę. |
Alyvos keitimas
Dauguma specialistų rekomenduoja klasikinėse dėžėse alyvą keisti kas 60 tūkst. km. Dvigubos sankabos transmisijose, nors gamintojai dažnai nurodo 120 tūkst. km intervalą, patartina jį sutrumpinti perpus. Belaipsnė transmisija ypač jautri alyvos kokybei, todėl ją keisti reikėtų anksčiau nei po 60 tūkst. km.
Gedimų požymiai
Svarbu nedelsiant reaguoti į šiuos simptomus:
- Tepalo nuotėkis: Pastebėjus dėmes po automobiliu, būtina atlikti patikrą.
- Drebėjimas ir trūkčiojimas: Pavaros turi persijungti švelniai.
- Degėsių kvapas: Rodo perkaitusį tepalą dėl prastos kokybės ar jo trūkumo.
- Įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje: Reiškia kompiuterio užfiksuotą komponento sutrikimą.
Nauja technologija „pavarų perjungimas laidais“ (shift-by-wire) leidžia efektyviau suprojektuoti saloną ir sumažinti automobilio masę, atsisakant mechaninių jungčių. Tikėtina, kad ši technologija taps standartu autonominiuose automobiliuose.
tags: #automatines #transmisijos #bruozai