Šiame straipsnyje analizuojamos Lietuvos automagistralių būklės problemos, ypač žiemos metu, aptariamos eismo saugumą lemiančios priežastys ir pristatomi planuojami sprendimai. Didelis dėmesys skiriamas kelio dangos deformacijoms, jų priežastims, prevencijai bei vairuotojų atsakomybei.
Sezoniniai Kelių eismo taisyklių pasikeitimai ir saugaus greičio svarba
„Via Lietuva“ informuoja apie sezoninius Kelių eismo taisyklių pasikeitimus, galiojančius nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. Lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse ir greitkeliuose leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu. Greitis keliuose su asfalto arba betono danga nesikeičia - išlieka 90 km/val. Kituose keliuose leistinas greitis taip pat išlieka nepakitęs - 70 km/val.
„Via Lietuva“ primena, kad visada svarbu pasirinkti saugų greitį, kuris būna mažesnis už leistiną maksimalų. Vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą.
„Raginame vairuotojus visada rinktis saugų važiavimo greitį. Jį lemia daugybė veiksnių - vairuotojo patirtis, savijauta, oro sąlygos, automobilio techninė būklė, padangų ir kelio dangos būklė. Todėl saugus greitis dažnai gali būti gerokai mažesnis už leistiną maksimalų“, - kalbėjo „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas. - „Kiekvienas iš mūsų kelyje yra atsakingas ne tik už save, bet ir kitus eismo dalyvius, todėl vairuokime atsakingai, geriau važiuokime lėčiau, bet saugiau.“
Padangų pasirinkimas ir transporto priemonės paruošimas žiemos sezonui
Mažesnis maksimalus leistinas važiavimo greitis automagistralėse ir greitkeliuose - ne vienintelis sezoninis pasikeitimas. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Mopedais, motociklais, triračiais, visų rūšių keturračiais su vasarinėmis padangomis draudžiama važiuoti gruodžio-vasario mėnesiais, taip pat kovo-lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.
Netinkamos būklės padangos gali kelti grėsmę eismo saugumui ir būti viena iš eismo įvykio priežasčių, lemiančių jo padarinius. Žiemos sezonui padangas reiktų rinktis atsižvelgiant į tai, kokiais keliais dažniausiai tenka važinėti. Padangos užtikrina tinkamą sukibimą su kelio danga, todėl labai svarbu, kad jos būtų nenudėvėtos, protektoriaus gylis, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, būtų ne mažesnis nei 3 mm. Turint omenyje dažnai dėl orų prastas eismo sąlygas, rekomenduojamas protektoriaus gylis turėtų būti didesnis, pvz., 6 mm. Padangos yra viena iš pagrindinių automobilio dalių, nuo kurių priklauso saugumas keliuose ir važiavimo kokybė. Vertėtų prisiminti, kad naudojant padangas, kurios neskirtos važiuoti žiemą arba kurių protektoriaus rašto gylis neatitinka reikalavimų, panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas.
Dygliuotas padangas rekomenduojama rinktis, jei daugiausia tenka važinėti užmiesčio, sunkiai išvažiuojamais keliais. Naudojant dygliuotas padangas, ant automobilio galo turi būti priklijuotas nustatytas skiriamasis ženklas - baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Dygliuotas padangas galima eksploatuoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d.
Eismo sąlygos vėlyvą rudenį ar žiemos sezonu būna permainingos, todėl prieš kelionę būtina pasitikrinti, ar tinkamai veikia vairavimo sistema, stabdžiai, žibintų šviesos, stiklo valytuvai, ar yra plovimo skysčio ir pan. Rūko žibintus leidžiama naudoti tik esant blogam matomumui, o priekinius - ir sugedus priekiniam kairiajam artimųjų šviesų žibintui. Transporto priemonėje būtina turėti sustojimo ženklą, gesintuvą, pirmosios pagalbos rinkinį, taip pat ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Jos prireiks, jei sustojus teks išlipti iš transporto priemonės tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje.
Automagistralių būklė žiemos metu: problemos ir priežiūra
Žiemos sezono metu Lietuvos automagistralėse fiksuojami įšalo sukelti dangos pokyčiai - temperatūrų svyravimai lemia asfalto trūkinėjimą, lokalius iškilimus ir paviršiaus deformacijas. Tai natūralus reiškinys, būdingas intensyviai eksploatuojamiems keliams šalto klimato sąlygomis. Siekiant užtikrinti eismo saugumą ir dangų ilgaamžiškumą, šių pažeidimų valdymui koordinuotai dirba Susisiekimo ministerija, AB „Via Lietuva“ ir AB „Kelių priežiūra“.
Asfalto trūkinėjimo priežastys
Asfaltas yra sudarytas iš akmens ir bitumo, kuris šaltyje kietėja ir tampa trapesnis. Temperatūrai reikšmingai krintant, danga traukiasi, o pakartotinių šalčio-šilumos ciklų metu atsiveria plyšiai. Jei į juos patenka vanduo ir užšąla, jo tūris padidėja apie 9 %, taip toliau plečiant pažaidas. Ilgainiui mikroįtrūkimai gali virsti deformacijomis ar išdaužomis. Šis procesas būdingas visoms šalims, kuriose žiemos yra šaltos ir nepastovios, todėl svarbiausia - savalaikis ir tikslus įtrūkimų tvarkymas.
Magistralių pažaidos ir jų tvarkymas
„Daugelis galvoja, kad keliai tvarkomi tik šiltuoju metų laiku. Tačiau saugias eismo sąlygas užtikriname ištisus metus - neignoruojame ir žiemą atsirandančių pažaidų. Stebime situaciją, operatyviai tvarkomės“, - sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Pasak AB „Kelių priežiūra“ generalinio direktoriaus dr. Audriaus Vaitkaus, žiemos metu dangos pokyčiai dažnai atsiranda staiga, todėl itin svarbus nuolatinis stebėjimas ir greita reakcija. „Atliekame reguliarias patrulines kelių apžiūras, taip pat reaguojame į stebėsenos sistemų ir eismo dalyvių pranešimus. Gavę informaciją, nedelsdami siunčiame brigadas įvertinti situacijos ir atlikti būtinus darbus. Mūsų tikslas - kuo greičiau pašalinti žiemos sukeltas pažaidas ir užtikrinti, kad automagistralėse būtų saugu važiuoti bet kuriuo paros metu,“ - teigia „Kelių priežiūros“ vadovas.
AB „Kelių priežiūra“ fiksavo magistralėje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, netoli Kryžkalnio, atsiradusias dangos deformacijas, kurias lėmė žiemos įšalas. Šiuo metu, vyraujant žemoms temperatūroms, eismo saugumui užtikrinti taikomi laikini sprendimai - deformuotos vietos tvarkomos laikinais mišiniais. Pavasarį, kai neliks įšalo, numatytas frezavimas ir visos juostos dangos tvarkymas, taikant ilgalaikius sprendimus.
Plyšių sandarinimas ir nauja įranga
Plyšiai sandarinami karšto bitumo ar polimerais modifikuotomis mastikomis, kurios tiksliai įleidžiamos į pažaidos tūrį ir neleidžia vandeniui patekti į dangos konstrukciją. Darbai paprastai atliekami pavasarį arba rudenį, kai galima užtikrinti tinkamą medžiagų sukibimą, o kritiniais atvejais, vyraujant šaltoms temperatūroms, taikomi laikini sprendimai.
Atsižvelgdama į augantį poreikį laiku ir tiksliai užsandarinti asfaltuose atsiveriančius plyšius, AB „Kelių priežiūra“ investavo į naują plyšių taisymo įrangą, skirtą profesionaliam ir ilgaamžiškam dangos defektų tvarkymui. Jau turimus 8 komplektus profesionalios įrangos papildys dar 6 vnt. visiškai naujų įrenginių. Tai - modernios technologijos, leidžiančios tiksliai šildyti ir dozuoti karštą bituminę mastiką, užtikrinti efektyvų sandaros sukibimą su danga, vykdyti darbus greičiau ir užtikrinant aukštą kokybę.
Vos tik pavasarį oro sąlygos leis, bus pradėti planiniai plyšių sandarinimo darbai. Prioritetas bus teikiamas intensyviausiems keliams, kur dangos apkrovos didžiausios bei labiausiai supleišėjusioms vietoms, kuriose neužsandarinti plyšiai galėtų sukelti spartų dangos irimą. Tokiu būdu siekiama užkirsti kelią tolesnėms išdaužoms, iškilimams ir brangesniems remonto darbams, o taip pat užtikrinti didesnį eismo saugumą bei komfortą vairuotojams.
Vokietijos patirtis kelių priežiūroje
Vokietijoje plyšių sandarinimas laikomas nuoseklia ir būtina kelių priežiūros dalimi. Šiam procesui naudojama moderni technika - nuo bitumo šildymo ir dozavimo įrenginių iki specializuotų mobilių įrenginių, leidžiančių atlikti darbus greitai ir su minimaliais eismo ribojimais. Investicijos į analogišką įrangą jau įgyvendintos ir Lietuvoje, siekiant užtikrinti aukštą dangos priežiūros kokybę ir prailginti kelio dangos eksploatavimo laikotarpį.
Automagistralių būklės gerinimas ir ateities planai
Lietuvos pagrindinės magistralės vietomis primena rajoninius kelius - vėžės, įlūžimai, kelio danga lyg skalda. Tai kelia klausimų apie saugumą ir komfortą, o vairuotojai neretai renkasi antrąją juostą, kad išvengtų duobių ir provėžų.
2026-ieji - automagistralių metai
Susisiekimo ministras Juras Taminskas yra paskelbęs, kad 2026-ieji yra automagistralių metai. Per šiuos metus bus sutvarkyta daugiau nei 100 km automagistralių visoje Lietuvoje. Tai reiškia sistemines investicijas į intensyviausių šalies kelių kokybę, patogumą ir saugumą. Planuojami modernizavimo sprendiniai, didesnis dėmesys dangų ilgaamžiškumui ir efektyvesni priežiūros metodai. „Automagistralėse A1 ir A2 planuojame sutvarkyti ne mažiau nei 120 kilometrų kelių ruožų. (...) Jeigu tokiu tempu judėsime sekančiais ir dar sekančiais metais, reiškia, kad trejų-ketverių metų laikotarpiu galime tikėtis, kad magistralės bus sutvarkytos ir atnaujintos“, - renginyje sakė M. Gedaminskas.
Pirmieji remonto darbai automagistralėse ketinami pradėti gegužę, darbus atliks bendrovės „YIT Lietuva“, „Fegda“, „Kauno tiltai“ ir „Kelių priežiūra“. Kiti rangovai, pasak „Via Lietuvos“, paaiškės baigus konkursų procedūras. Šiuo metu pasirašyta rangos sutarčių už daugiau nei 12 mln. eurų bei inicijuota pirkimų dar už daugiau nei 100 mln. eurų.
Pasak „Via Lietuvos“, ilgiausias A1 tvarkomas ruožas apims apie 38 kilometrus Klaipėdos kryptimi. Šiame kelyje taip pat bus tvarkomas keliolikos km ilgio ruožas ties Elektrėnais, apie 10 km - Kauno prieigose, apie 7 km - ties Raseiniais, apie 3 km - ties Kryžkalniu. „A2 automagistralėje Vilnius-Panevėžys planuojama atlikti darbų 20-ies kilometrų apimtyje, bet pagrindinis dėmesys yra nukreiptas į A1 magistralę, pagrindinę mūsų magistralę Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Čia eismo srautas net po keletą kartų viršija automagistralės Vilnius-Panevėžys srautą, todėl šiais metais čia planuojama atlikti darbų ne mažiau kaip 80 kilometrų“, - žurnalistams pažymėjo M. Gedaminskas. Šiemet „Via Lietuva“ taip pat atliks paprastojo remonto darbus kituose magistraliniuose keliuose - planuojama 11 projektų sutvarkant daugiau nei 50 kilometrų.
Kelių fondo svarba
Diskusijose ministerijoje ir su „Via Lietuva“ atstovais keliamas klausimas dėl Kelių fondo. Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis paminėjo poreikį atskirti lėšas, kaip jos būtų skirstomos. Nors idealistinis noras būtų sutvarkyti didelius automagistralių ruožus vienu metu, pavyzdžiui, 100 km nuo Kauno iki Vilniaus, suprantama, kad dėl intensyvaus eismo ir alternatyvių kelių trūkumo tai neįmanoma. Todėl darbai bus vykdomi ruožais, kurių optimalus ilgis - apie 10-12 km. Atsiradus didesnėms lėšoms ir įsteigus kelių fondą, automagistralės bus vienas iš pirmųjų prioritetų, nes ne viena jų atkarpa yra tikrai tragiška. Šiuo metu esant dabartinei finansinei padėčiai, galimi tik nedideli remonto ir lopymo darbai.
Eismo ribojimai Sitkūnų viaduko demontavimo metu
„Via Lietuva“ informuoja, kad vykdant Sitkūnų viaduko, esančio automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (A1) 113,6 km, demontavimo darbus, eismas automagistrale A1 bus uždarytas. Vasario 21 d. (šeštadienį) nuo 20.00 val. iki vasario 22 d. (sekmadienio) 6.00 val., kai vyks viaduko demontavimo darbai, eismas automagistrale Vilnius-Kaunas-Klaipėda ties viaduku (113,6 km) bus uždarytas.
Transporto priemonės abiem kryptimis - Kauno ir Klaipėdos - bus nukreipiamos apylanka per šalia automagistralės įrengtą laikiną kelią. Vairuotojus apie eismo pakeitimus informuos laikini kelio ženklai. Po pagrindinių griovimo darbų eismas automagistralėje A1 vyks įprastai, tačiau darbų zonoje (112,98 iki 114,21 km) bus taikomi greičio ribojimai: nuo 110 km/val. iki 70 km/val., o artėjant prie darbų vietos - iki 50 km/val. Esant poreikiui, viaduko statybos metu eismas gali būti laikinai ribojamas iki vienos eismo juostos trumpalaikiams darbams. Naujo viaduko statybos metu transporto srautai kryptimis Kaunas-Sitkūnai ir Sitkūnai-Klaipėda bus nukreipiami apylankomis pagal patvirtintas eismo organizavimo schemas. Kad kelionės būtų sklandžios ir saugios, vairuotojai raginami iš anksto planuoti keliones, atidžiai stebėti kelio ženklus ir jais vadovautis. Viaduko rekonstravimo darbus vykdys UAB „Autokausta“. Sutarties vertė - beveik 2,9 mln. Eur su PVM. Pagal sutartį darbus numatoma baigti iki 2026 metų pabaigos.
Miego trūkumo įtaka vairavimo saugumui
Miego trūkumas gali paveikti vairavimo gebėjimus ir paskatinti pavojingas situacijas kelyje. Jis gali sukelti pasikartojančius trumpus miego epizodus, kurie vadinami mikromiegu, kai asmuo trumpam akimirksniui praranda sąmonę ir nevalingai užmiega. Tai yra labai pavojinga, ypač jei atsitinka vairuojant automobilį. Net kas dešimtas vairuotojas būna užmiegantis prie vairo, dauguma užmiega vadinamuoju mikromiegu.
Vairuotojas, užmigęs mikromiegu, negali pastebėti įsižiebusio raudono šviesos signalo ar artėjančio kelio vingio bei reaguoti į jų keliamą pavojų. Nekokybiškas nakties miegas yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių gali padidėti avarijų rizika. Miego sutrikimai, tokie kaip mieguistumas ir miego trukmė, gali turėti įtakos vairavimo gebėjimams. Jie gali pakenkti reakcijos greičiui, suvokimui, dėmesiui ir sugebėjimui atlikti sudėtingas užduotis. Nekokybiškas miegas gali tapti avarijų priežastimi, ypač jei jis yra ilgalaikis ir pasireiškia nuolat.
Miego sutrikimai gali sumažinti reakcijos greitį ir susilpninti atmintį bei dėmesį. Todėl svarbu palaikyti reguliarų ir kokybišką miego režimą, ypač jei planuojate vairuoti. Rekomenduojama miegoti mažiausiai 7-8 valandas, kad organizmas galėtų atsigaivinti ir pasiruošti dienos iššūkiams. Jeigu pastebite, kad turite miego sutrikimų, turėtumėte konsultuotis su gydytoju.
Ilgos kelionės ir nuovargis
Didžiausią pavojų kelia ilgos kelionės automobiliu - vairuotojai dažnai neįvertina atstumo ir nori kuo greičiau pasiekti galutinį kelionės tikslą, neretai dėl to paaukodami ir savo poilsį. Reikėtų pabrėžti, kad vairuoti pavargus draudžia ir kelių eismo taisyklės (KET 14 p.), jei dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Todėl važiuojant ilgesnius atstumus reikėtų keistis vietomis su kitais vairuotojais. Jei tai neįmanoma, padalinti kelionės maršrutą į trumpesnes atkarpas, reguliariai sustojant pailsėti ir išsimiegoti. Nepradėkite ilgos kelionės, jei jaučiatės mieguisti prieš pat išvažiavimą.
Nuovargio ir mieguistumo priežastys neapsiriboja vien miego trūkumu: prie vairo praleistas laikas, stresas ir net paros metas taip pat turi įtakos dėmesingumui. Dauguma apsnūdusių vairuotojų sukeliamų eismo įvykių įvyksta labai anksti ryte ir iškart po vidurdienio, todėl būtina įvertinti biologinio laikrodžio įtaką organizmui. Tokios priemonės kaip kava ar energiniai gėrimai padeda tik trumpam laikui.
Ką daryti, apgadinus automobilį dėl kelio duobės?
Įvažiavus į gilią duobę ir apgadinus automobilį (pvz., prakirsta padanga ar aplankstytas ratlankis), dažniausiai nereikia skambinti pareigūnams - užtenka supildyti draudimo deklaraciją arba kreiptis į kelio savininką.
Veiksmų eiga:
- Pirmiausia, įvažiavus į duobę, reikia informuoti kelio savininką:
- „Via Lietuva“ - dėl įvykių valstybinės reikšmės keliuose (magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose).
- Savivaldybę - dėl įvykių tam tikros savivaldybės teritorijoje esančiuose vietinės reikšmės keliuose (gyvenamųjų vietovių gatvėse ir pan.).
- Antras žingsnis - tinkamai užfiksuoti eismo įvykio vietą, kad ji būtų aiškiai ir gerai matoma. Prireiks kelių nuotraukų:
- įvykio vietos (kelio, kuriame įvyko įvykis, atkarpa);
- duobės, į kurią įvažiavo transporto priemonė;
- transporto priemonės ir jos apgadinimo žymių.
- Belieka dėl žalos atlyginimo kreiptis į kelio savininką arba transporto priemonę savanoriškuoju transporto priemonės draudimu (kasko) apdraudusią draudimo įmonę.
Pareigūnai primena, kad, įvažiavus į kelio duobę, įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis negalioja, todėl tokiu draudimu apdraudusios įmonės apie įvykį informuoti nereikia.
„Nepamirškite, kad kelyje patys sudarę ar pastebėję kliūtį ir pavojų privalote juos pašalinti, o jei to padaryti negalite, kliūtį arba pavojingą vietą pažymėkite ir praneškite kelio savininkui arba policijai, kuri gavusi tokį pranešimą informuos kelio savininką“, - priduriama policijos pranešime.
Visgi, jeigu eismo įvykio metu žuvo/buvo sužeistas žmogus, su įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl jo aplinkybių ar padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir nukentėjusiajam neįmanoma pranešti apie eismo įvykį, tokiu atveju vairuotojas apie avariją privalo pranešti policijos pareigūnams.
tags: #automagistrale #per #miega #uzdaryta