Tamsus paros metas ir miškingos vietovės, kur migruoja įvairūs miško žvėrys, gali sukelti didelę žalą ne tik Jūsų sveikatai, bet ir vairuojamai transporto priemonei. Žvėreliai, migruodami iš vienos vietos į kitą, nepaiso kelio ženklų ir gali iššokti skersai kelio tiek dieną, tiek naktį. Paprastas būdas atbaidyti miško žvėris - sukelti neįprastą garsą, kurio dėka jie sustoja, bandydami apsisaugoti nuo pavojų.
Ultragarsiniai švilpukai: kas tai ir kaip jie veikia?
Ultragarsiniai švilpukai - tai priemonė, skirta sumažinti susidūrimo tikimybę su gyvūnais kelyje. Kai automobilio greitis viršija 30 km/h, švilpukai skleidžia aukšto dažnio garsus (16-20 kHz), kurie atbaido gyvūnus nuo artėjančio automobilio. Švilpukai veikia nuo oro srauto: ant automobilio prilipdomos mažytės plokštelės, ant kurių užsisega švilpukai.
Šie prietaisai tvirtinami priekinėje automobilio dalyje ir turi būti nukreipti tiesiai į priekį, kad pro juos netrukdomai tekėtų oro srautas. Juose yra du aukštos kokybės prietaisai, kurie skleidžia ultragarsą, girdimą tik gyvūnams, bet negirdimą žmonėms. Ši sistema skirta atbaidyti miško gyvūnus, pavyzdžiui, kiaunes, nuo transporto priemonės. Montavimas yra paprastas - prietaisai tvirtinami lipnia juostele. Ultragarsas sklinda tik iš išorės, todėl gyvūnai, vežami automobilyje, jo negirdi.
Pritvirtinkite daviklius (švilpukus) transporto priemonės priekinėje dalyje, kad važiuojant į juos tiesiogiai patektų oro srovė. Ultragarsas pradeda sklisti transporto priemonei pasiekus 50 km/val. greitį. Žmogui negirdimas garsas sklinda 400 metrų. Sumontavę daviklius ant savo transporto priemonės, galite būti tikri, kad kelionė nenutrūks netikėtai prieš Jūsų transporto priemonę iššokus gyvūnui. Važiuojant į plovyklą daviklius nuimkite, tai lengvai padarysite rakteliu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad abu komplekte esantys davikliai (švilpukai) veikia skirtingo dažnio ultragarsu.
Prekybininkai siūlo, pavyzdžiui, ULTRA LI švilpuką gyvūnams atbaidyti - kompaktišką ir veiksmingą priemonę, skleidžiančią ultragarsinius dažnius, kurie atbaido laukinius gyvūnus ir sumažina susidūrimo kelyje riziką.
Susidūrimai su laukiniais gyvūnais kelyje
Gyvūnai sukelia daugybę avarijų, ir kai kurios iš jų yra tragiškos. Net ir ne toks stiprus susidūrimas su stirna ar briedžiu gali atnešti didelių praradimų. Žmonės taip netenka ne tik automobilių, bet ir patiria sveikatos sutrikimų ar dar didesnių nuostolių. Stengtis sumažinti susidūrimo su laukiniais gyvūnais riziką yra protinga.
Lietuvos keliuose netrūksta autoįvykių, kuriuos sukelia, tačiau kartu ir skaudžiai nukenčia gyvūnai. Neretai po susidūrimo su automobiliu stambaus žvėries jau neįmanoma išgelbėti. Nuo šių metų pradžios iki lapkričio šalies keliuose jau įvyko daugiau nei pusketvirto tūkstančio automobilių susidūrimų su gyvūnais. Avarijose sužeisti beveik pusšimtis žmonių.
Pareigūnai pastebi, kad pastaraisiais metais susidūrimų skaičius išaugo. Eismo įvykių padaugėjimas stebimas ir rudenį, ypač spalį, lapkritį bei gruodį, kada tamsusis paros laikas itin ilgas, o gyvūnai migruoja iš laukų į miškus. LR Kelių policijos suvestinių duomenimis, daugiausia susidūrimų su gyvūnais registruojama gegužės bei vėlyvojo rudens mėnesiais temstant bei švintant. Tuo metu susiduria žvėrių bei žmonių migracijos srautai užmiestyje.
Vairuotojų patirtys ir policijos iniciatyvos
Vairuotojai pasakoja apie savo įspūdžius, kuomet kelyje teko susidurti su gyvūnais. Kai kurie teigia, kad susidūrimų metu patyrė tik nedidelius transporto priemonės apgadinimus, kiti - liūdnas pasekmes. Buvo užfiksuota avarija, kurioje autobusas parbloškė ir mirtinai sužalojo į kelią išbėgusį briedį. Vairuotojas pasakojo, kad net ir specialūs švilpukai nepadėjo išvengti susidūrimo.
Pareigūnai Šiauliuose vairuotojams dalino ultragarsą skleidžiančius švilpukus, siekdami apsaugoti gyvūnus ir sumažinti susidūrimų skaičių. Nedideli plastikiniai švilpukai nesudėtingai tvirtinami prie automobilio grotelių. Automobiliui pasiekus 30-50 km/val. greitį, švilpukas ima skleisti žmogaus ausiai negirdimą garsą, kuris esą nubaido gyvūnus.
Policininkas Saimonas Altaravičius aiškino, kad šie švilpukai skleidžia ultragarsą 400 metrų spinduliu, ir gyvūnai iš tokio atstumo jau girdi tą garsą ir bijo išeiti į kelią. Gavę dovanų, vairuotojai džiaugiasi, tačiau kai kurie abejoja švilpukų veiksmingumu, sakydami, kad "nežinau, į gyvūno galvą neįlįsiu" ar "reikia pačiam žiūrėti". Kiti gi teigia, kad per dvejus metus, važinėdami ir vakare, nepasitaikė, kad kas nors išbėgtų į kelią.
Mokslinis požiūris į ultragarsinių švilpukų veiksmingumą
Mokslininkė dr. Rasa Vaitkevičiūtė teigia, kad išties nėra prognozuojama, kaip žvėris elgsis kelyje. Kartais žvėris sustoja kelkraštyje, kartais bėga per kelią, o kartais net pristabdžius greitį taikosi atsitrenkti į automobilį tarsi specialiai. Šviesos jį apakina, ir egzistuoja įvairūs faktoriai bei skirtingos situacijos. Miškų mokslo specialistė sako negirdėjusi, kad Lietuvoje būtų atlikti tyrimai, kuriais būtų bandoma išsiaiškinti, kaip ultragarsas veikia gyvūnus ir ar išvis yra koks nors prognozuojamas poveikis.
"Jeigu žinotume, kaip žvėris elgsis pamatęs automobilį ar išbėgęs į važiuojamąją dalį, mes turbūt būtume labai pažengę moksle", - sako dr. R. Vaitkevičiūtė. Statistiškai dažniausiai į kelius išbėga stirnos. "Jos elgiasi tikrai labai skirtingai, kiek aš pati matau ir kiek įvairių pranešimų būna. Tai prognozių kažkokių negali pasakyti, ką ji darys", - kalba dr. R. Vaitkevičiūtė. Tad pasikliauti vien ultragarso švilpukais, kol jie nėra ištirti ir įrengiami automobiliuose dar gamyklose, nederėtų. Svarbu ypač šiuo metų laiku pasirinkti saugų greitį ir būti budriam, ypač važiuojant miškingose, neaptvertose nuo miško tvora kelio atkarpose.
Mokslininkų tyrimai ir išvados
Pirmiausia rinkoje pasirodė švilpukai ir reklamos jiems, o tik tada nepriklausomi tyrėjai - ne švilpukų gamintojai ar pardavėjai - nusprendė pabandyti išsiaiškinti, ar jie apskritai ką nors daro. Suprantama, kad normalaus išradimo proceso grandinės - idėja-prototipai-bandymai-įrodymas-produkto vystymas-gamyba-pardavimas - nebuvo. Grandinė buvo trumpesnė - idėja-masinė gamyba.
Mokslas įprastai neįrodinėja neigiamo. Švilpukų gamintojai turėtų įrodyti, kad jie veikia PRIEŠ juos pardavinėdami, bet tokių įrodymų nėra. Tam, kad stirnas baidantys švilpukai būtų veiksmingi, du dalykai turi būti tiesa:
- labai toli esančios stirnos turi girdėti švilpuko garsą;
- stirnos turi reaguoti į švilpuką bėgdamos iš kelio.
Viskonsino-Medisono Universiteto mokslininkai nustatė, kad tokie švilpukai iš tikrųjų skleidžia garsą ar net ultragarsą automobiliui važiuojant 48-113 km/val. greičiu. Tačiau esant priešais automobilį švilpimas nėra daug geriau girdimas nei variklio burzgimas ar padangų gausmas. Be to, daug priklauso nuo kokybės kontrolės - visų rinkoje esančių švilpukų niekas tikrai neišbandė. Daug jų apskritai gali nešvilpti.
Džordžijos valstijoje mokslininkai visais įmanomais būdais bandė priversti elnius bijoti specialaus švilpuko. Jie atliko šimtus stebėjimų, bet niekaip prie automobilių pritvirtintais švilpukais elnių neišgąsdino. Policija skirtingose JAV vietose irgi bandė elnius baidančius švilpukus, bet niekur jie nepasiteisino. Nepavyko rasti nė vieno tyrimo, kuris įrodytų, kad elniai girdi tuos švilpukus ir jų bijo. Kai kurie bandymai netgi parodė, kad elniai, girdėdami tą švilpimą, niekur nebėga.
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas doc. dr. (hb.) Linas Balčiauskas teigė, jog ultragarso švilpukas buvo sukurtas prabangiausiems automobiliams (pavyzdžiui, „Cadillac“) apsaugoti, o jei tiksliau - sumažinti rizikai atsitrenkti į miško žvėrį. Pirmieji ultragarso švilpukai kainavo per 1000 dolerių (2500 litų). Visgi nė vienas gamintojas savo produkcijai nesuteikė 100 proc. garantijos.
Doc. dr. L. Balčiauskas teigia: "Kiek buvo daryta tyrimų - yra ir taip, ir taip. Maždaug 50 ant 50 procentų. Negalima padaryti vienareikšmių apibendrinimų. Gali atbaidyti, gali nebūti jokio skirtumo." Jis prisimena, jog kažkuris automobilių modelis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) su ultragarso švilpukais išriedėdavo tiesiai iš gamyklos. Be to, kažkuri valstija buvo tokiais įrenginiais aprūpinusi visus policijos automobilius.
„Bendra nuomonė šiuo metu yra tokia: tai - gana pigi investicija, kuri potencialiai gali sumažinti avarijų su stambiais gyvūnais skaičių. Smulkių gyvūnų jie nelabai ir atbaido. Ultragarsą kanopiniai girdi - buvau radęs amerikiečių daktaro disertaciją šia tema. Buvo atlikti bandymai - pirmiausia aptvaruose, po to - laisvėje. Elniai, kiti stambieji gyvūnai girdi ir reaguoja į tokio dažnio garsą“, - kalbėjo doc. dr. L. Balčiauskas. „Tada tyrimo išvados buvo, kad ultragarsas gyvūnus veikia, bet kad tokį švilpuką pritvirtinus ant automobilio labai sumažės avarijų su gyvūnais - mokslininkai neapsiėmė taip tvirtinti.“
Kodėl gyvūnai gali nereaguoti?
Stirnos, elniai ir briedžiai tiesiog nėra labai protingi gyvūnai. Automobilius jie ir taip girdi ir mato, bet vis tiek bėga per kelią. Posakis „sustingo kaip elnias priekiniuose žibintuose“ atsirado ne veltui - per kelią bėgantys elniai dažnai tiesiog sustoja pamatę ir išgirdę automobilį. Stirnoms pavojingi vilkai nešvilpia, o štai nepavojingas vėjas medžiuose švilpauja visą laiką. Elniai dažnai kerta ir labai triukšmingus kelius - viską jie mato ir viską jie girdi, bet vis tiek bėga. Tikėtina, kad švilpuką išgirdęs elnias į jį nekreips dėmesio arba pasielgs priešingai - sustos ant kelio ar šalia jo ir smalsiai klausysis.
Stebuklingas ultragarsas - tai garsas, kurio dažnis perkopia 20 kHz ribą. Žmonės, kaip ir elniai, ultragarso negirdi. Bet jį girdi šunys. Mitologizuota, kad ultragarsas šunims yra labai nemalonus, tačiau šuo tikriausiai sureaguotų į jam keistą garsą, bet jo reakcija priklauso nuo aplinkybių. Tačiau kažkuriuo metu kažkas sugalvojo, kad elniai irgi reaguos į ultragarsą, jis jiems bus labai nemalonus ir jie pabėgs. Realybė yra kitokia. Elniai ultragarso negirdi. Be to, ultragarsą lengvai blokuoja kliūtys - krūmai, medžiai, aukšta žolė. Galiausiai, jei elnias ir girdi ultragarsą, jam nėra priežasčių nuo jo bėgti, nes vilkai taip nešvilpia.
Švilpukų montavimas ir priežiūra
Paskirtis: sumažinti tikimybę susidurti su laukiniais gyvūnais užmiesčių keliuose. Ypatybės: nesunkiai prilipdomi automobilio išorėje. Veikia nuo oro srauto, laidų nėra. Ultragarsu perspėja apie važiuojantį automobilį daugumą gyvūnų. Žmonės jų negirdi. Nepavojingi sveikatai, kultūringai atrodo, nekrenta į akis.
Dėmesio: šias savybes turi tik originalūs patentuoti signalizatoriai. Nuo lipnaus pagrindo nulupkite apsauginę plėvelę. Signalizatorių prilipdykite ant švaraus, sauso ir šilto paviršiaus automobilio priekyje taip, kad didžiosios skylutės žiūrėtų į horizontą. Signalizatorių galima tvirtinti bet kokiu kampu aplink jo išilginę ašį ar aukštyn kojomis. Efektyviausi važiuojant 50-90 km/val., veiksmingi iki 400 m. Vienai transporto priemonei reikia bent vieno signalizatoriaus.
Labai svarbu parinkti tinkamą vietą ir padėtį. Neteisingai sumontavus, signalizatoriai neveiks. Jie tvirtinami priekyje, didžiąsias skylutes nukreipiant į horizontą taip, kad oro srautas pratekėtų netrukdomas. Populiariausios vietos yra ant priekinio buferio, tarp grotelių, šalia arba po šoniniais veidrodėliais, ant stogo bagažinės atramų. Jie gali būti pasukti bet kokiu kampu išilgai savo ašies, net ir aukštyn „kojomis“, svarbiausia - griežtai horizontali padėtis. Šiltą montavimo vietą švariai nuplaukite ir nusausinkite.
„Jei jie užsineš purvu, kokiomis nors muselėmis - žinoma, neveiks“, - teigia pardavėjai. Taigi, reguliari švilpukų priežiūra yra būtina, siekiant užtikrinti jų veiksmingumą (jei toks yra).
Alternatyvios saugumo priemonės
Kadangi ultragarsinių švilpukų veiksmingumas nėra vienareikšmiškai įrodytas, svarbu atsižvelgti į kitas saugumo priemones. Patikimiausias būdas yra tvoros, tačiau tai ne tik brangu, bet ir užtveria žvėrių migracijos takus. Paprasčiausias (ir pigiausias) būdas yra važiuojant skleisti gamtoje neįprastą ištisinį ultragarsą, kurį gyvūnai suvoktų kaip pavojaus šaltinį. Aukšto dažnio garsai dėl trumpo bangos ilgio leidžia žymiai tiksliau nustatyti judėjimo trajektoriją.
Miškuose gyvūnai gyvena tūkstančius metų, čia mes esame svečiai jų namuose. Tamsoje jie drąsesni, tačiau išgąsdinti elgiasi nenuspėjamai, gali bėgti keliu ir naktį, ir dieną. Patelių su mažyliais, ypač šernų, elgesys gali būti agresyvus. Eidamos per kelią jos saugo savo vaikus, todėl gali užpulti ir jus, ir jūsų transporto priemonę. Briedžiai mūsų vengia, tačiau nebijo. Kelyje pamatę briedį pristabdykite, junkite avarinius žibintus bei lėtai pravažiuokite.
Svarbiausia - atidus vairavimas ir protingai pasirinktas greitis. Doc. dr. L. Balčiauskas teigia: „Nė vienas vairuotojas nuo susidūrimo neapsaugotas. Tiesiog nereikia lėkti miškais, krūmokšniais apaugusiomis vietovėmis, reiktų būti atidžiam - ypač naktį.“
Išvada
Šiuo metu vadinamųjų ultragarso švilpukų negalime nei apšaukti „žaliuoju smegenų plovimu“, nei išteisinti. Nėra pakankamai mokslinių tyrimų, kurie vienareikšmiškai įrodytų jų veiksmingumą, nors kai kurie tyrimai rodo, kad kanopiniai gyvūnai gali girdėti ultragarsą ir į jį reaguoti. Tačiau ar ši reakcija pakankama, kad išvengtų susidūrimų - neaišku. Svarbiausia - atsakingas vairavimas, budrumas ir saugaus greičio pasirinkimas, ypač važiuojant pavojingose vietovėse.