Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas eismo įvykių ir juose nukentėjusių asmenų skaičiaus augimas. Eismo nelaimių statistika kelia nerimą, nes didėja tiek avarijų, tiek ir sužalotų bei žuvusių žmonių skaičius.
Bendros eismo įvykių tendencijos ir rodikliai
Bendras avaringumo pokytis
Nors 2019-2022 m. Lietuva buvo sėkmingai mažinusi žuvusiųjų skaičių keliuose, 2023 m. užfiksuoti neigiami pokyčiai. Žuvusių eismo dalyvių skaičius per metus padidėjo net trečdaliu. Lietuvos kelių policijos tarnybos teikiama statistika rodo, kad bendras eismo įvykių, kuriuose buvo nukentėjusių, skaičius kasmet mažėjo: jei 2014 m. jų buvo fiksuota 3255, tai 2023 m. - 2865 eismo įvykiai, t. y. 390 mažiau. Mažėjant avarijų skaičiui, mažėjo ir keliuose žuvusių asmenų: 2014 m. per metus eismo įvykiuose žuvo 267 žmonės, o 2022 m. fiksuotas mažiausias per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį per metus keliuose žuvusiųjų skaičius - 122. Tiesa, pernai žuvusiųjų Lietuvos keliuose vėl padaugėjo iki 157. Iš jų tamsiu paros metu žuvo 53 žmonės.
Naujausi 2025 m. duomenys
2025 m. sausio-lapkričio mėnesių avaringumo duomenys atskleidė, kad eismo saugumo rodikliai kelia tam tikrų iššūkių. Per 11 mėnesių šalyje užfiksuota 2716 eismo įvykių - tai 5,6 proc. daugiau nei pernai (2573 įvykiai). Žuvo 113 asmenų (2,7 proc. daugiau nei praėjusiais metais, kai žuvo 110 žmonių). Sužeistųjų skaičius taip pat išaugo - šiemet sužeisti 3191 žmonės, arba 9,4 proc. daugiau nei 2024 m., kai buvo sužeisti 2918 eismo dalyviai.
Lyginant per pastaruosius 5 metus, geriausia situacija buvo 2021-aisiais, kai per pirmus 9 mėnesius užfiksuoti 2087 eismo įvykiai, o sužeisti buvo 2377 žmonės. 2023 m. beveik visi rodikliai buvo prastesni - iki spalio mėnesio įvyko 2247 eismo įvykiai, per juos sužeista 2611 žmonių.
Žuvusiųjų pasiskirstymas pagal eismo dalyvius
2023 m. daugiausia žuvo automobilių vairuotojų (33 proc.), pėsčiųjų (23 proc.) ir keleivių (21 proc.). Keliuose žuvusių pėsčiųjų per dešimt metų taip pat mažėjo, nuo 108 2014 m. iki 33 2023 m. Didžioji dalis pėsčiųjų, 21, žuvo tamsiuoju paros metu. Jei 2014 m. keliuose žuvo 19 dviratininkų, tai 2023 m. jų žuvo 11. Sužeistų per eismo įvykius skaičius irgi per 10 metų mažėjo. 2014 m. fiksuoti 3785 sužeistieji, iš jų 1034 pėstieji ir 309 dviratininkai. 2023 m. sužeistųjų keliuose skaičius sumažėjo iki 3288, iš jų 714 pėsčiųjų bei 373 dviratininkai. Nors bendras sužeistųjų keliuose skaičius mažėjo, dviratininkų kasmet sužeidžiama daugiau. 2023 m. 43 % žuvusiųjų sudarė pažeidžiami eismo dalyviai.
Eismo įvykių priežastys
2023 m. eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti 3349 žmonės, pagrindinės priežastys buvo šios:
- reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei nepaisymas ir manevravimo taisyklių pažeidimas - 21 proc.;
- saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas - 16 proc.;
- saugaus atstumo nesilaikymas - 14 proc.;
- pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ir kiti vairuotojų pažeidimai.
Viena ryškiausių 2025 m. tendencijų - 35 proc. išaugęs eismo įvykių, kurių priežastis yra saugaus greičio nepasirinkimas arba leistino greičio viršijimas, skaičius. Tai toliau išlieka pagrindine sunkių ir mirtinų eismo įvykių priežastimi.
Regioninė ir savivaldybių statistika
Avaringumas apskrityse
Daugiausia žuvusiųjų buvo tankiausiai apgyvendintose Vilniaus (637 eismo įvykiai, 699 sužeisti, 20 žuvusiųjų) ir Kauno (430 eismo įvykių, 486 sužeisti, 11 žuvusiųjų) apskrityse. Didžiausias šuolis užfiksuotas Šiaulių apskrityje: 2023 m. iki spalio įvyko 222 avarijos (pernai - 195), kuriose nukentėjo 263 žmonės (pernai - 222), žuvo 14 žmonių (pernai - 6). Labiausiai avaringumas ūgtelėjo Šiaulių apskrityje. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kelių policijos skyriaus viršininkas Robertas Radavičius sako, kad eismo įvykių skaičius išties auga, tačiau draudikų duomenys gali ir neatitikti tikrosios situacijos.
Avaringumo ypatumai savivaldybėse
2023 m. daugiausia eismo įvykių ir nukentėjusiųjų 10 000-ui gyventojų teko Panevėžio miesto savivaldybei (atitinkamai 17,0 eismo įvykių ir 18,3 eismo dalyvių). Praėjusiais metais pėstieji, dviratininkai ir paspirtukininkai sudarė 46 % visų nukentėjusių eismo dalyvių Panevėžyje (75 iš 164 eismo dalyvių). Tačiau galima pasidžiaugti, kad Šiaulių miesto savivaldybėje 2023 m. pagerėjo eismo saugumo situacija.
Svarbiausi avaringumo veiksniai ir juodosios dėmės
Juodosios dėmės miestuose
Didžiųjų šalies miestų eismo žemėlapiai yra išmarginti vadinamosiomis juodosiomis dėmėmis - gatvių dalimis, kuriose avarijos yra itin dažnas reiškinys. Vien sostinėje tokių gausiais eismo įvykiais paženklintų taškų skaičiuojama arti šimto, o kiti didieji miestai nuo Vilniaus atsilieka nedaug. Nuo 2020 m. šalies keliuose „juodųjų dėmių“ sumažėjo 30 proc., o žuvusiųjų jose - net 80 proc.
Vilnius
Kelių ir transporto tyrimo instituto duomenimis, Vilniuje bene pavojingiausia yra Kalvarijų gatvė. Čia pavojai vairuotojų tyko kone kas kelis šimtus metrų, o kiekviena sankryža reikalauja didesnio atsargumo. Nerūpestingo pasivažinėjimo vairuotojams nežada ir Kareivių gatvė, kurioje galima suskaičiuoti penkias juodąsias dėmes. Nemažai iššūkių sėdantiems prie vairo Vilniuje kelia ir Antakalnio gatvės atkarpa nuo Šilo tilto iki Antakalnio poliklinikos. Ši palyginus neilga kelio atkarpa yra paženklinta trimis juodosiomis dėmėmis, o dar viena jų vairuotojų tyko kiek tolėliau esančioje žiedinėje sankryžoje. Žvelgiant į atskirus sostinės mikrorajonus, grėsmingiausiai vairuotojams turėtų atrodyti Senamiestis ir Žirmūnai, kuriuose gausu pavojingų kelio atkarpų ir sankryžų. Nors ir tolstant nuo miesto centro sėdantiems prie vairo ne visuomet yra saugiau. Kelių policijos atstovai teigia, kad važinėdami sostinėje gyventojai visuomet turėtų būti labai atsargūs, o dar labiau koncentraciją prie vairo padidinti pagrindinėse eismo arterijose ir didžiosiose sankryžose. Vilnius dar nėra tarp saugiausių vairuotojams miestų, nors teigiamų poslinkių pastaraisiais metais išvysti galima. Be abejo, labiausiai eismo įvykių rizika didžiausiame šalies mieste išauga piko valandomis - ryte maždaug 8-9 val. ir apie 17-18 val.
Kaunas
Avaringų taškų situacija antrajame pagal dydį Lietuvos mieste - ne ką geresnė. Tiesa, Kaunas gali pasidžiaugti eismo dalyviams santykinai saugesniu senamiesčiu. Nors juodųjų dėmių čia taip pat yra, tačiau mažiau nei istorinėje Vilniaus miesto dalyje. Didžiausia vairuotojams pavojingų taškų koncentracija Kaune yra Savanorių prospekte, kuriame galima suskaičiuoti net dešimt juodųjų dėmių. Nemažai jų yra ir su prospektu susikertančiose gretimose gatvėse. Lyginant su 2015 m., 2023 m. juodųjų dėmių Kaune šiek tiek padaugėjo. Tai lėmė naujai išasfaltuotos kai kurios gatvės ir dėl to padidėjęs važiavimo greitis jose.
Klaipėda
Žvelgiant į Klaipėdos juodųjų dėmių žemėlapį nesunku pastebėti, kad avaringi ruožai čia daugiausiai koncentruojasi Taikos prospekte. Jame išsidėsčiusios net keturiolika juodųjų dėmių.
Užmiesčio keliai
Kelių ir transporto tyrimo instituto duomenimis, iš užmiesčio kelių Lietuvoje daugiausiai juodųjų dėmių turi magistralinis kelias A6 ir konkrečiai jo atkarpa nuo Kauno iki Jonavos. Vos kiek daugiau nei 30 km siekiančioje atkarpoje fiksuojami penki avaringi taškai. Itin atsargūs vairuotojai turėtų būti ir važiuodami iš Šiaulių į Radviliškį. Kelių ir transporto tyrimo instituto atstovo M. Katkaus teigimu, juodųjų dėmių Lietuvos užmiesčio keliuose per pastaruosius dešimt metų sumažėjo maždaug 8 kartus.
Pagrindinės eismo įvykių priežastys ir pavojai
Vairuotojų neatsargumas
Pagrindinėmis avarijų priežastimis didžiuosiuose miestuose ir pavojingiausiose jų vietose išlieka neatsargus automobilių rikiavimasis iš vienos eismo juostos į kitą, pirmumo ženklų ir taisyklių nepaisymas sankryžose, taip pat važiavimas žiedinėse sankryžose. Dažnai eismo įvykiai nutinka ir nesilaikant saugaus greičio bei atstumo nuo kitų transporto priemonių. Nepasirinkdami saugaus leistino greičio arba viršydami jį, vairuotojai pamiršta, kad ilgėja stabdymo kelias ir laikas ekstremalios situacijos metu. Taipogi didėja rizika nesuvaldyti automobilio siekiant išvengti avarijos, sumažėja padangų sukibimas su kelio danga bei sunaudojama daugiau degalų. Vairuotojo savijauta, automobilio techninė būklė bei eismo sąlygos gali sumažinti pasirinktą saugų greitį 10, 20, 30 ar net daugiau kilometrų per valandą.
Blaškantys veiksniai ir telefono naudojimas
Kiekvieną dieną vairuotojai atsiduria situacijoje, kai vairuojant užsiima pašaliniais veiksmais. Vienas iš pagrindinių blaškančių objektų - telefonai, kuriais vairuotojai naudojasi vairuodami, lėtai judėdami ar stovėdami spūstyse. Kalbėjimas telefonu, žinučių rašymas bei naršymas internete dėmesį atitraukia nuo kelių iki keliasdešimt sekundžių. Eismo įvykiui įvykti užtenka vos 3 sekundžių dėmesio nukreipimo į telefoną. Netikėtai spūstis stoja, o automobilis atsitrenkia į priešais esančią transporto priemonę tik todėl, jog nesitikėjo staigaus spūsties sustojimo. Automobilyje esantys ekranai, navigacijos ir kt. taipogi atitraukia dėmesį nuo eismo, tad tokių įrenginių valdymas vairuojant taip pat laikomi pašaliniais veiksniais. Saugaus atstumo nesilaikymas dažniausiai yra susijęs su blaškančiais vairuotojus veiksniais.
Neblaivūs vairuotojai
Sunkiausias nusižengimas yra kelių eismo įvykis, kai kaltininkas būna neblaivus arba apsvaigęs. Kelių policijos statistika rodo, kad išgėrusių ar apsvaigusių eismo įvykių kaltininkų mažėja, bet dar pasitaiko. 2014 m. 324 neblaivūs eismo dalyviai sukėlė avarijas, kuriose buvo nukentėjusių, o 2023 m. tokių įvykių sumažėjo iki 156. 2025 m. pastebimas ir teigiamas pokytis - trečdaliu sumažėjo eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai, šiemet jų registruota 112.
Pėsčiųjų ir dviratininkų elgesys
Per vienuolika mėnesių žuvo 26 pėstieji, iš jų 7 - pėsčiųjų perėjose. Pėsčiųjų, sužeistų perėjose, skaičius išaugo net 45 proc. Auga eismo įvykiuose sužeistų nepilnamečių skaičius: šiemet jis padidėjo 19 proc. 2023 m. 40 % visų eismo įvykiuose žuvusių pėsčiųjų sudarė vyresni nei 65 m. 2023 m. gyvenvietėse buvo sužalota net 88 % visų eismo įvykiuose dalyvavusių pėsčiųjų. 2020-2023 m. neblaivūs pėstieji buvo atsakingi už 113 sukeltų eismo įvykių. Taip pat 2023 m. užfiksuoti 48 susidūrimai tarp pėsčiųjų ir dviratininkų (nukentėjo 44 pėstieji ir 7 dviratininkai) bei 49 susidūrimai tarp pėsčiųjų ir paspirtukininkų (nukentėjo 46 pėstieji ir 4 paspirtukininkai).
Nuvažiavimai nuo kelio
Didžiausia rizika žūti ar būti sužeistam pagal eismo įvykių pobūdį ir aplinkybes - nuvažiavimų nuo kelio atsitrenkiant į medį metu. Praėjusiais metais 100-ui tokio pobūdžio eismo įvykių teko 27,6 žuvusieji (2020-2022 m. 15,2) ir 136,2 sužeistieji (2020-2022 m. 119,9). Jau kelerius metus vienos skaudžiausių eismo įvykių pasekmių - atsitrenkiant į pakelėse augančius medžius. VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (TKA) vykdydama valstybinės reikšmės kelių reguliarius kelių saugumo patikrinimus žymi, kuriose vietose medžiai patenka į laisvą nuo kliūčių zoną.
Viešasis transportas
Skatinant darnų judumą miestuose, gyventojai skatinami kelionėms rinktis viešąjį transportą. Tačiau pastebima, kad autobusų ir troleibusų vairuotojams bei keleiviams trūksta atidumo ir kasmet nukenčia vis daugiau šių transporto priemonių keleiviai. Nustatyta, kad 2023 m. 34 % visų eismo įvykių, kurių rūšis yra „Kiti eismo įvykiai“, buvo įvykiai su viešojo transporto keleiviais (151 eismo įvykis iš 446). Pagrindinės šių eismo įvykių aplinkybės - staigus vairuotojų stabdymas ar pradėjimas važiuoti. Palyginus didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybėse įvykusius šiuos eismo įvykius nustatyta, kad 2023 m. 10 000-ui gyventojų daugiausia įvykių ir sužeistųjų teko Klaipėdos m. sav. (atitinkamai 1,3 eismo įvykio ir 1,5 eismo dalyvio). Taip pat išsiskyrė ir Kauno m. savivaldybė.
Eismo saugumo programos ir ekonominiai nuostoliai
Programa „Vizija - nulis“
Verta dėmesio tai, kad būtent žuvusiųjų skaičius 1 mln. gyventojų yra vienas pagrindinių rodiklių valstybinėje eismo saugumo programoje „Vizija - nulis“. Siekiama, kad iki 2030 m. žuvusiųjų skaičių Lietuvos keliuose sumažinti 50 proc., palyginti su 2019 m., tai yra kad eisme žūtų ne daugiau kaip 75 eismo dalyviai arba 1 mln. gyventojų. Taigi 2023 m. šis rodiklis yra 55,4 žuvusiųjų / 1 mln. gyventojų. Kitose šalyse, tuo pačiu ir Lietuvoje, siekiama įgyvendinti „Vizija 0“ tikslus - iki 2030 m. 50 % sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose (lyginant su 2020 m.), o iki 2050 m. - nė vieno žuvusio eismo dalyvio.
Siekiant įgyvendinti „Vizija 0“ tikslus, svarbu stebėti eismo įvykių tendencijas ir esmines problemas. Eismo įvykius gali lemti keli faktoriai - eismo dalyvių veiksmai, kelių infrastruktūros trūkumai, aplinkos sąlygos bei transporto priemonių būklė. Žinant pagrindines problemas ir imantis veiksmų joms spręsti, galime įgyvendinti „Vizija 0“ tikslus. Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė džiaugėsi aktyviu savivaldybių indėliu ir įsitraukimu į programos įgyvendinimą. Šalies savivaldybės per 2025 m. įrengė ar atnaujino virš 100 km pėsčiųjų ir dviračių takų, pertvarkė virš 100 pavojingų perėjų, įrengė 17 naujų automatinių greičio matuoklių.
Kelių saugumo gerinimo priemonės
Kasmet planuojama sutvarkyti po daugiau nei 100 pėsčiųjų perėjų, o iki 2028 m. sutvarkyti ir atnaujinti 500 nesaugių perėjų. Kad darbai vyktų sparčiau, ketinama supaprastinti jų tvarkymo procedūras. Taip pat planuojama vykdyti prevencines priemones dėl saugos diržų prisisegimo: tiek vežant vaikus automobilinėse kėdutėse, tiek vaikams važiuojant autobusais. Aktyvesnis vaikų švietimas ir tėvų įsitraukimas yra labai svarbus, siekiant spręsti augantį eismo įvykiuose sužeistų nepilnamečių skaičių.
Ekonominiai nuostoliai
2023 m. registruojamų motorinių transporto priemonių parkas Lietuvoje išaugo 3,7 %, lyginant su 2022 m. Nors 2023 m. dažniausiai eismo įvykiuose iš transporto priemonių dalyvaudavo lengvieji automobiliai (75 %), jų naudotojai (t. y. vairuotojai ir keleiviai) sudarė didžiąją dalį nukentėjusių eismo dalyvių. 2023 m. nuostoliai Lietuvos ekonomikai dėl 1 eismo įvykyje žuvusio žmogaus buvo 544 798 €, dėl sunkiai sužeisto žmogaus - 77 994 €, o dėl lengvai sužeisto žmogaus - 5243 €. Įvertinus žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių skaičių, nustatyta, kad 2023 m. Lietuva patyrė 139,89 mln. € nuostolių.