Automobilio aušinimo sistema: veikimo principas, svarba ir dažniausi gedimai

Automobilio variklio aušinimo sistema yra vienas svarbiausių transporto priemonės komponentų, užtikrinantis efektyvų ir saugų variklio darbą. Jos pagrindinis tikslas - reguliuoti variklio temperatūrą ir užkirsti kelią perkaitimui, taip pat palaikyti pastovią darbinę temperatūrą, kuri turėtų svyruoti tarp 85 - 95°C. Šiame straipsnyje mes panagrinėsime, kaip veikia aušinimo sistema, kodėl ji tokia svarbi, kokios yra dažniausiai pasitaikančios problemos ir kaip jas spręsti.

Aušinimo sistemos veikimo principas

Varikliui dirbant, jis sukuria didelę šilumą. Aušinimo skystis, cirkuliuodamas per variklį, sugeria šią šilumą ir perneša ją į radiatorių, kur ji yra atšaldoma. Kaitrą, sklindančią iš automobilio variklio, sugeria aušinimo skystis, tekantis į radiatorių, kuriame atvėsta, ir atgal. Ši uždara priverstinė skysčio aušinimo sistema susideda iš bloko ir cilindrų galvučių aušinimo ertmių, radiatoriaus, skysčio siurblio, termostato, ventiliatoriaus, jungiamųjų vamzdžių, šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisų. Jei atsiranda trukdžių arba aušinimo procesas sustoja, įkaista alkūninio ir dujų skirstymo mechanizmų detalės, jos tampa lengvai mechaniškai pažeidžiamos ir lemia įvairių gedimų atsiradimą.

Pagrindiniai aušinimo sistemos komponentai:

• Aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelis: Tai nedidelis plastiko indas, į kurį pildomas aušinimo skystis. Jo paskirtis - kompensuoti aušinimo skysčio tūrio pokyčius, atsirandančius dėl temperatūros svyravimų, ir neleisti aušinimo skysčiui ištekėti iš sistemos, kai varikliui dirbant ir įkaistant skysčio tūris didėja. Optimalus aušinimo skysčio lygis turėtų siekti maždaug pusę bakelio aukščio, tarp MIN ir MAX žymų. Bakelio dangtelis yra suprojektuotas su dviem vožtuvais: apsauginiu ir vakuuminiu, kurie reguliuoja slėgį sistemoje.
• Radiatorius: Aušina variklyje įkaitusį skystį ir atiduoda šilumą į aplinką. Jis susideda iš viršutinio ir apatinio bakelių, atraminėmis plokštelėmis sujungtų su šerdimi.
• Vandens siurblys (pompa): Užtikrina aušinimo skysčio cirkuliaciją visoje aušinimo sistemoje. Paprastai jis varomas diržu ir yra apatinėje variklio dalyje.
• Termostatas: Reguliuoja aušinimo skysčio srautą tarp variklio ir radiatoriaus, atsidarydamas ir užsidarydamas priklausomai nuo variklio temperatūros.
• Ventiliatorius: Traukia orą pro radiatorių, padėdamas aušinti variklį, kai automobilis stovi ar juda lėtai.
• Temperatūros jutiklis: Skirtas informacijai apie variklio temperatūrą tiekti į prietaisų skydelį ir siųsti duomenis maitinimo sistemos valdymo blokui.

Aušinimo skysčio svarba ir pasirinkimas

Net ir nauja automobilio aušinimo sistema greitai suges, jei į ją pilsite netinkamą skystį. Aušinimo skysčio pasirinkimas turėtų būti pagrįstas automobilio gamintojo rekomendacijomis. Negalima pilti bet kokio pasitaikiusio aušinimo skysčio, nes antifrizas, kaip ir tepalas, konkrečiam varikliui tinka tam tikrų parametrų. Jeigu nežinote, kokį pilti, pirma išsiaiškinkite, koks tinkamas (dažnai būna parašyta ant paties aušinimo skysčio bakelio). Jeigu nežinote, koks antifrizas buvo supiltas anksčiau, vertėtų pasikeisti jį pilnai naujai.

Antifrizas - medžiaga, mažinanti vandens užšalimo temperatūrą. Kai oro temperatūra gali būti žemesnė už 0 °C, rekomenduojama automobilių aušinimo sistemas užpildyti skysčiu, kurio užšalimo temperatūra būtų žemesnė už galimą aplinkos temperatūrą. Per laiką nekeistas antifrizas tampa rūgštinis ir pradeda ardyti vidines dalis, praranda savo tepimo savybes, ko pasekoje prastai tepama vandens pompa. Atsiranda korozija.

Bevandeniai aušinimo skysčiai

Tradiciniai variklių aušinimo skysčiai, daugumoje automobilių ir motociklų, yra pagaminti vandens ir etilenglikolio pagrindu. Nors jie efektyviai aušina variklį, vanduo esantis jų sudėtyje turi nemažai trūkumų, pavyzdžiui, palyginti žemą virimo temperatūrą (100°C jūros lygyje). Bevandeniai aušinimo skysčiai, tokie kaip „Hawk Waterless Coolants“ ar „EVANS“, siūlo kitokį sprendimą. Šie skysčiai neturi vandens, todėl jų virimo temperatūra yra žymiai aukštesnė - virš 180°C. Tai užtikrina, kad aušinimo skystis išliktų skystas visame darbinės temperatūros diapazone, palaikydamas nuolatinį kontaktą su metaliniais paviršiais ir užtikrindamas efektyvų aušinimą be garų susidarymo.

Bevandenių aušinimo skysčių privalumai:

• Aukštesnė virimo temperatūra: Virš 180°C, kas eliminuoja garų susidarymą ir „karštų taškų“ formavimąsi.
• Atsparumas užšalimui: „Hawk“ aušinimo skystis neužšąla iki -40°C.
• Apsauga nuo korozijos: Bevandenis skystis nesukelia oksidacijos ir galvanizacijos procesų, taip apsaugodamas variklį nuo korozijos.
• Ilgesnis tarnavimo laikas: „Hawk“ gali išsaugoti savo savybes daugiau nei 20 metų, arba neribotą laiką, jei nėra užterštas vandeniu.
• Mažesnė kavitacijos rizika: Dėl mažesnio slėgio sistemoje sumažėja kavitacijos ir erozijos tikimybė.
• Nenuodingumas: Nenuodingas, skirtingai nuo tradicinių antifrizų, kurių sudėtyje yra etilenglikolio.

Bevandenių aušinimo skysčių naudojimo ypatumai:

Pakeičiant tradicinį aušinimo skystį bevandeniu, vandens kiekis sistemoje neturėtų viršyti 3%. Bevandenis „Hawk“ skystis gali būti maišomas su vandeniu, bet viršijus 5% vandens kiekį, prarandami visi jo privalumai. Tradiciniai aušinimo skysčiai yra toksiški ir turi būti utilizuojami pagal nustatytas taisykles.

Dažniausi aušinimo sistemos gedimai, jų simptomai ir sprendimo būdai

Nors aušinimo sistemos priežiūra atrodo paprasta, jos gedimai gali sukelti rimtas pasekmes. Laiku pastebėjus ir pašalinus šias problemas, galima išvengti rimtų variklio gedimų ir brangių remontų. Rekomenduojama reguliariai tikrinti aušinimo skysčio lygį, keisti filtrus ir atlikti sistemos nuorinimą.

1. Aušinimo skysčio nuotėkis

Aušinimo skystis gali nutekėti per pažeistus žarnelius, sugedusį radiatorių ar vandens siurblį. Vienas akivaizdžiausių ženklų, jog susiduriate su aušinimo skysčio nutekėjimu - neaiški skysčio bala, atsiradusi po kėbulu automobiliui stovint. Tiesa, nutekėjimas ne visada būna toks ryškus. Jei aušinimo sistemos vamzdeliuose atsiradusios skylutės yra labai mažos, skystis greitai išgaruos ir nepamatysite jo ženklų. Kitas požymis - salstelėjęs kvapas automobilio salone, atsirandantis dėl aušinimo skysčio sudėtyje esančio etileno glikolio.

• Simptomai: Po automobiliu atsiranda spalvoti skysčio lašai (paprastai žalsvi, oranžiniai ar rožiniai). Greitai mažėja aušinimo skysčio lygis. Pradedama jausti salone saldi aušinimo skysčio kvapo užuomina.
• Sprendimas: Patikrinkite žarneles ir sujungimus - jei jos įtrūkusios, jas reikės pakeisti. Jei nuotėkis atsirado dėl radiatoriaus įtrūkimo, gali padėti hermetikas, tačiau geriau radiatorių pakeisti. Jei problema kyla dėl vandens siurblio, jį reikės remontuoti arba keisti.

2. Sugedęs termostatas

Termostatas reguliuoja aušinimo skysčio srautą tarp variklio ir radiatoriaus. Jei jis stringa, skystis gali nepatekti į radiatorių, o variklis gali perkaisti. Jei variklis per lėtai sušyla ir ilgai lieka šaltas, tai gali reikšti, kad termostatas yra užstrigęs atviroje padėtyje.

• Simptomai: Temperatūros rodyklė pakyla aukščiau normos ir nekrenta. Variklis perkaista net esant šaltam orui. Kartais, priešingai, variklis per lėtai sušyla ir ilgai lieka šaltas.
• Sprendimas: Jei variklis perkaista, termostatą reikėtų pakeisti nauju. Jei variklis sunkiai sušyla, gali būti užstrigęs atviroje padėtyje - taip pat rekomenduojama keisti.

3. Radiatoriaus ventiliatoriaus gedimas

Ventiliatorius padeda aušinti variklį, kai automobilis stovi ar juda lėtai. Jei jis neveikia, aušinimas tampa neefektyvus. Automobilis perkaista stovint vietoje, bet važiuojant temperatūra krenta.

• Simptomai: Automobilis perkaista stovint vietoje, bet važiuojant temperatūra krenta. Išsijungus varikliui, ventiliatorius nesijungia, net kai variklis labai įkaitęs.
• Sprendimas: Patikrinkite ventiliatoriaus saugiklius ir relę. Jei ventiliatorius vis dar neveikia, gali būti sugedęs jo variklis - reikės keisti.

4. Vandens siurblio (pompos) gedimas

Vandens siurblys užtikrina aušinimo skysčio cirkuliaciją variklyje. Jei jis sugenda, skystis nepatenka į radiatorių, todėl variklis gali perkaisti. Ryškus triukšmas, skindantis iš vandens siurblio, gali reikšti, jog yra pažeistas siurblio guolis.

• Simptomai: Girdimas girgždantis arba ūžiantis garsas iš variklio priekinės dalies. Pastebimas aušinimo skysčio nuotėkis prie variklio diržų. Staigiai kyla temperatūra, o radiatorius išlieka šaltas.
• Sprendimas: Jei siurblys stringa ar leidžia skystį, jį būtina pakeisti nauju.

5. Užsikimšęs arba pažeistas radiatorius

Radiatorius gali užsikimšti dėl kalkių, rūdžių ar nešvarumų, trukdančių skysčiui cirkuliuoti. Radiatorius gali būti nelygaus karščio - viena dalis karšta, kita šalta.

• Simptomai: Automobilis nuolat kaista, net ir važiuojant greičiuose. Radiatorius gali būti nelygaus karščio - viena dalis karšta, kita šalta.
• Sprendimas: Pabandykite išplauti radiatorių su specialiu aušinimo sistemos valikliu. Jei radiatorius kiauras arba per daug užsikimšęs, teks jį keisti.

6. Oro burbulai aušinimo sistemoje

Oro burbulai gali susidaryti keičiant aušinimo skystį ar dėl nesandarių sistemos vietų. Jie trukdo skysčio cirkuliacijai ir gali sukelti perkaitimą. Radiatoriaus viršutinė žarna labai karšta, o apatinė lieka šalta.

• Simptomai: Temperatūra svyruoja, kartais staigiai pakyla ir nukrenta. Radiatoriaus viršutinė žarna labai karšta, o apatinė lieka šalta.
• Sprendimas: Atlikite aušinimo sistemos nuorinimą (atsukite nuorinimo varžtą ir leiskite orui išeiti). Įsitikinkite, kad aušinimo skysčio lygis yra tinkamas.

7. Aušinimo skysčio kokybės problemos

Senas ar prastos kokybės aušinimo skystis gali sudaryti nuosėdas, kurios užkemša radiatorius ir termostatus. Aušinimo skystis tapo drumstas, rudas arba tirštas.

• Simptomai: Aušinimo skystis tapo drumstas, rudas arba tirštas. Susidaro nuosėdos ant radiatoriaus ar išsiplėtimo bakelio sienelių.
• Sprendimas: Pakeiskite aušinimo skystį kas 2-5 metus (priklauso nuo gamintojo rekomendacijų). Naudokite tik gamintojo rekomenduotą aušinimo skystį.

8. Variklio galvos tarpinės pažeidimas

Kai pradeda leisti variklio galvos tarpinė, tai gali būti ilgai nepastebima. Tarpinė turi atlaikyti platų variklio temperatūrų diapazoną, taip pat ypač aukštus ir labai žemus variklio slėgius. Kai ji pažeidžiama, tarpinė nebegali laikyti variklio alyvos ir aušinimo skysčio atskirai, o tai yra labai pavojinga ir dažnai sukelia rimtus gedimus.

• Pagrindiniai požymiai: Padidėjęs aušinimo sistemoje slėgis, neveikiantis salono apšildymas ir užverdantis aušinimo skystis. Visus šiuos reiškinius sąlygoja į aušinimo sistemą patenkanti kompresija.
• Diagnostika: Atliekamas galvutės sandarumo testas naudojant CO2 pralaidumo testerį, kuris aptinka CO2 aušinimo sistemoje.

Aušinimo sistemos priežiūra ir diagnostika

Norint išvengti nereikalingo aušinimo sistemos remonto, planinės priežiūros metu būtina nuolat stebėti sistemos temperatūrą ir į sistemą įpilti reikiamą aušinimo skysčio kiekį. Reguliariai tikrinkite, ar aušinimo skystis atitinka nustatytą ribą. Nustatytu metu reikės pakeisti siurblį, kuris pumpuoja aušinimo skystį. Tikrinkite, ar automobilių radiatoriai nepraleidžia skysčio. Aušinimo sistemą turite plauti kas metus. Šaltis gali sugadinti sistemos jungtis. Labiausiai automobiliui kenkia aplaidumas. Jei norite, kad automobilių radiatoriai, aušinimo sistema veiktų ilgiau, pasirūpinkite reguliaria jų priežiūra: tikrinkite, ar neprakiurę radiatoriai, sekite, ar nevarva aušinimo skystis.

Aušinimo sistemos diagnostiką apsunkina tai, kad beveik visų šiuolaikinių automobilių aušinimo sistemos yra uždaro tipo, t.y., neturi susisiekimo su atmosfera. Kylant slėgiui, taip pat didėja virimo temperatūros reikšmė. Tam, kad nustatyti nesandarumus, galima panaudoti specializuotus rankinius siurblius, kurie įeina į aušinimo sistemos testerio sudėtį.

Atliekant aušinimo sistemos techninį aptarnavimą dažniausiai būna patikrinami ventiliatoriaus pavaros diržai, skysčio šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai, aušinimo skysčio užšalimo temperatūra ir kitos jo savybės, išvalomi radiatoriai. Apžiūrima, ar visos detalės savo vietoje, taip pat pakeičiamas ir pats aušinimo skystis.

Naudinga lentelė - dažniausi aušinimo sistemos gedimai

Saugumo reikalavimai atliekant darbus su aušinimo sistema

Tvarkant aušinimo sistemą, būtina laikytis nustatytų saugumo technikos reikalavimų, kadangi aušinimo skystis yra nuodingas. Dirbant prie įkaitusios aušinimo sistemos ypač atidžiai reikia saugoti akis ir neuždengtas kūno vietas. Prieš bandant atidaryti radiatoriaus dangtelį, reikia įsitikinti, ar jau atvėso aušinimo skystis. Sandariai užsuktas jis padidina spaudimą ir neleidžia skysčiui užvirti. Rekomenduojama dangtelio neatidarinėti, kol jis labai karštas. Prieš apžiūrint ventiliatorių reikėtų prisiminti, kad, kai jis sukasi, sparnelių nesimato, o elektra varomi ventiliatoriai gali pradėti veikti net ir išjungus variklį, todėl prieš pradedant darbus reikia išjungti energiją.

tags: #ausinimo #skyscio #bakas