Aukščiausia pavara žiemos olimpinėse žaidynėse

2026 metų Milano ir Kortinos žiemos olimpinės žaidynės pasižymi ne tik savo mastu, bet ir įsimintinais momentais, kurių metu sportininkai pasiekia neįtikėtinų rezultatų. Šios žaidynės tapo istorinėmis dėl norvego Johannesas Hoesfloto Klaebo pasirodymo, kuris įjungė, regis, aukščiausią pavarą ir pasiekė rekordą.

Milano ir Kortinos žaidynių ypatumai

2026 metų žiemos olimpinės žaidynės labiau išskirtinės dėl savo geografijos. Dėl kaštų, italams siekiant nestatyti naujų arenų ar trasų, o panaudoti jau 90 proc. esančių žiemos sporto objektų, olimpinės varžybos vyks septyniose skirtingose vietovėse. Kai kurias jų skirs keli šimtai kilometrų, o keliaujant kalnų keliais - ir penkios valandos važiavimo. Tad ir olimpinių kaimelių yra penki.

Nors oficialus olimpinis laikrodis dar skaičiavo likusias dienas iki žaidynių atidarymo, pirmosios rungtynės prasidėjo anksčiau. Šį trečiadienį žaidynės startavo Milane kerlingo mišrių porų varžybomis. Ketvirtadienį ketveriomis rungtynėmis Milane prasidėjo moterų ledo ritulio olimpinis turnyras. Ketvirtadienį kovas atrankoje pradėjo ir vyrai snieglentininkai.

Atidarymo ceremonijos išskirtinumas

Olimpinių žaidynių atidarymo renginių bus ne vienas. „Olimpinio atidarymo ceremonija tikrai išskirtinė. Pirmą kartą tokia“, - pažymėjo Lietuvos olimpinės rinktinės vadovė A.Vanagienė. Atidarymo šventė vyks keturiose Šiaurės Italijoje miestuose: Milane, Kortinoje, Predace ir Livinjuje. Visuose vyks sportininkų paradas, o televizijos žiūrovai regės atletų ėjimą su vėliavomis iš visų keturių olimpinių vietų. Pagrindinis spektaklis, taip pat ir olimpinės ugnies įžiebimas vyks Milane ir Kortinoje.

Didysis koncertas, su 1300 pasirodymų dalyvių, o taip pat muzikos žvaigždėmis - Mariah Carey, Laura Pausini, Andrea Bocelli vyks tik Milane, garsiajame „San Siro“ stadione, talpinančiame 80 tūkst. žiūrovų. Tad kituose olimpiniuose paraduose dalyvausiantys olimpiečiai ir žiūrovai pagrindinį koncertą matys tik per ekranus.

„Taip atidarymo paraduose galės sudalyvauti visi sportininkai, kad ir kaip toli jie bebūtų. Pavyzdžiui, Anterselva nuo Milano skiria 5 valandas kelio automobiliu. Bet sportininkams sudaromos sąlygos dalyvauti parade, o koncertą jie galės stebėti per ekranus“, - sakė A.Vanagienė.

Šventės atidarymo metu tradiciškai visi šalių atstovai žengė nešini savo valstybės vėliavos. Pagerbiant išėjusį Giorgio Armani, Italijos sportininkai ant podiumo žengė kiek kitokiu būdu. Šalies vėliavomis pasipuošę modeliai išsirikiavo, o netrukus tarp jų ėjo ir italų atstovė. Šiame modelių būryje buvo galima pamatyti ir lietuvę Ievą Šeškutę, tapusią pasirodymo dalimi.

Lietuvos delegacija ir jos lūkesčiai

2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus rekordiškai gausi delegacija - 17 atstovų. Anot Lietuvos delegacijos vadovės, dauguma mūsų olimpiečių planuoja dalyvauti atidarymo šventėje.

Favoritais užimti aukščiausią vietą iš mūsų sportininkų laikomi ledo šokėjai Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius gavo ir garbingą pareigą - jiedu bus Lietuvos trispalvės vėliavnešiai per atidarymo ceremoniją.

Lietuvos rinktinė atrodys kukliau dėl išsibarstymo po keturias skirtingas vietoves. „Bet vis tiek - juk tai rekordinė žiemos olimpiečių skaičiumi rinktinė“, - iki septyniolikos atletų išsiplėtusią rinktinę priminė A.Vanagienė.

Lietuvos ledo šokėjų Sauliaus Ambrulevičiaus ir Allison Reed varžybinis pasirodymas laukia ateinantį pirmadienį. Pirmieji iš septyniolikos mūsų šalies olimpiečių prie žaidynių starto linijų pasirodys sekmadienį - tai bus biatlonininkai mišrioje estafetėje ir slidininkai Modestas Vaičiulis ir Tautvydas Strolia skeletono rungtyje (10 km klasikiniu ir 10 km laisvuoju stiliumi).

Anot A.Vanagienės, biatlono rinktinė dar dvejoja dėl dalyvavimo atidarymo ceremonijoje, nes keturi iš aštuonių rinktinės narių sekmadienį startuos mišrios estafetės varžybose. Visi keturi lygumų slidininkai dalyvaus atidarymo šventėje Predace, kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas turėtų dalyvauti atidaryme Livinjo mieste, o Milane atidarymo ceremonijoje „San Siro“ stadione tikrai žygiuos A.Reed ir S.Ambrulevičius.

Lietuvių pasirodymai ir istoriniai pasiekimai

Lietuvoje olimpinių žaidynių atidarymą penktadienį nuo 21 val. rodys oficialus žaidynių transliuotojas LRT.

Tautvydo Strolios rezultatai

Lietuvis T.Strolia didžiąją distancijos dalį šliuožė paskutinis ir spėjo įveikti 21,6 km, kol lyderių buvo aplenktas ratu. T. Strolia buvo klasifikuotas 58-oje vietoje ir galutinėje įskaitoje aplenkė 5 varžovus, kurie dar anksčiau pasitraukė iš trasos.

Strolia tik du kartus yra lenktyniavęs 50 km maratone. Abusyk - pernai kovą. Pasaulio čempionate Norvegijoje šioje distancijoje jis varžėsi laisvuoju stiliumi (63 vieta), o Pasaulio taurės etape Suomijoje - klasikiniu stiliumi (66). Vasario 8 d. antrąją savo karjerą olimpinę kelionę pradėjęs 20 km skiatlonu, kur užėmė 70 vietą, vėliau T.Strolia buvo 84-as sprinte klasikiniu stiliumi, tokią pat poziciją užfiksavo 10 km lenktynėse laisvuoju stiliumi ir kartu su Modestu Vaičuliu finišavo 21-i komandų sprinte laisvuoju stiliumi.

Prieš pirmą startą Milano ir Kortinos žaidynėse slidininkas atskleidė, jog kone iki paskutinės akimirkos nebuvo aišku, ar jis iš viso galės startuoti, nes likus porai savaičių iki olimpinių varžybų per treniruotę pasitempė koją, buvo problemų ir su Achilo sausgysle.

„Dabar jau geriau, nėra didelių problemų, netrukdė ir per treniruotę“, - teigė T.Strolia, penktadienį išbandęs 50 km varžybų trasos ratą Tezero slidinėjimo centre. „Išbandėme slides, kaip laiko. Rytojaus startui rinksiuosi dvi slidžių poras - tiek ir turiu tokioms oro sąlygoms. Su vienomis startuosiu, kitos bus atsarginės“, - paaiškino sportininkas, olimpinėse žaidynėse debiutavęs prieš ketverius metus Pekine. Prognozuojama, kad šeštadienį per lenktynes bus iki 7 laipsnių šilumos. Varžybų dalyviai - jų prie starto linijos stos 65 - trasoje suks septynis beveik 7,2 km ilgio ratus.

Iki šiol geriausiai 50 km olimpinėje distancijoje sekėsi ketverių žaidynių dalyviui Ričardui Panavui. Jis 1994 m. Lilehameryje taip pat klasikiniu stiliumi vykusiose lenktynėse užėmė 32-ąją vietą.

T.Strolia ir M.Vaičiulis sekmadienį dalyvaus Veronoje vyksiančiame žaidynių uždaryme.

Istoriniai Lietuvos žiemos olimpiečiai

Per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją nugalėtojais yra tapę tik 3 lietuviai. Tiesa, visi jie tai padarė ne su Lietuvos vėliava.

• Algimantas Šalna: 1984 m. Sarajeve (anuometė Jugoslavija) iškovojo olimpinį auksą komandinėje estafetėje 4x7,5 km (biatlonas). Nuo 1991 m. gyvena JAV ir dirbo JAV biatlono rinktinės pagrindiniu treneriu iki 2006 m.
• Vida Vencienė (Mogenytė-Vencienė): 1988 m. Kalgaryje (Kanada) tapo olimpine čempione 10 km lenktynėse klasikiniu stiliumi (slidinėjimas) ir iškovojo bronzos medalį 5 km distancijoje. Ji yra pirmoji lietuvė, tapusi olimpine čempione individualioje rungtyje. V. Vencienės olimpinis bronzos medalis eksponuojamas Lietuvos sporto muziejuje (LSM).
• Darius Kasparaitis: ledo ritulininkas, dalyvavęs ketveriose olimpinėse žaidynėse ir iškovojęs po vieną visų spalvų medalį, atstovaudamas kitai šaliai.

Nors šiemet Milane ir Kortinoje turėsime rekordiškai gausią septyniolikos sportininkų rinktinę, tačiau per visą istoriją žiemos žaidynėse dalyvavo mažiau lietuvių, negu jų vyksta į vienas vasaros žaidynes. Lig šiol lietuviai varžėsi tik penkių sporto šakų - biatlono, dailiojo čiuožimo, slidinėjimo, kalnų slidinėjimo, greitojo čiuožimo trumpuoju taku - varžybose.

Lietuva kukliai buvo atstovaujama nuo pačių pirmųjų žiemos olimpinių žaidynių. Tarpukariu jose yra dalyvavęs vienintelis Lietuvos sportininkas - Kęstutis Bulota. 1928 m. Sankt Morice (Šveicarija) jis startavo greitojo čiuožimo varžybų visose keturiose distancijose.

„Mūsų sportininkams dar reikia daug padirbėti. Tiesa, sporte labai retai, bet kartais būna ir stebuklų. Iš tų, kurie pasaulyje jau yra pirmuose dvidešimtuke, dešimtuke, netgi penketuke, kaip mūsų ledo šokių pora, galima tikėtis ir stebuklų“, - sako V. Vencienė.

Norvego Johannesas Hoesflotas Klaebo dominavimas

Į istoriją dar kartą įsirašė norvegas Johannesas Hoesflotas Klaebo. Jis finišavo per 2 val. 6 min. 44.8 sek. ir laimėjo 11-ą olimpinį auksą karjeroje. Tuo pačiu tai buvo 6-as norvego auksas Milano ir Kortinos žaidynėse. J. H. Klaebo tapo pirmu sportininku istorijoje, kuris per vienerias žiemos olimpines žaidynes laimėjo 6 aukso medalius.

Ankstesnis žiemos olimpiadų rekordas priklausė amerikiečiui Ericui Heidenui - jis 1980 m. žaidynėse greitajame čiuožime laimėjo 5 aukso medalius.

Milane ir Kortinoje J. H. Klaebo laimėjo viską, kas buvo įmanoma:

• 10 km lenktynes laisvuoju stiliumi
• 20 km skiatloną
• Sprintą
• Komandinį sprintą
• Vyrų estafetę
• 50 km lenktynes klasikiniu stiliumi

Pagal laimėtus olimpinius aukso medalius (11) J. H. Klaebo neprilygsta niekas per visą žiemos olimpiadų istoriją. Skaičiuojant ir vasaros olimpiadas, norvegą lenkia tik 23 aukso medalius iškovojęs JAV plaukikas Michaelas Phelpsas.

Lemiamas spurtas 50 km lenktynėse

J. H. Klaebo kartu su tautiečiais Martinu Loewstroemu Nyengetu ir Emiliu Iversenu nuo pat lenktynių pradžios pasiūlė labai aukštą tempą. Šis greitis per aukštas pasirodė suomiui Iivo Niskanenui ir pajėgiam norvegui Haraldui Oestbergui Amundsenui. Jie paprasčiausiai pasitraukė iš trasos ir lenktynių nebetęsė. Po kiek laiko nuo norvegų atsiliko ir pajėgiausi prancūzai bei neutralus atletas Savelijus Korosteliovas. Greitai tapo aišku, kad dėl medalių kovos tik ši norvegų trijulė.

Norvegai per visas lenktynes nusprendė nesikeisti slidžių ir kartu šliuožė iki paskutinio rato. Jame pirmasis atsiliko E. Iversenas, turėjęs tenkintis bronza (30.7 sek.). M. L. Nyengetas šalia J. H. Klaebo laikėsi iki paskutinės statesnės įkalnės. Tada J. H. Klaebo įjungė aukščiausią pavarą, o M. L. Nyengetas jam prilygti nepajėgė ir liko su sidabru (+8.9 sek.).

SOBREHUMANO KLAEBO. Seis pruebas, SEIS OROS 😳🥇🥇🥇🥇🥇🥇Nadie lo había logrado en Juegos de Invierno.

tags: #auksciausia #pavara #ziemos #olimpinese #zaidynese