Augalinis aliejus kaip automobilio kuras

Ar žinojote, kad automobiliai gali važiuoti naudodami augalinį aliejų? Ši inovatyvi ir tvari kuro alternatyva vis labiau populiarėja kaip ekologiškas pasirinkimas dyzeliniams varikliams. Jei norite sumažinti savo anglies dvideginio pėdsaką ir kuro išlaidas, važiavimas naudojant augalinį aliejų gali būti puikus sprendimas. Ieškant ekologiškų alternatyvų iškastiniam kurui, augalinis aliejus išsiskiria kaip perspektyvus pasirinkimas sąmoningiems vairuotojams.

Įvadas: Augalinis aliejus - tvari kuro alternatyva

Idėja naudoti augalinį aliejų kaip degalus dyzeliniuose varikliuose yra tokia pat sena kaip ir patys dyzeliniai varikliai. Rudolfas Dyzelis, kuris prieš šimtą metų sukūrė dyzelinį variklį, pirmiausiai kaip degalus bandė būtent augalinį aliejų. Kadaise pats Rudolfas Dyzelis ketino savo varikliui naudoti žemės riešutų aliejų. Tačiau naftos distiliacijos plėtra lėmė, kad šis sumanymas buvo pamirštas ilgiems metams. Kylant degalų kainoms, alternatyvūs degalai, tokie kaip augalinis aliejus, yra pigesnė ir labiau ekologiška alternatyva tradiciniam dyzeliniam kurui. Šiuo metu dėl ekologinių reikalavimų (taip pat vis dažniau ir ekonominiais sumetimais) didėja susidomėjimas atsinaujinančiais kuro šaltiniais, kuriems priskiriami įvairūs augalinės kilmės produktai, ypač aliejai.

Hidrintas augalinis aliejus (HVO): pažangi alternatyva

Hidrintas augalinis aliejus (angl. Hydrotreated Vegetable Oil arba HVO) iš esmės keičia transporto sektorių ir žymi reikšmingą žingsnį link tvaresnio ir ekologiškesnio kuro. HVO yra atsinaujinantis dyzelinis kuras, gaunamas hidrinant ir skaidant įvairius riebalus bei augalinius aliejus. Žaliava gali būti rapsų aliejus, panaudotas maistinis aliejus ir gyvūniniai riebalai. Grynas biodyzelinas vadinamas HVO100, o ne HVO ir dyzelino mišiniu. Jame nėra sieros, deguonies ir aromatinių angliavandenilių, todėl tai tvari ir ekologiška iškastinio dyzelino alternatyva. HVO ne tik tiesiogiai pakeičia įprastą dyzeliną šiuolaikiniuose dyzeliniuose varikliuose, bet ir gerina tvarų judumą.

HVO gamybos procesas ir savybės

HVO gamybos procesas apima riebalų ar aliejų hidrinimą, kurio metu jie papildomi vandeniliu, kad susidarytų dvigubos jungtys, po ko pašalinamas deguonis ir (arba) karboksilo grupės bei gaunami specialius kuro standartus atitinkantys parafininiai angliavandeniliai. Šis pažangus procesas leidžia pagaminti kurą, kurio cheminės savybės panašios į iškastinio dyzelino. Jo šiluminė vertė vienam kilogramui yra didesnė nei iškastinio dyzelino.

Pagrindinės HVO savybės ir privalumai:

• Aukštas cetaninis skaičius: HVO cetaninis skaičius, nuo 70 iki 90, užtikrina sklandesnį variklio užvedimą, palyginti su iškastiniu dyzelinu, kurio cetaninis skaičius paprastai yra nuo 50 iki 65.
• Be sieros ir aromatinių junginių: HVO sudėtyje nėra sieros ar aromatinių junginių, kurių gausu tradiciniame iškastiniame kure.
• Geros šaltojo užvedimo savybės: HVO yra veiksmingas ir žemoje temperatūroje, kas ypač svarbu transporto priemones eksploatuojant šaltesnio klimato zonose.
• Tinka dyzeliniams varikliams: HVO galima naudoti dyzeliniuose varikliuose be jokių pakeitimų.
• Atsinaujinamumas: Pagamintas iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip augaliniai aliejai, panaudotas maistinis aliejus ir gyvūniniai riebalai, HVO yra tvarus kuro pasirinkimas.
• Universalumas: HVO galima naudoti gryną (HVO100) arba maišyti su įprastu dyzelinu įvairiomis proporcijomis, pavyzdžiui, HVO25, HVO33 ar HVO50.
• Ilgesnis galiojimo laikas ir stabilumas sandėliuojant: Palyginti su įprastu biodyzelinu, kuris taip pat žinomas kaip FAME (riebalų rūgščių metilesteriai), HVO pasižymi geresniu stabilumu, kas padeda išvengti oksidacijos ir nuosėdų susidarymo sandėliavimo metu.
• Aplinkosauginis veiksmingumas: HVO100 dyzelinas per visą savo gyvavimo ciklą iki 90 % sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, palyginti su įprastu dyzelinu.

Prieinamumas ir žymėjimas

HVO rasite degalinėse, pažymėtą "XTL" kategorijoje, kur "X" reiškia kintamąjį pirminį energijos šaltinį, o "TL" reiškia "į skystąjį". Ši etiketė naudojama visiems sintetiniams kuro tipams, įskaitant GTL (dujų į skystį), BTL (biomasės į skystį), CTL (anglies į skystį) ir HVO. Suomijoje viskas prasidėjo 2007 metais atidarius pirmąją „Neste“ gamyklą. Nuo 2024 m. UTA HVO tinklas plečiasi visoje Europoje, kurdamas tvirtą HVO infrastruktūrą. Tinklas siūlo įvairų ekologišką ir automobilių parkų poreikius bei tvarumo tikslus atliepiantį kurą (pvz., HVO100), kurį tiekia pagrindiniai rinkos žaidėjai, kaip „Neste“, „Tamoil“, „Repsol“ ar „Circle K“.

Grynas augalinis aliejus (GAO) dyzeliniuose varikliuose

Grynas augalinis aliejus (spaustas iš rapsų, sojos, saulėgrąžų, palmių) yra neutralus CO2, be sieros ir netoksiškas. Nors aliejus turi mažiau energijos, viename litre jo yra daugiau masės, todėl energetinė aliejaus vertė sudaro apie 96 % dyzelinio kuro energinės vertės. Jei lygintume jo sąnaudas su tradiciniu dyzelinu, jos nėra didesnės, o variklio galia taip pat nesumažėja.

Reikalingi pakeitimai ir variklio pritaikymas

Panaudoto aliejaus pilti tiesiai į kuro baką negalima - jis turi būti specialiai paruoštas. Kadangi aliejaus klampumas yra daug didesnis nei dyzelino, jį reikia pakaitinti iki 70-80 °C, kol suskystės ir jo klampumas susilygins su dyzelino klampumu. Būtent dėl to tokie alternatyvūs degalai geriausiai tinka važiuojantiems ilgesnius atstumus. Aliejus turi būti be vandens ir, jei ilgai sandėliuojamas, - uždarytas. Tuomet ten nevyksta oksidacijos procesai, o aliejus negali kvėpuoti su oru. Svarbu, kad aliejus neturėtų jokių mechaninių priemaišų ir nebūtų užterštas vandeniu. Netgi naudotas augalinis kepimo aliejus gali sėkmingai tapti kuru, tačiau jį primygtinai rekomenduojama filtruoti iki 1 mikrono.

Variklio konversijos įranga

Norint naudoti aliejumi varomą transporto priemonę, pačiame variklyje nereikia daryti jokių esminių pakeitimų, tereikia sumontuoti specialią įrangą, pavyzdžiui, iš Vokietijos, kuri yra lyderė tarp dyzelinių variklių konvertavimo įrangų gamintojų. Šios įrangos elementai apima:

• papildomą kuro baką;
• aliejaus šilumokaitį;
• degalų perjungimo mechanizmą;
• elektroninį valdymo pultą.

Perdaryti galima iš esmės beveik visus mechanizmus, naudojančius dyzelinį kurą. Tokį kuro panaudojimo būdą galima pritaikyti ne tik lengvuosiuose automobiliuose, bet ir sunkvežimiuose, laivuose, elektros generatoriuose ir t.t. Lietuvoje didžiausią panaudojimo perspektyvą turi transporto įmonės, autobusų parkai, statybų ir kelių remonto darbams naudojančios techniką įmonės.

Variklio paleidimo ir išjungimo procedūra

Priežastis, kodėl tai tinka ilgesniems atstumams, paprasta: iš pradžių variklis užvedamas naudojant dyzeliną ir tik nuvažiavus keletą kilometrų bei varikliui sušilus iki reikiamos temperatūros (apie 70 °C), jis perjungiamas į augalinį aliejų. Aliejų iki reikiamos temperatūros sušildo per aliejaus šilumokaitį tekantis karštas variklio aušinimo skystis. Tuomet valdymo pulto pagalba perjungiama degalų rūšis ir automobilis važiuoja naudodamas aliejų. Likus keletui kilometrų iki kelionės pabaigos būtina perjungti į dyzelino režimą, kad atvėsusiame variklyje neliktų aliejus. Trumpos distancijos tokiems automobiliams nėra labai gerai, ypatingai žiemą, nes aliejus nesušyla, todėl jo neišpurškia pakankamai, tada jis lašeliais nusėda ant sienelių ir nusiplauna kartu su tepalu. Susidaro tokia derva, kuri nusėda variklyje.

Tinkami variklių tipai ir aliejaus rūšys

Kyla klausimas, ar tai nekenkia automobiliui? Be abejo, reikia atsižvelgti į automobilio technines savybes: ne visi kuro siurbliai gali sėkmingai veikti gaudami tokį kurą. Reikėtų pasikonsultuoti su šiuos dalykus išmanančiais specialistais. Jei vis tik automobilio kuro siurblys tinkamas šiai sistemai, tuomet, laikantis visų reikalavimų, jis tikrai nepakenks Jūsų transporto priemonei. Labiausiai savo charakteristikomis į dyzeliną panašus yra rapsų aliejus, tačiau kurui tinka beveik visos augalinio aliejaus rūšys. UAB „Biomotorai” vadovas Donatas Karanauskas patvirtina, kad dyzeliniai varikliai puikiai veikia naudojant augalinį aliejų. Jis taip pat pastebi, kad jam labiausiai patiko „Citroeno“ variklis, tačiau „Lucas“ kuro siurbliai, kuriuose yra guminės membranos, gali neatlaikyti, nes aliejaus sudėtyje esančios riebiosios rūgštys pamažu jas suėda, ypač jei nuolatos važinėjama aliejumi, nepraplaudus sistemos prieš stovėjimą. „Volkswagen“ gaminami TDI motorai mažiau toleruoja augalinį aliejų - juose kaupiasi šlakai, o per ilgą laiką tai gali sukelti problemų, pavyzdžiui, „suėsti“ tepalo siurblį.

Butanolio ir augalinio aliejaus mišinys

Grynas augalinis aliejus netinka dyzeliniams varikliams be tam tikrų pritaikymų. Paprastesnis sprendimas, siekiant išvengti konstrukcinių pakeitimų, yra augalinio aliejaus ir dyzelinio kuro mišinys (tačiau ne daugiau nei 20 % aliejaus). Naujo tipo atsinaujinančiu kuru dyzeliniams varikliams gali tapti grynojo augalinio aliejaus ir butanolio mišinys.

Mišinio savybės ir gamyba

Butanolis - tai alkoholis, tradiciškai gaminamas iš iškasenų, o pastaruoju metu jis gali būti gaunamas iš biomasės fermentacijos būdu, naudojant Chlostridium acetobutylicum bei modifikuotas E.coli bakterijas. Gryna ši medžiaga netinka varikliams, tačiau gali būti naudojama kuro mišinių gamybai. Esant sudedamųjų dalių santykiui 2:3, gaunamas dyzelinio kuro tankio skystis, kuris pagal kitus savo fizinius ir cheminius parametrus yra labai artimas dyzeliniam kurui. Šio kuro gamyba nereikalauja specializuotų įrenginių, pakanka sumaišyti abi sudedamąsias dalis.

Tyrimų rezultatai

Bandymams buvo naudojamas serijinis dyzelinis variklis Perkins AD 3.152, turintis originalius gamyklos nustatymus. Tyrimai, atlikti variklių bandymų stende, parodė, kad įprastiems dyzeliniams varikliams be jokio papildomo pritaikymo gali būti naudojamas rapsų aliejaus ir butilo alkoholio mišinys. Rapsų aliejaus ir butilo alkoholio mišinio deginimas gerokai sumažino variklio triukšmo lygį, taip pat dūmingumą bei azoto junginių, angliavandenilių ir sieros kiekius išmetamosiose dujose. Tačiau padidėjo anglies oksidų kiekis. Aliejaus ir butilo alkoholio mišinys pasižymi geresnėmis tepimo savybėmis nei dyzelinis kuras, tai teigiamai veikia įpurškimo sistemos darbą.

Iššūkiai ir perspektyvos naudojant augalinį aliejų kaip kurą

Nors hidrintas augalinis aliejus (HVO) ir grynas augalinis aliejus (GAO) teikia daug naudos aplinkai ir įrangos eksploatacijai, jų praktiniam taikymui susiduriama su tam tikrais iššūkiais, ypač su kaina ir reglamentavimu.

Kaina ir gamybos sąnaudos

HVO gamyba paprastai yra brangesnė nei iškastinio dyzelino ar net kitų biodegalų, tokių kaip FAME (riebalų rūgščių metilesteriai). Aukštesnę kainą daugiausia lemia sudėtingas gamybos procesas, įskaitant riebalų ir aliejų hidrinimą bei skaidymą, kas reikalauja didelių investicijų į gamybos įrenginius. D. Karanauskas teigia, kad anksčiau panaudotas aliejus buvo pigesnis, bet per pastarąjį pusmetį jis labai pabrango. Šiuo metu aliejaus gauti sunku, o jo naudojimas nebepopuliarėja.

Reguliavimas ir teisiniai apribojimai

Reglamentai kelia HVO griežtus patvirtinimo naudoti įvairiose rinkose reikalavimus. Kiekviena šalis ar regionas nustato specifinius reikalavimus dėl atsinaujinančių dyzelinų (kaip pvz., HVO) maišymo santykio ir naudojimo, kas reikalauja atlikti daug įvairių patikrinimų. Dėl to patekimas į rinką gali užtrukti, o sąnaudos gali padidėti, kas dar labiau apsunkina HVO ir tvaraus alternatyvaus kuro plataus įsisavinimo galimybes. Teisiniai apribojimai: Naudoti augalinį aliejų kaip kurą ne visose šalyse yra teisėta. Faktiškai, jei naudoti jį vietoje degalų pradėtų labai daug žmonių, atsirastų įstatymas, kuris visa tai sutvarkytų.

Logistikos ir prieinamumo problemos

D. Karanausko teigimu, kuro trūkumas taip pat pasijaustų: „Naudoto aliejaus Lietuvoje nebūtų pakankamai, keli vilkikai „suvalgytų“ visą esamą kiekį“. Didelė problema - panaudoto aliejaus surinkimas ir dokumentavimas. Nors tonų panaudoto aliejaus kasmet šalinama sąvartynuose, jo surinkimas tampa sudėtingu procesu, nes reikalaujama atliekų tvarkymo dokumentų, o tai nepatogu mažiems miesteliams. Lietuvoje kol kas įprastoje degalinėje šio kuro nusipirkti nepavyks, tačiau jo galima įsigyti įmonėse, superkančiose panaudotą aliejų.

Techniniai niuansai ir priežiūra

Naudojant augalinį aliejų, reikia dažniau keisti kuro filtrus ir tepalus, taip pat praplauti variklį. Po žiemos ar po trumpų miesto distancijų, kuomet variklis labai užsiteršia, gali prireikti nuimti karterį ir viską normaliai praplauti aukšto slėgio srove, o tai kainuoja iki 100 Lt. Svarbu atkreipti dėmesį, kad per naktį negalima palikti purkštukų užpildytų aliejumi, o žiemą reikia elgtis itin atsargiai - neleisti automobiliui atvėsti po to, kai jis dirbo varomas aliejumi. Reikia „praplauti“ jį su dyzelinu. Jei aliejus pateks į autonominį šildytuvą (vienatūriuose), šildytuvą teks keisti. Oksidacijos procesai vyksta, kai aliejus kvėpuoja su oru, ir jame gali atsirasti vandens, kas skatina bakterijų veisimąsi ir nemalonų kvapą.

Psichologinis faktorius ir garantijos

Naujo tipo kuro naudojimui reikia gamintojo modelio specifinių patvirtinimų. ADAC atliktas tyrimas atskleidė, kad tik nedidelis keleivinių automobilių skaičius gali naudoti šio tipo kurą. Gamintojai paprastai nesuteikia garantijos grynu biodyzelinu važinėjančių transporto priemonių varikliams. Tai dar vienas dalykas, neleidžiantis vairuotojams naudoti biodegalų - psichologinis faktorius. Daugelis vairuotojų Lietuvoje „garbina“ savo automobilius ir baiminasi, kad alternatyvus kuras jiems pakenks, nors remontas kainuoja šimtus, o degalai - tūkstančius.

Praktinės patirties pavyzdžiai

Nors Lietuvoje augalinio aliejaus naudojimas kaip kuro nėra plačiai paplitęs, pasaulyje yra įvairių sėkmingų pavyzdžių ir bandymų.

Amerikiečių kelionė

Amerikiečių šeima su keturiolikmečiu sūnumi nuvažiavo vienuolika tūkstančių mylių iš Kalifornijos į Argentiną. Vykdydami eksperimentą, jie dyzelinį kurą maišė su panaudotu saulėgrąžų, rapsų ir dar penkių rūšių aliejumi santykiu 80 ir 20. Transporto priemone jie pasirinko dvidešimt ketverių metų senumo „Volkswagen Passat“. Buvo sumontuota sudėtinga filtrų sistema, nes panaudotas aliejus būna prisodrintas druskos ir degėsių. Tai rodo, kad tinkamai paruošus ir naudojant, augalinis aliejus gali būti patikima kuro alternatyva.

Lietuvos bandymai ir įmonės

Lietuvoje bandymai degalus papildyti aliejumi taip pat ne naujiena. Šilutėje netgi atidaryta įmonė, gaminanti specialų aliejų biokurui, naudojant daug mažesnį dyzelino ir aliejaus santykį: 95 ir 5. UAB „Biomotorai“ specializuojasi automobilių su dyzeliniu varikliu perdirbimu į varomus augaliniu aliejumi. Vadovas D. Karanauskas teigia, kad yra žinoma daug perdirbimo būdų, tačiau įmonė atsirinko pačias geriausias įrangas ir sistemas.

Klaipėdos autobusų parko eksperimentas

Dar prieš dvejus metus Klaipėdoje buvo vykdomas eksperimentas, kai miesto autobusų parkai privalėjo pereiti prie biodegalų (BD), kuriuos pardavinėjo „Uoto“ degalinės. Eksperimentas buvo siejamas su ES ekologinių normų įdiegimu Lietuvoje. Tuometinė BD kaina vos keliais centais nusileido įprastam dyzelinui. Klaipėdos autobusų parkas „Pajūrio autobusai“ savo transporto priemones taip pat bandė „prijaukinti“ prie biodyzelino. Tačiau eksperimentas nepavyko. Kaip sako įmonės direktorius Leonas Šiaulys, niekas iki šiol negali pasakyti, kaip biodyzelinas veikia autobusų variklius. L. Šiaulys pritaria biodyzelino sugrįžimui tik dviem atvejais: jei būtų mažesnis gamtos taršos mokestis ir jei biodyzelinas būtų pigesnis.

Austrijos Gracės pavyzdys

Kai kuriose užsienio šalyse aliejus automobilių varikliuose jau plačiai naudojamas. Austrijos mieste Grace nuo praėjusio šimtmečio pabaigos naudotu aliejumi važinėja visi miesto autobusai. Ir ne tik. Aliejus naudojamas ir daugumoje komunalinį ūkį aptarnaujančių sunkvežimių bei miesto taksi. Aliejus surenkamas ne tik iš kavinių bei restoranų, bet ir iš namų ūkių: tam namų kiemuose bei greta viešojo maitinimo įstaigų pastatyta specialių konteinerių. Reikalingą žaliavą Gracės miesto transportininkai atsiveža ir iš kaimyninių šalių - Italijos, Slovakijos. Nors gamintojai paprastai nesuteikia garantijos grynu biodyzelinu važinėjančių transporto priemonių varikliams, austrai išsprendė ir šią problemą: su „Mercedes-Benz“ gamykla pavyko sutarti ir dėl garantijos. Austrijoje aliejumi varomiems automobiliams taikomos įvairios mokesčių lengvatos, o iniciatyvą naudoti alternatyvius degalus remia miesto politikai. Aliejus automobilių bakuose ne tik padarė šį Austrijos miestą švaresnį, bet ir išgarsino pasaulyje: pažiūrėti automobilių, važiuojančių panaudotais riebalais, atvažiuoja svečių iš viso pasaulio. Vakarų Europoje jau nieko nebestebina degalinėse parduodamas panaudotas ir specialiai tam paruoštas augalinės kilmės aliejus.

Specialistų nuomonės

Variklių specialistas, mokytojas metodininkas Alvydas Stankevičius ir Klaipėdos technikos kolegijos transporto specialistų egzaminavimo komisijos narys Rimantas Lukauskas pateikia savo įžvalgas apie biodegalų naudojimą.

Alvydas Stankevičius: takumas, nuosėdos ir variklio tepimas

Alvydas Stankevičius pažymi, kad biodyzelino takumas yra mažesnis. Tai reiškia, kad kuras sunkiau prateka pro degalų filtrus, taip apkraunamas degalų siurblių darbas ir sumažėja siurblių darbo amžius. Dar viena neigiama biokuro savybė - jis tirpina susikaupusias degalų bake ir vamzdeliuose nuosėdas. Pastarosios pakildintos gali užteršti degalų filtrus ir dyzelinės maitinimo sistemos detales. Prieš pradedant vartoti biodyzeliną, A. Stankevičius siūlo išplauti visą maitinimo sistemą ir pakeisti degalų filtrą. Tačiau kyla klausimas, kas bus tada, kai, pasibaigus biokurui, degalinės negalės jo pasiūlyti, ir vėl teks plauti maitinimo sistemą. Nepaisant to, A. Stankevičius prie visų neigiamų biokuro savybių pažymi kone pačią svarbiausią: „Remiantis įvairių šalių ir Lietuvos patirtimi, galima teigti, kad BD naudojimas automobilių dyzeliniams varikliams nekenkia“. Pagal kai kuriuos parametrus biokuras netgi lenkia dyzeliną: „BD gerina variklio stūmoklinės ir cilindrinės grupės tepimą, sumažina dūmingumą iki šešiasdešimties procentų. Kadangi biodyzeline yra didesnis kiekis deguonies negu dyzeline, BD geriau sudega. Taip pat BD tankis yra didesnis, todėl galima nuvažiuoti didesnį atstumą.“ Augalinis aliejus ne tik sumažina išlaidas kurui, bet ir dėl daug geresnių sutepimo savybių prailgina variklio „tarnavimo“ laiką. Sutepimui pagerinti į dyzeliną dedami sieros elementai, o augalinis aliejus yra natūralios kilmės lubrikantas.

Rimantas Lukauskas: tinkamumas žemės ūkyje ir priedai

Rimantas Lukauskas mano, jog toks maišytas kuras pasiteisintų žemės ūkyje. Biokuras tinkamas naudoti tai technikai, kuri nereikalauja ypatingos priežiūros (pavyzdžiui, traktoriai). Kad biodegalų naudojimas nesukeltų pašalinių reakcijų, R. Lukauskas mano, jog reikėtų naudoti vienokius ar kitokius priedus. Anot jo, Lietuvoje biokuro įsigalėjimui trukdo neišvystytas biokuro pardavimo tinklas ir tam nepritaikyti varikliai.

Ateities perspektyvos ir patarimai

D. Karanauskas teigia, kad „aukso laikai“ dėl aliejaus naudojimo praėjo, nes aliejus tapo brangesnis ir sunkiau prieinamas. Jis pabrėžia, kad rapsai yra maisto produktas, kurio kaina yra pasaulinė, todėl jo kaina parduotuvėje siekia apie 5 Lt už litrą, o tai yra artima dyzelino kainai, tačiau kaip kuras aliejus yra labiau problematiškas. Dabar žmonės, kurie ketina važiuoti tokiais degalais, tai galėtų daryti nebent dėl patriotizmo ar ekologijos.

Patarimai norintiems išbandyti

Jei kas nors nori išbandyti augalinio aliejaus kaip kuro alternatyvą, D. Karanauskas pataria pilti bet kokiam automobiliui iki 20 proc. santykiu su dyzelinu ir nieko neperdarinėti. Jei automobilis senesnis nei 2000 m., galima pilti ir iki 50 proc., o vasarą galbūt ir dar daugiau.

Išlaidų mažinimo filosofija

„Važiavimas aliejumi yra laisvė“, - sako verslininkas. Net jei galima susimokėti už degalus, atsiranda laisvė spontaniškiems sprendimams. Jis teigia, kad jo turėtos mašinos nuvažiavo daug kilometrų, o finansinė nauda ilgainiui atsipirkdavo, net jei tekdavo pirkti pigesnes mašinas ir leisti joms gesti. Be to, aliejumi varoma mašina netgi maloniau važiuoja, nes variklio garsas tylesnis, ir ji stipriau kvepia. Eilinis vairuotojas skirtumo variklio galioje nepastebės.

tags: #augalinis #aliejus #automobiliui