Troleibuso vairuotojo profesija yra ne tik kasdienis darbas, bet ir gyvenimo būdas, kupinas iššūkių, atsakomybės ir netikėtų situacijų. Nors ši profesija reikalauja didelio susikaupimo ir ilgo darbo laiko, ji taip pat suteikia galimybę nuolat bendrauti su žmonėmis ir prisidėti prie miesto viešojo transporto sistemos veikimo. Šiame straipsnyje apžvelgsime troleibusų vairuotojų darbo sąlygas, atlyginimus, kasdienius iššūkius ir asmenines istorijas, atskleidžiančias šios profesijos ypatumus.
Darbo sąlygos ir atlyginimas
Kaune dirbantis viešojo transporto vairuotojas papasakojo, kad darbe trūksta laiko pailsėti tarp reisų. Kartais tenka papildomai dirbti šeštą darbo dieną, nes kitaip nesurenkama laiko norma. Maždaug prieš metus ar dvejus padidino atlyginimus, bet prarasta labai daug poilsio. Grafikai yra apkarpyti, jei duodamos 10 minučių gale, lieka dvi-penkios minutės pailsėti. Būna tokių akimirkų, kai apsisukama ir vėl važiuojama atgal. Nors apkarpė pertraukėles, pridėjo prie pietų pertraukos laiko - anksčiau buvo apie pusę valandos, 40 minučių.
Darbo laiko apskaita ir viršvalandžiai
Darbas šešias dienas grindžiamas sumine darbo apskaita, tuomet būna viena diena laisva ir vėl dirbama. Pervargimas, pasak vairuotojo, jaučiasi, nes po visos dienos „atjojus“ tikrai nepailsima. Buvo skirtos septynios poilsio minutės, bet liko dvi minutės, ir vėl teko atsisėsti bei toliau važiuoti. Niekas to poilsio neskaičiuoja, dėl to žmonės kaip arkliai paskui ir dvesia. Vienas vairuotojas plovykloje atsitrenkė į sieną, kitas Šilainiuose nuo kelio nulėkė. Tokie incidentai atspindi skubėjimą ir nuovargį, kai vairuotojai, nespėdami, nori suspėti ir spaudžia greičio pedalą.
Savivaldybė moka už kilometrus, o vairuotojams mokama už laiką. Su viršvalandžiais „į rankas“ gaunama apie 1 100 eurų. Dėl darbo planų yra didelė „skylė“. Kartą per mėnesį, kaip darbo tarybos pirmininkas, susitinkama su vadovų komitetu ir sprendžiamos vairuotojų bei kitų darbuotojų problemos. Kolektyvinė sutartis įsigaliojo nuo sausio 1 dienos. Remiamasi Vyriausybės nutarimu, sausį planuojamos 22 darbo dienos, 9 poilsio dienos, tai yra 176 val. pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo kalendorių, taikant suminę mėnesio darbo laiko apskaitą, arba savaitinės 40 valandų, kurios yra įteisintos.
Jau vasarį pastebėta, kad vairuotojui mokamas dvigubas atlyginimas už viršvalandžius. Vairuotojai pasirašė, kad sutinka dirbti viršvalandžius ir už juos mokama taip pat dvigubai. Problema, jog yra pasirašyta viešųjų paslaugų sutartis, ir įmonės administracija turi įvykdyti viešųjų paslaugų sutartį, o dėl vairuotojų trūkumo vairuotojai priversti dirbti viršvalandžius. Kauno troleibusų parke 21 vairuotojas nesutinka dirbti viršvalandžių, autobusų parke - 16. Visi kiti sutinka dirbti viršvalandžius ir pasirašė. Vairuotojų, kurie dirba po pietų ir po to budinčiu, išlaikymas darbdaviui padidėjo 5 kartus, nes budėdami baigia darbus iš ryto, tai ši pamaina persikelia į kitą dieną.
Pertraukų reguliavimas ir darbuotojų teisės
Pasak profsąjungos pirmininko, vairuotojai, kuriems paskiriamas papildomas budėjimas, nebūtinai kaskart turi sutikti su pateiktu prašymu. Darbo kodekse nurodoma: ne vėliau kaip po penkių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo.
Kolektyvinėje sutartyje numatyta: jei darbo valandų suma sudaro nuo šešių iki devynių valandų, į darbo laiką turi būti įterpiama mažiausiai 30 minučių pertrauka. Pietų pertraukos nėra įskaitomos į darbo laiką, bet įskaitomos papildomos pertraukėlės. Vairuotojams galinėse maršrutų stotelėse skiriamos ne trumpesnės kaip šešių minučių pertraukėlės. Darbo bei poilsio laikas planuojamas laikantis Darbo kodekse bei kolektyvinėje sutartyje numatytų nuostatų, nepažeidžiant jų ir neapribojant darbuotojų teisių į jiems priklausantį darbo ir poilsio režimą.
Atlyginimo struktūra ir papildomos priemokos
Bendrovė, įvertindama galimybes bei atsižvelgdama į vairuotojų poreikius, stengiasi problemas spręsti. Sveikatingumo priemoka įdiegta siekiant skatinti darbuotojų sveikatingumą, rūpinimąsi sveikata, sveikatos būklės gerinimą. Vairuotojams taip pat mokamas procentinis priedas už vienkartinių bilietų pardavimą, priedas už „Žiogo“ programėlėje rodomų bilietų tikrinimą. Pasiruošimas darbui taip pat vairuotojams apmokamas.
Svarbu paminėti, kad vairuotojų atlyginimas labai skirtingas, kadangi jį lemia daugelis veiksnių: išdirbtų valandų skaičius, viršvalandžiai, darbas švenčių dienomis, kalendorinio mėnesio dienų skaičius, transporto priemonėje parduotų bilietų pajamos ir kt. Tam įtaką daro ir darbo laiko planavimas, kai dirbama pertraukiamu darbo grafiku, ir vairuojamo autobuso tipas (pavyzdžiui, mažos talpos autobusai ar sudvejinti autobusai). Šie veiksniai gali itin padidinti vairuotojų darbo užmokestį.
Maršrutų planavimas ir keleivių saugumas
Organizuojant maršrutų planavimą, didžiausias dėmesys teikiamas keleivių poreikių, tinkamos paslaugų kokybės užtikrinimui. Vairuotojų pertraukėlių laikas gali sutrumpėti dėl vėlavimų, sudėtingų eismo sąlygų, spūsčių miesto gatvėse, tačiau vėlavimai, kai vairuotojai praranda dalį savo poilsio laiko, yra apmokami.
Vairuotojų pritraukimas ir kvalifikacija
Siekiant pritraukti vis daugiau vairuotojų, bandoma užtikrinti ne tik tinkamą paslaugų kokybę keleiviams, bet ir geras darbo sąlygas. Bendrovė nenustoja investuoti į naujų transporto priemonių įsigijimą. 2021 m. UAB „Kauno autobusai“ įsigijo 100 naujų „MAN Lion’s City“ hibridinių autobusų. Norint užtikrinti tinkamą vairuotojų kvalifikaciją, kiekvienais metais vedami eismo saugumo ir keleivių vežimo mokymai, pirmosios pagalbos kursai. Taip pat, esant poreikiui, rengiami streso valdymo, konfliktų su keleiviais valdymo mokymai. UAB „Kauno autobusai“ solidarizuojasi su Ukraina ir stengiasi prisidėti prie karo pabėgėlių integracijos darbo rinkoje, suteikia galimybę tapti viešojo transporto vairuotojais.
Bendrovės atstovai atkreipia dėmesį, kad kitataučiams privalu mokėti lietuvių kalbą A2 lygiu. Išimtis taikoma tik ukrainiečiams, kurių šiuo metu dirba arba mokosi reikiamos kategorijos - per 30. Beje, nedažnas žino, kad turintys teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones jaunuoliai jau nuo 18 metų gali įgyti teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones ir vairuoti autobusą, tik prieš tai privalo įgyti motorinių transporto priemonių keleiviams vežti pradinę profesinę kvalifikaciją (95 kodas, 8 savaičių kursas).
Asmeninės istorijos: Inga, Mantas ir kiti
Straipsnyje pateikiamos asmeninės troleibusų vairuotojų istorijos, atskleidžiančios šios profesijos žavesį ir iššūkius.
Ingos patirtis: nuo svajonės iki realybės
Inga jau 10 metų vairuoja troleibusą. Viskas prasidėjo dar 2014 metų gruodį, kai ji išsilaikė troleibuso vairuotojos teises. 2015 metų pradžioje ji sėdo už troleibuso vairo ir jo nepaleidžia iki šiol - darbas jai patinka. Nuo mažens ją traukė didelės transporto priemonės, ypač limuzinai ir masyvūs amerikietiški vilkikai. Su laiku suprato, kad norėtų kažką panašaus vairuoti, o šis troleibuso vairuotojos darbas leido iš dalies įgyvendinti šią svajonę. Šeima Ingą palaikė, o didžiausias ramstis tapo jos vyras. Anyta taip pat palaikė Ingą, nes pati tuo metu dirbo Vilniaus viešojo transporto administracijoje ir pranešė jai apie troleibusų vairuotojų kursus. Inga džiaugėsi šeimos palaikymu, nes šis darbas tapo dideliu iššūkiu - neseniai buvo pagimdžiusi sūnų.
Darbas Vilniuje ir Kaune
Inga yra ragavusi tiek troleibusų vairuotojos Vilniuje, tiek Kaune duonos. Dviejų miestų sistemos skiriasi. Vilniuje už troleibuso vairuotojos vairo ji praleido keturis metus, o Kaune skaičiuoja jau trečiuosius. Kaune važiuojama vis skirtingais maršrutais, o Vilniuje atsisėdama į vieną maršrutą ir taip važinėjama iki pensijos. Sostinėje Inga veždavo keleivius 3, o vėliau 16 troleibuso maršrutu, tačiau kartais pasitaikydavo išimtinių atvejų, kai tekdavo vairuoti troleibusą ir kitais maršrutais. Ingai mielesnė Kauno sistema, nes toks darbas yra dinamiškesnis, nėra rutinos.
Įprasta diena troleibuso vairuotojos darbe
Troleibuso vairuotojų darbo diena atrodo kitaip nei ofise dirbančių žmonių. Inga tame mato privalumų, nes grafikas keičiasi ir ji gali turėti laisvas popietes ir vakarus. Dirba tik rytais, dėl to keltis tenka anksti, dažniausiai tarp 3-5 valandos ryto. Išskirtiniais atvejais tenka atsikelti 6 valandą ryte, bet tokių atvejų mažai. Darbą baigia apie pietus, retai kada dirba ilgiau, tad vakaras lieka jai. Spėja nueiti į kirpyklą, pas gydytoją. Jeigu keliasi anksti, tai ir miegoti eina anksti - apie 20 valandą. Darbo pabaigos laikas neretai priklauso nuo to, kada ji pradeda dirbti. Troleibuso vairuotoja nurodė, kad visai neseniai išriedėjus 5 val. ryte darbą ji baigė 14.30 val. Vis tik yra ir kitas grafikas, kurio metu darbą pradėjus 6.30 val., Inga jį baigia 13.30 val. Pas mus nėra vieno grafiko, visi skirtingi.
Kuriozinės ir malonios situacijos darbe
Inga pasidalijo į atmintį įsirėžusiomis situacijomis iš darbo. Viena situacija - kuriozinė. Ji pasakojo, kad tuo metu dar dirbo Vilniuje. Netoli buvo Žemaitės stotelė ir anksčiau visi troleibusai per šviesoforą važiuodavo tiesiai, bet vėliau sankryža buvo pertvarkyta taip, kad troleibusas gali įvažiuoti į stotelę iškart, apvažiuodamas šviesoforą, pakeisdamas važiavimo kryptį. Inga susimaišė ir nuvažiavo tiesiai, kaip visada. Tada teko sustoti, nes nebebuvo kontaktinio tinklo. Dabar juokinga, bet tada buvo gera pamoka visada sekti pokyčius. Tokiu atveju Inga skambino avarinei pagalbai. Gelbėtojai nebuvo patenkinti, ir Ingai teko gerai įsisąmoninti šią situaciją. Dėl tokių dalykų pykdavo tie, kurie tampo troleibusus tų, kurie užsižioplino.
Malonių situacijų su keleiviais taip pat pasitaiko, nors Inga bendrauja retai, nes susikaupusi stebi kelią. Vieną keleivį pamiršti sunku - tai senjoras, kuris jau žinomas tarp Kauno troleibusų vairuotojų. Kaune yra toks senukas, kuris visoms troleibusistėms visada duoda saldainių ir pasako: „be grąžos“. Tokios kelionės sukelia šypseną ir praskaidrina dieną. Tuomet maloniau dirbti ir keliauti tampa tiek Ingai ir jos kolegėms, tiek keleiviams.
Dažnos keleivių klaidos ir patarimai
Nemalonių situacijų darbe taip pat pasitaiko. Inga pasidalijo visai neseniai, dar kovo mėnesį nutikusiu įvykiu. Ji vairuodama troleibusą sustojo prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, o kai užsidegė žalia - pradėjo važiuoti. Tuomet įvyko trenksmas, pasirodė, kad močiutė su lazdele nukrito. Pasekmės - liūdnos, lūžo klubas. Visos tarnybos buvo kviestos. Filmavimas parodė, kad kol troleibusas stovėjo, močiutė dėjosi ant pečių kuprinę ir už niekur nesilaikė, dėl ko dabar - liūdnos pasekmės. Inga pataria visiems keleiviams, ypač vyresnio amžiaus, jau įlipant laikytis, nes dauguma po troleibuso saloną vaikšto kaip po parkelį, tuomet būna liūdnų pasekmių. Šis auksinis patarimas gali padėti išvengti nemalonių situacijų ir užtikrinti efektyvų vairuotojų darbą.
Manto, sūnaus, istorija: nuo vaikystės svajonės iki profesijos
Manto mama ir tėtis taip pat vairuoja troleibusą. Mama Zita - nuo 1982-ųjų metų, tėtis Algimantas - kiek trumpiau. Mantą troleibusai domino jau nuo vaikystės, gal, sako jis, nuo kokių penkerių metų. Manto mama Zita juokiasi prisiminusi, kad kaip ir sūnus, troleibusais ji žavėjosi irgi nuo vaikystės: „Nuo mažens jais važinėdavau. Būdavau dar mažytė, bet nusiperku bilietą ir važiuoju. Po vidurinės atėjau dirbi, baigiau kursus, išmokau vairuoti.“ Būtent troleibusai supažindino ir Manto tėvus, kai po tarnybos sovietų armijoje dirbti vairuotu atėjo Algimantas. Nors troleibuso vairuotojo darbas nėra labai paprastas vien dėl to, kad tenka ir labai anksti keltis, ir vėlai grįžti į namus - priklausomai nuo pamainos, tačiau, sako šeima, įpranti.
Mokymasis ir savarankiškas darbas
Mantas nuo pat vaikystės matė tėvų darbą. Zita sako, kad kai sūnus pradėjo mokytis vairuoti troleibusą, mokytis jam nelabai buvo ką - jis puikiai išmanė, kaip važiuoja troleibusas, turėjo daug žinių apie kontaktinį tinklą. Algimantas prisimena, kad sūnus labai dažnai būdavo šalia jo ir kartu važiuodavo, ypač vakare, kai mašinų nėra, lauke tamsu ir dega miesto šviesos. Mantas prisimena, kad nuo penkerių metų, jei tėvai dirbo vakarinėje pamainoje, paskambindavo tėčiui ir klausdavo, kada jis bus tam tikroje stotelėje, o brolis jį atvesdavo. Tada įlipdavo pas tėtį į troleibusą ir kartu važiuodavo. Kai troleibusai dar buvo seni - būdavo su juo kabinoje arba tiesiog sėdėdavo ant sėdynės. Jau kai mokėsi mokykloje ir jei nesisekdavo pamokoje, irgi su tėvais važiuodavo troleibusu arba eidavo ką nors, susijusio su troleibusais, pafilmuoti, pafotografuoti ir taip atsipalaiduodavo. Zita sako netikėjusi, kad sūnus pasuks jų pėdomis ir pasirinks šią profesiją, nors vaikystėje net piešdavo troleibusus. O Manto tėtis, priešingai, galvojo, kad sūnus šią profesiją pasirinks.
Kai Mantui suėjo 20 metų, jis pradėjo mokytis šios profesijos, o sukakus 21-iems - jau dirba. Nėra sudėtinga. Išsilaikė egzaminą „Regitroje“, kartu su egzaminuotoju teko troleibusu pravažiuoti 45 minutes. Prieš tai - teorija, dvidešimt pamokų važinėjant po miestą. Vėliau, kad galėtų savarankiškai važiuoti, teko stažuotis - kartu su patyrusiais vairuotojais pravažiuoti visus Kauno troleibusų maršrutus. Mantas stažavosi tiek su mama, tiek su tėčiu, tiek su kitais vairuotojais. Paklaustas, su kuo važiuoti jam buvo ramiau, svarsto, jog su tėčiu, mat jis turi daugiau kantrybės ir labiau pasitiki. Mama, kaip pasakyt, duoda daugiau patarimų. Bet tai irgi nėra blogai.
Technologijų pažanga ir darbo pokyčiai
Vairuoti šiuolaikinį troleibusą yra komfortabilu. Pasak Manto, visi jie Kaune nauji ir patogūs tiek vairuotojams, tiek keleiviams. Anksčiau taip nebuvo. Zita prisimena, kai kas nutinka su troleibuso laidais, tekdavo net ant jo stogo lipti, jei virvė užsikabindavo. Senuose troleibusuose buvo tokios specialios kopėtėlės. Dabar taip elgtis jau negalima. Arba, kai apledėjus laidams, važiuoti negalėdavo - tekdavo stovėti net po valandą. Naujuose troleibusuose yra įrengtos vaizdo kameros, jie - kur kas patogesni, žemagrindžiai, stabiliau stabdo, pagaliau - troleibusai yra švarūs. Tiesa, per ilgus darbo metus, prisimena Zita, buvo ir nuotykių. Pavyzdžiui, kai pasuki ne ten, kur reikia: „Tada keleiviai klausia: kur jūs čia važiuojat? Per tiek darbo metų tikrai visko nutiko.“ Tačiau apibendrintai, vairuoti autobusą nėra sudėtinga - būtent dėl šios priežasties šį darbą renkasi daugiau moterų: „O autobusus moterys vairuoja rečiau. Troleibuse, pavyzdžiui, nereikia rūpintis variklio skyriumi.“ Būta nuotykių ir su keleiviais, kuomet pataikydavo įlipti ne į to maršruto autobusą, ypač važiuojant nuo Kauno klinikų, kur žmonėms, ypač iš kaimo, susigaudyti tikrai sunkiau.
Pirmosios dienos ir iššūkiai
Mantas pasakoja, kad pirmąją savarankiško darbo dieną jaudulys buvo, tačiau tai - visiškai suprantama ir normalu. Pirmą kartą važiavo 14-uoju maršrutu, nuo Islandijos plento iki centro ar atgal. Gavo naują troleibusą, naujausią, koks yra Kaune. Sekėsi neblogai, suprekiavo 29 eurus. Ne visi turi korteles, todėl perka bilietus jau troleibuse. Tada buvo šeštadienis, nemažai šeimų su vaikais važiavo į centrą. Antrąją darbo dieną iš ryto snigo. Troleibusas sveria apie 12 tonų. Stabdymo kelias ilgesnis, todėl svarbu laikytis atstumo, atsargiau važiuoti ties pėsčiųjų perėjomis. Be to, antrąją darbo dieną nukrito troleibuso „ūsai“. Tačiau, sako Mantas, jam tokie dalykai streso nekelia: „Nubėgau ir sutvarkiau. Truko gal pusė minutės.“
Rytinės pamainos ir atsipalaidavimas
Troleibuso vairuotojo darbo diena, kai jis dirba rytinėje pamainoje, darbo dienomis prasideda kelios minutės po ketvirtos ryto, savaitgaliais - apie penktą. Tuo laiku, sako Mantas, tu jau turi išvažiuoti savo maršrutu, tad keltis tenka labai anksti. Džiugina ir automobilių vairuotojai, kurie elgiasi mandagiai ir iš vadinamųjų stotelių „kišenių“ leidžia išvažiuoti troleibusams. Be to, vis dažniau kauniečių, ypač savaitgaliais, automobilius keičia į viešąjį transportą. Mantas sako kartais iš kolegų sulaukiantis klausimo, kodėl pasirinko tokią profesiją ir galbūt privertė tėvai: „Bet niekada nebuvo taip, kad tėvai mane verstų. Man važiuoti troleibusu yra atsipalaidavimas, o vairuoti jį labiau pomėgis, o ne darbas. Aš ne tik vairuoju troleibusą, turiu savo kanalą „YouTube“, kur keliu įvairų su troleibusais susijusį turinį. Žinoma, filmuoti būtų galima ir daugiau, tačiau viskam reikia laiko.“
Viešojo transporto parko atnaujinimas ir darbuotojų pritraukimas
„Sėsk. Vežk. Užkariauk Kauną!“ - su tokiu šūkiu bendrovė „Kauno autobusai“ kviečia pildyti vairuotojų gretas ir tapti didžiulio kolektyvo dalimi: bendrovėje dirba per 1 tūkst. „Man patinka vairuoti didelių gabaritų transporto priemones, darbe pamaina niekada neprailgsta, nes visą laiką judi, o jeigu dar už tai gauni gerą atlyginimą, alternatyvų jau ir neieškai“, - sakė Inga, bendrovėje dirbanti kartu su vyru Vidu. Autobusų ir troleibusų keleiviai Kaune jau kelerius metus naudojasi naujausiu viešuoju transportu Lietuvoje. Jo vidutinis amžius lenkia net ES šalių vidurkį. Vairuoti šiuolaikinį autobusą ar troleibusą lengva, komfortiška. Jie manevringi, važiuoja tyliai, patogūs tiek vairuotojams, tiek keleiviams: transporto priemonės žemagrindės, su automatine pavarų dėže, jose įrengtos išorės ir vidaus vaizdo kameros-registratoriai, įmontuota apsaugos sistema, susijusi su keleivių išlaipinimu, veikia salono ir vairuotojo kabinos kondicionavimo sistema.
Tris mėnesius bendrovėje dirbantis Rimantas Kramičius atsisakė mokamų studijų Lietuvos muzikos akademijoje ir nusprendė sekti tėčio pėdomis - vairuoti autobusą. „Man patinka vairuoti, todėl ir atėjau čia dirbti. Nėra ko bijoti vairuoti autobusą, tiesiog reikia imti ir pabandyti, - sakė Rimantas. - Esu patenkintas galimybėmis pasirinkti ar pasikeisti darbo grafiką - galiu patogiai planuoti savo laisvalaikį, jo užtenka mokytis, pramogauti. Atlyginimas kaip jaunam žmogui, pradedančiam dirbti, tikrai geras, norint įmanoma užsidirbti daugiau.“ Pasak Transporto eksploatacijos direktoriaus Rimo Stankaičio, šiuo metu bendrovėje trūksta 20 autobusų ir 25 troleibusų vairuotojų, šis skaičius kinta, nes, padidėjus keleivių srautams, dažninami maršrutai, dėl to reikia daugiau vairuotojų. Vairuotojų trūkumas pamažu mažėja. „Atlyginimas vairuotojams bendrovėje keliamas sistemingai, atsižvelgiant ir į rinkos poreikius, tai vienas pagrindinių motyvacijos variklių įsidarbinant, - sakė R. Stankaitis. - Autobusų ir troleibusų vairuotojams keliamų reikalavimų sąrašas neilgas, atlyginimas didesnis nei vidutinis, suteikiamos visos socialinės garantijos ir taikomos įvairios motyvavimo sistemos. „Vairuotojų darbo sąlygos nuolat gerinamos, bendrovė daug investavo atnaujindama transporto priemonių parką, diegia naujas šiuolaikiškas technologijas. Darbuotojų kaita įmonėje nedidelė, į gausų kolektyvą nuolat įsilieja nemažai jaunų žmonių, norinčių tapti vairuotojais“, - sakė bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Grigelis. „Į keleivius žiūriu su pagarba ir geranoriškumu, išklausau juos, patariu, kaip nuvykti į reikiamą vietą, tada ir jie atsilygina tuo pačiu“, - sakė I. Mankauskienė.
tags: #atsiliepimai #apie #troleibuso #vairuotojo #darba