Planuojant ūkinę veiklą, ypač susijusią su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) ardymu, būtina numatyti jos poveikį aplinkai. Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) - tai planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymas, apibūdinimas ir įvertinimas. Jo metu nustatomas, apibūdinamas ir įvertinamas galimas tiesioginis ir netiesioginis planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai. PAV metu numatomos priemonės, kaip sumažinti ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai. Poveikio aplinkai procese dalyvauja ir savo išvadas pateikia PAV subjektai.
Teisinis reguliavimas ir privalomi reikalavimai ENTP tvarkymui
ENTP tvarkymo veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 patvirtintos „Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės“. Poveikio aplinkai procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas.
Patalpų ir teritorijos reikalavimai
- Pavojingųjų atliekų laikymo zona turi būti patalpa arba aptverta, apšviesta ir saugoma teritorija, uždengta lengvų konstrukcijų stogeliu, saugančiu nuo atmosferos kritulių ir tiesioginių saulės spindulių.
- Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymas turi būti atliekamas uždarose patalpose.
Specialiosios priemonės ir sorbentai
ENTP apdorojimo įmonėje turi būti specialiųjų priemonių ir sorbentų, jie turi būti laikomi taip, kad būtų galima laiku ir tinkamai panaudoti ištekėjus pavojingiems skysčiams, kad šie neplistų toliau.
Sanitarinės apsaugos zona
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 3 priedo 2 lentelės 7 papunkčiu (atliekų laikymo, perkrovimo ir rūšiavimo įmonės įrenginiai (statiniai)) ENTP tvarkymo veiklai nustatoma 100 m sanitarinės apsaugos zona (SAZ), kurią būtina įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.
Finansiniai įsipareigojimai ir draudimas
- Veiklos vykdytojas turi parengti įmonės Prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo formą ir ją suderinti su Aplinkos apsaugos agentūra.
- ENTP tvarkančios įmonės privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant veiklą dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčinės veikos gali būti padaryta trečiųjų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui arba aplinkai.
Darbuotojų kvalifikacija
ENTP tvarkymo įmonėje privalo dirbti bent vienas darbuotojas, išklausęs atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus pagal aplinkos ministro patvirtintas Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas ir gavęs žinias patvirtinantį pažymėjimą.
Informavimas apie veiklos pradžią
Veiklos vykdytojas, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, prieš 25 darbo dienas privalo informuoti Aplinkos apsaugos agentūrą, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos objekto patikrinimo prieš eksploatavimo pradžią tvarkos aprašu.
Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) ir atranka
Šio įstatymo 1 priede nurodytos veiklos, kurioms privalomas atlikti poveikio aplinkai vertinimas. 2-ajame įstatymo priede pateiktas ūkinių veiklų sąrašas, kurioms būtina atlikti atranką dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo.
Atrankos dėl PAV privalomumas
Jeigu planuojama vienu metu laikyti 10 ar daugiau tonų pavojingųjų atliekų (dar neišardytų ENTP, susidariusių pavojingųjų atliekų) ir planuojamas ENTP ardymo pajėgumas - 5 ar daugiau tonų per parą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, pirmiausia reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV atranka). Jei PAV atrankos metu nustatoma, kad planuojama veikla gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį, tuomet Aplinkos apsaugos agentūra priima sprendimą, kad būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą.
Poveikio aplinkai vertinimo atlikimo tvarka
Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas turi būti atlikti iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų leidimų, privalomų vykdant ūkinę veiklą, įrašytą į planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus, nurodytus šio įstatymo 1 ir 2 prieduose) išdavimo.
Planuojama ūkinė veikla negali būti skaidoma į mažesnio masto planuojamas ūkines veiklas, jeigu taip galėtų būti išvengta poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Atsakingosios institucijos funkcijos
Atsakingoji institucija nagrinėja planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą informaciją, pagal kurią nustatoma, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (atrankos informacija), poveikio aplinkai vertinimo subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo atlikimo ir priima atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo, nagrinėja, vertina ir tvirtina poveikio aplinkai vertinimo programas, nagrinėja ir vertina suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir šių pasiūlymų įvertinimą, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas, priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, informuoja visuomenę. Atsakingoji institucija, atlikdama šias funkcijas, turi teisę prireikus pasitelkti konsultantus ataskaitai ir su ja pateiktoms poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadoms, suinteresuotos visuomenės pasiūlymams ir jų įvertinimams vertinti ir išvadoms pateikti, kai šiems dokumentams nagrinėti ji neturi pakankamai ekspertinių žinių.
Poveikio aplinkai vertinimo programos rengimas
Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius turi teisę nuspręsti rengti poveikio aplinkai vertinimo programą arba pranešimą apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią. Atsakingoji institucija programą per 5 darbo dienas nuo jos gavimo dienos paskelbia visuomenei, informuoja apie ją poveikio aplinkai vertinimo subjektus ir informuoja poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją apie prievolę ją paviešinti. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja programą, įvertina joje pateiktą informaciją ir per 10 darbo dienų nuo informacijos apie ją gavimo dienos pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingajai institucijai motyvuotas išvadas dėl programos arba motyvuotus reikalavimus pataisyti ir (ar) papildyti programą. Atsakingoji institucija išnagrinėja programą, įvertina joje pateiktą informaciją ir per 10 darbo dienų nuo poveikio aplinkai vertinimo proceso pradžios pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui motyvuotus reikalavimus pataisyti ir (ar) papildyti programą arba informuoja, kad jų neturi. Jeigu atsakingoji institucija ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo subjektai pateikia reikalavimus pataisyti ir (ar) papildyti programą ir (ar) suinteresuota visuomenė pateikia pasiūlymus dėl programos, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pataiso ir (ar) papildo programą ir teikia ją su parengtu suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimu atsakingajai institucijai ir reikalavimus pataisyti ir (ar) papildyti programą pateikusiems poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai per 5 darbo dienas nuo pataisytos ir (ar) papildytos programos gavimo dienos ją išnagrinėja, įvertina joje pateiktą informaciją ir pateikia išvadas dėl programos.
Pranešimas apie PAV pradžią
Pranešimą apie PAV pradžią rengia planuojamos ūkinės veiklos organizatorius arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas. Jis pateikiamas atsakingajai institucijai ne vėliau kaip likus 15 darbo dienų iki visuomenės informavimo apie ataskaitą ir paskelbimo apie viešą svarstymą. Atsakingoji institucija per 3 darbo dienas nuo pranešimo apie PAV pradžią gavimo dienos paskelbia gautą informaciją, informuoja apie ją poveikio aplinkai vertinimo subjektus ir informuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorių arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją apie prievolę paviešinti pranešimą apie PAV pradžią.
Tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas
Atliekant tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimą, vadovaujamasi Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 m. konvencija. Per atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo paaiškėjus, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje planuojamos ūkinės veiklos poveikis galėtų būti reikšmingas kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės, ne Europos Sąjungos valstybės narės, prisijungusios prie Konvencijos (poveikį aplinkai patirianti valstybė), aplinkai, atsakingoji institucija per 10 darbo dienų nuo atrankos informacijos gavimo dienos kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą aplinkos apsaugos instituciją, koordinuojančią tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą (koordinuojančioji institucija), prašydama pateikti išvadą, ar planuojamai ūkinei veiklai taikytinos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Koordinuojančioji institucija per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos pateikia išvadą atsakingajai institucijai, ar reikia taikyti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Atsakingoji institucija, priimdama atrankos išvadą, atsižvelgia į koordinuojančiosios institucijos išvadą.
PAV ataskaitos rengimas ir viešinimas
Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas ataskaitą rengia vadovaudamasis atsakingosios institucijos patvirtinta programa arba, jeigu teiktas pranešimas apie PAV pradžią, atsižvelgdamas į gautus pasiūlymus. Atsakingoji institucija ir poveikio aplinkai vertinimo subjektai, nagrinėdami ataskaitą, negali reikalauti išplėsti patvirtintoje programoje nustatytos ataskaitos apimties ir (ar) nagrinėti šioje programoje nenumatytų klausimų. Rengiant ataskaitą planuojamai ūkinei veiklai, kuriai atliekamos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros, privaloma atsižvelgti ir į patvirtinus programą gautus motyvuotus poveikį aplinkai patiriančios valstybės pateiktus pasiūlymus ir (ar) pastabas.
Parengęs ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas organizuoja viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita - informuoja visuomenę apie galimybę su ja susipažinti ir organizuoja viešą svarstymą. Informacija apie ataskaitą ir viešą svarstymą paskelbiama likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki jo. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas įvertina gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, jeigu reikia, pagal juos patikslina ataskaitą ir pateikia ją atsakingajai institucijai ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams, į ataskaitą įtraukęs suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir šių pasiūlymų įvertinimą.
Atsakingoji institucija per 3 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos paskelbia visuomenei pranešimą apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ataskaitą, įvertina suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir per 20 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui išvadas.
Rengiant poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo, būtina pateikti išsamius duomenis apie planuojamą veiklą, jos galimą poveikį aplinkai ir gyventojams. Nuo pateiktos informacijos kokybės ir išsamumo priklauso atsakingų institucijų priimami sprendimai ir jų trukmė.
tags: #atrankos #isvada #automobiliu #ardymo