Šioje straipsnio dalyje nagrinėsime, kas yra laidavimas, kokios yra jo taikymo sąlygos ir kaip jis susijęs su vairuotojo teisių grąžinimu, ypač po pažeidimų, susijusių su vairavimu neblaiviam.
Laidavimas kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas
Kas yra laidavimas?
Laidavimas - tai toks atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, kurį teismas taiko turėdamas pagrįstą pagrindą manyti, kad pasitikėjimo vertas asmuo, kuriam yra perduodamas kaltininkas, šiam darys teigiamą įtaką ir kaltininkas ateityje daugiau nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Jeigu pažeidimą padariusiam asmeniui taikomas laidavimo institutas, baudžiamoji byla nutraukiama ir asmuo neįgyja teistumo, išvengia bausmės. Laidavimas - tai baudžiamajame kodekse numatytas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės būdas.
Kokiems nusikaltimams taikomas laidavimas?
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Tais atvejais, kai asmuo padaro sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą negali būti atleistas. Tai reiškia, kad laidavimas negalimas tik padarius nusikaltimą, už kurį numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas tyčia.
Sąlygos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir egzistuoti visos numatytos sąlygos:
- Jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.
- Visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
- Bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.
- Yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas. Laidavimas bus taikomas tik tada, jei asmuo padarė nusikaltimą pirmą kartą, gailisi, pripažįsta savo kaltę, įsipareigoja atlyginti ar pašalinti padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Net ir egzistuojant visoms sąlygoms, kurių pagrindu galima taikyti laidavimo institutą kaltininko atžvilgiu, visgi teismui yra paliekama diskrecijos teisė vertinti kiekvieną faktinę situaciją individualiai ir spręsti, ar konkrečiu atveju laidavimo, kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taikymas yra tinkamas ir ar tokiu atveju bus pasiekti bausmei keliami tikslai. Todėl labai svarbu tinkamai paruošti dokumentus ir proceso dalyvius, kas turi didelės įtakos sėkmingam rezultatui. Jei teistumas yra išnykęs, tokiu atveju laidavimas yra galimas.
Laidavimo prašymo tvarka
Prašymas atleisti įtariamąjį/kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti paduodamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylai pasiekus teismą. Norint, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų taikytas laidavimo institutas, reikia teikti prašymą laiduotojo vardu, kad pažeidėjas būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
- Ikiteisminio tyrimo metu: sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą priima prokuroras ir vėliau tokį sprendimą turi patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjas.
- Teisminio nagrinėjimo stadijoje: sprendimą dėl laidavimo priima bylą nagrinėjantis teismas.
Informuoti kaltininką apie jo turimas teises nėra ikiteisminio tyrimo teisėjo pareiga, juolab, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas atstovauja ne nusikaltimą padariusį asmenį, o visuomenės saugumą.
Laidavimo skundimas ir pasekmės
Jeigu nei prokuroras, nei pirmos instancijos teismas neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sprendimą galima skųsti aukštesnei instancijai. Asmuo, kuris nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įgyja teistumą. Teismas negali bloginti asmens padėties, jeigu skundą paduoda tik tas asmuo. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
Kas gali būti laiduotojas?
Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laidavimo taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Vertinant laiduotojo patikimumą, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Laidavimo atveju teismas atleidžia asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai pateikiamas laiduotojo prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Praktikoje laiduotoju paprastai būna kaltininko tėvai, sutuoktinis, tačiau laiduotoju gali būti ir kaltininko vaikai ar net šeimos ir giminystės ryšiais nesusiję asmenys (draugas, kolega, kaimynas ir pan.). Bet kuriuo atveju, teismas turi įsitikinti, kad laiduotojas yra glaudžiai susijęs su kaltininku ir gali šiam daryti teigiamą įtaką. Be to, laiduotojo asmenybė turi teismui kelti pasitikėjimą. Praktikoje šis pasitikėjimas įgyjamas visų pirma vertinant kandidato į laiduotojus teistumo duomenis, net administracinių nusižengimų baustumo duomenis, labai dažnai reikalaujama, kad laiduotojas pateiktų charakteristiką iš darbovietės. Ne visais atvejais, bet dažnai laiduotojas būna apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar tiesiogiai teismo. BK 40 str. nuostatos nedraudžia skirti laiduotoju administracine tvarka bausto asmens. Jeigu prokurorui ar teismui netiks toks asmuo, kurį kaltininkas pasirinko būti laiduotoju, pakeisti į kitą asmenį negalima, todėl labai svarbu itin kruopščiai pasiruošti visam procesui nuo pat pradžių.
Ar laiduotojas gali atsisakyti laidavimo?
Taip, laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Laiduotojui per laidavimo laikotarpį nėra numatyta jokių konkrečių pareigų. Laiduotojui gresia tik netekti sumokėto užstato, jei laiduojamasis per laidavimo laikotarpį padaro naują nusikalstamą veiką ir buvo paskirtas laidavimas su užstatu.
Laidavimas su užstatu ir jo grąžinimas
Laidavimas gali būti skiriamas su užstatu arba be užstato. Atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, nustatomas užstato dydis arba sprendžiama dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Tais atvejais, kai yra taikomas užstatas ir, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos, pasibaigus laidavimo terminui užstatas yra grąžinamas laiduotojui, kitu atveju - pereina valstybei. Užstato dydis nustatomas atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, praktikoje jo dydis dažiausiai būna keli šimtai eurų.
Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Laidavimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Norint susigrąžinti užstatą, reikia teikti prašymą teismui dėl užstato grąžinimo pasibaigus laidavimo terminui.
Poveikio priemonės taikant laidavimą
Jeigu asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bus svarstoma dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo asmens atžvilgiu (uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, automobilio konfiskavimas). Gali būti skiriamos kelios baudžiamojo poveikio priemonės. Teismui, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei tuo pačiu neskyrus bausmės (baudos, arešto ar laisvės atėmimo), nereiškia, kad ir uždraudimas naudotis teise vairuoti nebus taikytas.
Teistumas ir jo pasekmės
Kas yra teistumas?
Baudžiamajame kodekse nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teistumas - tai teisinė asmens padėties ypatybė, kurią sukelia teismo paskirtos bausmės atlikimas. Ši teisinė pasekmė yra būdinga tik baudžiamajai atsakomybei. Teistumas - juridinis faktas, sukeliantis tam tikrus neigiamus teisinius padarinius asmeniui, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ir jis yra įsiteisėjęs. Už tas veikas, už kurias negresia laisvės atėmimas, teistumo nėra. Teistumas nėra vien tik baudžiamosios teisės sąvoka. Tai biografijos faktas visam gyvenimui, formaliai ir neformaliai darantis teistą žmogų antrarūšiu visuomenės nariu, kuriam tai nebus atleista ir užmiršta niekada.
Ar teistumas lieka visam gyvenimui?
Teisiškai, suėjus įstatyme nustatytiems terminams, teistumas išnyksta. Teistumas išnyksta savaime ir nereikia kreiptis į teismą ar kitas institucijas su tikslu jį panaikinti. Asmuo, kuriam teistumas yra išnykęs, padaręs naują nusikaltimą, baudžiamąja teisine prasme bus vertinamas kaip asmuo pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Išnykus teistumui ar jį panaikinus, žmogus laikomas neteistu, tačiau visuomenė tai dažnai pamiršta. Aplinkinių priklijuota nusikaltėlio etiketė „galioja“ ilgesnį terminą, o kartais net visą gyvenimą. Teistumas visuomenės akyse - tarsi žymė visam gyvenimui.
Vairuotojo teisių atėmimas ir grąžinimas
Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviam
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam Administracinių nusižengimų kodeksui (ANK), vairavimas, kai kraujyje nustatoma daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, priskiriamas prie baudžiamųjų veikų. Tai reiškia, kad asmeniui, vairuojančiam transporto priemonę būnant neblaiviam, gresia ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Šie pakeitimai pakeitė ankstesnę tvarką, galiojusią iki 2016 m. gruodžio 31 d., kuomet už vairavimą išgėrus buvo taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK).
Pakeitimai įsigaliojus naujajam ANK
Esminis pokytis įvyko nuo 2017 m. sausio 1 d.: jei sustabdžius neblaivų vairuotoją alkotesteriu nustatoma daugiau nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija, asmuo privalomai pristatomas į medicinos įstaigą kraujo tyrimui atlikti. Jei kraujo tyrimas patvirtina daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnio 7 dalį, vairavimas kelių transporto priemonės, kai kraujyje yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, prilyginamas nesunkiam nusikaltimui. Remiantis to paties kodekso 11 straipsnio 3 dalimi, nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Už nesunkų nusikaltimą (BK 47 str. 3 d.) gali būti skiriama bauda iki 500 MGL (iki 19 000 eurų). Kaip viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, Baudžiamasis kodeksas numato ir turto - automobilio konfiskavimą (BK 67 str. 2 d. 7 p.). Taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų.
Ankstesnė tvarka ir jos skirtumai
Iki 2016 m. gruodžio 13 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) laikais, padarius administracinį teisės pažeidimą, už kurį būdavo skiriamas teisės vairuoti atėmimas, asmeniui išduodamas laikinas vairuotojo pažymėjimas, leidžiantis vairuoti automobilį iki bylos išnagrinėjimo. Dabar, įtarus administracinį nusižengimą, už kurį gali būti skiriamas specialiosios teisės atėmimas, o asmuo yra neblaivus, vengė pasitikrinti dėl neblaivumo, vartojo alkoholį po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, iš jo paimamas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas ir negrąžinamas tol, kol byloje įsiteisėja galutinis sprendimas (ANK 620 str. 3 d.). Vairuotojo pažymėjimas iš neblaivių (apsvaigusių) vairuotojų paimamas nusižengimo vietoje.
Jeigu asmuo vairavo neblaivus ir jo neblaivumas buvo daugiau nei 1,5 promilės iki ANK įsigaliojimo (iki 2017 m. sausio 1 d.), tačiau byla nagrinėjama po šios datos, skiriama administracinė nuobauda pagal ATPK 126 str. 4 d. Tokiu atveju vairuotojui taikoma bauda nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinis areštas nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.
Vengimo pasitikrinti neblaivumą pasekmės
Nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 eurų ir privalomai skiriamą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 4 metų. Jei į administracinio nusižengimo protokolą gali būti įrašomas administracinis nurodymas, asmuo gali "išsisukti" su 500 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Šiuo metu egzistuoja "spraga", leidžianti išvengti baudžiamosios atsakomybės vengiant pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą.
Kaip susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą po teisės praradimo?
Pagal Lietuvos Respublikos Saugos automobilių keliais įstatymo 24 straipsnį, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl vairavimo neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teisė vairuoti grąžinama tik pasibaigus atėmimo laikui, atlikus medicininę ir švietėjišką atestaciją, baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas baigti vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą netaikomas, jeigu asmeniui nepaskirta administracinio poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Jei asmeniui teisė vairuoti buvo atimta du kartus už vairavimą neblaiviam ar apsvaigusiam, teisė vairuoti grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Vairuotojo pažymėjimo grąžinimas po teisės praradimo dėl vairavimo apsvaigus
- Sveikatos patikrinimas: privaloma iš naujo pasitikrinti sveikatą ir gauti medicininę pažymą, kuri turi būti išduota po pažeidimo datos.
- Papildomi mokymai: reikia išklausyti privalomą mokymų programą apie alkoholio ir narkotikų žalą (A1 arba ilgesnę A3 programą, jei norima anksčiau susigrąžinti teisę su alkobloku). Jei teisės atimtos už vairavimą neblaiviam, privaloma lankyti A1 mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą. Jei teisė vairuoti atimta dėl vairavimo esant sunkiai neblaiviam (≥ 1,51 promilės) ir norima ją susigrąžinti anksčiau su sąlyga vairuoti tik su alkobloku, būtina lankyti A3 mokymus.
- Egzaminai: Jei teisė atimta metams ar ilgiau, būtina iš naujo išlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus „Regitroje“.
- Galimybė anksčiau atgauti teisę su alkobloku: Jei sutinkate vairuoti tik su automobiliu, kuriame įrengtas alkoblokas, galite prašyti sumažinti atėmimo laiką ir gauti pažymėjimą su kodu „69“. Tai apima alkobloko įrengimą savo automobilyje savo lėšomis, įsipareigojimo ir dokumentų pateikimą pareigūnui ar teismui.
Vairuotojo pažymėjimo grąžinimas po teisės praradimo už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus
- Papildomi mokymai: privaloma išklausyti papildomus vairuotojų mokymus, kuriuos organizuoja vairavimo mokyklos.
- Sveikatos pažyma: reikalinga galiojanti vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma.
- Egzaminai: Jei teisė atimta metams ar ilgiau, būtina iš naujo išlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus „Regitroje“.
- Teisės grąžinimas: Po atėmimo laikotarpio pabaigos, pateikus reikiamus dokumentus, teisė vairuoti bus grąžinta.
Reikalingi dokumentai atgaunant vairuotojo pažymėjimą
Po bausmės laikotarpio pabaigos, norint atgauti vairuotojo pažymėjimą, turėsite pateikti šiuos dokumentus AB „Regitros“ padaliniui:
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pvz., pasą ar asmens tapatybės kortelę).
- Sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (gali reikėti iš naujo pasitikrinti sveikatą, ypač jei teisė atimta dėl vairavimo neblaiviam).
- Pirmos pagalbos sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą. Pirmos pagalbos (sveikatos žinių atestavimo) pažymėjimas neprofesionalams (AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijų vairuotojams) galioja neribotai, todėl naujo nereikia. Tuo tarpu C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų vairuotojams sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas galioja 3 metus, todėl jeigu jis pasibaigęs - reikės iš naujo išklausyti pirmosios pagalbos kursą.
- Papildomų vairuotojų mokymo kursų baigimo pažymėjimą (jei buvo paskirti papildomi mokymai). Papildomus vairuotojų mokymus praradus teises dėl girtumo ar apsvaigus organizuoja mokymo įstaigos. Praradus dėl kitų KET pažeidimų organizuoja daug vairavimo mokyklų.
- Išlaikytų teorinio ir praktinio vairavimo egzamino pažymėjimus (jei teisė atimta metams ar ilgiau).
Kada reikia perlaikyti vairavimo egzaminus „Regitroje“?
- Jei teisė vairuoti buvo atimta trumpiau nei 1 metams - egzaminų perlaikyti nereikia.
- Jei teisė atimta 1 metams ar ilgiau - būtina iš naujo išlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus.
Egzaminams „Regitroje“ galima pasiruošti savarankiškai, tačiau norint išlaikyti egzaminus rekomenduojama pasikartoti Kelių eismo taisykles, spręsti KET testus ir keletą valandų vairuoti su vairavimo instruktoriumi.
tags: #atpk #vairuotojo #teisiu #grazinimas #laidavimas