Ryte prieinate prie savo automobilio ir matote apgadintą šoną, įlenktas dureles ar subraižytą bamperį, o aplink - nei kaltininko, nei kokios nors žinutės. Tokios situacijos vis dažnesnės, ypač didžiųjų miestų daugiabučių kiemuose ir prekybos centrų aikštelėse. Draudimo bendrovių statistika rodo, kad atvejų, kai automobilis apgadinamas savininkui nedalyvaujant, kasmet daugėja.
Apgadintas automobilis ir nežinomas kaltininkas: ką daryti?
BTA transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius pabrėžia, kad pagrindinė problema - žmonių sutrikimas. „Radę apgadintą automobilį jie nežino, nuo ko pradėti: ar skambinti policijai, ar pirmiausia kreiptis į draudimą, ar viską palikti likimo valiai.“
Pastebėjus žalą svarbiausia - nepanikuoti ir iškart imtis dokumentavimo. Jei žala jūsų automobiliui padaryta, o kaltininkas nežinomas, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į policiją. Jeigu turite KASKO draudimą, būtina perskaityti sutartį arba pasitikrinti draudiko taisykles - kai kuriais atvejais numatyta pareiga apie tokį įvykį nedelsiant pranešti policijai.
Praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai kaltę pripažinęs vairuotojas, apgadinęs kitą automobilį, palieka raštelį su savo kontaktais ant priekinio stiklo. Tačiau „jei apgadinote svetimą turtą ir nežinote savininko, saugiausia išeitis - ne raštelis, o pranešimas policijai. Būna atvejų, kai liudininkai mato, jog kaltininkas palieka lapelį, tačiau vėliau paaiškėja, kad jis tuščias arba su neteisingu telefono numeriu.“
Kuo anksčiau pranešite apie įvykį ir pateiksite aiškiai surinktus duomenis, tuo sklandžiau vyks žalos administravimas.
Ką daryti po autoįvykio? | Autoįvykių ekspertų patarimai
Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė
Lietuvos kelių eismo taisyklės numato aiškias pareigas eismo įvykyje dalyvavusiems asmenims. Jeigu asmuo be svarbios priežasties palieka įvykio vietą, jam gali būti taikoma administracinė atsakomybė ir teisės vairuoti atėmimas. Jei pasišalinama tuomet, kai žmogus sužalotas ar žuvęs, gresia ir baudžiamoji atsakomybė.
Ar durelių įbrėžimas yra eismo įvykis?
Nors durelių įbrėžimas ar įlenkimas stovėjimo aikštelėje dažnai nėra laikomas eismo įvykiu (nesant transporto priemonių judėjimui), šio klausimo problematiškumas akivaizdus, mat su įvairiaspalvėmis kitų automobilių paliktomis žymėmis ant savo automobilio kėbulo, tikėtina, susidūrę esate ir patys.
Europos Teisingumo Teismo (ETT) išaiškinimas
Didelis ažiotažas dėl šio klausimo kilo 2018-aisiais, kai dėl Latvijoje nutikusio įvykio Europos Teisingumo Teismas (ETT) išaiškino, jog eismo įvykiu galima laikyti ir tokį atvejį, kai jame dalyvauja dvi stovinčios transporto priemonės. Europos žmogaus teisių fondo teisininkė Monika Guliakaitė tuomet pažymėjo, jog dabartinis Lietuvos teisinis reguliavimas nesutampa su ESTT išaiškinimu minėtoje byloje.
ADB Compensa Vienna Insurance Group paaiškina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, jog Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 3 dalyje jis įvardijamas kaip draudžiamasis eismo įvykis - eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka.
LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad eismo įvykis - įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Atsižvelgiant į tai, kad žalos bylos administravimo metu buvo nustatyta, kad įvykio metu automobilis stovėjo, įvykis nelaikytinas eismo įvykiu SEAKĮ 2 straipsnio 12 dalies prasme. Atitinkamai, remiantis TPVCAPDĮ, SEAKĮ nuostatomis bei išaiškinimais teismų praktikoje, esant situacijai, kai automobilis apgadinamas transporto priemonėms stovint vietoje, šiuo metu draudikai atsisako išmokėti draudimo išmoką pagal transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomąjį draudimą, nes žala atsirado ne eismo įvykio metu. Vis dėlto, vadovaujantis ESTT išaiškinimu byloje, tokia išmoka asmeniui priklauso.
Reikalas sudėtingas: vėjas išplėšė dureles
Automobilių stovėjimo aikštelėje, automobiliams stovint, esant smarkiam vėjui iš rankų buvo išplėštos daromos automobilio A durelės, kurios trenkėsi į automobilį B. Kadangi automobilio B vairuotojo nesimatė, automobilio A savininkas iškvietė policiją, policija surado automobilio B savininką, abiejų automobilių savininkai užpildė Eismo įvykio deklaraciją. Policija buvo informuota, jog svetimas turtas pažeistas automobiliams stovint ir neįspėjo, jog tai nėra eismo įvykis.
Praėjus kiek laiko, abiems automobiliams stovint ir padarius žalą svetimam turtui, paaiškėjo, kad tai nėra eismo įvykis ir automobilio A civilinės atsakomybės draudimas nedengia žalos, padarytos automobiliui B. Automobilis B draustas KASKO draudimu, jo vairuotojui patirtus nuostolius atlygins draudimas. Tikėtina, kad automobilio B KASKO draudėjas iš automobilio A savininko regreso tvarka reikalaus nuostolių atlyginimo. Tokiais atvejais reikalavimas atlyginti žalą regreso tvarka vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu numatytais pagrindais privalo būti pagrįstas.
Žalos dydis ir draudimo išmokos
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vien per 2019 metus stovėjimo aikštelėse apgadintų automobilių skaičius siekė 400 atvejų, o bendra atlyginta žala - per 100 tūkst. eurų. Tai reiškia, jog vidutiniškai kiekvienas atvejis įmonei atsiėjo apie 250 eurų.
Remonto kainos
Menko įbrėžimo remonto kaina gali siekti ir 300 eurų. Viename Vilniuje veikiančio autoserviso pateiktame kainoraštyje nurodoma, jog vienų durelių spalvinio koregavimo darbai automobilio savininkui kainuos 120 eurų (be PVM). Tuo metu jei durelės dar ir įlenktos, šių atnaujinimas piniginę paplonins dar 20-100 eurų, priklausomai nuo deformacijos lygio.
Paslaugų įkainius komentavo ir draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė: „Nors kalbame apie smulkius pažeidimus, remonto išlaidos neretai atsieina brangiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, kadangi, pavyzdžiui, norint sutvarkyti įlenkimą tenka tiesinti ir dažyti visą automobilio detalę, o kartais ją keisti nauja. Vidutinė „If“ draudimo išmoka tokiais atvejais siekia 380 eurų.“
Marek Ernest Goliančikas, draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas, teigia, kad nuostoliai prasideda nuo 50 eurų, tačiau yra buvę atvejų, kai teko užfiksuoti ir tūkstantines žalas.
KASKO draudimo privalumai
Puiku, jei automobilio šeimininkas apsidraudęs KASKO draudimu - tuomet šiam sukti galvos ieškant kaltininkų ar meistrų nereikės.
Ką daryti, jei susitarti nepavyksta?
„Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovo Giedriaus Petriko teigimu, jei pakliūvate į panašią situaciją, rekomendacija konkreti - kvieskite policiją. Atsidūrus kitoje barikadų pusėje, bendrovės atstovo pasiūlymas toks pat, mat neretai kaltininkas, nepranešdamas apie įvykį, rizikuoja būti apkaltintas pasišalinimu iš įvykio vietos, kuris gresia 2-3 metus automobiliu keliauti šturmano pozicijoje.
„Tokios situacijos, kai prie automobilio atėjęs asmuo randa lapelį su kaltininko kontaktais dažniausiai baigiasi pildoma deklaracija ir žalos atlyginimu, bet ką daryti nukentėjusiajam, jei kaltininkas neatsiliepia, nesutinka su padarytų sugadinimų apimtimis ir pan.? Tokiu atveju, teks kviesti policiją ir santykius aiškintis teisiniu keliu“, - pasakojo pašnekovas.
G. Petrikui antrina ir „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė, pabrėždama, jog jei manote, kad išsiaiškinti nepavyks, derėtų kviesti policiją arba pasitelkti stovėjimo aikštelėse veikiančias vaizdo kameras. Jei vairuotojai susipildo eismo įvykio deklaraciją, tokie įvykiai yra draudžiamieji ir žala nukentėjusiam yra atlyginama pagal kaltininko privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą. Tuo atveju, jeigu kaltininkas pasišalina, rasti jį ir išsireikalauti nuostolių atlyginimo, yra beveik neįmanoma. Retais atvejais būna kviečiami Kelių policijos pareigūnai, kurie pareikalauja iš stovėjimo aikštelės apsaugos darbuotojų vaizdo įrašų ir tuomet kaltininkas surandamas. „Geriausias būdas tokiu atveju saugoti savo turtą - KASKO draudimas“, - pabrėžė M. E. Goliančikas.
Draudimo įtaką kitų metų įmokoms
Paklausta, ar tokio tipo įvykiai turi įtakos kitų metų automobilių draudimui, V. Katilienė tikino: „Jei kaltininkas nėra nustatytas ir nukentėjusiajam išmokėta KASKO draudimo išmoka, tai turi reikšmės jo drausmingumo istorijai. Tuo metu nustačius kaltininką, nukentėjusiajam žalą atlygina kaltininko draudikas pagal privalomojo vairuotojo draudimo sutartį ir tai neturi įtakos jo drausmingumo istorijai bei kitų metų įmokai.“
Detalesnę informaciją pateikė G. Petrikas, atskleidęs, jog tolimesnė draudimo istorija po aikštelėje patirto įvykio vertinama remiantis trimis kriterijais: vairuotojo drausmingumu, automobilio parametrų vertinimu ir rinkos tendencijomis. Štai paskutinysis remiasi į vis brangesnes automobiliuose montuojamas detales, tad tikėtina, jog jei buvote patekę į įvykį, kitąmet pastaroji nelaimė atsilieps ir draudžiantis.
„Dauguma naujesnių automobilių galiniuose bamperiuose jau turi vaizdo kamerą, taigi „bakstelėjus“ į tokį automobilį reikia remontuoti ne tik pastarąjį, bet ir keisti jame įmontuotą įrangą. Taip pat reikia nepamiršti besikeičiančio teisinio reglamentavimo, kuriuo stipriai padidinti draudikų atsakomybės limitai už asmens neturtinę žalą, o tai taip pat turi įtakos galutinei draudimo kainai“, - dėstė G. Petrikas.
Lietuvoje stinga pagarbos svetimam turtui
Vairavimo mokyklos „Autologija“ direktorius Kastytis Povilaitis įsitikinęs, jog mes galėtume mokytis iš Vokietijos, kurioje yra griežtai reglamentuoti įstatymai. „Teko lankyti kolegas Vokietijoje. Viena iš pirmųjų pamokų, kurią vokiečiai akcentavo - jokiu būdu negalima paliesti kito automobilio atidarant dureles, mat žalos atveju, remiantis įstatymu, šalyje numatyta 100 eurų bauda. Todėl dažnas vokietis, atidarinėdamas dureles, įsitikina, ar jomis netrinktelės šalia stovinčios transporto priemonės“, - sakė K. Povilaitis.
Ne ką mažiau svarbus ir turto saugojimo kultūros aspektas. Vairavimo eksperto teigimu, gaila, tačiau Lietuvoje nėra susiformavusi pagarba svetimam turtui. Netyčinių nubraižymų išvengti nepadeda ir prekybos centruose ar centrinėse miesto gatvėse esančios pernelyg siauros parkavimosi vietos. Būtent todėl neretai prabangių automobilių vairuotojai nevengia statyti šių per dvi parkavimosi vietas.
„Naujo automobilio įsigijimas - rizikingas sprendimas. Vienas kitas įbrėžimas tikėtinas, o kaltininko dažniausiai atsekti nepavyksta. Belieka numoti ranka ir judėti toliau“, - ironizavo K. Povilaitis.
Aikštelės - tarp nuostolingiausių
Marek Ernest Goliančikas priminė, kad Estijoje buvo daromas tyrimas ir nagrinėjami eismo įvykiai pagal geografinę žymą. Šitaip buvo nustatytos avaringiausios sankryžos, o taip pat ir apskaičiuota, kad kai kurios prekybos centrų aikštelės draudikams per kelerius metus atlyginant žalas kainavo net 600 tūkst. eurų. „Deja, Lietuvoje mes tokių skaičių nerenkame, bet kad tokių nuostolingų aikštelių Lietuvoje mes turime ne vieną - faktas“, - tikino pašnekovas.
Pasak M. E. Goliančiko, automobilių stovėjimo aikštelėse įvyksta daug smulkių eismo įvykių. Ir dažniausiai jų gausą lemia ne tik vairuotojų įgūdžiai, bet ir tai, ar stovėjimo aikštelė patogiai įrengta, ar yra infrastruktūros žymėjimai, kelių atitvarai ir panašiai. „Dažnai namų kiemuose išvis nėra žymėjimų, nurodančių kurioje vietoje galima pastatyti automobilį, o tarpai tarp pastatytų automobilių neretai būna tokie siauri, kad keleivis ar vairuotojas net neturi galimybės įlipti ar išlipti“, - kalbėjo M. E. Goliančikas, pabrėžęs, kad nestinga įvykių, kai vairuotojas ar keleivis, atidarydamas automobilio dureles, apgadina šalia stovinčią transporto priemonę. Specialistas skaičiuoja, kad eismo įvykiai stovėjimo aikštelėse sudaro iki 10 proc. visų eismo įvykių, o trečdalis jų susiję su būtent sėdimu į automobilį arba lipimu iš jo.