Ikiteisminis tyrimas yra pirmasis baudžiamojo proceso etapas, kurio tikslas - surinkti įrodymus, būtiniems teisminiam nagrinėjimui pradėti. Nuo baudžiamojo persekiojimo institucijų valios pradėti ar nepradėti ikiteisminį tyrimą tiesiogiai priklauso galimybė asmeniui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, patekti į teismą ir įgyvendinti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą.
Šiame straipsnyje aptarsime ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarką Lietuvoje, prokuroro vaidmenį ir skundų teikimo galimybes, ypač atsižvelgiant į eismo įvykius.
Teisinis ikiteisminio tyrimo reguliavimas ir pradžios privalomumas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 straipsnis skelbia, kad „Lietuvos valstybę kuria Tauta“, o 5 straipsnio 3 dalis - „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“ Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, kuriuo remiantis kiekvienas gali ginti savo teises.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 1 straipsnio 1 dalis nurodo, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
LR BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai
Ikiteisminis tyrimas pradedamas šiais atvejais (pagal LR BPK 166 straipsnį):
- Gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką.
- Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.
Pagal LR BPK 168 straipsnio 1 dalį, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (kai baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas).
Lietuvoje vyraujanti baudžiamojo proceso teisės doktrina pabrėžia legalumo (baudžiamojo persekiojimo privalomumo) principą, kuris reiškia, kad Lietuvos ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai privalo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kiekvienos paaiškėjusios nusikalstamos veikos ir ją ištirti. Apibendrinant, Lietuvoje ikiteisminis tyrimas privalo būti pradėtas visais atvejais, kai paaiškėja, kad in concreto galėjo būti padaryta nusikalstama veika.
Ikiteisminio tyrimo eiga ir prokuroro vaidmuo
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį prižiūri prokuroras, tačiau daugiausia tyrimo veiksmų atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Paprastai būtent su ikiteisminio tyrimo pareigūnais daugiausiai tenka bendrauti nukentėjusiesiems. Daugelyje bylų ikiteisminiai tyrimai atliekami policijos pareigūnų. Tačiau įstatymai nurodo, kad ikiteisminis tyrimas gali būti atliekamas ir kitų institucijų, tokių kaip Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir kai kurios kitos.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nusprendžia, ar ikiteisminis tyrimas bus pradėtas (tačiau negali atsisakyti pradėti ikiteisminio tyrimo, toks sprendimas gali būti priimtas tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba prokuroro). Jis ar ji taip pat dažniausiai vykdo visus veiksmus ikiteisminiame tyrime: apklausia nukentėjusiuosius, liudytojus ir įtariamuosius, ima įvairių medžiagų pavyzdžius (kraujo, seilių, rūbų ir t.t.) teismo ekspertizei, rengia akistatas ir t.t.
Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Generalinis prokuroras ir jo komanda, taip pat Lietuvos Respublikos prokuratūra, kaip konstitucinė institucija, yra ar bent jau turi būti didžiausiu, lemiančiu procesinės galios centru.
Prokuroro teisinis statusas ir veikla
Ikiteisminio tyrimo pabaiga
Ikiteisminio tyrimo pabaigoje paskutinis žodis atitenka prokurorui - tik jis arba ji gali priimti sprendimą ar nutraukti tyrimą, ar pateikti įtariamajam kaltinimus ir perduoti bylos medžiagą teismui. Čia ir baigiasi ikiteisminio pareigūno funkcijos.
Ikiteisminis tyrimas po eismo įvykio
Eismo įvykis jau savaime yra nemaloni patirtis, ypač jei esate niekuo dėtas ir nekaltas. Tačiau kartais draudimo išmokos tenka laukti kelias savaites, kelis mėnesius, o retsykiais ir daugiau nei pusę metų, ir tik dėl to, kad policijoje įstrigo eismo įvykio tyrimas.
Policijos atstovas Ramūnas Matonis pabrėžia, kad avarijos „tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpesnį laiką, tačiau, priklausomai nuo jų sudėtingumo, ekspertizių laukimo, užtrunka ir po kelis mėnesius.“
Situacija tampa sudėtingesnė, jei dėl eismo įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminiai tyrimai pradedami dėl sunkesnių pažeidimų, kai:
- Avariją sukelia neblaivus asmuo.
- Avarijos metu nukenčia žmonės (sunkiai sužalojami ar žūsta).
Tokiais atvejais atliekamos įvairios ekspertizės, todėl tyrimas užtrunka. Kiekvieną ikiteisminį tyrimą koordinuoja ir kontroliuoja prokuroras, jis duoda užduotis tyrėjui, nustato terminus ir atsako už visą tyrimą ir jo eigą. Jei tyrimas ilgai užtrunka dėl objektyvių priežasčių, tyrėjas turėtų apie tai informuoti suinteresuotus asmenis.
Praktinės problemos ir „pažymos neatliekant tyrimo“ atvejai
Vis dėlto, greta gana aiškaus įstatyminio reguliavimo, Generalinis prokuroras yra sukūręs „papildomą“ teisinį instrumentą - „Rekomendacijas dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“. Jose nurodyta, kad nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas, pranešdamas apie daiktų ar dokumentų praradimą arba turto sunaikinimą ar sugadinimą, gali „pageidauti gauti pažymą dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą“. Šį „pageidavimą“ jis gali išreikšti užpildydamas prašymo išduoti pažymą neatliekant tyrimo formą. Kai ikiteisminio tyrimo įstaiga gauna tokį prašymą, ikiteisminio tyrimo ji nepradeda ir tyrimo neatlieka.
Šis aspektas (gal kiek šaržuojant, tačiau nepaneigiant reikalo esmės) netgi leidžia teigti, jog nusikalstamumo lygis Lietuvoje apskritai yra „toks, kokio tam tikru momentu prisireikia“ baudžiamajai valdžiai: jei reikia, kad nusikalstamumas tam tikram laikui būtų sumažėjęs, nes tai esą rodo Lietuvos Respublikos prokuratūros ir kitų baudžiamojo persekiojimo institucijų darbo veiksmingumą, tai galima gana lengvai pasiekti atsisakymais pradėti ikiteisminį tyrimą ar tiesiog ikiteisminio tyrimo nepradėjimais. Kita vertus, jei reikia sukelti didesnę grėsmę ir pakurstyti bendruomenės baimę, parodyti išaugusį baudžiamojo persekiojimo institucijų darbo krūvį ir svarbą, ir tuo, pavyzdžiui, pateisinti didesnį prievartos naudojimą ar finansavimo padidinimą, į pagalbą galima pasitelkti ikiteisminio tyrimo pradėjimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) jurisprudencijoje LR BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyto nukentėjusiojo skundo samprata yra interpretuojama itin plačiai: apima iš esmės bet kokį nukentėjusio asmens valios persekioti pareiškimą - tiek suformuluotą rašytiniame dokumente, tiek išreikštą žodžiu ir t.t. Tad visais atvejais, kai sprendžiamas ikiteisminio tyrimo pradėjimo / nepradėjimo klausimas, turi būti vadovaujamasi plačia nukentėjusiojo skundo ir visiškos nukentėjusiojo laisvės ir autonomijos samprata.
Skundų teikimo tvarka dėl ikiteisminio tyrimo
Jei priimtas sprendimas netenkina, ar tyrimas stringa, yra galimybė jį apskųsti.
Dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo ar nutraukimo
Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Šio nutarimo apskundimo tvarka yra tokia:
- Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui.
- Prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.
- Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas taip pat gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.
- Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas LR BPK X dalyje nustatyta tvarka (apygardos teismui).
Skundai gali būti paduodami per 7 dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėjant skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį turi būti kviečiamas prokuroras, įtariamasis, įtariamojo gynėjas, skundą padavęs asmuo ir jo atstovas. Apie prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą sprendimą dėl skundo pranešama skundą padavusiam asmeniui.
Dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo
Jei sunkiai sekasi bendrauti su bylos tyrėju, R. Matonis pataria kreiptis į tyrėjo skyriaus viršininką, o jei ir tai nepadės - rašyti skundą atitinkamos institucijos vadovui ar kreiptis į Policijos departamentą.
Dėl administracinių nusižengimų bylose priimtų nutarimų
Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai). Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją.
Institucijai turi būti pateikta tiek skundo kopijų (nuorašų), kad po vieną būtų galima įteikti kitiems proceso dalyviams ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusiai institucijai, išskyrus atvejus, kai procesiniai dokumentai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis.
tags: #ar #visada #po #avarijos #pradedamas #ikiteisminis