Automobilių padangų priežiūra ir ilgaamžiškumas

Automobilių padangos yra būtinos kiekvienam automobiliui ir yra vienintelis automobilio kontaktas su kelio danga. Jų būklė tiesiogiai lemia tiek vairavimo komfortą, tiek saugumą. Deja, neretai padangos sukelia nemažai nesklandumų bei rūpesčių, todėl jomis reikia rūpintis. Tinkama padangų priežiūra yra esminė transporto priemonių priežiūros dalis, kuri dažnai būna nepakankamai vertinama, tačiau ji labai veikia ne tik transporto priemonės našumą ir efektyvumą, bet ir keleivių saugumą.

Padangų amžius ir nusidėvėjimas

Padangos sensta net ir tada, kada nėra naudojamos, pavyzdžiui, paliktos garaže ar esant parduotuvėje. Naujos padangos kartais gali būti pagamintos prieš 1-2 metus, o parduotuvėje parduodamos padangos neretai būna sulaukusios gerokai daugiau nei kelis mėnesius. Kuo šviežesnė guma, tuo geresnės padangos savybės. Jei padangai daugiau nei 10 metų, tuomet ji tikrai turėtų būti kuo greičiau pakeista, nes tokia padanga kelia pavojų. Gamintojų laboratorijose atlikti tyrimai, pavyzdžiui, Korėjoje lygintos 3 metų laikymo ir naujos padangos, bei Vokietijoje matuotas riedėjimo pasipriešinimas, rodo, kad net jei padanga nebuvo naudojama, laikui bėgant guma natūraliai sensta.

Padangų tarnavimo laikas skiriasi nuo padangos kokybės. Itin pigios padangos gali tarnauti vos kelis metus, tuo tarpu brangiausios padangos gali tarnauti net daugiau nei 10 metų. Taip pat, jei padanga buvo taisyta daugiau nei tris kartus, ją reikia keisti. Lengvųjų automobilių padangas galima taisyti iki trijų kartų. Jei prakiūra ketvirtą kartą, reikia pirkti naujas. Svarbus ir pažeidimų išsidėstymas: jei padangą padalysime į tris lygias dalis (apibrėžtas kampais, kurių spindulys 120°), kiekvienas pažeidimas turi būti atskiroje dalyje.

Daugelis vairuotojų atidžiai stebi protektoriaus gylį, tačiau retas kuris susimąsto, kad net ir nedaug dėvėta, bet sena padanga gali būti pavojinga. Senesnės nei 10 metų padangos, nors ir gali atrodyti gražiai ir turėti gilų protektorių, kelia padangos konstrukcijos pažeidimo riziką. Padangos amžius rašomas ant šono, keturženklio kodo forma. Pirmieji du skaitmenys - metų savaitė, o du paskutiniai - metai. Pavyzdžiui, kodas 3511 reiškia, kad padanga buvo pagaminta 2011 metų 35 savaitę.

Protektoriaus gylis ir nusidėvėjimas

Vienas pagrindinių rodiklių, pagal kurį sprendžiama apie padangos tinkamumą - protektoriaus gylis. Protektorius ant padangų yra svarbus norint išlaikyti sukibimą ir kontrolę ant kelio. Naujų padangų protektorius yra maždaug 9 mm gylio. Važinėjant protektorius pamažu nyksta. Kuo jis žemesnis, tuo ilgesnis automobilio stabdymo kelias, nes plyšinės įpjovos nebegali tinkamai atlikti savo funkcijos. Mažo gylio protektoriaus mažesnė ir griovelių talpa, dėl to sumažėja vandens ir tirpstančio sniego masės pašalinimas, o tai gresia slydimu. Vasarą minimalus leistinas gylis yra 1,6 mm, tačiau saugumo sumetimais padangas rekomenduojama keisti anksčiau - kai gylis siekia 2,5-3 mm. Dėvėta padanga praranda gebėjimą greitai pašalinti vandenį, todėl padidėja akvaplanavimo rizika. Žiemą reikalavimai dar griežtesni - minimalus protektoriaus gylis turi būti bent 3 mm, o realiai saugiau važiuoti, jei jis siekia 4 mm ir daugiau. Padangų gamintojai žiemines padangas rekomenduoja keisti tada, kai protektoriaus gylis yra mažesnis nei 4 mm.

Daugelyje padangų yra įmontuoti nusidėvėjimo indikatoriai - maži iškilimai grioveliuose. Net jei protektoriaus gylis dar pakankamas, padangos gali būti netinkamos naudoti dėl įvairių fizinių pažeidimų.

• Nevienodas nusidėvėjimas: gali rodyti įvairias problemas, tokias kaip netinkamas padangų pripūtimas, netinkamas ratų suvedimas arba problemos su pakaba. Netolygiai nusidėvėjusios padangos protektorius yra susiaurėjęs (labiau nusidėvėjęs iš vienos pusės), dantytas (atrodo kaip pjūklas) arba labiau nusidėvėjęs padangos centre. Tai pastebėjus, reikia ne tik įsigyti naujas padangas, bet ir ieškoti tokio netolygaus nusidėvėjimo priežasties bei ją pašalinti.
• Įtrūkimai arba pūslės šoninėje padangos dalyje: atsiranda dėl gumos senėjimo arba netinkamo laikymo, šilumos poveikio ar net nuo smūgio į duobę ar šaligatvio bortą. Tai aiškus ženklas, kad padangos yra susidėvėjusios.
• Gumbeliai ar iškilimai: jei ant padangos šono atsiranda burbulas, tai ženklas, kad pažeistas karkasas.
• Pjūviai ar plyšiai: įpjovus protektorių ar šoną, padanga gali prarasti sandarumą. Tokiu atveju patikrinimą atliks servisas, kur teikiamos važiuoklės patikros ir padangų diagnostikos paslaugos.

Padangų nusidėvėjimo prognozavimas

Padangų nusidėvėjimą galima numatyti. Naujos padangos įprastai tarnauja iki 5 metų. Jei vairuotojas per metus įveikia daugmaž tiek pat kilometrų (pvz., 15 000-20 000 km), jis gali išmatuoti protektoriaus gylį po kiekvieno žiemos sezono. Tada galima apskaičiuoti, kiek vidutiniškai padangų protektoriaus gylis sumažėja kiekvieną sezoną (pvz., 1,0-1,2 mm). Taip bus aišku, kada protektorius pasieks ribinę vertę. Kas 58 000 km rekomenduojama permontuoti padangas.

Padangų slėgis

Tinkamas padangų slėgis užtikrina ne tik automobilio stabilumą, ekonomiškumą, bet ir tolygų dėvėjimąsi. Kiekvienas vairuotojas turėtų žinoti, kad tinkamas slėgis svarbus ne tik dėl saugumo. Tik tinkamai pripūsta padanga į kelią remiasi didžiausiu paviršiumi ir užtikrina maksimalų sukibimą. Netinkamą slėgį išduoti gali ne tik subliūškusi, bet ir netolygiai nudilusi padanga. Automobilio stabilumas kelyje priklauso tik nuo tų keturių nedidelių plotų - padangų.

Kodėl kinta padangų slėgis?

Padangų slėgiui įtakos turi temperatūra, pavyzdžiui, orui šylant, jis kils, o šąlant - kris. Kadangi per padangos eksploatavimo sezoną aplinkos temperatūra gali svyruoti keliasdešimt laipsnių (pvz.: +10 spalio pabaigoje, -20 sausį, +15 kovą), tai dar viena priežastis, kodėl padangų slėgį reiktų tikrinti nuolatos. Šios savybės reiktų nepamiršti tolimose kelionėse, kai kelionės metu staigiai pakinta aplinkos temperatūra (vykstama iš žemyninės į jūrinę klimato zoną, kylame į kalnus ir pan.). Slėgis gali kristi dėl susidėvėjusių ir montavimo metu nepakeistų ventilių, į protektorių įlindusios vinies ar kitų pažeidimų. Smulkios deguonies detalės prasiskverbia pro mikroskopinius tarpus ir padangos slėgis gali natūraliai sumažėti per ilgą laikotarpį. Būtent todėl rekomenduotina jį tikrinti reguliariai, net jei neatrodo, kad padanga tuščia. Taip pat gana dažna padangų slėgio sumažėjimo priežastis yra nesandarus vožtuvas (ventilis).

Net nedidelis slėgio padangose pokytis gali įtakoti greitesnį ir netolygų nusidėvėjimą. Jei padangos slėgis žemas, ilgiau važiuojant ji ima kaisti, negrįžtamai pažeidžiama padangos konstrukcija ir padanga sugadinama ar net gali sprogti. Vidinio slėgio sumažėjimas 10 proc. trumpina padangos tarnavimo laiką 10-15 proc. Jei slėgis padidintas, padangos dėvisi maždaug 5 proc. Jei dažnai turite pripūsti savo padangas, gali būti, kad yra lėtas nutekėjimas, kuris gali rodyti padangų pažeidimus.

Kaip patikrinti ir palaikyti tinkamą slėgį?

Gamintojo rekomenduojamą padangų slėgį dažniausiai galima rasti ant vairuotojo durelių slenksčio priklijuotame lipduke, kartais jis būna ant vidinės degalų bako dangtelio pusės. Jeigu automobilis keliolikos metų senumo ir lipdukai nusitrynę, tokią informaciją galima rasti internete. Rekomenduotinas padangų slėgis yra nurodomas vartotojo instrukcijoje arba informacinėje lentelėje.

Slėgį padangose reikėtų tikrinti reguliariai - bent porą kartų per mėnesį. Tai užtikrins padangų ilgaamžiškumą ir jų pačių saugumą. Tikrinant padangų slėgį reikia įsitikinti, kad automobilis stovi ant lygaus paviršiaus, nėra perkrautas ar pakrautas netolygiai. Taip pat svarbu įvertinti pačių padangų temperatūrą. Slėgis tikrinamas, kai padangos yra atvėsusios, t.y. padangos temperatūra nesiskiria nuo aplinkos. Jei planuojate ilgai ir greitai važiuoti, padidinkite vidinį slėgį padangose 10 proc. Nebūtina slėgio padangose tikrinti kasdien, kaip gali būti rašoma kai kuriose instrukcijose. Jei nėra aiškių požymių, kad padangos leidžia orą, slėgį užtenka tikrinti kartą per du mėnesius.

Tinkamo slėgio svarbą įrodo Europos Sąjungos reikalavimai. Padangų slėgio stebėjimo sistema (angl. Tyre Pressure Monitoring System, TPMS) yra vienas pirmųjų saugumo elementų, tapusių privalomu visuose naujuose ES parduodamuose automobiliuose. Standartinėje kiekvieno nuo 2014-ųjų lapkričio pagaminto modelio įrangoje jau yra ši sistema. Dėl TPMS sistemos pastaraisiais metais pagamintų automobilių vairuotojai į degalinę gali užsukti tik papildyti baką ir nusipirkti kavos. Tačiau senesnių automobilių savininkai, kuriuose jos nėra, slėgį turėtų stebėti reguliariai.

Jeigu pastebite, kad slėgis vienoje padangoje sumažėjęs perpus, o kitose likęs toks pat, vertėtų iškart apsilankyti servise. Esant įtarimams, kad padanga gali būti pažeista, būtina kreiptis į autoservisą nustatyti, ar saugu toliau eksploatuoti šią padangą ir ar įmanoma pažeidimą sutaisyti.

Padangų pasirinkimas ir tipai

Šiandien rinktis tikrai yra iš ko: naujos ar naudotos, kamerinės ar bekamerės, radialinės ar diagonalinės padangos. Pagal konstrukciją padangos skirstomos į kamerines ir bekameres.

• Kamerinės padangos traukiasi į istoriją ir naudojamos nebent seniems, į antikvarinių statusą pretenduojantiems automobiliams. Be to, montuojant kamerines padangas susiduriama su papildomais sunkumais, jos lengviau praduriamos.
• Bekamerės padangos saugesnės, nes vidinis hermetizuojantis sluoksnis apsupa padangą pradūrusį daiktą, taip sulėtindamas oro išėjimą iš padangos. Bekamerės pranašesnės už kamerines, tačiau naudojant šias padangas reikia saugoti ratlankius, nevertėtų žavėtis žemo profilio padangomis.

Diagonalinė padanga nuo radialinės skiriasi karkaso konstrukcija, kordo kryptimi ir dar kai kuriomis techninėmis smulkmenomis. Radialinės padangos, lyginant su diagonalinėmis, turi keletą privalumų. Jos lėčiau dėvisi, mažiau priešinasi siūbavimui, tvirčiau laiko automobilį tiesiame kelyje, greičiau reaguoja į vairo pasukimą, tampresnės, gali pakelti didesnį svorį. Radialinės turi didžiulį greičio rezervą, tačiau jos sunkesnės, turi didesnę sukimosi inerciją, tai jaučiama greitėjant ar stabdant. Dėl minėtų privalumų šiandien beveik visi lengvieji automobiliai „apmauti“ radialinėmis padangomis. Žinotina, kad radialinės padangos turi plonesnes šonines sieneles, kurios gali būti pažeistos net stipriau atsitrenkus į šaligatvį. Diagonalinės padangos pagal savo techninių ir ekonominių charakteristikų visumą gerokai nusileidžia radialinėms padangoms, todėl naudojamos retai.

Ant vienos ašies būtinai turi būti montuojamos vieno tipo, vieno modelio padangos. Ant skirtingų ašių galima montuoti skirtingų tipų padangas, bet tai nepageidautina. Jei taip atsitiko, radialinės padangos turi būti užpakalyje, diagonalinės - priekyje.

Padangų žymėjimas

Pagrindiniai užrašai ant padangos išsiskiria stambiu reljefiniu šifru ir suteikia vartotojui informaciją apie: padangų gamintojo pavadinimą, padangos modelį, dydį, tipą, greičio ir leidžiamo svorio indeksą. Tarkim: „Mischelen“ 175/70 R13 80S STEEL RADIAL TUBELESS rodo, kad padangą gamino „Mischelen“, padangos profilio plotis - 175 mm, aukščio ir pločio santykis - 70 proc., padanga radialinė, 13 colių, leidžiamo svorio indeksas 80, maksimalus leidžiamas svoris 450 kg, S - leidžiamo greičio indeksas, šiuo atveju - 180 km/val., STEEL - padanga su metalo kordu, TUBLESS - bekamerė.

Eiliniam vartotojui taip pat gali būti įdomūs ir informaciniai užrašai:

• Pagaminimo data: keturženklio kodo forma (pirmieji du skaitmenys - metų savaitė, o du paskutiniai - metai).
• OTK antspaudas (NVS šalims).
• Balansavimo žymės: taškas arba apskritimas, nupiešti šviesiais dažais lengviausioje padangos vietoje.
• Sukimosi krypties strėlytė: padidinto pravažumo padangos šone nurodo privalomą sukimosi kryptį.
• Žieminių padangų indeksas: „M +S“ (MUD AND SNOW) reiškia purvą ir sniegą.
• Sustiprintos padangos: žymimos užrašu RAINFORCED.
• DOT ženkliukas: rodo, kad padangos atitinka JAV saugaus eismo reikalavimų standartus.
• E ženkliukas: atitinka Europos saugaus eismo standartus.

Greičio indeksai žymimi raidėmis:

Jie rašomi iškart po leidžiamo svorio indekso. Jei tokio indekso nėra, leidžiamas greitis neviršija 150 km/val. Leidžiamo svorio indeksai rašomi skaičiais.

Sezoninės padangos

Itin svarbu yra, jog padangos būtų naudojamos pagal tinkantį sezoną. Įstatymai nedraudžia žieminių padangų naudoti vasaros metu, tačiau akivaizdu, jog priėmus šį sprendimą padangas teks keisti gerokai greičiau. Nevažinėkite per daug greitai, ypač prastesniais keliais. Atsargiai įveikite kliūtis kelyje (pvz., bėgius), nes čia lengva pradurti padangą.

Protektoriaus piešinio tipai

Kiekviena padanga turi specialų protektoriaus raštą, kuriame galima išskirti iškyšas (blokelius), briaunas, einančias per visą padangos perimetrą, išilginius ir skersinius griovelius bei plyšines įpjovas (miniatiūrinius plyšelius kiekviename protektoriaus blokelyje). Kiekvienas protektoriaus elementas atlieka tam tikrą funkciją.

1. Vasarinis piešinys: protektorius turi daugybę sudėtinių elementų, kurie sukuria išilginius griovelius. Mikropiešinio nėra. Tokios padangos skirtos asfaltuotiems sausiems ar šlapiems keliams, ne itin tinka kaimo keliams, ypač po lietaus, visiškai netinka žiemos keliams.
2. Universalus protektoriaus piešinys (visų sezonų): grioveliai tarp sudėtinių elementų pakankamai platūs ir skersai, ir išilgai. Protektorius turi ir mikropiešinį. Universalus piešinys užtikrina gerą sukibimą su minkštu gruntu. Visų sezonų padangos geriau už vasarines žiemos keliuose. Deja, ant asfalto tokios padangos dėvisi 10-15 proc. greičiau.
3. Žieminės padangos: protektoriaus piešinį sudaro plačiais grioveliais atskirti blokai. Grioveliams tenka 25-40 proc. protektoriaus pločio. Žieminės padangos turi platų protektoriaus formų ir tipų pasirinkimą: nuo palyginti lygių universalios paskirties iki grubių, užtikrinančių gilesnį sukibimą su gruntu, apsnigtiems keliams su ledu.

Žieminės padangos ir saugumas

Žieminės padangos gali būti su dygliais, tik ne į visas Europos šalis įleis mašinas su dygliuotomis padangomis. Padangų lameliavimo (į padangas įmontuojamos plonos metalo plokštelės - lamelės) technologija garantuoja aukštą saugumą eksploatuojant automobilį bet kokiomis gamtinėmis sąlygomis, esant bet kokiai kelio dangos būklei. Tokios padangos užtikrina ramų važiavimą žiemą, gali konkuruoti su vasarinėmis judant sausu paviršiumi. Geras sukibimas pasiekiamas dėl plonų metalinių plokštelių, kurios aštriais kraštais įsikerta į slidų kelią. Dėl specialios gumos sudėties padangos net ir šaltu oru išsaugo elastingumą.

Greitų automobilių savininkai taip pat dažniau renkasi ne visų sezonų, o žiemines padangas. Plačios brangių automobilių padangos blogai sukimba su apledėjusia kelio danga. Drėgną žiemą, net esant pliusinei temperatūrai, greiti automobiliai su plačiomis padangomis rizikuoja dažniau patirti šoninį slydimą. Jų stabdymo kelias gerokai pailgėja net sausame kelyje, jei temperatūra minusinė. Įvertinę tai, gamintojai pradėjo gaminti atitinkamo pločio žiemines padangas, tinkančias 190-210 km/val. greitį pasiekiantiems automobiliams.

Žiemą vairuotojui gresia daugybė pavojų. Vienas didžiausių - slydimo rizika važiuojant, pajudant ar stabdant. Daugelis šiuolaikinių automobilių turi ABS - stabdžių antiblokavimo sistemą. Net ir geriausių žieminių padangų komplektas eksploatacijos metu susidėvi. Susidėvėjimo greitį lemia vairavimo stilius (agresyvus vairavimas labai pagreitina padangų susidėvėjimą), techninė automobilio būklė ir padangų laikymo būdas. Kiekvienas vairuotojas turėtų mokėti atskirti, ar žieminės padangos vis dar yra tinkamos montuoti ir naudoti kitą sezoną. Jei labai nenorite pirkti žieminių padangų, vertėtų pagalvoti apie tai, kad automobilį žiemai reikėtų palikti garaže. Ir ne tik dėl to, kad taisyklės draudžia naudoti vasarines padangas žiemą. Pirmiausia - dėl savo ir aplinkinių saugumo.

Padangų priežiūra ir eksploatacija

Pasirūpinti tinkamai padangomis yra itin svarbu, nes tai lemia jų tarnavimo laiką. Padangos - vienintelis automobilio kontaktas su kelio danga, todėl jų būklė tiesiogiai lemia tiek vairavimo komfortą, tiek saugumą. Net ir brangiausias automobilis su moderniausiomis saugos sistemomis negalės užtikrinti tinkamo valdymo, jei padangos bus nusidėvėjusios ar pažeistos.

Reguliari priežiūra

Padangoms skirti dėmesio reikėtų dažniau nei dukart per metus. Automobilio padangas prižiūrėti reikia nuolat tikrinant protektoriaus gylį, oro slėgį ir taip toliau.

• Oro slėgis: tikrinkite bent kartą per mėnesį ir prieš ilgesnes keliones. Palaikykite reikiamą slėgį ir būtinai naudokitės manometru.
• Protektoriaus gylis: patikrinkite matuokliu arba naudokite 1 € monetą.
• Nusidėvėjimo tolygumas: perbraukite ranka per protektorių.
• Amžius: raskite DOT kodą ant šono. Jei abejojate, ar jūsų komplektas dar saugus, geriausia kreiptis į servisą, kuriame atliekamas profesionalus padangų montavimas.
• Pažeidimų tikrinimas: reguliariai tikrinkite pažeidimus, tokius kaip įtrūkimai ar gumbeliai.
• Ratų balansavimas: jei važiuojant atsiranda vibracija ar triukšmas, gali būti reikalingas ratų balansavimas. Per didelė vibracija gali rodyti susidėvėjusias ar nesubalansuotas padangas.
• Padangų rotacija: rekomenduojama kas 8-10 tūkst. km.
• Ratų suvedimas ir išvirtimas: ne rečiau kaip kartą per metus tikrinkite ratų suvedimą ir išvirtimą.

Taip pat svarbu rūpintis padangų švara ir saugoti nuo UV spindulių bei chemijos poveikio. Draudimo bendrovės visada tikrina padangų būklę po eismo įvykių. Jei nustatoma, kad avarija įvyko dėl netinkamų padangų, draudikas turi teisę sumažinti arba visai atsisakyti išmokos. Dažnai netolygus padangų dėvėjimasis ar jų pažeidimai atsiranda dėl kitų automobilio mazgų problemų - pavyzdžiui, nusidėvėjusios pakabos detalės taip pat daro įtaką sukibimui.

Naudojimo įpročiai

Padangų tarnavimo laikas priklauso nuo jūsų važiavimo įpročių. Staigūs pajudėjimai iš vietos ar greitėjimai, intensyvūs stabdymai, staigūs posūkiai mažina bendrą padangų tarnavimo laiką. Ramiai važinėjant ir laikantis instrukcijų, geros vasarininės padangos turėtų tarnauti 120-130 tūkst. km.

Netinkamai naudojant padangas jas tenka keisti gerokai greičiau, nes jos susidėvi. Padangas greičiau gali tekti keisti ir tuo atveju, jei jos yra naudojamos ne pagal paskirtį. Neperkraukite automobilio. Kiekviena padanga gali atlaikyti tam tikrą apkrovą. Staigiai stabdant ar lėtėjant apkrovos išauga. Automobilių stabdymo sistemas kuriantys konstruktoriai taiko 1,4 lygų apkrovos perskirstymo koeficientą. Kitaip sakant, staigiai stabdant padangoms tenkanti apkrova padidėja maždaug per pusę. Niekas nenori, kad tokiu atveju padangos suplyštų.

Padangų remontas

Savarankiškai pavyksta sutvarkyti tik nedideles skylutes ir smulkius padangų pažeidimus. Klijuoti skyles šaltuoju būdu gumos klijais nėra geras sprendimas. Tai nepatikima, negalima rekomenduoti net kaip laikiną priemonę kelyje. Pažeistas kameras reikia vulkanizuoti.

Vulkanizavimo procesas:

1. Stambia dilde, švitriniu popieriumi ar specialia mentele gerai išvalykite pažeistą vietą ir plotą aplink ją. Paviršius turi būti pašiauštas.
2. Iš šviežios, maždaug 3 mm storio (nesudžiūvusios) gumos reikia išpjauti tokio dydžio lopą, kad už pažeistą vietą jis iš visų pusių būtų didesnis 2 cm.
3. Padėkite jį ant pažeistos vietos ir įstatykite kamerą į elektrinį vulkanizatorių lopu į kaitinamojo elemento pusę.
4. Vulkanizatorių 15 minučių prijunkite prie akumuliatoriaus. Jei jis labai išsikrovęs, įjunkite variklį.
5. Po 15 min. vulkanizatorių reikia išjungti ir leisti jam visiškai atvėsti, neatleidžiant veržtuvo.

Patikima ir patogu kameras taisyti naudojant savaime vulkanizuojančius klijus ir lopus iš specialios gumos.

Ką daryti, jei pažeista kamera, o jūs neturite nei vulkanizatoriaus, nei atsarginio rato? Jei skylė nedidelė, tiks 56 mm skersmens varžtas su veržle ir dviem poveržlėmis. Viena poveržlė ir veržlė prastumiama per skylę į kameros vidų. Prilaikant jas, iš lauko pusės įstatomas varžtas su poveržle ir tvirtai užsukama. Kameros sienelės tvirtai suspaudžiamos dviejų poveržlių.

Gali pasitaikyti tokių atvejų, kad suges keltuvas. Pakelti automobilį sunku, bet įmanoma. Pažeistu ratu reikia užvažiuoti ant akmens, kurio aukštis nemažesnis už padangos profilį, po apatine pakabos svirtimi pakišti rąstgalį ar kitą patikimą atramą, ir ištraukti iš po nuleisto rato akmenį.

Padangų laikymas

Nenaudojant padangomis reikėtų tinkamai pasirūpinti. Nuo to, kaip padangos laikomos, priklauso jų būklė dar prieš sumontavimą ant automobilio. Padangos sensta net ir tada, kada nėra naudojamos. Naudojamos ar netinkamai laikomos, automobilių padangos sensta. Jų ilgaamžiškumui įtakos turi ir nešvarumai, temperatūra, atliktų taisymo darbų skaičius.

tags: #ar #padangos #skesta #vandenyje