Nors lengvasis automobilis nėra nekilnojamasis turtas, jo įsigijimas įmonės vardu gali suteikti tam tikrų mokesčių lengvatų. Tačiau nuo 2025 metų įsigaliosiantys pakeitimai ribos atskaitomas sumas priklausomai nuo automobilio taršos, todėl įmonėms reikės atidžiau planuoti automobilių parko atnaujinimą.
Ilgalaikis turtas: teisinis apibrėžimas ir rūšys
Ilgalaikis turtas - tai įmonės, įstaigos, organizacijos turtas, kuris ilgiau kaip vienerius metus naudojamas tiesioginei ir netiesioginei ekonominei naudai gauti. Pelno mokesčio prasme, ilgalaikis turtas yra turtas, naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą. Šio turto įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį. Ilgalaikis turtas yra būtinas įmonės egzistencijai, finansiniams rezultatams ir veiklos tęstinumui. Tai gali būti pastatai, įranga, programinė įranga ar net investicijos.
Ilgalaikio turto apskaita ir tinkamas jo valdymas yra esminė kiekvienos įmonės finansų valdymo dalis. Ši apskaita leidžia įmonei ne tik kontroliuoti turtą, bet ir tiksliai planuoti finansinius srautus. Sprendžiant, kurį turtą pripažinti ilgalaikiu, o kurį trumpalaikiu, reikia nustatyti turto teikiamą ekonominę naudą, atsižvelgti į įmonės dydį, turto vertę, numatomas uždirbti pajamas ir pelną.
Išskiriamos trys pagrindinės ilgalaikio turto rūšys:
- Materialusis ilgalaikis turtas
- Nematerialusis ilgalaikis turtas
- Finansinis ilgalaikis turtas
Materialusis ilgalaikis turtas
Materialusis ilgalaikis turtas - tai fiziniai, apčiuopiami objektai, kuriuos įmonė naudoja savo veiklai vykdyti ilgiau nei vienerius metus. Materialusis ilgalaikis turtas turi fizinę formą ir naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai. Šis turtas ne tik atlieka praktinę funkciją kasdienėje veikloje, bet ir dažnai sudaro didžiausią įmonės turto dalį balanse. VšĮ automobilis, kuris buvo skirtas dalyvauti sporto varžybose, turėtų būti laikomas VšĮ ilgalaikiu turtu.
Pavyzdžiai:
- Pastatai ir statiniai: administraciniai pastatai, sandėliai, gamybinės patalpos.
- Transporto priemonės: automobiliai, sunkvežimiai, krautuvai.
- Gamybos įranga: staklės, presai, konvejeriai.
- Baldai ir biuro įranga: stalai, kėdės, kompiuteriai, spausdintuvai.
Apskaitos ypatumai:
Materialusis turtas registruojamas įsigijimo savikaina, į kurią įeina ne tik pirkimo kaina, bet ir visi papildomi kaštai: transportas, montavimas, mokesčiai. Nuo šios vertės skaičiuojamas nusidėvėjimas - reguliariai mažinamas turto balansinė vertė pagal įmonės pasirinktą metodą (tiesinis, pagreitintas ir kt.). Parengus ilgalaikį materialųjį turtą naudoti, jo nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos.
Valdymas:
Naudojantis Rivile ERP, galima lengvai sekti turto nusidėvėjimą, apskaitą ir generuoti ataskaitas tiek vidinei analizei, tiek auditui. Tai ypač aktualu įmonėms, turinčioms didelį fizinį turtą ir norinčioms jį valdyti centralizuotai.
Nematerialusis ilgalaikis turtas
Nematerialusis ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris neturi fizinės formos, bet yra vertingas dėl teisių, leidimų ar intelektinės nuosavybės. Nors toks turtas nematomas, jis dažnai yra itin svarbus įmonės konkurencingumui ir inovacijų plėtrai. Nematerialusis turtas yra toks, kuris neturi materialios formos, yra nepiniginis turtas, kuriuo įmonė disponuoja bei jį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir (arba) netiesioginės ekonominės naudos.
Pavyzdžiai:
- Programinė įranga: apskaitos sistemos, gamybos valdymo sprendimai, individualiai kurtos programos.
- Prekės ženklai ir prekiniai vardai: registruoti prekių ženklai, įmonės logotipai.
- Licencijos ir leidimai: veiklos licencijos, technologijų naudojimo sutartys.
- Patentai ir autorinės teisės: išradimų apsauga, kūrybiniai projektai.
Apskaita:
Šis turtas apskaitomas kaip nematerialusis ilgalaikis turtas, jeigu jo naudojimo laikotarpis yra ilgesnis nei vieni metai, jis atneša naudą ir gali būti įvertintas patikimai. Dažniausiai taikoma amortizacija, kuri apskaičiuojama per nustatytą turto naudojimo laikotarpį.
Nauda verslui:
Tinkamai valdomas nematerialusis turtas gali stiprinti įmonės pozicijas rinkoje, kurti išskirtinumą ir leisti efektyviau vykdyti veiklą. Ypač svarbu jį dokumentuoti ir stebėti nuosekliai - tai gali būti padaryta naudojant tokias priemones kaip Rivile MGAMA, kuri padeda tvarkyti licencijų, sutarčių ar kitų dokumentų apskaitą.
Finansinis ilgalaikis turtas
Finansinis ilgalaikis turtas - tai investicijos ar finansiniai instrumentai, kuriuos įmonė planuoja laikyti ilgiau nei vienus metus. Skirtingai nuo materialaus ar nematerialaus turto, šio turto tikslas - generuoti grąžą arba turėti įtaką kitų įmonių veiklai. Finansinis turtas yra tokia turto rūšis, kuri apima visas piniginių bei finansinių priemonių rūšis.
Pavyzdžiai:
- Akcijos: įmonės gali turėti kitų bendrovių akcijų paketą, kuris suteikia teisę į dividendus ar balsą akcininkų susirinkime.
- Obligacijos ir investiciniai fondai: įmonė investuoja lėšas, tikėdamasi stabilios grąžos.
- Ilgalaikės paskolos: suteiktos kitoms įmonėms ar susijusiems subjektams.
- Indėliai su terminuotais susitarimais: kai įmonė laiko pinigus banke ilgesniam laikotarpiui su nustatyta palūkanų norma.
Apskaitos specifika:
Finansinis turtas registruojamas įsigijimo kaina, tačiau vėliau gali būti vertinamas rinkos verte arba pagal apskaitos standartus. Šis turtas neturi būti amortizuojamas, tačiau gali būti pervertinamas (arba nurašomas) priklausomai nuo rinkos situacijos ar turto rizikos. Turto perkainojimas pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais nepripažįstamas. Draudimo bendrovės lizingo įmonei pervesta draudimo išmoka - įmonės neapmokestinamosios pajamos.
Svarbu žinoti:
Investicijų apskaita turi atitikti finansinės atskaitomybės reikalavimus, o netikslumai gali iškreipti įmonės finansinį vaizdą. Todėl naudinga turėti skaidrią apskaitos sistemą, leidžiančią tiksliai registruoti ir sekti visus finansinius instrumentus. Turtas, kuris priklauso akcininkui, neturėtų patekti į įmonės balansą.
Ilgalaikio turto vertės nustatymas
Ilgalaikio turto vertės nustatymas yra pirmas ir vienas svarbiausių žingsnių turto apskaitoje. Vertė įtakoja ne tik apskaitos įrašus, bet ir vėlesnį nusidėvėjimo skaičiavimą, mokesčius bei įmonės finansinių ataskaitų tikslumą.
Pirminė vertė (įsigijimo savikaina)
Dažniausiai ilgalaikio turto vertė nustatoma pagal įsigijimo savikainą - tai bendra suma, kurią įmonė sumokėjo už turtą, įskaitant:
- Pirkimo kainą (be PVM);
- Transportavimo ir montavimo išlaidas;
- Draudimo, muito ir kitas papildomas išlaidas;
- Vidaus darbų vertę, jei turtas buvo sukurtas įmonės viduje.
Nustatydama minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę įmonė turi laikytis atsargumo principo, kad nesudarytų pagrindo nepagrįstai padidinti arba sumažinti savo sąnaudas. Materialiojo turto vienetas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jo įsigijimo (pasigaminimo) savikaina gali būti patikimai nustatyta ir ji yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią tos grupės ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, jei jis bus naudojamas įmonės veikloje, t. y. gaminti produkciją ar teikti paslaugas, ar nuomoti, ir teiks įmonei ekonominę naudą ilgiau kaip vienus metus. Įmonė dažniausiai gali patikimai nustatyti ilgalaikio materialiojo turto vieneto įsigijimo savikainą, nes turto įsigijimą liudija atitinkami sandoriai, kuriais remiantis ji ir nustatoma.
Vėlesnis vertės pokytis
Turto vertė gali būti:
- Perkainojama - jei rinkos vertė ženkliai pasikeičia (pvz., NT perkainojimas);
- Nurašoma - kai turto vertė sumažėja dėl nusidėvėjimo ar praradimo (dėl gaisro, vagystės ir pan.);
- Didinama, jei buvo atliktos reikšmingos investicijos į turto atnaujinimą ar pritaikymą.
Likutinė vertė - tai apskaitos dydis, kuris neturi nieko bendra su patalpų kainomis rinkoje ar turto verte. Jei nevažiuojantį automobilį įmonė gali parduoti tik už 1000 Lt, tai ši kaina ir yra rinkos kaina. Padalijus patalpas, reikėtų padalyti ir jų įsigijimo vertę, perkainotą dalį bei nusidėvėjimą.
Ilgalaikio turto apskaita įmonėje
Ilgalaikio turto apskaita apima visą turto gyvavimo ciklą - nuo įsigijimo iki nurašymo. Ši apskaita leidžia įmonei ne tik kontroliuoti turtą, bet ir tiksliai planuoti finansinius srautus. Ilgalaikio turto apskaita yra svarbi įmonės veiklos tęstinumo garantavimui.
Pagrindiniai apskaitos žingsniai:
- Registracija: Turtas įtraukiamas į ilgalaikio turto registrą su unikaliu identifikatoriumi.
- Nusidėvėjimo skaičiavimas: Priklausomai nuo pasirinkto metodo (tiesinis, degresyvus), nustatomas mėnesinis ar metinis nusidėvėjimas.
- Ataskaitų rengimas: Kuriamos turto likutinės vertės, nusidėvėjimo, nurašymo ar remonto ataskaitos.
- Inventorizacija: Periodiškai tikrinamas faktinis turto buvimas ir būklė.
Nauda verslui:
Tiksliai apskaitomas turtas padeda užtikrinti teisingą pelno apskaičiavimą ir išvengti mokesčių rizikų.
Turto nurašymas ir pardavimas
Net ir ilgalaikis turtas turi savo „gyvavimo pabaigą“. Kai turtas tampa nebetinkamas naudoti arba jo nebeapsimoka remontuoti, jis nurašomas arba parduodamas. Turto perleidimo faktą pagrindžia turto perdavimo-priėmimo aktas ar kitas jį atitinkantis dokumentas. Parduodant ilgalaikį turtą apskaitoje registruojamas tik perleidimo rezultatas - pelnas arba nuostoliai.
Nurašymas
Nurašymas reiškia, kad turtas yra pašalinamas iš įmonės apskaitos. Tai gali įvykti dėl:
- Pilno nusidėvėjimo;
- Fizinio sunaikinimo (pvz., gedimo, avarijos);
- Nereikalingumo arba pasenusios technologijos.
Pardavimas
Jei turtas vis dar turi rinkos vertę, įmonė gali jį parduoti. Tokiu atveju:
- Pelnas arba nuostolis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo kainos ir likutinės vertės;
- Būtina išrašyti sąskaitą faktūrą;
- Pajamos deklaruojamos ir apmokestinamos.
Patogu, kai turto nurašymo ir pardavimo operacijos fiksuojamos vienoje sistemoje - tai užtikrina kontrolę, teisingus apskaitos įrašus ir leidžia kurti ataskaitas be papildomo darbo. Yra ne vienas būdas užregistruoti pardavimą. Dažniausiai tai daroma dviem įrašais. Jeigu automobilis nebenaudojamas veikloje, nėra draudžiama iki pardavimo jį perkelti į atsargas. Parduodant turtą, kuriam įsigyti buvo naudojama dotacija, dotacijos likutis nurašomas. Kai sąskaitoje yra nurodyta konkreti prekė - vilkikas ar jo dalis, įrodinėti, kas buvo paduota, nebus sudėtinga. Kai parduodamos išardyto automobilio dalys, toks tiekimas nėra laikomas ilgalaikio turto tiekimu.
PVM aspektai parduodant ilgalaikį turtą
Bet kokio ilgalaikio turto perleidimas, kai turtą perleidžia PVM mokėtojas, apmokestinamas PVM. Parduodant pasigamintą IMT, įmonė turėtų skaičiuoti pardavimo PVM. Pasigamintas IMT būtų parduotas su PVM.
PVM lengvatos ir išimtys
PVMĮ nustato išimtį PVM mokėtojui parduoti IT be PVM tik keliais atvejais: 1) IT ne mažiau kaip 99 proc. Parduodant nekilnojamąjį turtą be PVM, kurio pirkimo PVM buvo atskaitytas, pirkimo PVM atskaita yra tikslinama. Be PVM pardavus nekilnojamąjį turtą, tikslinama pirkimo PVM atskaita. Parduodant ne PVM mokėtojui nekilnojamąjį turtą, kuris nėra laikomas nauju, PVM neskaičiuojamas. Senų pastatų, taip pat jų dalių pardavimas PVM neapmokestinamas. Seno pastato pardavimo pajamos PVM neapmokestinamos ir į 45 000 Eur sumą neįtraukiamos. Parduodant NT praėjus 24 mėn. PVMĮ 32 str. Pastato pardavimas ir 5 proc. Naujo pastato pardavimas turi būti apmokestinamas 21 proc. PVM.
Jeigu automobilio pirkimo PVM neatskaitomas pagal PVMĮ 62 str. 2 d., lengvojo automobilio, kurio PVM atskaita draudžiama, pardavimas neapmokestinamas. Parduodant lengvąjį automobilį, kuris laikomas krovininiu, skaičiuojamas pardavimo PVM. Motociklo pardavimas nėra atleistas nuo PVM, net jeigu įmonė jį pirko iš gyventojo ir be PVM. Parduodant įrangą, kuri buvo įsigyta iš ES ir kuriai buvo taikomas atvirkštinis PVM, lengvatos netaikomos. Veiklos kaip komplekso perleidimo sandorio PVM neskaičiuojamas. Lengvųjų automobilių PVM atskaita ribojama. Kai įmonė pirko N1 kategorijos automobilį, ji atskaitė pirkimo PVM.
Svarbu: Pardavimo PVM reikės skaičiuoti parduodant automobilį, net jeigu jis nudėvėtas iki 1 Eur vertės. Teisės į išperkamosios nuomos būdu perkamą automobilį perleidimas yra laikomas prekių - automobilio tiekimu.
Apmokestinimas
Jeigu automobilis būtų parduotas pelningai, pelnas būtų priskiriamas pelno mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms. Turto perkainojimas pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais nepripažįstamas. Jeigu patalpas nuomotų įmonė, nuomos pajamos būtų apmokestinamos pelno mokesčiu, 15 % ar 5 % tarifu. Dėl senų baldų pardavimo po vieną eurą darbuotojams gali atsirasti pajamų natūra.
Automobilių, kaip ilgalaikio turto, nusidėvėjimo apribojimai nuo 2025 m.
Nuo 2025 metų automobilių savininkai susidurs su naujais reguliavimais, skirtais riboti transporto priemonių nusidėvėjimą. Šios permainos yra dalis plataus masto aplinkosaugos ir ekonomikos iniciatyvų, kurios siekia ne tik sumažinti taršą, bet ir skatinti efektyvesnį automobilių naudojimą. Nauji ribojimai paveiks tiek verslo sektorių, tiek individualius vairuotojus, todėl svarbu suprasti, kokios permainos laukia ir kaip joms tinkamai pasiruošti.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) apribojimai. Lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymai bus ribojami, priklausomai nuo to, kiek automobilis išmeta CO2. Svarbu tai, kad šis pakeitimas bus taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 m. bei vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Apribojimai bus taikomi tik nuo 2025 m. įsigytiems ar išsinuomotiems automobiliams. Jeigu automobilis buvo įsigytas ar išnuomotas iki 2025 m., jam niekas nesikeis ir po 2025 m. sausio 1 d.
Ribojimų esmė: atskaitomos sumos pagal CO2 kiekį
Iš įmonės pajamų PMĮ 18 straipsnyje nustatyta (ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos) tvarka galės būti atskaitoma lengvojo automobilio, kuris laikomas įmonės turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti:
- 75 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km;
- 50 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis neviršija 130 g/km;
- 25 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km;
- 10 000 eurų, kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 200 g/km.
Šiuo būdu siekiama prisidėti ir prie sėkmingo aplinkosauginių (žaliojo kurso) tikslų įgyvendinimo.
Nusidėvėjimo ribojimas ir nuomos sąnaudos
Nauji PMĮ pakeitimai numato ir tai, kad lengvojo automobilio, kuris nelaikomas įmonės turtu, mėnesio nuomos sąnaudos iš pajamų atskaitomos neviršijant minėtos nustatytos ribos ir ilgalaikio turto grupei, kuriai turėtų būti priskirtas nuomojamas lengvasis automobilis, jeigu jis būtų laikomas vieneto turtu, taikomo PMĮ 1 priedėlyje nustatyto nusidėvėjimo normatyvo (metais) santykio, padalyto iš 12. Tačiau šios taisyklės netaikomos nuomos, kurios bendras laikotarpis ne ilgesnis kaip 30 dienų per mokestinį laikotarpį, taip pat nuomos naudojantis elektronine sąsaja - platforma, portalu ar kita tokio paties pobūdžio priemone - atvejais. PMĮ 24 straipsnis nustato, kad iš pajamų atskaitomos tik tos pirkimo ir importo pridėtinės vertės mokesčio sumos, kurios neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, ir tik tais atvejais, kai šios sumos apskaičiuotos nuo PMĮ nustatytų leidžiamų atskaitymų. Tai reiškia, kad iš pajamų gali būti atskaitoma pagal PVM įstatymą neatskaityta lengvojo automobilio pirkimo ar importo PVM suma, apskaičiuota tik nuo lengvojo automobilio įsigijimo kainos (jos dalies) ir / ar nuomos kainos (jos dalies), neviršijančios PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytų lengvojo automobilio įsigijimo kainos ribojimų, susijusių su išmetamo CO2 kiekiu. Tais atvejais, kai patirtas remonto išlaidas visiškai ar iš dalies kompensuoja draudimo įmonė, PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytas automobilio įsigijimo kainos ribojimas netaikomas kompensuotai remonto išlaidų sumai.
Šis PMĮ nustatytas apribojimas lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidoms netaikomas, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms, pvz., pavėžėjimo, taksi ir pan., teikti. Todėl įmonės, naudojančios turtą tokioje veikloje, netaiko tokio turto nuomos sąnaudų ribojimų. Įmonė, teikianti lengvųjų automobilių nuomos paslaugas, 2025 metais papildomai išsinuomojo kelis naujus lengvuosius automobilius, kuriuos naudoja nuomos veiklai, t. y. šiuos automobilius išnuomojo kitiems subjektams. Kadangi išnuomoti lengvieji automobiliai naudojami nuomos paslaugoms teikti, apribojimai netaikomi.
CO2 emisijos nustatymas
Paminėtina, jog PMĮ pakeitimas įtvirtina, kad lengvojo automobilio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka, taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą anglies dioksido (CO2) kiekį.
Naujojo apribojimo įgyvendinimas: pavyzdžiai
Pavyzdys 1:
Jei automobilis kainuoja 30 tūkst. eurų (be PVM), o išmetamas CO2 kiekis siekia 129 g/km, ši transporto priemonė pateks į taršos grupę, kurioje atskaitoma ne daugiau kaip 50 tūkst. įsigijimo išlaidų. Atsižvelgiant į iš pajamų atskaitomą automobilio įsigijimo kainą ribojančią sumą - 50 tūkst. eurų - pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais visa automobilio įsigijimo kaina, t. y. 30 tūkst. eurų, galėtų būti priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams dalimis per šio turto nusidėvėjimo laikotarpį.
Pavyzdys 2:
Tarkime, jei antrojo automobilio vertė yra 65 tūkst. eurų, o išmetamo CO2 kiekis siekia 135 g/km, tokiu atveju transporto priemonė pateks į tą taršos grupę, kurioje atskaitoma ne daugiau kaip 25 tūkst. eurų įsigijimo išlaidų. Ši suma bus priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams dalimis per šio turto nusidėvėjimo laikotarpį. Likusi automobilio įsigijimo kainos dalis 40 tūkst. eurų (65 tūkst. eurų - 25 tūkst. eurų) būtų priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.
Pavyzdys 3:
O štai jei trečias įsigytas automobilis įmonės vardu kainavo 100 tūkst. eurų (be PVM) ir jo išmetamas CO2 kiekis siekia 0 g/km, transporto priemonė patektų į pirmąją taršos grupę (atskaitoma ne daugiau kaip 75 tūkst. eurų įsigijimo išlaidų). Tokiu atveju pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais vieneto pajamos gali būti sumažinamos tik 75 tūkst. eurų šio automobilio įsigijimo kainos dalimi. Likusi automobilio įsigijimo kainos dalis 25 tūkst. eurų (100 tūkst. eurų - 75 tūkst. eurų) būtų priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.
Svarbu: Krovininiams N1 kategorijos automobiliams niekas nesikeičia, PVM atskaita galima, jei tokį automobilį perka PVM mokėtojas ir jį naudoja PVM apmokestinamoje veikloje.
Galimi būdai išvengti naujos prievolės
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė anksčiau teigė, kad jeigu šių įstatymo pakeitimų siekis yra užkirsti kelią verslo atstovams įsigyti prabangius, galingus automobilius, tai padaryti tikrai gali būti sudėtinga. Anot jos, labai tikėtina, kad tokiu atveju juridiniai asmenys galiausiai imsis kitų būdų, kaip naujų įstatymo pakeitimų būtų galima išvengti ir galiausiai sumažinti pelno mokestį įsigijus automobilį.
Pavyzdžiui, jei įmonė nusiperka prabangų automobilį ir jį naudoja kelerius metus, savaime aišku, kad tokios transporto priemonės rinkos kaina sumažėja. Tačiau jei įmonė tokią transporto priemonę naudos toliau, jos įsigijimo vertė vis tiek gali viršyti Pelno mokesčio įstatyme apibrėžtą vertę, kuri užkerta kelią leidžiamų atskaitymų taikymui. Tokiu atveju įmonei labiau apsimoka tokį automobilį parduoti ir jį vėliau dar kartą nusipirkti, nes tikėtina, kad jo rinkos vertė jau bus mažesnė, nei nustatyta riba Pelno mokesčio įstatyme, ir visos nusidėvėjimo sąnaudos naujai įsigyto seno automobilio bus leidžiamos atskaitymams.
Kiti svarbūs teisiniai ir apskaitos aspektai
Nekilnojamųjų daiktų pardavimas visuomet įforminamas notarine tvarka. Gyventojai, kurie pernai pardavė butą, namą, žemės sklypą ar kitą NT objektą, išlaikytą trumpiau nei 10 metų, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo gauto pelno - skirtumo tarp pardavimo ir įsigijimo kainos. Atkreipiame dėmesį į NT pardavimui taikomas išimtis: tais atvejais, kai iki parduodant būstą jame buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą bent 2 metus, pateikti deklaracijos ir GPM mokėti nereikės. Jei gyventojas parduotame būste buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą trumpiau nei 2 metus, tačiau per vienerius metus nuo jo pardavimo įsigijo kitą būstą ir jame deklaravo savo gyvenamąją vietą, pajamų mokesčio deklaracijos pateikti ir GPM mokėti taip pat nereikia.
Pajamas taip pat turi deklaruoti gyventojai, kurie pernai pardavė automobilį, motociklą ar kitą transporto priemonę, jeigu nuo įsigijimo iki pardavimo nebuvo praėję 3 metai. Tokiu atveju 15 proc. GPM taikomas nuo gauto pelno. Pavyzdžiui, automobilį įsigijus už 1500 Eur ir nepraėjus 3 metams jis parduodamas už 2000 Eur. Tokiu atveju 15 proc. GPM reikia sumokėti tik nuo pelno, t. y. 500 Eur. Svarbu pažymėti - deklaruoti ir GPM mokėti nereikia tuo atveju, jei transporto priemonė buvo išlaikyta ilgiau nei 3 metus.
Viešosios transporto infrastruktūros objektai
Viešosios transporto infrastruktūros objektai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (toliau - valstybės ar savivaldybės valdoma bendrovė), ir uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei. Viešosios transporto infrastruktūros objektais negali būti užtikrinamas kitų nei juos nuosavybės ar patikėjimo teise valdančių asmenų prievolių įvykdymas. Viešosios transporto infrastruktūros objektus, kurie pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą pripažįstami nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ir turtu, nuosavybės ar patikėjimo teise valdančių asmenų prievolės šiais objektais gali būti užtikrinamos tik gavus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos leidimą.
Teismų praktika
Atvejai, kai naudotas lengvasis automobilis įsigijamas su trūkumais ir dėl to kyla ginčų, kurių pagrįstumas sprendžiamas ir teisme, nėra reti. Tačiau aptariamas atvejis išsiskiria tuo, jog parduotas naudotas automobilis praėjus 20 dienų po pardavimo užsidegė.
Laimėtoje byloje, kurioje advokatui Martynui Antanaičiui teko atstovauti nekilnojamojo turto agentūrą ir brokerį, teismai nusprendė, jog už suteiktas tarpininkavimo paslaugas turi būti mokamas atlygis, kai sandoris nebuvo sudarytas dėl kliento (pardavėjo) kaltės.
tags: #ar #lengvasis #automobilis #yra #nekilnojamas #turtas