Automobilių statymas yra itin opi problema daugiabučių gyventojams, ypač miestuose, kur transporto priemonių skaičius nuolat auga. Dažnai grįžus po darbo, tenka ieškoti vietos toliau nuo namų ar net šalikelėse. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pastebi, jog stovėjimo aikštelės šalia daugiabučių dažnai yra nepritaikytos tokiam automobilių skaičiui, koks šiandien tenka vienam gyvenamajam namui. Tai ypač pasakytina apie senesnius daugiabučius ar senamiestyje esančius pastatus, statytus tais laikais, kai automobilių skaičius nė iš tolo neprilygo šiandieniniam. Ši problema lemia ne tik nepatogumus, bet ir didesnę riziką, kad toliau nuo namų palikti automobiliai sulauks nepageidaujamo ilgapirščių ar vandalų dėmesio. Juos dažniau apgadinti gali ir lauke žaidžiantys vaikai, pravažiuojančios transporto priemonės.
Draudimo bendrovės pastebi, jog net perpildytos automobilių stovėjimo aikštelės nesustabdo vairuotojų nuo transporto priemonės pastatymo net ir mažiausioje vietoje, išnaudojant bet kokį laisvą ploto lopinėlį. Tačiau sunkumai šiuo atveju kyla ne dėl vietos radimo, bet dėl manevravimo ribotoje erdvėje. Dažnai pasitaiko situacijų, kuomet automobilis stovėjimo aikštelėje yra užstatomas taip, kad išvažiavimui lieka itin mažai vietos, o vos vienas neatsargus vairo suktelėjimas ar netinkamai įvertintas atstumas gali baigtis automobilio apibraižymu ar įlenkimu. Tokie eismo įvykiai yra dažniausiai pasitaikantys daugiabučių kiemuose. Automobiliai stovėjimo aikštelėse taip pat dažnai apgadinami neatsargiai atidarinėjant dureles ir jomis kliudant gretimas transporto priemones.
Teisiniai reikalavimai automobilių stovėjimo vietoms
Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas - vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste. Tai gali apriboti pastato dydį, smarkiai koreguoti sklypo planą. Kaip rodo praktika, suplanavus nepakankamą, nors ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį stovėjimo vietų skaičių, neretai chaosui pasmerkiamas visas kvartalas.
Reglamentavimas ir atstumai
Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrai - STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“. Nuo 2021 m. vasario 23 d. įsigaliojus Aplinkos ministerijos patikslintam statybos techniniam reglamentui „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (STR 2.06.04:2014), pasikeitė privalomas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius šalia vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų. Pakoreguoti ir atstumai nuo uždarųjų antžeminių ir atvirųjų automobilių saugyklų bei garažų iki šiame STR nurodytų pastatų, kurių sąrašas irgi patikslintas. Jis papildytas prekybos paskirties pastatais - specializuotos vienos prekių grupės parduotuvėmis.
Nuo šiol šalia įvairioms socialinėms grupėms skirtų gyvenamosios paskirties pastatų ne mažiau kaip 0,4 vietos turi būti skirta vienam butui ar kambariui, o šalia bendrabučio tipo gyvenamosios paskirties pastatų - ne mažiau kaip 0,8 vietos vienam butui ar kambariui. Statybos techninis reglamentas „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalauja, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai (trijų ir daugiau butų pastatai) turėtų mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui.
Vieno buto pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 70 kv. m, skiriama 1 vieta. Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m - 2 vietos. Didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m naudingąjį plotą.
Dviejų butų pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 140 kv. m, automobiliams statyti skiriamos 2 vietos. Jei naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m naudingąjį plotą.
Pakeistasis STR sudaro galimybę gretimų sklypų savininkams susitarti sumažinti privalomą atstumą - jie turi pasirašyti tokį susitarimą ir jį notariškai patvirtinti. Pažymėtina, kad nustatyti atstumai nuo automobilių laikymo vietos iki pastato gali būti mažinami iki 5 m, jeigu projektuojama tam statiniui ar statinių grupei priklausanti automobilių saugykla.
Nuo šiol projektuojant gyvenamosios paskirties pastatus nuo atvirojo tipo automobilių saugyklų, kai automobilių skaičius 5-10, turi būti išlaikomas 5 m atstumas, jei 11-20 - 7 metrai, 21-50 - 10 m.
Seniau, jei aikštelėje automobiliams skirta ne daugiau kaip 10 vietų, turėjo būti išlaikytas 10 metrų atstumas nuo pastato. Jeigu automobilių skaičius nuo 11 iki 50, atstumas didėjo iki 15 metrų. Kai aikštelėje gali stovėti 51-100 automobilių, iki namo privalėjo būti 25 metrų atstumas. Jis padidėja iki 35 metrų, jeigu numatyta nuo 101 iki 300 automobilių vietų. Reglamentuotą atstumą privaloma išlaikyti nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype.
| Automobilių skaičius aikštelėje | Atstumas iki pastato |
|---|---|
| Iki 10 | 10 metrų |
| 11-50 | 15 metrų |
| 51-100 | 25 metrai |
| 101-300 | 35 metrai |
Situacija Vilniuje
Vilniaus savivaldybė centrinėje sostinės dalyje yra įvedusi koeficientus stovėjimo vietoms. Šis aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, iš esmės papildo aukščiau aprašytą STR. Jame nustatyta, kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarka už neįrengtas vietas ir pan. Neatsiejama šio aprašo dalis - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientus schema.
Pavyzdžiui, 1 zonoje, kuri apima Vilniaus senamiestį, mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25, didžiausias - 0,5. Vadinasi, projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vieta 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams). Atkreiptinas dėmesys, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje (1 zona) įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.
2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne, nei koeficiento 0,25 reikšme. Pavyzdžiui, 2 zonoje mažiausią vietų koeficientą - 0,5 galima sumažinti iki 0,25. Toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą (2 zonoje - 4000 eurų, 3 zonoje - 2000 eurų).
Perkūnkiemio gyventojų kova
Nors teisės aktai numato griežtus reikalavimus minimaliam statomų gyvenamųjų pastatų automobilių stovėjimo vietų skaičiui, realybėje tai nebūtinai atsispindi. Su nepakankamo automobilių stovėjimo vietų problema aršiai, tačiau nesėkmingai teismuose kovojo sostinės Perkūnkiemio gyventojai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl to, kad nors Perkūnkiemyje daugiabučiai pastatyti prieš penkiolika ir daugiau metų, tačiau pakankamas automobilių stovėjimo vietų kiekis neįrengtas iki šiol, nors ir buvo žadėta tai padaryti.
Teismas pasakė, jog projektuojant daugiabutį gyvenamąjį namą yra privaloma suprojektuoti ir statant įrengti kiekvienam butui po vieną automobilio stovėjimo vietą. Daugiabutis gyvenamasis namas gali būti pripažintas tinkamu naudoti, kai atlikti visi būtini statybos darbai, įskaitant ir stovėjimo vietų įrengimą. Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad Perkūnkiemio gyventojams sėkmės byloje nepavyko pasiekti dėl, matyt, pernelyg didelės jų kantrybės - į teismą kreiptasi jau suėjus įstatymuose numatytiems procesiniams terminams, per kuriuos buvo galima ginčyti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus.
Automobilių saugyklų tipai ir inžineriniai sprendimai
Automobilių saugyklos terminas pagal reglamentą STR 2.02.08:2005 „Automobilių saugyklų projektavimas“ apima įvairius automobilių stovėjimo ir saugojimo variantus: tai gali būti atvira aptverta ir (arba) neaptverta, dengta arba nedengta aikštelė, atviras arba uždaras antžeminis, požeminis ir kitoks statinys, name specialiai įrengtos įvairių tipų erdvės lengviesiems automobiliams laikinai ar nuolat laikyti.
Klasifikacija ir populiarumas
Miestuose išskiriamos penkios zonos, sudarančios pagrindinę automobilių stovėjimo sistemą su įvairių tipų ir paskirčių stovėjimo aikštelėmis bei statiniais: Senamiestis; Miesto centras; Prekybos ir pramogų centrai; Geležinkelio ir autobusų stotys, oro ir jūrų uostai; Daugiaaukščių namų gyvenamieji rajonai. Aikštelių tipai priklauso nuo teritorijos dydžio, planuojamo statyti automobilių skaičiaus ir finansinių išteklių.
- Požeminės ir antžeminės (ant stogų) automobilių saugyklos vis labiau populiarėja, jos dažniausiai įrengiamos prie įvairių prekybos centrų, biurų ar visuomeninių objektų, jų daugėja ir šalia naujos statybos namų. Čia automobiliai statomi keliais aukštais, eismas vyksta per rampas - tai padeda sutaupyti teritorijos.
- Atvirojo tipo automobilių saugyklos Lietuvoje labiausiai paplitusios dėl to, kad joms reikia mažiausiai finansinių investicijų, statant apsieinama be sudėtingų konstrukcijų. Tačiau jos dažniausiai užima daug vietos.
- Mechanizuota automobilių saugykla - tokioje automobiliai į saugojimo (laikymo) vietas transportuojami specialiais įrenginiais be vairuotojo pagalbos.
Automatizuotos automobilių statymo sistemos
Pats brangiausias, tačiau efektyvus ir perspektyvus sprendimas - automatizuotos automobilių statymo sistemos. Jų įrengimai suteikia galimybę automobilius saugyklose statyti vienus virš kitų ir sutaupyti nemažai vietos, efektyviau išnaudoti erdves, o tai ypač aktualu istorinio paveldo rajonuose ir didmiesčiuose. Jos yra kelių rūšių:
- Lentynų tipo: optimaliai išnaudoja automobilių saugyklos erdvę, idealiai tinka ir trumpalaikiam, ir ilgalaikiam automobilių statymui. Norint išvažiuoti iš viršutinės, teks atlaisvinti vietą apatinėje aikštelėje.
- Pusiau automatinės sistemos: kainos ir funkcionalumo kompromisas, tokiame įrenginyje įvažiavimo lygyje visada turi likti viena laisva vieta, nes jos sąskaita vyksta horizontalus ir vertikalus platformų judėjimas. Paspaudus mygtuką, sistema automatiškai perkelia platformą į reikalingą padėtį. Tinka ir nedidelėms patalpoms.
- Visiškai automatinės saugyklos: gali būti bokšto tipo, lentynų sistemos, sluoksnio tipo - automobilių statymo galimybė gali siekti iki 10 lygių, kiekviename lygyje - iki 12 automobilių.
Dangos ir izoliacijos reikalavimai
Vienas iš aktualiausių klausimų, susijusių su automobilių statymu, - kokybiška danga. Svarbiausią vaidmenį čia vaidina tinkamai parinkta dangos rūšis ir patvarumas. Kad danga būtų kuo stipresnė ir atsparesnė automobilių svoriui ir naudojimo intensyvumui, ji turi būti sudaryta iš storesnio šalčiui atsparaus laikančiojo sluoksnio, jis turi būti ne plonesnis nei 20 cm storio. Įrengiant požeminių ir daugiaaukščių garažų automobilių stovėjimo aikšteles ir važiuojamosios dalies grindis tinka, pavyzdžiui, difuziška barstomoji danga.
Vienas iš dažniau pasitaikančių probleminių reiškinių požeminėse automobilių saugyklose - vandens ar drėgmės patekimas į jas. Ši bėda išsprendžiama pasirūpinus tinkama pamatų ir sienų hidroizoliacija bei kokybiška lietaus nuvedimo sistema. Pamatų hidroizoliacija apsaugo ne tik pamatus, bet ir visą virš požeminės automobilių aikštelės stovintį pastatą. Drėgmė mažina tvirtumą, atsiranda jautrumas šalčiui, kai sušalęs vanduo ardo statybines medžiagas, šaltis ypač paveikia išorines mūro dalis, gali atsirasti pelėsis ar grybelis. Vienas iš naujesnių būdų pasirūpinti apsauga nuo drėgmės - purškiamoji stogų, aikštelių dangų hidroizoliacija. Ji nelaidi vandeniui, elastinga, didelio cheminio atsparumo, besiūlė, greitai (per kelias sekundes) sukietėja ir labai gerai sukimba su betonu ir metalais.
Kita problema, susijusi su ant stogų įrengtomis automobilių saugyklomis, - šilumos izoliacija. Kadangi įrengiamas vadinamasis atvirkštinis stogas, izoliacija, esanti viršuje, nuolatos veikiama drėgmės, turi atlaikyti visą susidariusį aikštelės svorį (kartu su joje esančiais automobiliais). Taigi ji turi būti itin atspari drėgmei ir spaudimui. Izoliacijos stiprumas nustatomas pagal apkrovas - ji turi atlaikyti ne tik lengvųjų automobilių eismą, bet ir sunkiasvorių transporto priemonių apkrovą. Lietuviškos, atšiauriu šiaurietišku klimatu kontroliuojančiojoje įmonėje Suomijoje išbandytos ekstruzinio polistireno plokštės „Finnfoam“ labai gerai pritaikytos prie mūsų klimato.
Priešgaisrinė sauga
Statytojams ir statinius eksploatuojančioms įmonėms svarbu pasirūpinti, kad naudojant požemines automobilių stovėjimo aikšteles būtų laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų ir imtasi gaisro prevencijos priemonių. Įvairios pastato inžinerinės komunikacijos dažniausiai tranzitu išklojamos per automobilių saugyklos patalpas. Deja, šių ar kitų elektros kabelių apvalkalas gaminamas iš ypač degių ir nuodingas dujas išskiriančių medžiagų, todėl automobilių saugyklos tampa itin jautria vieta gaisro metu.
Atsižvelgiant į tai, aikštelių inžinerinės komunikacijos (išskyrus iš metalinių vamzdžių pagamintas vandentiekio, kanalizacijos, šilumos tiekimo) turi būti izoliuojamos EI 45 atsparumo ugniai statybinėmis konstrukcijomis. Tai numatyta reglamente STR 2.02.08:2005 „Automobilių saugyklų projektavimas“ (70 p.).
Buto virš automobilių saugyklos ypatumai
Perkant naujos statybos butą gyvenamosios paskirties daugiabutyje, kai kuriais atvejais yra poreikis įsigyti daugiau nei vieną automobilio stovėjimo vietą, jeigu šeima turi kelias transporto priemones. Tačiau vystytojai, remdamiesi Statybos techniniu reglamentu, gali pasiūlyti ribotą vietų skaičių vienam butui.
Privalumai ir trūkumai
Nekilnojamojo turto (NT) brokerė Jovita Aleksejūnienė sako, jog dažnai pirmo ir viršutinio aukšto butai yra nepelnytai nuvertinami ir dažnai pirkėjų lūkesčius geriausiai atitinka butai, esantys būtent šiuose aukštuose. Tačiau, kas vienija visus pirmojo ir viršutinio aukštų gyventojus? Visuomenėje vyrauja nuomonė, jog butai esantys pirmame ir paskutiniuose daugiabučių aukštuose nėra tokie saugūs.
Įsikūrę pirmame daugiabučio namo aukšte būsite ramūs, kad neužliesite kaimynų, nevarvės prakiuręs stogas, nereikės aukštai nešti sunkių pirkinių maišų ar vaikiškų vežimėlių, po langais galėsite auginti gėlynus, nemokėsite mokesčio už liftą. Tačiau yra ir minusų: gali būti sunku priprasti prie papildomų garsų, pvz., trankomų laiptinės durų, mašinų burzgesio kieme, pojūčio, jog visi jus mato per langus. Taip pat gali būti nejauku miegoti prie atvirų langų, ir turbūt dažniau nei kitų namo aukštų gyventojai sulauksite įvairių svečių, pvz., reklamų išnešiotojų, kiemsargio ar paštininko.
Gyvenant viršutiniame aukšte niekas „nešokinės ant galvos“ ir niekada nebūsite apipilti kaimynų. Taip pat viršutiniuose aukštuose būna mažiau dulkių bei pravažiuojančių automobilių keliamo triukšmo. Tačiau vasaromis saulė įšildo stogą, dėl šios priežasties namuose būna itin tvanku, papildomų problemų kyla persikraustant ar remontuojant būstą - kadangi sudėtinga užnešti sunkius daiktus taip aukštai, varvantis stogas pirmiausia užlies paskutinių aukštų gyventojų butus.
Saugumo aspektai
Būsto saugumą lemia daugybė veiksnių. Pirmojo aukšto gyventojai nesijaučia itin saugiai ir akcentuoja, jog labiau negu kitų aukštų gyventojai rūpinasi patvariomis durimis, ypač daug dėmesio skiria langams ir balkonui, kadangi vagystės iš pirmojo aukšto butų dažniausiai būna įvykdomos įlipant per langus ar neįstiklintą, grotomis ar apsauginėmis žaliuzėmis neapsaugotą balkoną.
Bendrovės „Plieninis skydas“ komercijos direktorius Markas Vyšniauskas sako, jog pirmame aukšte esantys būstai yra lengvesnis grobis vagims. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į durų užraktą. Vagims kur kas lengviau, jei jie gali atsirakinti buto duris iš vidaus. Taip pat ir su viršutiniais butais - vagys nesunkiai gali įšokti į balkoną nuo stogo ir patekti į butą pro dažnai net neužrakintus langus. Žmonėms, gyvenantiems pirmuose ir viršutiniuose aukštuose, patartina nepalikti atsarginių raktų namuose, o į duris įmontuoti tokias spynas, kurių nebūtų galima atrakinti iš vidaus.
Gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, jog nuo pirmame aukšte esančio buto saugumo priklauso ir kitų aukštų saugumas. Dažnai pirmuose aukštuose gyvenantys žmonės ant langų ir balkonų užsideda apsaugines grotas, tuo sudarydami puikias galimybes vagims, pasinaudojant jų grotomis kaip kopėčiomis, lengvai užlipti į antrą aukštą.
Draudimo bendrovės „If“ privataus turto produkto vadovas Tomas Sinkevičius teigia, jog nėra pastebėję, kad pirmų ir paskutinių daugiabučių namų aukštų gyventojai dažniau draustų savo būstus, negu kituose aukštuose gyvenantys žmonės. „Iš vagysčių pobūdžio matyti, kad vagys gana kruopščiai išsirenka savo taikinį, todėl nemanome, kad pirmas ar paskutinis aukštas turi didelės įtakos buto saugumui“, - sako Tomas Sinkevičius.