Veiklos sritys ir misija
VšĮ „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra“ (toliau Agentūra) pagrindinės veiklos sritys apima Vilniaus istorinio miesto centro, kuris yra UNESCO Pasaulio paveldo vietovė, vertybių apsaugos ir tvarkybos planavimą bei įgyvendinimo koordinavimą. Agentūra taip pat vykdo Senamiesčio vertingųjų savybių būklės raidos stebėseną, organizuoja paveldosauginį gyventojų ir turto valdytojų ugdymą, konsultavimą ir finansinį skatinimą. Be to, Agentūra užsiima vietos ir ES projektų rengimu bei įgyvendinimu, taip pat tarptautiniu bendradarbiavimu.
2014 m. veiklos akcentai
2014 m. Agentūros veikla buvo sutelkta į miesto jaunuomenės ir gyventojų paveldosauginio sąmoningumo ugdymą, ES ir kitų projektų įgyvendinimą bei naujų kūrimą, taip pat tarptautinį bendradarbiavimą. Šiais metais sėkmingai baigti 2 ES projektai, Agentūra darniai įsijungė į 2 Baltijos jūros regiono Pasaulio paveldo turizmo projektus. Aktyviai dalyvauta Pasaulio paveldo miestų organizacijos regioninėje veikloje, sėkmingai surengtas Tarptautinis Pasaulio paveldo miestų forumas, skirtas Vilniaus įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 20-mečiui paminėti.
Agentūros struktūra ir finansai
Agentūros steigėja yra Vilniaus miesto taryba, kitų dalininkų nėra. Kontroliuojamų subjektų Agentūra neturi. 2014 m. gruodžio 31 d. Agentūroje buvo 121811 Lt vertės ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė siekė 3987 Lt. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas 2014 m. buvo priskaičiuotas 961 Lt. Ilgalaikio turto įsigijimų ir nurašymo 2014 m. neįvyko. Tais pačiais metais įsigyta trumpalaikio materialaus turto už 1186 Lt.
Vadovybė ir personalas
Agentūros direktorius Gediminas Rutkauskas eina pareigas nuo 1999 m. rugsėjo mėnesio (su pertrauka 2011 m. gruodžio - 2013 m. balandžio mėnesiais, kuomet jis ėjo LR Kultūros viceministro pareigas). Jo darbo užmokestis per 2014 m. sudarė 54 679 Lt. G. Rutkauskas 1989 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, įgydamas architekto diplomą. Jo profesinė karjera apima darbą vyriausiuoju architektu Aukštaitijos nacionaliniame parke, Valstybinėje kultūros paveldo inspekcijoje ir Kultūros paveldo apsaugos departamente. Nuo 1997 m. iki 2000 m. jis dirbo ICCROM (Tarptautinis kultūros paveldo tyrimų ir studijų centras) regioninės Teritorinio ir urbanistinio konservavimo programos koordinatoriumi.
Nekilnojamojo kultūros paveldo stebėsena
Nekilnojamojo kultūros paveldo registre esančių Vilniaus senamiesčio objektų stebėsena pradėta 2011 m., siekiant fiksuoti esamą Vilniaus senamiesčio statinių ir jų aplinkos būklę bei viešinti šią informaciją. 2014 m. vykdant stebėseną, buvo atlikta 40-ies valstybės saugomų kultūros paveldo objektų apžiūra ir fotofiksacija, parengta 40 apžiūros aktų. Iki 2014 m. pabaigos iš viso atlikta 250 objektų apžiūra. Siekiant pagerinti stebėsenos intensyvumą ir kokybę, 2014 m. lapkričio mėn. Agentūra parengė projektą Kultūros fondo paramai gauti, tačiau parama neskirta. Dėl lėšų trūkumo stebėsenos kokybė negerėjo. Todėl, kol bus įsigytos reikalingos priemonės kokybiškesnei stebėsenai, Agentūra 2014 m. atnaujino žinias apie užsienio šalių paveldo stebėsenos būdų raidą ir pradėjo analizuoti patirtį šioje srityje. Surinktų duomenų pagrindu 2015 m. numatyta rengti paraiškas ir projektus, skirtus kokybiškai naujos Senamiesčio stebėsenos formavimui ir įgyvendinimui.
Konsultacijos ir parama pastatų savininkams
Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra nuolat rengė konsultacijas pastatų savininkams, aiškindama tvarkybos darbų organizavimo ir įgyvendinimo tvarką, bendruosius reikalavimus. Suinteresuoti asmenys buvo supažindinami su galimybėmis gauti finansinę paramą (Vilniaus m. savivaldybės Tarybos sprendimas Nr. 1-683 „Dėl paramos skyrimo kultūros paveldo statinių išorės ir jų aplinkos tvarkybai tvarkos aprašo tvirtinimo“) arba gauti kompensaciją už atliktus tvarkybos darbus savo lėšomis (Vilniaus m. savivaldybės Tarybos sprendimas Nr. 1-374 „Dėl privačios nuosavybės - kultūros paveldo statinių išorės ir jų aplinkos tvarkybos darbų išlaidų kompensavimo taisyklių tvirtinimo“). Nors buvo planuota, 2014 m. finansinė parama pastatų savininkams neskirta.
ES ir Norvegijos fondų paramos projektai
2013 m. pabaigoje Agentūra sudarė bendradarbiavimo sutartis su Oslo savivaldybės Kultūros paveldo vadybos skyriumi ir trijų medinės architektūros pastatų Žvėryne, kurie yra valstybės saugomi kultūros paveldo objektai, savininkais. Remiantis šiomis sutartimis, buvo parengtos ir teikiamos paraiškos ES finansinio mechanizmo/Norvegijos fondų paramai šių pastatų restauravimui gauti.
Paramos skyrimo tvarkos aprašas ir praktinis įgyvendinimas
2013 m. Agentūra parengė ir Vilniaus miesto savivaldybės Taryba patvirtino „Paramos skyrimo daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių senamiestyje ir jo apsaugos zonose, fasadų elementų galimai avarinei būklei likviduoti tvarkos aprašą“. Šiuo aprašu Vilniaus miesto savivaldybė skatina viešąjį sektorių ir privačius asmenis bei organizacijas bendromis jėgomis tvarkyti daugiabučius namus, esančius Vilniaus senamiestyje ir jo apsaugos zonose, skirdama finansinę paramą balkonų, karnizų, parapetų ir kitų architektūrinių detalių galimai avarinei ar avarinei būklei likviduoti. 2014 metais buvo sudarytos septynios sutartys su daugiabučių gyvenamųjų namų valdytojais dėl balkonų avarinės būklės likvidavimo darbų ir paramos gyventojams už atliktus tvarkybos darbus skyrimo. 2014 m. savivaldybei buvo pateikta medžiaga dėl objektų Panerių g. 13 ir 15 tvarkybos darbų užbaigimo ir dalinio (dėl didelės darbų apimties) darbų atlikimo Savanorių g. 11. Finansavimą minėtiems darbams tikimasi gauti 2015 m. Agentūra taip pat parengė ir 2014 m. rugpjūčio mėn. pateikė Kultūros paveldo departamentui projektą-paraišką dėl pastato Stiklių g. 4 gotikinių fasadų ir patalpų mūro restauracijos.
Bendruomenės ugdymas ir smulkios tvarkybos skatinimas
Nors 2014 m. bendruomenės ugdymo programai savivaldybė lėšų neskyrė, Agentūra intensyviai konsultavo pastatų savininkus, skatino juos ir patarė, kaip savo jėgomis imtis smulkios pastatų prižiūrimosios tvarkybos, reikalaujančios tik atsakingo dėmesingumo ir minimalių lėšų. 2014 m. pabaigoje buvo atnaujinti duomenys apie savininkus, pasirengusius tvarkyti savo pastatų išorę ar/ir aplinką.
ES projektas HERITPROT: Gaisrų prevencija Pasaulio paveldo miestuose
2015 m. ES INTERREG IV C projekte „Gaisrų prevencija ir gaisrų gesinimo sistemų tobulinimas Pasaulio paveldo miestų istoriniuose centruose“ (HERITPROT) buvo analizuojama ir diskutuota Europos istorinių miestų - UNESCO Pasaulio paveldo vietovių - patirtis, saugant ir gelbstint kultūros paveldo vertybes nuo gaisrų. Projekto partneriais buvo 9 Europos miestai, įskaitant Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrą drauge su Vilniaus apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba (VAPGV). Dalyvavimas projekte suteikė galimybę įgyti vertingos, sąlyginai naujos priešgaisrinės saugos organizavimo Europos miestų senamiesčiuose patirties. Projekto įgyvendinimo metu vyko mokymo ir patirties pasidalijimo seminarai visuose partnerių miestuose. 2014 m. Vilniaus darbo grupės atstovai dalyvavo teminiuose seminaruose Terceiroje, Rygoje ir baigiamojoje projekto konferencijoje La Lagunoje. Projekto eigoje parengta virš 50 gerosios praktikos pavyzdžių, kuriuos siūloma panaudoti organizuojant gaisrų prevenciją ir gesinimą istoriniuose miestuose. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas kilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugai ir evakavimui gaisrų metu. Gerosios praktikos pavyzdžiai aprašyti projekto leidinyje „Gaisrinės saugos Pasaulio paveldo miestuose gerosios praktikos vadovas“ (A Good Practice Manual for Fire Protection in World Heritage Cities). Šiam leidiniui Agentūra drauge su VAPGV pateikė penkis gerųjų praktikų aprašymus.
Gaisrinės saugos plano rengimas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas
HERITPROT projekto Vilniaus darbo grupė surengė eilę seminarų ir tarpinstitucinių pasitarimų. Pirmuosius tarpinstitucinius pasitarimus vyko 2013 m. Bendro darbo rezultatas - parengti Vilniaus senamiesčio prioritetinių gaisrinės saugos požiūriu kultūros paveldo objektų atrankos kriterijai ir sąrašas. 2013 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamente vykusiame pasitarime nuspręsta parengti Vilniaus senamiesčio gaisrinės saugos planą (schemą), pritaikant pažangią Europos patirtį. 2014 m. kovo 6 d. buvo patvirtintas Gaisrų prevencijos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje priemonių planas. Į atnaujintą priemonių planą įtraukta priemonė „parengti Vilniaus senamiesčio gaisrinės saugos schemas Geografinės informacinės sistemos (GIS) pagrindu“. Gaisrinės saugos schema (planas) pradėta rengti 2014 m. antroje pusėje, planuojama baigti 2015 m. Schemoje bus sužymėti prioritetiniai objektai, apleisti pastatai, transporto eismas ir hidrantų išdėstymas. Ateityje ši schema bus papildyta informacija apie objektuose saugomas kilnojamąsias kultūros paveldo vertybes, kuri pagal dabartinę praktiką ugniagesiams nėra teikiama.
2014 m. gegužės 7 d. Bendrajame pagalbos centre įvyko trečiasis tarpinstitucinis posėdis dėl Vilniaus senamiesčio kultūros paveldo objektų, skirtų saugoti ir eksponuoti kilnojamąsias kultūros vertybes, gaisrinės saugos priemonių. Posėdyje dalyvavo LR Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento ir Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros atstovai. Posėdyje nuspręsta parengti Rekomendacijas (gaires) apie pažangias gaisrinės saugos priemones, taikytinas muziejuose, archyvuose ir bibliotekose. HERITPROT darbo grupės atstovai parengė „Rekomendacijas dėl kilnojamųjų kultūros vertybių esančių muziejuose, bibliotekose, archyvuose ir kulto pastatuose, gaisrinės saugos stiprinimo“ (išsiųstos Kultūros ministerijai ir Kultūros paveldo departamentui 2014-10-22 d. raštu Nr. 35 LR).
2014 m. spalio 17 d. surengta baigiamoji HERITPROT projekto konferencija, kurioje pristatyta 9 Europos istorinių miestų patirtis, saugant ir gelbstint kultūros paveldo vertybes gaisro ir kitų pavojų metu, projekto HERITPROT metu pasiekti rezultatai ir pasiūlymai, kaip tobulinti gaisrinę saugą Vilniaus kultūros paveldo objektuose: Rekomendacijos ir pradėtas rengti Gaisrinės saugos planas. Konferencijoje dalyvavo Vilniaus miesto muziejų, bibliotekų ir kitų svarbių kultūros paveldo objektų valdytojai bei visos Lietuvos apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų atstovai, iš viso 62 dalyviai. Pasibaigus projektui, Agentūra numato ir toliau koordinuoti Senamiesčio priešgaisrinės saugos plano rengimą bendradarbiaujant su VAPGV, LR Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentu, stiprinant kilnojamųjų kultūros paveldo vertybių gaisrinės saugos priemones.
ES projektas INNOCRAFTS: Amatininkystės naujovės verslo politikoje
ES projektą INNOCRAFTS „Amatininkystės naujovės verslo politikoje“ Agentūra įgyvendino bendradarbiaujant su Vilniaus amatininkų asociacija. Projekte dalyvavo 15 partnerių institucijų iš 11 Europos šalių. Projekto metu buvo keičiamasi patirtimi dėl amatininkų dirbtuvių steigimo ir veiklos, rengiami mokymo seminarai, teminiai vizitai, analizuojama geroji praktika, amatų atgaivinimo ir mokymo istoriniuose miestuose planai. 2014 m. spalio 28-30 d. vyko programos INTERREG IVC projekto INNOCRAFTS baigiamoji konferencija Florencijoje (Italija), kurioje dalyvavo Agentūros ir Vilniaus amatininkų atstovai. Konferencijoje pristatytas projekto rezultatas - leidinys anglų kalba „Verslo modeliai ir inovacijos menų ir šiuolaikinių amatų sektoriuje“ (Business Models and Innovation Policies in the Artistic and Contemporary Crafts Sector). Tai gerųjų praktikų vadovas, sudarytas iš 60 gerųjų praktikų pavyzdžių iš 13 Europos miestų. Leidinyje taip pat pateikti 24 geriausieji pavyzdžiai apie tradicinės amatininkystės plėtrą, įrodantys ekonominį poveikį. Tarp jų ir Vilniaus miesto savivaldybės vykdoma „Dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių“ programa, pristatyta seminaruose.
Amatininkystės politikos gairės ir mokymo centro kūrimas
Pagrindinis INNOCRAFTS tikslas - kiekviename projekte dalyvaujančiame mieste pritaikyti bent po vieną pažangų kito miesto partnerio įgyvendintą projektą ar jo dalį. Agentūra analizavo projektus, kurie galėtų būti įgyvendinti Vilniuje, svarstyti pavyzdžiai, siūlantys amatininkų, verslo vadybos studentų ir profesionalių dizainerių bendradarbiavimą, verslo konsultacinių paslaugų teikimą, diegiant pažangias verslo rinkodaros strategijas ir stiprinant amatininkų gaminamų produktų konkurencingumą. Taip pat aktuali patirtis - amatų mokymo centrų sėkmė Florencijoje ir Bratislavoje. Projekto Vilniaus darbo grupė surengė eilę pasitarimų, kuriuose svarstyta galimybė kurti Vilniaus amatų mokymo centrą. 2014 m. Agentūros iniciatyva parengta „Tradicinių amatų sektoriaus ir neakademinio mokymo bei tobulinimosi praktikos amatų srityje apžvalga“ Lietuvoje ir Vilniuje, pateiktos amatininkystės politikos gairės Europos komisijai. Parengta Vilniaus amatų mokymo ir parodų centro steigimo bei statybos paraiška buvo pateikta Kultūros ministerijos skelbtai Kultūros objektų aktualizavimo 2014-2020 metų programai finansuotinai ES lėšomis. Suplanuota 2015 m. Telkiant Vilniaus dailiųjų amatų programos dalyvius ir Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos narius bendrai veiklai, 2014 m. analizuotos amatininkystės kaip smulkiojo verslo perspektyvos kintant ekonominėms sąlygomis ir visuomenės poreikiams. Svarstyti amatų raidos, inovacijų, verslo bei mokymosi ugdymo klausimai, esamos tradicijos, jų įtaka miesto turizmo plėtrai.