Teismams neretai tenka nagrinėti bylas, kurių faktinės aplinkybės yra panašios: pirkėjas, savarankiškai apžiūrėjęs automobilį, jį įsigyja pasikliaudamas pardavėjo tvirtinimu, kad automobilio būklė yra gera. Dažnu atveju techninės apžiūros terminas nebūna pasibaigęs, o automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyti arba nurodyti nežymūs automobilio defektai. Servise pirkėjas sužino, kad remontas, lyginant su automobilio įsigijimo kaina, atsieis neproporcingai daug, arba kad automobilis apskritai netinkamas eksploatuoti.
Pardavėjo atsakomybė už daikto kokybę
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis).
Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys - tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia maža parduodamo automobilio kaina ar paties pardavėjo nežinojimas apie automobilio būklę. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe.
Nepaisant aptartų parduodamo daikto (automobilio) kokybės garantijų, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
Pavyzdžiai iš teismų praktikos
Vienoje civilinėje byloje (e3K-3-193-421/2020) pirkėjas su pardavėju sudarė sutartį, kurioje nebuvo nurodyta automobilio defektų. Iš karto po sutarties sudarymo, t. y., grįžtant namo, ėmė ryškėti kai kurie automobilio gedimai. Servisas, atlikęs automobilio techninės būklės įvertinimą, padarė išvadą, jog automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir jo eksploatuoti, t. y., naudoti pagal paskirtį negalima. Teismas sprendė, kad nepaisant to, jog pirkėjas apžiūrėjo ir išbandė perkamą automobilį ir, kad pirkdamas 15 metų naudotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip kad naujo automobilio savininkas, pažymėjo, kad ir naudotas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.
Kitoje civilinėje byloje (e2A-753-460/2020) automobilio gedimai išryškėjo praėjus trims savaitėms nuo automobilio įsigijimo. Pardavėjas apie defektus pirkėjo jokia forma informavęs nebuvo. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.
Pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdus įsigijus naudotą automobilį gerai atspindi civilinė byla (e3K-3-454-611/2018), pagal kurios fabulą pirkėjas iš pardavėjo įsigijo 10 metų senumo automobilį. Praėjus dviem savaitėms nuo sutarties sudarymo, automobilis neužsivedė, o jį patikrinus paaiškėjo variklio gedimas. Pirkėjo iniciatyva atlikta ekspertizė parodė, kad automobilio variklis sugedo dėl neseniai nekokybiškai atlikto remonto. Pirkėjas pardavėjo nebuvo informuotas apie atliktą variklio remontą, tuo labiau nekokybišką. Šiuo atveju teismas sprendė, kad dvi savaites eksploatuotą ir apie 300 km nuvažiavusį automobilį pirkėjas įsigijo su paslėptu trūkumu, sąlygotu netinkamai atlikto variklio remonto. Teismas pripažino, kad šių trūkumų įprastai apžiūrint automobilį, nebuvo galimybės pastebėti, o pardavėjas šių trūkumų pirkėjui neatskleidė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą (e3K-3-108-381/2024) dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę. Pirkėjas prašė teismo nutraukti naudoto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir priteisti iš pardavėjos sumokėtus pinigus. Pirkėjas nurodė, kad įsigijus automobilį paaiškėjo trūkumai, kurių pardavėja nebuvo nurodžiusi sutartyje, ir jų pirkėjas negalėjo pastebėti pirkimo metu, ir jie jam trukdė naudoti automobilį pagal tikslinę jo paskirtį. Pardavėja įrodinėjo, kad trūkumų sudarant sutartį nebuvo, o jie atsirado pirkėjui netinkamai remontuojant automobilį pas draugą, neturintį reikiamos kvalifikacijos. Teismai pirkėjo reikalavimą atmetė, konstatavę, kad pardavimo metu esminių automobilio trūkumų nebuvo, o jie atsirado dėl jo kaltės netinkamai remontuojant automobilį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad teismai, konstatavę, jog pirkėjas yra vartotojas, netaikė vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, kurios suteikia jam teisę nutraukti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį palankesnėmis sąlygomis negu įprastą pirkimo-pardavimo sutartį, kai nėra būtina nustatyti, kad įsigyto daikto trūkumai yra esminiai, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, aiškinant šių nuostatų taikymą.
Svarbūs aspektai nutraukiant sutartį
Laikotarpis nuo automobilio įsigijimo iki defektų išryškėjimo
Vienas iš svarbesnių bylos aspektų yra laikotarpis nuo automobilio įsigijimo iki defektų išryškėjimo. Verta prisiminti, ar tikrai automobilio pardavėjas apie išryškėjusius trūkumus pirkėjo jokia forma nebuvo informavęs. Pasitaiko atvejų, kuomet dalį automobilio defektų pardavėjas nurodo ne sutartyje, o kitu būdu, pavyzdžiui, SMS žinute.
Paprastai parduoto automobilio trūkumų faktas laikomas įrodytu, jei variklis sugenda praėjus nedaug laiko (pavyzdžiui, mėnesiui) po jo įsigijimo. Vis dėlto, jeigu nustatoma, kad pirkėjas po automobilio įsigijimo netinkamai, labai intensyviai jį eksploatavo, variklio gedimo priežastimi gali būti laikomas netinkamas ar pernelyg intensyvus jo naudojimas. Paprastai atsakymą į klausimą diktuoja automobilio amžius - kuo jis „jaunesnis“, tuo mažesnė tikimybė natūraliam automobilio agregatų nusidėvėjimui. Kiti defektai, teismų praktikoje pripažįstami esminiais, yra pavarų dėžės, starterio, išmetamųjų dujų sistemos, greičių dėžės, sankabos sistemos defektai, taip pat kiti rimti defektai, trukdantys automobilį naudoti pagal jo tikslinę paskirtį.
Pirkėjo pareiga pranešti apie trūkumus
Pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu ir tokiu atveju, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. Nors CK aiškiai nenurodo, per kiek laiko reikėtų kreiptis į pardavėją ir pranešti apie pastebėtus trūkumus, kad šis terminas atitiktų protingumo kriterijų, iš teismų bylų analizės galima daryti išvadą, kad telefonu pardavėją apie pastebėtus trūkumus reikėtų informuoti iš karto - t. y., per kelias dienas nuo trūkumų pastebėjimo. Visuomet pravartu turėti tokio pardavėjo informavimo įrodymus. Įrodinėjimas turi vykti pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą „įrodinėja tas, kas teigia“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis)). Vadinasi, po sutarties pasirašymo nustačius, kad yra paslėptų automobilio defektų, būtent pirkėjas privalo teismui teikti įrodymus, jog automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo konkrečių defektų ar kitų trūkumų ar jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento.
Vartotojų teisių apsauga
Atkreiptinas dėmesys, kad vartotojui, įsigijusiam automobilį, taikomas dar palankesnis teisinis reglamentavimas. Fiziniam asmeniui sudarant sutartį su juridiniu asmeniu, galioja vartotojų teises ginantys įstatymai, suteikiantys vartotojams didesnę pažeistų teisių apsaugą bei palengvinantys įrodinėjimo procesą. Netgi automobilį įsigijus iš fizinio asmens, ne visais atvejais reiškia, kad nebus taikomos vartotojo apsaugą reglamentuojančios teisės normos. Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis).
Nuo 2022 m. sausio 1 d. naujuoju reglamentavimu numatoma dviejų pakopų vartotojo teisių gynimo priemonių sistema: paaiškėjus, kad prekė (automobilis) yra netinkamos kokybės, pirmiausia vartotojas turės teisę reikalauti pardavėjo prekę pataisyti arba pakeisti tinkamos kokybės preke (automobiliu) (pirmoji pakopa). Pardavėjui nepataisius automobilio ar jo nepakeitus kitu, vartotojas turės teisę reikalauti sumažinti automobilio kainą arba nutraukti sutartį (antroji pakopa). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas apsaugojo pardavėjo teises, įtvirtindamas, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Tiesa, pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. Pirkėjai šį faktą neretai bando sieti su prastesne automobilio būkle, kuri, jų teigimu, ir sąlygojo atsiradusius defektus. Vis dėlto, teismo toks pirkėjų argumentas paprastai neįtikina.
Teisės gynimo būdai
Praktikoje dažniausiai pirkėjai savo pažeistas teises gina naudodamiesi galimybe reikalauti sutarties nutraukimo, nes, atsižvelgiant į automobilio specifiką, tai yra labiausiai pritaikytina. Taigi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio (paskutinė priemonė). Vadovaujantis gausia teismų praktika, automobilio variklio defektas yra dažniausiai pasitaikantis esminis sutarties pažeidimas, įgalinantis pirkėją savo pažeistas teises ginti remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y., pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to.
Sutarties nutraukimas ir "Regitra"
Automobilius su paslėptais defektais įsigiję pirkėjai jaučiasi patiriantys dvigubą neteisybę. Nepaisant to, kad neretai tenka minti teismo slenkstį kovojant su nesąžiningais pardavėjais ir siekiant atgauti pinigus už pirkinį, ne ką lengviau tampa ir kreipusis į „Regitrą“ dėl pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo bei minėtai įmonei sumokėtų mokesčių atgavimo. Dalis automobilio pirkėjų tikina negalintys susigrąžinti „Regitrai“ sumokėto taršos mokesčio.
Nuo 2015 m. lapkričio 1-osios Lietuvoje galioja transporto priemonių pirkimo-pardavimo tvarkos pakeitimai. Tomas LRT.lt portalui pasakojo praėjusiais metais papuolęs į biurokratijos pinkles. Vyro teigimu, jis įsigijo automobilį su paslėptais defektais. Teismas pritaikė restituciją, kad viskas turi grįžti į pradinę padėtį. "Regitra" jį informavo, kad taršos mokesčio negali grąžinti, nes yra vienintelis būdas tą padaryti - kai automobilis būna pirktas visiškai naujas, per 90 dienų išregistruotas ir išvežtas į užsienį. Kitos tvarkos nėra ir pinigai negrąžinami.
J. Kazragytė, VĮ "Regitra" atstovė spaudai, teigė, kad grąžinant transporto priemonę su defektais buvusiam savininkui, pirkimo-pardavimo sutartis turėtų būti nutraukiama. Anot jos, žvelgiant teisiškai, tai traktuojama kaip naujas sandoris, o automobilio pirkėjas iš esmės tampa pardavėju. Jeigu pirkėjas, įsigijęs automobilį, nėra išsiaiškinęs visų jo trūkumų, pardavėjas, kuriam grąžinamas automobilis su defektais, gali pareikšti pretenziją pačiam pirkėjui.
J. Kazragytė dar kartą pabrėžė, kad net jeigu pirkimo-pardavimo sutartis „Regitroje“ nutraukiama, dabartinėje situacijoje nėra garantijos atgauti registracijos metu sumokėtų mokesčių, mat tokia tvarka nėra įtvirtinta. Anot jos, dažniau klientai pageidauja anuliuoti deklaraciją dėl klaidingai pateiktų duomenų ir pateikti naują. "Galimybė nutraukti sutartį visuomet yra, jei tam yra priežastis. Jei buvo sudarytas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandoris ir jis buvo deklaruotas „Regitroje“, tačiau vėliau paaiškėjo, jog, pavyzdžiui, automobilis turi trūkumų, apie kuriuos pirkėjas nežinojo, galima nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį", - tvirtino J. Kazragytė. "Tokiu būdu bus panaikintas pirkėjo vardu galiojantis savininko deklaravimo kodas (SDK) ir transporto priemonės nuosavybė bus sugrąžinta pardavėjui. Gyventojai sutarties anuliavimą gali atlikti ir naudodamiesi e. paslaugomis - „eKetris“ portale, tokiu atveju vykti į padalinį nereikia", - portalui sakė J. Kazragytė.
Kada galima nutraukti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį?
Deklaracijų anuliavimas galimas tik tuomet, jei po jų tai pačiai transporto priemonei nebuvo pateikta vėlesnių deklaracijų. Transporto priemonę susigrąžinusiam asmeniui norint su ja dalyvauti viešajame eisme papildomai reikia kreiptis į „Regitrą“ ir ją įregistruoti savo vardu.
Procesas, norint nutraukti sutartį ir atgauti transporto priemonę, apima kelis žingsnius:
- Į „Regitrą“ pirmiausia kreipiasi pirkėjas.
- Transporto priemonės pardavėjas, pasirinkęs paslaugą „Perleidau arba sunaikinau transporto priemonę“, turės patvirtinti suformuotą perleidimo anuliavimo deklaraciją. Tik atlikus šiuos veiksmus, deklaracijos bus anuliuotos.
- Transporto priemonę susigrąžinusiam asmeniui norint su ja dalyvauti viešajame eisme papildomai reikia kreiptis į „Regitrą“ ir ją įregistruoti savo vardu. Jei norite su transporto priemone dalyvauti viešajame eisme, pasirūpinkite jos privalomąja technine apžiūra (kai negalioja).
- Transporto priemonės registracija tampa aktyvi, kai yra gaunami dokumentai ir/ar numerio ženklai.
J. Kazragytė akcentavo, jog „Regitra“ vykdo konkrečias įstatymo leidėjo pavestas funkcijas, numatytas Registracijos mokesčio įstatyme, t. y. surenka mokesčius. Visgi J. Kazragytė neslėpė, jog tam tikrų spragų įstatyminėje bazėje išties egzistuoja.
Viešųjų pirkimų sutarčių nutraukimas
PĮ 98 straipsnis įtvirtina pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ar sutarties, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, nutraukimo reguliavimą, kuris pagal Direktyvos 2014/25/ES nuostatas tampa minimalia standartizuota šio instituto tvarka visoje ES. Priimant Direktyvą 2014/25/ES, buvo atsižvelgta į tai, kad perkantieji subjektai kartais gali susidurti su aplinkybėmis, dėl kurių pirkimo sutartys nutrauktinos anksčiau laiko, jog būtų įvykdytos pareigos viešųjų pirkimų srityje pagal ES teisę.
Lietuvos teisėje šiuo metu egzistuoja platesnis vienašališko sutarties nutraukimo atvejų sąrašas, lyginant jį su tuo, kuris įtvirtintas Direktyvos 2014/25/ES 90 straipsnyje - sutartis vienašališkai gali būti nutraukta ir pačioje sutartyje bei CK nurodytais atvejais (CK 6.217, 6.721 straipsniai). Sąvoka „vienašališkai“ reiškia, kad PĮ 98 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sutartis gali būti nutraukta perkančiojo subjekto sprendimu, nesikreipiant į teismą. Sąvokos „gali nutraukti“ vartojimas reiškia, kad perkantysis subjektas atsakingas spręsti dėl PĮ 98 straipsnio 1 dalyje nurodytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, ir, nustatęs, jog egzistuoja bent vienas iš PĮ 98 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, perkantysis subjektas neturi pasirinkimo teisės nutraukti ar nenutraukti sutartį. Taigi šis pagrindų vertinimas ir taikymas (sutarties nutraukimas) - perkančiojo subjekto pareiga.
Sutarties nutraukimo tvarka ir padariniai
PĮ 98 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties, ar sutarties, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, nutraukimo PĮ 98 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais tvarka. Pagal PĮ 90 straipsnio 2 dalies 1 punktą perkantysis subjektas apie sutarties nutraukimą privalo iš anksto pranešti tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenustatytas, - prieš 30 (trisdešimt) dienų. Sąvokos „privalo“ vartojimas reiškia perkančiojo subjekto pareigą laikytis PĮ 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos, įskaitant, įspėjimo apie vienašališką sutarties nutraukimą terminus. Tačiau nurodytos tvarkos pažeidimas nelemia sutarties nutraukimo, kaip tokio, neteisėtumo. Pranešimas kitai šaliai apie sutarties nutraukimą turi būti aiškus, konkretus, jame turi būti nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, sutarties nutraukimo data, jis turi būti tinkamai įteiktas kitai šaliai.
PĮ 98 straipsnio 2 dalies 2 punkte reglamentuojami vienašališko perkančiojo subjekto sutarties nutraukimo padariniai, nurodant, kad sutarties nutraukimas atleidžia perkantįjį subjektą ir tiekėją nuo sutarties vykdymo. Tai reiškia, kad pagal bendrąją taisyklę, nutraukus sutartį, perkantysis subjektas netenka teisės reikalauti ją įvykdyti, o tiekėjas nebeturi pareigos ją vykdyti. PĮ 98 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra reglamentuojamas restitucijos taikymas pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties, ar sutarties, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, nutraukimo atveju. PĮ 98 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata koreliuoja su CK 6.222 straipsnio, kuriuo reglamentuojamas restitucijos taikymo klausimas sutarties nutraukimo atveju, nuostatoms.
Automobilio draudimo sutarties nutraukimas
Jei automobiliu naudotis neketinate, galite nutraukti privalomojo automobilio draudimo sutartį apie tai raštu įspėję ne mažiau nei 15 d. iki numatomos draudimo sutarties nutraukimo dienos. Jums bus grąžinta sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius sutarties sudarymo ir vykdymo administracines išlaidas. Privalomojo automobilio draudimo sutartį galite perrašyti automobilio draudimo sutartį naujajam savininkui. Jei turite kasko draudimą, rekomenduojame jį nutraukti prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį.
Statistika ir pasiūlymai tobulinimui
Remiantis "Autopretenzijos" statistika, kiekvienais metais Lietuvoje parduodama apie 10 000-15 000 transporto priemonių su paslėptais defektais ir (arba) trūkumais. Per 2022-uosius metus į "Autopretenziją" kreipėsi virš 1000 žmonių dėl tokių ginčų. Iš jų pagalbos kreipėsi 400, o 79 automobiliai buvo grąžinti pardavėjams. Tai reiškia, kad šie klientai turėjo grįžti į VĮ "Regitra" nutraukti sutartis. Iš virš 1000 besikreipusių, apie 20% susitarė su pardavėjais be "Autopretenzijos", o tai reiškia, kad į VĮ "Regitra" turėjo grįžti apie 200 sutarčių nutraukimui.
Manytume, kad VĮ "Regitra" galėtų palengvinti procesą, leidžiant internetu (gyvai) perkant-parduodant transporto priemonę, atlikti registracijos veiksmą internetu, bet kuriame pasaulio krašte, o popierinius dokumentus leistų pildyti tik atvykus į skyrių. Tokiu būdu visi sandoriai būtų fiksuojami ir apmokestinti, ir valstybės biudžetas kiekvieną kartą pasiimtų taršos mokestį, o netikrų (apsimestinių) sandorių tiesiog neliktų, nes kiekvienas pirkėjas ir pardavėjas būtų identifikuoti, jungiantis per elektroninius valdžios vartus. Tokiu atveju, nutraukiant sutartį, kai parduodamas automobilis su paslėptais trūkumais, procesas palengvėtų, nes procese reikėtų atlikti atgalinį veiksmą.
Tikime, kad "Regitra" savo puslapyje pakeis klaidinantį „Sutarties anuliavimą“ į tinkamą „Sutarties nutraukimą“ ir „Sutarties korekciją“, kai reikia papildyti sutarties duomenis. Tikime, kad "Regitra" bus tiek iniciatyvi, kad pasiūlys įstatymų leidėjams papildyti Taršos mokesčio grąžinimo punktą, kai yra pritaikyta restitucija.
tags: #automobilio #pirkimo #pradavimo #sutarties #nutraukimas