Degalų pylimas ir laikymas: taisyklės, saugumas ir baudos

Vairuotojai dažnai susiduria su situacijomis, kai reikia kuro ne tik automobiliui, bet ir vejapjovei, generatoriui ar net atsargai. Tokiais atvejais natūraliai kyla klausimas: ar galima degalinėje įsipilti degalų į kanistrą? Ar tai teisėta? Ar saugu? Šiame straipsnyje pateikiami aiškūs atsakymai, teisės aktai, taikomi apribojimai ir ką būtina žinoti, kad būtų išvengta baudų ar rizikos.

Ar leidžiama pilti kurą į kanistrus?

Trumpas atsakymas - taip, leidžiama, bet su tam tikromis sąlygomis. Lietuvoje kuro pylimas į kanistrus nėra uždraustas įstatymu, tačiau egzistuoja griežti saugumo reikalavimai, kurių privaloma laikytis.

Ką sako teisės aktai?

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir priešgaisrinės saugos taisykles:

• Leidžiama pilti degalus į tam skirtus, sertifikuotus kanistrus.
• Kanistrai turi būti nepažeisti, uždari, sandarūs ir pagaminti iš kuro laikymui tinkamos medžiagos.
• Draudžiama pilti degalus į stiklainius, butelius, plastikinius vandens bakelius ir kitus netinkamus indus.

Be to, kiekviena degalinė gali turėti vidines taisykles, kurios leidžia ar riboja kuro pylimą į kanistrus tam tikrose kolonėlėse.

Reikalavimai kuro kanistrui

Kuro kanistras turi atitikti šiuos reikalavimus:

Draudimas pilti degalus į plastiką

Daugumoje degalinių yra iškabos, draudžiančios pilti degalus į plastikinius indus. Net ir tose degalinėse, kur tokių nurodymų nėra, šis veiksmas neleidžiamas, jeigu plastikas nėra specialus, tam skirtas indas. Pagrindinė draudimo priežastis - plastikas linkęs kaupti statinę elektrą. Ekspertai teigia, kad degus skystis (pvz., benzinas) palietęs plastikinio indo sieneles gali sukelti kibirkštį, dėl kurios gali kilti gaisras.

Tačiau degalinėse parduodami plastikiniai kanistrai yra pagaminti iš specialaus plastiko ir yra tinkami kurui laikyti, ką patvirtina atitinkama patvirtinimo etiketė. Pavojingiausia kurą pilti į plastikinius butelius, pavyzdžiui, iš mineralinio vandens. Vadinamasis maistinis plastikas yra plonas, o dėl didelio benzino garų slėgio kyla grėsmė, kad indas plyš. Nors, remiantis kai kurių ekspertų nuomone, kad plastikinis indas kauptų neigiamą statinę energiją, jis turi būti intensyviai ir tikslingai trinamas į kitą medžiagą, iš esmės degalų pylimas į įprastą plastiką nerekomenduojamas.

Kur galima susidurti su draudimu?

Nors įstatymai leidžia pilti kurą į tam skirtus kanistrus, kai kurios degalinės gali atsisakyti aptarnauti klientą, ypač šiais atvejais:

• Kai klientas naudoja netinkamą tarą.
• Kai nėra aišku, ar tai saugus procesas.
• Kai pylimas vyksta neteisingai arba per kolonėlę be reikiamo aptarnavimo.

Kai kurios degalinės siūlo specialias zonas arba žymi, kur leidžiama pildyti kanistrus.

Ar reikia pranešti degalinės darbuotojui?

Taip, visuomet rekomenduojama pranešti degalinės darbuotojui, kad norite pilti kurą į kanistrą. Tai padeda:

• Išvengti pavojaus.
• Gauti patarimų dėl tinkamo pylimo.
• Užtikrinti, kad naudojamasi leistina zona.

Kai kurios degalinės netgi turi atskirus aparatus ar žarnas tik kanistrų užpildymui.

Ką daryti, kad būtų saugu?

Kad pilant degalus į kanistrą viskas vyktų sklandžiai ir saugiai, laikykitės šių taisyklių:

• Naudokite tik patvirtintą kanistrą.
• Statykite jį ant žemės, o ne laikykite rankoje (sumažėja statinio krūvio pavojus).
• Neperpilkite - palikite vietos garų plėtimuisi.
• Uždarykite dangtelį iškart po užpildymo.
• Venkite atviros liepsnos ar rūkymo šalia.
• Nepalikite kanistro automobilyje saulėje.

Kiek degalų galima vežti kanistre?

Pagal pavojingų krovinių gabenimo taisykles:

• Privatus asmuo gali vežti iki 60 litrų degalų kanistruose automobilyje be specialių leidimų.
• Kuras turi būti tinkamai uždarytas ir apsaugotas nuo išsiliejimo.
• Rekomenduojama nepalikti kuro ilgam laikui kanistruose, ypač plastiko.

„Neste Lietuva“ generalinė direktorė Julija Matisonė komentavo, kad pagal Lietuvoje galiojančias naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisykles nešiojamose degalų talpyklose gyventojai savoms reikmėms (neįskaitant naftos produktų, esančių automobilių bakuose) gali vežti ne daugiau nei 40 litrų degalų. Degalams laikyti ir gabenti turi būti naudojami tik tam tikslui pritaikyti kanistrai, talpos, bakai.

PAGD duomenimis, individualiame garaže galima laikyti ne daugiau kaip 40 litrų automobilių kuro, jį laikyti galima tik sandariai ir tam skirtoje talpykloje. Sodybos tipo gyvenamuosiuose namuose, sodo namuose (vasarnamiuose), butuose leidžiama laikyti ne daugiau kaip 5 litrus degalų specialiai tam skirtoje talpykloje. Jeigu degalai (skystasis kuras) yra naudojamas šildymo įrenginiui, tai tokiu atveju patalpoje gali būti ne daugiau kaip 200 litrų kuro uždengtame bake. Toks bakas negali būti statomas priešais pakurą (purkštuką).

Akcizų lengvatos žemės ūkiui ir baudos už pažeidimus

Nuo šių metų sausio 1 d. pasikeitė Akcizų įstatymo dalis, kurioje nustatoma akcizų lengvata gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio, akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklai. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Akcizų administravimo departamento vadovas Žygintas Grekas paaiškino, kad žymėti gazoliai turi būti naudojami žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant ir traktorius) arba žvejybos laivų varikliuose. Žemės ūkio technika yra laikomi traktoriai, universalios traktorių priekabos (puspriekabės), žemės ūkio mašinos, įrenginiai ir įtaisai žemės ūkio darbams atlikti.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad prie žemės ūkio technikos nepriskiriamos kelių transporto priemonės, pavyzdžiui, krovininiai, lengvieji automobiliai, autobusai, automobilių priekabos ir puspriekabės, motociklai. Taip pat ir kitos transporto priemonės, pavyzdžiui, laivai, orlaiviai, kelių ir statybinės mašinos, įvairūs ne žemės ūkio paskirties gamybinių patalpų įrenginiai, komunalinės, buitinės technikos. VMI primena, kad už žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, įsigijimą, naudojimą, laikymą, pardavimą, gabenimą ar kitokį jo perdavimą pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką asmenims gali būti skiriama bauda nuo 390 iki 730 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 1170 iki 1820 eurų.

Už pakartotinai padarytą nusižengimą asmenims bauda siekia nuo 730 iki 1560 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 1820 iki 3900 eurų. Už minėtus administracinius nusižengimus taip pat gali būti skiriamas žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, konfiskavimas. Žemės ūkio veikloje naudoti skirti gazoliai yra žymimi atitinkamais dažikliais, todėl, atliekant kontrolės veiksmus, yra galimybė imti kuro mėginius iš transporto priemonių bakų ir nustatyti, ar gazoliuose jų yra, ar nėra. Šiuo metu gazoliams taikomas 60 eurų už 1000 litrų produkto akcizų tarifas.

Ūkininkų atstovų kritika ir ekonomistų vertinimai

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad su naujais pakeitimais dėl akcizo lengvatų gazoliams taikymo kategoriškai nesutinkama. Pirmiausiai, žymėti degalai yra limituoti ir skiriami ūkiams pagal tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, deklaruotų pasėlių plotą, auginamų gyvulių skaičių. Pagal tai yra sprendžiama, kiek ūkininkas gali gauti žymėtų degalų. R. Juknevičius neatmeta, kad įsigaliojusi naujoji tvarka gali daryti įtaką parduodamų maisto produktų kainoms.

Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys teigė, kad didesni dyzelino akcizai gali turėti įtakos krovinių vežėjams, o padidinus akcizą SND, kurios naudojamos maisto, pieno pramonėje, šie produktai pabrangs. Tuo metu „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, surinkti didesni mokesčiai ekonomikai padarys daugiau teigiamos įtakos, nei kiek pakilusios kainos. O, SEB banko ekonomisto Tado Povilausko skaičiavimu, įtaka infliacijai gali siekti vos iki 0,1 procento.

Degalų akcizų suvienodinimas ir CO2 dedamoji

Seimui gegužę priėmus „žaliųjų“ kuro akcizų paketą, nuo 2025 metų dyzelino akcizas bus suvienodintas su benzino, o nuo 2026 metų jis viršys benzino akcizą. Tokiu būdu valdžia siekia skatinti rinktis mažiau taršų kurą. Aplinkos ministerijos skaičiavimais, litras dyzelino degalinėse dėl to kasmet brangs 4-6 centais, o nuo 2025 metų variklių degalams įvedama anglies dvideginio (CO2) dedamoji jų kainą kasmet didins dar 3 centais. Tuo metu naujai įvestas SND akcizas nuo sausio siekia 368 eurus už toną (su PVM), o nuo kitų metų įvedus CO2 dedamąją akcizas sieks 405 eurus, o 2030 metais - 590 eurų.

Mitas apie dyzelino spalvos pasikeitimą

Žemaitijoje (o gal ir kitur) sklando mitas, kad saulėje palaikius dažytą dyzeliną jis tampa bespalviu. Eksperimentas parodė, kad per 3 mėnesius rezultatas nebuvo sėkmingas. Degalinės darbuotojai tvirtina, kad ūkininkai yra rodę išblukusio dyzelino, kuris buvo supiltas į plastikinį konteinerį, pavyzdžių. Manoma, kad galbūt plastikas kažkaip reaguoja su degalais. Taip pat yra skirtumas, kiek dažų įpilta - iš Mažeikių dyzelinas būna labai šviesiai žalias. Degalinėse uždažyti degalai negali būti - tai daroma tik gamykloje arba akciziniuose sandėliuose.

Dažytas dyzelinas žemės ūkiui ir krosninis kuras yra tas pats dyzelinas, tik nudažytas. Žalias skirtas žemdirbiams, o raudonas - kurenimui. Raudonas dyzelinas yra geresnis už žalią, nes jis be metilo esterio ir su daugiau sieros.

Degalų pylimas degalinėje ir saugumo reikalavimai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiojo specialisto Aurelijaus Česūno teigimu, Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės nustato gaisrinės saugos reikalavimus, kurių privalo laikytis kiekvienas asmuo, esantis Lietuvoje. Pilant į transporto priemones degalus, būtina laikytis šių gaisrinės saugos reikalavimų:

• Atsitiktinai išlieti degalai turi būti užpilti smėliu arba specialiu sorbentu.
• Sumirkęs smėlis ir tepaluotos valymo priemonės - sudėtos į sandarias metalines dėžes ir išvežtos iš aikštelės.
• Transporto priemonių varikliai turi būti išjungti.
• Keleiviai iš autobusų ir mikroautobusų salonų turi būti išlaipinti.
• Degalų pylimo sistema turi būti sandari, antgaliai degalams pilti - techniškai tvarkingi.
• Degalai turi būti pilami tiesiai į kuro bakus.

Degalus taip pat galima pilti į tam skirtus indus su sandariais kamščiais. Nėra numatyta specialių gaisrinės saugos reikalavimų pilant degalus į atskirus kanistrus/talpas, bei juos gabenant individualia transporto priemone. Degalams laikyti ir gabenti turi būti naudojami tik tam tikslui pritaikyti kanistrai, talpos, bakai.

PAGD atstovas priminė, kad už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus gali būti skiriama bauda asmenims nuo 20 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 580 eurų.

Benzino ir dyzelino pylimų saugumo taisyklės

Degalinės degalų papildymo metu veikiantis variklis gali sukelti problemų su automobiliu. Benzino bako dugne yra nuosėdų, kurios pakyla pilant degalus. Veikiant varikliui, dalis šių nešvarumų gali užsilaikyti ant apsauginio filtro. Svarbu ir tai, kad sugedusi uždegimo sistema gali suteikti kibirkštį kėbului. Todėl, jei degalai pildomi įjungus variklį, yra didelis pavojus, kad iš išmetamųjų dujų išsiveržusi kibirkštis arba statinės elektros iškrova sukels gaisrą. Todėl visi vairuotojai privalo laikytis įstatymų ir, pildami degalus, būtinai išjungti variklį.

Plastiko deginimo pavojai ir tvarkymas

Tvarkant aplinką, namus arba radus šiukšlių gamtoje, gali kilti noras kuo greičiau jomis atsikratyti sudeginant. Deja, plastiko deginimas laužavietėje ar namų krosnyje yra ne tik draudžiamas įstatymu, bet ir gali turėti skaudžių pasekmių sveikatai. VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė aiškina, kad plastiko atliekoms yra skirti du keliai. Jei tai pakuotės, jos turėtų būti metamos į pakuočių atliekoms skirtus konteinerius, o jei tai kitų gaminių atliekos, joms yra skirti buitinių atliekų konteineriai. Bet kuriuo atveju tokios atliekos pateks į įgaliotų tvarkytojų rankas ir bus saugiai sutvarkytos.

Pasak Aplinkos apsaugos agentūros specialistų, laužavietėse ar buitiniuose įrenginiuose deginant plastiko turinčias pakuotes ir plastiko gaminius, į aplinką išsiskiria anglies monoksidas, anglies dioksidas, smulkiosios kietosios dalelės, juodoji anglis (suodžiai), organinė anglis, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA), polichlorinti bifenilai (PCB) ir kiti patvarūs organiniai teršalai (POT), dioksinai, furanai, benzenas, chlorbenzenas, sieros oksidai ir kt. Aplinkoje lieka suanglėjusi kietoji medžiaga, šlakai, kurių sudėtyje būtų galima aptikti sunkiųjų metalų ir kitų kenksmingų aplinkai (augalijai, dirvožemiui, požeminiam vandeniui) elementų ar medžiagų.

Kenkimas sveikatai ir aplinkai

Nesaugaus deginimo metu į aplinkos orą išsiskiriančios medžiagos yra labai kenksmingos net ir itin mažais kiekiais - gali sukelti įvairių organų vėžinius, mutageninius susirgimus, kenkti plaučiams, širdžiai, kraujagyslėms, smegenims, reprodukcijos organams, akims, odai ir kt. Tai gali išprovokuoti astmą, astmos priepuolius, infarktą, insultą, nevaisingumą, vystymosi ar motorikos sutrikimus, odos, akių ir kitokias ligas. Kauno technologijos universiteto Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkų atlikto eksperimento metu nustatyta, kad degant plastiko pakuotėms, ypač turinčioms skysčio likučių, PAA koncentracija dūmuose buvo 6-8 kartus didesnė nei degant medienos granulėms.

Pavojingąsias atliekas tvarkančios įmonės „Toksika“ laboratorijos vedėja Rita Paukštė atkreipia dėmesį, kad dioksinai ir furanai - tai grupė organinių junginių, pasižyminčių itin dideliu nuodingumu, kancerogeniškumu ir mutageniškumu, net labai mažos dozės sukelia vėžį ir apsigimimus.

Profesionalus deginimas ir energijos gamyba

UAB „Toksika“ neperdirbamo plastiko atliekos deginamos pavojingųjų atliekų deginimo jėgainėje 1200 °C temperatūroje. Jėgainėje yra įdiegta moderni dūmų valymo sistema bei sumontuota automatinė teršalų matavimo stotelė, kuri leidžia stebėti nuolat deginamų atliekų teršalų koncentracijas dūmuose. Deginant plastiko atliekas gauta šiluminė energija yra paverčiama elektros energija generatorių ir garo turbinos pagalba. Deginant vieną toną tokių gaminių, sugeneruojama 315 kWh elektros energijos.

Rūšiavimo nauda ir baudos už pažeidimus

PTO atstovė E. Razbadauskaitė pabrėžia, kad tiek perdirbant tinkamas perdirbti plastiko pakuotes, tiek ir deginant neperdirbamas plastiko atliekas, ne tik apsaugoma aplinka bei tausojama sveikata, bet ir gaunama nauda. Ji kviečia būti sąmoningais ir naudotis Lietuvoje gerai išvystyta atliekų rūšiavimo infrastruktūra. Taip pat atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai gyventojai išmeta plastiko ar kitokias pakuotes į pakuočių atliekoms skirtus konteinerius, jų tvarkymą finansuoja gamintojai. Namų ūkiams tai yra galimybė sumažinti išlaidas, skiriamas po rūšiavimo likusių buitinių atliekų tvarkymui.

Aplinkos apsaugos departamentas atkreipia dėmesį, kad už atliekų deginimą, kai teršiamas oras, asmenims taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 170 iki 1170 eurų. Pakartotinai padaryti nusižengimai užtraukia asmenims nuo 270 iki 1200 eurų baudą, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 500 iki 3000 eurų baudą.

tags: #ar #galima #pilti #dyzeli #i #plastika