Eismo įvykiai yra neprognozuojami, tačiau žinoti, kaip elgtis jiems įvykus, yra būtina siekiant išvengti didesnių nemalonumų ar neprognozuojamų pasekmių. Šiame straipsnyje aptariamos taisyklės ir rekomendacijos, susijusios su automobilių patraukimu po avarijos, žalos vertinimu ir bendru elgesiu įvykio vietoje.
Eismo įvykių tipai ir elgesys avarijos vietoje
Eismo įvykius galima suskirstyti į keturias pagrindines kategorijas:
- Automobilių susidūrimas
- Užvažiavimas ant pėsčiojo (arba dviratininko, paspirtukininko)
- Susidūrimas su gyvūnu
- Atsitrenkimas į atitvarą, stulpą, kelio ženklą ir t.t.
Automobilių susidūrimas
Dažniausiai keliuose pasitaikanti situacija yra automobilių susidūrimas. Pagal galiojančius teisės aktus, jeigu susidūrime dalyvavo tik du automobiliai, savininkai sutarė dėl kaltės, abu automobiliai yra drausti, nė vienas vairuotojas nebuvo išgėręs ir nėra sužalotų žmonių, pareigūnų galima nekviesti. Užtenka užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir incidentas bus baigtas. Transporto priemonės savininkas arba automobilio dokumentus turintis asmuo gali pasitikrinti, ar galioja automobilio draudimas ir techninė apžiūra, V.Į. "Regitros" svetainėje.
Kiek kitaip atrodys situacija, jeigu susidūrusių automobilių bus daugiau arba bus sužalotų žmonių. Tuomet pareigūnų pasirodymas taps privalomas. Kol laukiama pareigūnų, labai rekomenduotina incidentą, jeigu automobilyje nebuvo vaizdo registratoriaus, nufilmuoti. Turint filmuotą medžiagą, net jei kažkas iš dalyvių sugalvos patraukti savo automobilį ar „primesti“ įkalčių, vėliau tai nebus sunku įrodyti. Būtina kviesti pareigūnus, jeigu kyla įtarimų, kad vienas iš vairuotojų galėjo būti neblaivus, taip pat, jeigu pradedama siūlyti susitarti, atsisakoma pildyti deklaraciją ir t.t. Taip dažniausiai elgiasi asmenys, turintys ką slėpti, arba sukčiai, siekiantys pasipelnyti iš eismo įvykio.
Nepildyti deklaracijos galima tik tuo atveju, jeigu kontaktas buvo silpnas, pažeidimų nėra ir abu dalyviai dėl to sutaria. Tačiau net ir tokiu atveju būtina užfiksuoti kontaktą bei rekomenduotina telefonu, kad ir 112, informuoti apie buvusį incidentą. To nepadarius ir, esą, sutarus dėl avarijos, vėliau galima sulaukti kaltinimų pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Už tokį veiksmą gali būti skiriama bauda, transporto priemonės konfiskavimas arba teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Visuomet teisus bus tas vairuotojas, kuris liko avarijos vietoje ir sulaukė pareigūnų.
Apibendrinant, net jeigu susidūrimas nėra didelis ir nėra prasmės pildyti deklaracijas, o padaryta žala yra minimali, labai rekomenduotina užfiksuoti incidento vietą, automobilių numerius, vairuotoją ir informuoti policiją, jog buvo nedidelis kontaktas, bet nėra nei rimtų pažeidimų, nei sužalojimų. Visais kitais atvejais būtinos deklaracijos ar net pareigūnų iškvietimas.
Užvažiavimas ant pėsčiojo
Šiai kategorijai taip pat galima priskirti ir susidūrimą su dviratininku ar paspirtuko vairuotoju. Formaliai, dviračiai irgi yra transporto priemonė, tačiau skirtingai nuo automobilių, jie neturi nei saugos pagalvių, nei saugos diržų, todėl toks susidūrimas yra potencialiai pavojingesnis ir gali baigtis liūdniau. Net nedidelis automobilio ir pėsčiojo (dviratininko, paspirtuko vairuotojo) kontaktas pastarajam gali turėti ypatingai liūdnų pasekmių. Dviratininkai ir paspirtukininkai juda gerokai greičiau ir nėra linkę mūvėti šalmų.
Įvykus tokiam susidūrimui, nepaisant to, kas, atrodytų, yra kaltas, būtina kviesti policijos pareigūnus ir, priklausomai nuo situacijos, greitosios pagalbos medikus. Po susidūrimo pėsčiasis gali patirti vizualiai, plika akimi nematomų, tačiau sunkių pasekmių vėliau galinčių turėti, sužalojimų. Jeigu žmogus guli nukritęs, jokiu būdu negalima jo judinti, mėginti pakelti, pakeisti kūno padėtį. Bet koks nekvalifikuotas bandymas teikti pagalbą gali pabloginti nukentėjusiojo būklę.
Viskas, kuo galima padėti gulinčiajam, jį apkloti, kad nesušaltų ir laukti medikų. Norint, kad pagalba atvyktų kaip galima greičiau, būtina medikams nurodyti maksimaliai tikslias incidento koordinates. Laukiant medikų būtina su žmogumi šnekėtis ir neleisti jam prarasti sąmonės. Jeigu incidento metu kažkas lūžo ir bėga kraujas, kraujavimą, minimaliai judinant nukentėjusįjį, būtina sustabdyti. Tai galima padaryti užveržiant žgutą aukščiau kraujavimo vietos arba prispaudžiant medžiagą prie kraujuojančios vietos.
Vienas realus pavojaus šaltinis yra netikėti iš bet kur galintys pasirodyti vaikai - vasarą jie tiesiog išbėga į kelią, žiemą gali ten atsidurti nesuvaldę slidžių ar rogučių. Jeigu tenka judėti per tankiai gyvenamą zoną, daryti tai reikėtų kaip galima mažesniu greičiu, atidžiai stebint aplinką.
Kita galima susidūrimo priežastis - pakiša, kai piktavaliai pakiša ne automobilį, o patys save ar savo bendrininką. Tokiu atveju labai praverčia vaizdo registratorius arba automobilyje sėdinčių keleivių parodymai. Jeigu situacija panaši į pakišą, kviesti policijos pareigūnus. Sukčiai, tikėtina, išsigąs ir klausimas bus išspręstas.
Jeigu incidentas įvyko, tačiau susidūrimas buvo lengvas - žmogus neparkrito, niekas nelūžo, kraujo taip pat nėra, vairuotojui vis tiek vertėtų sustoti, išlipti ir pasikalbėti su nukentėjusiuoju. Pasiteirauti kaip jaučiasi, ar nieko neskauda, ar nepykina. Tikslinga nufotografuoti incidento vietą, asmenį, o apie patį susidūrimą informuoti policiją. Nepranešus ir išvažiavus, viskas gali būti įvertinta kaip pasišalinimas iš įvykio vietos.
Susidūrimas su gyvūnu
Ši problema ypač aktuali pavasarį ir rudenį. Nors keliuose statomi atitvarai, tveriamos tvoros ir formuojami gyvūnams skirti tuneliai, visos šios priemonės gelbsti ne visada. Susidūrimų su gyvūnais taip pat būna įvairių. Pervažiavus ežiuką ar partrenkus kačiuką, didesnių sunkumų, išskyrus nebent sielos graužatį, transporto priemonės vairuotojas nepatirs.
Visai kitaip situacija atrodys susidūrus su stirna, šernu ar briedžiu. Tokiu atveju susidūrimo pasekmės gali būti ne tik jaučiamos, bet ir tragiškos. Universalios taisyklės, kaip išvengti tokio susidūrimo, nėra, tačiau reikėtų atminti, kad gyvūnų migracijos laikotarpiu važiuojant miškingomis vietovėmis, reikėtų judėti mažesniu greičiu, atidžiai stebėti aplinką ir būti pasiruošusiems įvairiems netikėtumams. Jeigu briedžiai, paprastai, vaikšto po vieną, tai stirnos ar šernai keliauja grupėmis ir pastebėjus per kelią bėgant vieną tokį gyvūną, labai rekomenduotina būtų sustoti ir palaukti, kol prabėgs visi.
Kilus pasirinkimui - pradėti manevruoti ar susidurti su gyvūnu, turėtų būti pasirenkamas susidūrimo variantas. Pradėjus manevruoti slidžiame ar pašalusiame kelyje, automobilis gali greitai tapti nevaldomas, nulėkti į griovį ar, išlėkęs į priešpriešinę eismo juostą, susidurti su kitomis transporto priemonėmis. Tokiu atveju pasekmės būtų dar liūdnesnės, negu susidūrimo su stirna ar tuo pačiu šernu atveju.
Jeigu taip nutiks, kad susidūrimo išvengti nepavyks, rekomenduotina neskubėti pasišalinti iš įvykio vietos, o informuoti apie susidūrimą telefonu 112. Jie jau pasirūpins, kad į įvykio vietą atvyktų policijos pareigūnai ir Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai, nes, dažniausiai, jei gyvūnas po susidūrimo ir lieka gyvas, jis būna sunkiai sužalotas, tad vienintele išeitimi būna jį užmigdyti. Vairuotojams, formaliai, draudžiama pasiimti žuvusį gyvūną, tačiau baudos už tokius eismo įvykius skiriamos ypatingai retai, nes, paprastai, būna įrodoma, kad susidūrimo išvengti nebuvo galima. Blogiausia, kas gali būti padaryta - po susidūrimo palikti sužeistą gyvūną, taip pasmerkiant jį lėtai ir skausmingai mirčiai.
Atsitrenkimas į atitvarą, stulpą, kelio ženklą ir t.t.
Stotelės, stulpai, atitvarai, kelio ženklai ir pan., yra kažkieno nuosavybė. Juos sugadinus, sulaužius ar kitaip jiems pakenkus, savininkas patirs nuostolių, kuriuos kažkas turės kompensuoti. Įvertinus, kiek kelio ženklų kasmet yra „nušienaujama“, susidaro ne tokia jau maža suma, tad savininkai, būtų tai valstybinės institucijos ar privačios įmonės, suinteresuoti tokių išlaidų nepatirti, todėl susidūrimas su kelio ženklu ar atitvaru bei policijos neiškvietimas, vėliau gali būti traktuojamas kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, už kurį laukia rimtos sankcijos.
Svarbi aplinkybė - paties vairuotojo, nebūtinai transporto priemonės savininko ir nebūtinai turinčio teisę vairuoti tą priemonę, atsakomybė. Sėkmingai „nunešus“ kur nors mieste stovinčią viešojo transporto stotelę ir išvažiavus ar palikus automobilį ir pabėgus, pareigūnams tikrai kils nemažai klausimų. Tai padaręs asmuo gali būti įtartas automobilio vagyste, alkoholio arba narkotikų vartojimu ar teisės vairuoti automobilį neturėjimu. Jeigu kur nors laukuose atsitrenkus į stulpą dar galima tikėtis išvengti atsakomybės, miestuose, kur apstu vaizdo stebėjimo kamerų bei beveik visada pasitaiko praeivių, toks bandymas tikrai baigsis liūdnai ir su nemaloniomis pasekmėmis.
Automobilių patraukimas po avarijos
Net ir smulkiausias eismo įvykis miesto gatvėse lemia spūsčių formavimąsi, todėl svarbu kuo greičiau užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes ir taip sutaupyti laiko sau bei išvengti papildomų nepatogumų sukėlimo kitiems eismo dalyviams.
Įvykus eismo įvykiui, rekomenduojame pirmiausia užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir tik tuomet patraukti automobilius. Tačiau, jei esant judriam eismui, susitarę dėl to, kas atsakingas už įvykį, visgi nuspręsite patraukti automobilius, būtina nufotografuoti eismo įvykio vietą, kad matytųsi, kaip išsidėstę šie automobiliai, taip pat jų pažeidimai.
Policijos pateiktame komentare pažymima, kad tais atvejais, kai eismo įvykyje nėra nukentėjusiųjų, o dalyviai yra blaivūs, įvykio aplinkybės gali būti aiškinamosios be policijos įsikišimo. „Pildyti eismo įvykio deklaraciją galima nepriklausomai nuo eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių skaičiaus. Taip pat deklaraciją galima pildyti ir kai eismo įvykio metu žala padaryta turtui. Tai yra civiliniai santykiai, kuriuos galima spręsti be policijos įsikišimo, tačiau jei reikalinga užtikrinti saugumą, gali būti kviečiama policija. Kelių eismo taisyklėse nurodyta, pastebėję kliūtį kelyje, eismo dalyviai privalo ją kliūtį pažymėti, patraukti, o jei to neįmanoma padaryti, pranešti policijai“, - teigiama policijos komentare.
Žalos nustatymas ir draudimo išmokos
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas dalijasi patarimais, kaip vairuotojai turėtų elgtis įvykus avarijai, kad vėliau nekiltų papildomų rūpesčių. Anot G. Matiuko, patekus į eismo įvykį svarbiausia išlaikyti blaivų protą ir elgtis apgalvotai. „Patekus į tokią situaciją pirmiausia reikia pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu. Taip pat pasirūpinti, kad transporto priemonė būtų saugiai palikta ant kelio, kad neatsitiktų dar didesnė nelaimė. Antras etapas yra užfiksuoti eismo įvykį“, - aiškina G. Matiukas.
Ekspertas akcentuoja, kad dar viena svarbi dalis po avarijos yra žalos nustatymas. Tą iš dalies gali padėti atlikti ir policijos pareigūnai, jei jie buvo iškviesti į įvykio vietą. Tačiau vėliau bet kokiu atveju dėl žalos masto nustatymo dar tenka kreiptis į draudimo bendrovę, servisą ar samdytis nepriklausomus ekspertus.
Šiems įprastiems žalos nustatymo metodams sukurta alternatyva. Pasinaudojus išmaniajam telefonui skirta sistema „ERGO Smart“ galima užfiksuoti eismo įvykyje patirtus apgadinimus vos per 10 minučių. Nebereikės vykti pas ekspertus ir rodyti savo apgadintos transporto priemonės, taip sugaižtant daug brangaus laiko.
Po avarijos klientui pakanka paskambinti į draudimo bendrovės ERGO skambučių centrą ir pranešti apie eismo įvykį. Netrukus į išmanųjį telefoną atsiunčiama speciali nuoroda, kurią spustelėjus ekrane pasirodo konkrečios instrukcijos, kaip pateikti prašymą gauti išmoką už patirtą žalą. Procedūroms atlikti nereikalingos jokios papildomos programėlės ar įrenginio nustatymai.
Kritinės klaidos po avarijos
Pasak G. Matiuko, dėl eismo įvykio kylanti įtampa kartais iš vėžių išmuša ir patį ramiausią žmogų. Nemaloniose situacijose pasitaiko netgi tokių atvejų, kai dėl streso nukentėjusieji prisiima kaltę ar padaro neapgalvotų veiksmų, kurie apsunkina aplinkybių aiškinimąsi. „Jei jau taip nutiko, kad patekote į eismo įvykį, toliau svarbu nedaryti grubių klaidų. Net jei sutariama dėl aplinkybių, svarbu neskubėti ir kuo tiksliau aprašyti avarinę situaciją, nubrėžti schemą, į atitinkamas grafas įrašyti, kuris yra kaltininkas, o kuris nukentėjusysis, pasirašyti ir t. t. Atminkite, kad deklaraciją užpildysite tinkamai tik tada, kai aiškiai ir tiksliai suvoksite jos taisykles“, - akcentuoja ekspertas. Kartu G. Matiukas priduria, kad net apie ketvirtadalį visų pateikiamų eismo įvykio deklaracijų vairuotojai užpildo netinkamai arba su klaidomis.
Kaip dar vieną iš klaidų draudikų atstovas įvardija skubėjimą susidūrusias transporto priemones patraukti į šalikelę, taip dalinai sunaikinant avarijos aplinkybes atskleidžiančius įrodymus. Pasak G. Matiuko, patraukti automobilius į šoną po incidento derėtų tik tuomet, kai sutariama dėl aplinkybių arba kai tai būtina dėl kitų eismo dalyvių saugumo. Be to, patartina pasidaryti ir eismo įvykio nuotraukų, kad turėtumėte įrodymų, jei vėliau kiltų neaiškumų.
„Kartais nutinka ir taip, kad vienas iš eismo įvykio dalyvių pasiduoda kito vairuotojo spaudimui arba emocijoms taip iš nukentėjusiojo tapdamas kaltininku ir atvirkščiai. Taip pat bandoma tartis „gražiuoju“ nepildant dokumentų arba apie eismo įvykį draudimo bendrovei pranešama per vėlai“, - teigia ekspertas.
Kaip elgtis pamačius eismo įvykį
Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova pažymi, kad magistraliniai keliai itin pavojingi, ir nesvarbu, kuriuo metų laiku. Visa tai yra dėl didesnio nei miestuose leistino greičio, kuris neatleidžia nuo klaidų. O. Židovlenkova sako, kad svarbu saugiai elgtis ne tik važiuojant, bet ir pastebėjus kelyje eismo įvykį arba kliūtį. „Ten, kur leidžiamas didesnis važiavimo greitis, pamatę kliūtį iš karto turime perspėti kitus eismo dalyvius įjungdami avarinį signalą. Taip važiuojančius iš paskos informuosime, kad priekyje galimas pavojus ir reikalingas papildomas dėmesys ir koncentracija. Kitas momentas - pamatę eismo įvykį, kiti vairuotojai mėgsta dairytis, kas įvyko, pristabdo savo automobilį. To gali nepamatyti iš paskos važiuojančio automobilio vairuotojas, ir netoli avarijos vietos gali įvykti dar viena avarija“, - pastebi vairavimo instruktorė.
Ji sako, kad pamačius eismo įvykį derėtų pasidomėti, ar avarijos dalyviams nereikia pagalbos. „Apsirengus ryškiaspalvę šviesą atspindinčią liemenę reikėtų pasiteirauti, ar nėra sužeistųjų, o jei yra, suteikti pirmąją pagalbą. Yra buvę situacijų, kai eismo įvykio vietoje sustojo daugybė žmonių, tačiau vėliau paaiškėjo, kad nei vienas neiškvietė pagalbos. Todėl svarbu pasidalinti darbais, kas kviečia pagalbą, o kas teikia pagalbą“, - sako vairavimo instruktorė.
Kaip vieną ir saugaus eismo prevencijos priemonių O. Židovlenkova įvardija tarnybų siunčiamus trumpuosius pranešimus. „Tokios žinutės labai padeda ne tik planuotis keliones, bet ir įspėja apie tam tikrus pavojus ar eismo pokyčius tam tikruose ruožuose. Galėtų tokie pranešimai būti dažnesni, nes ne kiekvienas turi laiko perskaityti naujienas ar naršyti socialiniuose tinkluose“, - sako ji.
Ar verta pirkti automobilį po avarijos?
Skelbimuose vis dažniau pasirodo neremontuotų avarinių automobilių. Sugadinti automobiliai taip pat gali būti parduodami aukcionuose. Vairuotojai baiminasi informacijos apie automobilio eismo įvykių praeitį. Didėjančios darbo sąnaudos apsunkina daug išgyvenusio automobilio tobulinimą. Sąžiningas pardavėjas vis tiek turės deklaruoti, kad automobilis yra po avarijos, o tai automatiškai sumažins susidomėjimą juo. Rezultatas? Skelbimų svetainėse nuolat daugėja automobilių po avarijų, kurie dar nesuremontuoti. Palankus scenarijus - patraukli kaina ir nepašalinti išorinio kėbulo (pvz., durų, sparnų ar buferių) pažeidimai.
Deja, perkant sudaužytą automobilį taip pat gali kilti problemų. Norint nustatyti, ar apgadintas automobilis iš tiesų yra naudingas, reikia vizualiai apžiūrėti transporto priemonę. Vertinti remiantis vien nuotraukomis yra labai sunku. Kartais pardavėjai gudriai nuslepia didelius automobilio apgadinimus - pasitaiko, kad net įrengiamas mažiau apgadintas sparnas, siekiant suklaidinti pirkėjo budrumą.
Pasiūlymai parduoti apgadintus automobilius dažniausiai būna susiję su po avarijos importuotais arba vietiniais automobiliais, kurių nuostoliai visiškai padengti. Tai skamba pavojingai, tačiau verta prisiminti, kad, turint palankias draudimo sąlygas, visiška žala gali būti sudaužyti žibintai, sulaužyti bamperiai ar kruša. Tokį automobilį vis dar galima atkurti iki visiškai tinkamos eksploatacijos būklės. Trumpai tariant, galima sakyti, kad apgadintas automobilis, ypač senesnis, diskvalifikuojamas dėl konstrukcinių elementų, t. y. rėmo, grindų, statramsčių ar stogo statramsčių, pažeidimų.
Pavyzdžiui, „Audi TT“ gali atrodyti smarkiai apgadintas, tačiau iš tikrųjų nukentėjo tik gana lengvai pakeičiami kėbulo komponentai. Mechanika veikia nepriekaištingai, neišsiskleidė nė viena oro pagalvė, kėbulas nesideformavo ir neprarado geometrijos, o svarbiausia - automobilis važiuoja savo jėgomis. Pažeistas dalis (priekinį sparną, priekinį žibintą, duris, bamperius) galima lengvai pakeisti savarankiškai - tai varžtais tvirtinami komponentai. Sudėtingesnė užduotis - galinis sparnas, kurį reikia išpjauti, įstatyti naują arba naudotą ir tada nudažyti kėbulo dalį.
„Škoda Rapid“ žala atrodo dar mažesnė. Atsirado paviršinių įbrėžimų ir įlenkimas ant sparno, tačiau mechanika ir oro pagalvės liko nepažeistos. Galinio sparno negalima atsukti: belieka arba lopyti ir užpildyti, arba pakeisti. Tam reikia jį ištiesinti ir išpjauti gamyklinėse suvirinimo vietose, o tada privirinti naują dalį. Suvirinimo vietos išlyginamos, alavuojamos, glaistomos ir galiausiai šlifuojamos. Išlaidos šiek tiek padidės, jei automobilis „gaus“ sparną su degalų įpylimo įtaisu. Tokiu atveju būtina atlikti nuodugnią apžiūrą. Už bamperio gali būti pažeistos grindys.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad automobilis atsitrenkė tik į vieną detalę - duris. Deja, slenkstis taip pat nukentėjo, tačiau nežymiai. Jei durys atsidaro ir užsidaro laisvai, o tarpai tarp komponentų išlieka lygūs, gali pakakti paieškoti „į spalvą“ komponento ir jį sumontuoti. Slenkstį galima ištiesinti arba išpjauti įlenktą dalį ir suvirinti remontą. Bet kuriuo atveju slenkstį reikės perdažyti.
„Mercedes“ priekis nebuvo labai stiprus. Rezultatas - sulaužytas bamperis, apgadintos grotelės ir variklio dangtis. Taip pat išsiskleidė oro pagalvės, todėl buvo sugadintas prietaisų skydelis ir du diržų įtempikliai. Surasti naują prietaisų skydelį nėra sunku, tačiau brangu (apie 2500 eurų su oro pagalvėmis ir diržų įtempikliais). Internete netrūksta pasiūlymų įsigyti naudotų, bet dar veikiančių vairuotojo oro pagalvių. Parduoti oro pagalves, įtempiklius ar valdymo modulius galima legaliai, tačiau taisyklės neleidžia jų permontuoti.
Kaip atrodo senesnių, po avarijų suremontuotų automobilių remontas? Nesunku atspėti. Naujų komponentų pirkimas neatitiktų tikslo. Šiuo atveju kažkas nukrito ant automobilio ir apgadino jo stogą. Panašų poveikį gali turėti ir smarki kruša. Stiklą galima lengvai ir palyginti pigiai pakeisti. Pakeisti stogo dangą sudėtingiau, bet įmanoma. Įlenkimus taip pat galima sutvarkyti - kartais ir nedažant, jei dažai nebuvo įtrūkę ar subraižyti.
Automobilis, kuris atrodo smarkiai apgadintas ir gali atbaidyti daugelį pirkėjų, priešingai nei tikėtasi, gali pasirodyti geras pasirinkimas. Pavyzdžiui, mažiau nei vienerių metų senumo visureigis, kurio beveik viskas buvo „aplamdyta“: nuo kėbulo iki laikančiosios konstrukcijos (statramsčiai, stogas, grindys), transmisijos ir pagalvių. Automobilis gavo smūgį į priekį ir tikėtina, kad jo kėbulas visiškai prarado geometriją: tai rodo sulenktas stogas ir susukta priekinė bei galinė pakaba. Norintys jėga atgaivinti automobilį tikriausiai panaudotų kitų automobilių komponentus.
Jei smūgis buvo į automobilio šoną, tikėtina, kad deformavosi pertvaros sienelė (skirianti variklį nuo salono), statramsčiai, stogas ir grindys. Pakaba, vairo mechanizmas ir, tikėtina, kai kurie elektros bei elektroniniai komponentai taip pat galės būti pakeisti. Žinoma, viską galima suremontuoti, tačiau net ir kelerių metų senumo populiarių automobilių atveju tai nėra prasminga.
Jei norite pirkti automobilį, kuris gali patirti avariją, atkreipkite dėmesį į žalos lygį ir mastą, sužinokite, kiek kainuos reikalingos dalys, ir apskaičiuokite, ar visa tai pasiteisins. Idealiu atveju automobiliui turėtų reikėti pakeisti tik neišsukamas dalis, su kuriomis gali susitvarkyti beveik kiekvienas.