Keturiais ratais varomi arba „quattro“ automobiliai daugelio vairuotojų laikomi saugesniais, stabilesniais, ypač kai reikia pravažiuoti sunkiau pravažiuojamuose keliuose arba kai yra slidu (rudenį miške po lietaus, iškritus šviežiam sniegui ar pašalus, pavasarį - esant atlydžiui ir lengvam ledui). Tačiau ar dažnas lietuvio posakis „vairuoju „quattro“ ir esu ramus“ - šypseną keliantis pasiaiškinimas ar saviapgaulė?!
Automobilių žinovai ir vairavimo specialistai gūžčioja pečiais, ar tokius automobilius pasirinkę ir dėl vairavimo sąlygų nesijaudinantys vairuotojai tikrai teisūs. Apie „quattro“ sistemos pranašumą ir vairavimo ypatumus kalbinome „Sportinio vairavimo centro“ direktorių ir ekstremalaus vairavimo trenerį Andrejų Savčenko.
Quattro sistemos pranašumai ir iššūkiai
Kodėl „quattro“ yra pranašesni ekstremaliomis sąlygomis?
Paprastam vairuotojui važinėti kasdien su keturiais ratais varomu automobiliu beveik niekuo nesiskiria nuo važiavimo dviem ratais varomu automobiliu, išskyrus degalų sąnaudas. Tačiau visas „quattro“ pranašumas išryškėja esant ekstremalioms vairavimo sąlygoms. Išvažiuoti iš apsnigto kiemo, įveikti ledu padengtą kalniuką ar stabiliau įveikti posūkį - su „quattro“ žymiai paprasčiau. Andrejus Savčenko pabrėžia, kad bet kokį automobilį reikia mokėti valdyti, nesvarbu, ar jis varomas priekine ašimi, ar galine, ar visais keturiais ratais. Tiesiog keturių varomų ratų sistema didina automobilių stabilumą bei palengvina jų valdymą, tačiau vėlgi iki tam tikros ribos ir prie tam tikro greičio.
Greičio įtaka ir stabdymo ypatumai
Keturiais ratais varomi automobiliai slidžiame kelyje įsibėgėja greičiau, o stabdo lygiai taip pat, nes ir viena, ir dviem ašimis varomi automobiliai stabdo keturiais ratais. Tik „quattro“ automobilis yra dar ir sunkesnis. Būti labai drąsiems ir galvoti, kad „quattro“ bet kokiu atveju padės - klaidinga, stabdymui „quattro“ įtakos neturės. Tačiau su „quattro“ dažniausiai važiuojame didesniu greičiu, nes jaučiamės drąsiai, todėl prie didesnio greičio ir sustabdyti sunkiau.
Dažnai su „quattro“ nebijoma važiuoti greičiau, ypač slidžiame kelyje, nes automobilio ratai taip neprasisuka, tačiau tai apgaulingas jausmas. Pradėjus slysti „quattro“ automobilį suvaldyti sunkiau. Jei vairuotojas neatsargiai elgiasi posūkyje: priekiu varomo automobilio - slysta priekis, galu varomo - slysta galas, o su „quattro“ - nenuspėjama, nes slysti gali arba priekis, arba galas, arba viskas kartu. Taigi, į staigius vairuotojo veiksmus „quattro“ reaguoja nevienareikšmiškai. Verta atminti, kad vairuotoją turėtų valdyti sveikas protas, o ne emocijos.
Vairavimo įgūdžių svarba
Patyręs vairuotojas sako: „kai jau slysta „quattro“, be įgūdžių nieko nebepadarysi...“ Andrejus Savčenko teigia, kad tai gali nutikti su bet kuriuo automobiliu, o kadangi su „quattro“ dažniausiai važiuojame greičiau, todėl ir suvaldyti jį sunkiau. Todėl labai svarbu prasidėjus žiemai, kai ima šalti, sninga, net ir su „quattro“ pasibandyti kur nors saugioje vietoje, kaip jis elgiasi, kaip slysta. Na, ir žinoma, laikytis saugaus greičio, taip pat ir pavasarį, kai keliai jau nutirpę, esant atlydžiui, kai kelių šonuose dar likę sniego, o paryčiais susiformuoja plonas ledas.
„Quattro“ lengvieji automobiliai ir visureigiai
Lengvasis automobilis nėra visureigis, o „quattro“ sistema neturi nieko bendro su visureigio galimybėmis. Visureigio pravažumas visai kitoks. Lengvasis automobilis ir lieka lengvasis, tik keturiais varomais ratais. Jis neskirtas važiuoti bekele. Kartais ši sistema padeda išvažiuoti iš slidaus kiemo, bet nuvažiuoti nuo kelio su juo nerekomenduojama, taigi - lengvasis su „quattro“ skirtas važiuoti tik keliais.
„Quattro“ su mechanine ir automatine pavarų dėže
Andrejus Savčenko teigia, kad paprastam vairuotojui „quattro“ su mechanine ir automatine pavarų dėže valdymas nesiskiria, tik su automatine pavarų dėže - patogiau. Tačiau „quattro“ su mechanine pavarų dėže dažniausiai perka įsivaizduojantys, kad yra pažengusieji - mėgstantys sportišką važiavimo stilių. Deja, paprastuose keliuose su tokiais automobiliais važiuoti išnaudojant visas jų galimybes nėra kur, tik specialiose trasose.
Patarimai svarstantiems apie „quattro“ automobilį
- Visų pirma, nepervertinkite nei savo, nei automobilio galimybių, ir „quattro“ reikia mokėti valdyti.
- Antra, lengvasis automobilis su „quattro“ neprilygsta jokiam visureigiui, nes neskirtas važiuoti bekele.
- Trečia, renkantis įvertinti, kur važiuosite, nepamiršti didesnių degalų sąnaudų ir remontų - ar tikrai to „quattro“ reikia.
Ką daryti, jei vis tiek užklimstama?
Yra labai taiklus rusų posakis: „Чем круче джип, тем дальше идти за трактором“ (vertimas: „Kuo geresnis visureigis, tuo toliau reikės eiti traktoriaus“). Užklimti su lengvuoju „quattro“ galima labai paprastai. Todėl prieš važiuojant į sunkiai pravažiuojamus kelius, verta pagalvoti, ar tikrai ten verta važiuoti.
Apibendrinant, „quattro“ važinėjantys neretai būna per drąsūs ir būtent slidžiame kelyje neįvertina savo ir automobilio galimybių. Lengvasis automobilis ir lieka lengvasis, tik keturiais varomais ratais. Bet kokį automobilį reikia mokėti valdyti, o įgūdžiai visada praverčia netikėtomis ekstremaliomis situacijomis, ypač slidžiame kelyje.
Automobilio važiuoklės sistema ir kardaninio veleno svarba
Automobilio važiuoklė yra viena iš svarbiausių sistemų, užtikrinančių komfortą, saugumą ir efektyvumą vairuojant. Viena iš kritinių dalių, tiesiogiai įtakojančių važiuoklės veikimą, yra kardaninis velenas.
Kardaninio veleno įtaka automobilio važiuoklei ir bendrai dinamikai yra didelė, todėl svarbu suprasti, kaip jis veikia, kokie yra pagrindiniai nesuderinamumo ženklai ir kaip suderinti kardaninį veleną su kitomis automobilio dalimis, siekiant optimalios veiklos.
Kardaninis velenas yra viena svarbiausių automobilio dalių, kuri užtikrina sklandų ir efektyvų variklio galingumo perdavimą ratams. Jis jungia transmisiją su diferencialu, perduodamas sukimo momentą, kuris leidžia automobiliui judėti. Automobilio važiuoklė susideda iš daugelio komponentų, kurie kartu užtikrina stabilumą, manevringumą ir komfortą.
Kardaninio veleno sandara ir veikimo principai
Kardaninis velenas - tai sudėtingas mechanizmas, kuris perduoda galią nuo variklio iki ratų, leidžiant transporto priemonei judėti. Trumpai tariant, tai yra ašis arba strypas, kuris perduoda sukamąją jėgą. Automobiliuose šis velenas yra dalis transmisijos sistemos, jungiančios variklį su ratais. Jis gali būti sudarytas iš vieno arba kelių segmentų, sujungtų jungtimis, leidžiančiomis judėti pakabos elementams. Tiesiogiai ratą suka pusašiai.
Veikimo principas žingsnis po žingsnio:
- Variklio generuojamas sukimo momentas: Variklis degina degalus ir orą, sukeldamas stūmoklių judėjimą. Šis judėjimas paverčiamas sukamuoju judesiu alkūninio veleno pagalba.
- Perdavimas į transmisiją: Alkūninio veleno sukimo momentas perduodamas į transmisiją (arba perdavimo dėžę). Transmisija leidžia keisti sukimo momentą ir greitį, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas.
- Perdavimas į kardano veleną (jei taikoma): Automobiliuose su galiniais arba visais varomaisiais ratais transmisija perduoda sukimo momentą į kardano veleną. Kardano velenas perduoda šį sukimo momentą į diferencialą, kuris dažniausiai yra galinėje ašyje.
- Diferencialo veikimas: Diferencialas padalina sukimo momentą tarp dviejų pusašių, leidžiant ratams suktis skirtingais greičiais. Tai ypač svarbu posūkiuose, kai vidinis ratas turi įveikti trumpesnį atstumą nei išorinis.
- Perdavimas į pusašius: Sukimo momentas iš diferencialo perduodamas per pusašius į ratus. Pusašiai tiesiogiai suka ratus, leidžiant automobiliui judėti.
Kardaninio veleno konstrukcija ir medžiagos:
Kardaninis velenas, dar žinomas kaip varantysis velenas, yra vienas iš svarbiausių automobilio jėgos pavaros komponentų. Jo užduotis - perduoti sukimo momentą iš variklio ir transmisijos į ratus, kad automobilis būtų varomas. Kardaniniai velenai naudojami priekinių, galinių ir visų varančiųjų ratų transporto priemonėse, nors jų konstrukcija ir ilgis priklauso nuo automobilio tipo.
Pagrindinės kardaninio veleno dalys:
- Pagrindinis velenas: Tai cilindro formos vamzdis arba strypas, pagamintas iš tvirto plieno arba lengvo metalo (pvz., aliuminio), perduodantis sukimo momentą.
- CV jungtys (pastovaus greičio jungtys): Tai svarbiausia varančiojo veleno dalis, leidžianti ratams suktis, sklandžiai judėti aukštyn ir žemyn pakabos veikimo metu, bei perkelti jėgą net kampu.
- Išorinė CV jungtis: esanti rato pusėje, leidžia suktis.
- Vidinė CV jungtis: leidžia varančiojo veleno ilgiui keistis pakabai judant.
- Guminiai dangteliai (šarnyrinio veleno apsaugos): Jie apsaugo jungtis nuo purvo, vandens ir druskos ir yra pripildyti specialiais tepalais. Jei guminiai dangteliai sulūžta, jungtis gali greitai susidėvėti.
- Grioveliai (išpjovos): Tai grioveliai ant veleno, užtikrinantys patikimą jungtį su rato stebule arba pavarų dėže.
Velenų konstrukcija ir medžiagos priklauso nuo jų paskirties ir apkrovų, kurias jie turi atlaikyti. Kardano velenai dažniausiai gaminami iš aukštos kokybės plieno, kuris yra apdorojamas termiškai, kad būtų užtikrintas didelis stiprumas ir atsparumas dilimui. Pusašiai taip pat gaminami iš legiruoto plieno, o CV jungtys dažnai yra padengtos specialia danga, kad sumažėtų trintis ir dilimas.
Kardaninių velenų tipai ir jų pritaikymas
Automobiliuose naudojami įvairūs velenų tipai, priklausomai nuo automobilio konstrukcijos ir varomosios ašies. Skiriami šie pagrindiniai tipai:
- Kardano velenas: Dažniausiai naudojamas automobiliuose su galiniais varomaisiais ratais arba visais varomaisiais ratais. Jis jungia transmisiją (arba perdavimo dėžę visais varomaisiais ratais) su diferencialu. Kardano velenai turi būti tvirti, kad atlaikytų didelius sukimo momentus, ir lankstūs, kad kompensuotų pakabos judesius.
- Pusašis: Pusašiai jungia diferencialą su pačiais ratais. Jie perduoda sukimo momentą iš diferencialo į ratus. Pusašiai turi būti pakankamai stiprūs, kad atlaikytų sukimo momentą ir kartu leistų ratams judėti aukštyn ir žemyn su pakaba.
Priklausomai nuo automobilio pavaros sistemos, skiriami šie kardaninių velenų tipai:
- Priekiniais ratais varomi automobiliai (FWD): Kiekvienas priekinis ratas turi savo varomąjį veleną. Pavyzdžiai: Volkswagen Golf, Audi A3, Toyota Corolla, Honda Civic, Skoda Octavia.
- Galiniais ratais varomi automobiliai (RWD): Naudoja ilgą centrinį kardaninį veleną, kuris jungia transmisiją su galiniu diferencialu. Pavyzdžiai: BMW 3 serija, „Mercedes-Benz C“ klasė, „Ford Mustang“.
- Keturiais ratais varomi automobiliai (AWD / 4x4): Naudoja ir centrinį varomąjį veleną, ir keturis mažesnius varomuosius velenus ratams. Pavyzdžiai: „Audi Quattro“, „Subaru Outback“, „Volvo XC90“, „Toyota Land Cruiser“.
Dažniausi kardaninio veleno gedimai ir jų simptomai
Kaip ir bet kuris mechaninis komponentas, velenai, sukantys automobilio ratus, gali sugesti. Dažniausios gedimų priežastys ir simptomai:
- Kardano veleno gedimai: Dėl didelių apkrovų, korozijos, nepakankamo tepimo arba mechaninių pažeidimų kardano velenai gali lūžti, deformuotis arba atsilaisvinti jungtys.
- Simptomai: Vibracija važiuojant, garsai (bildesys, kaukšėjimas) iš po automobilio, ypač greitėjant arba lėtėjant.
- Pusašių gedimai: Dažniausiai pusašiai sugenda dėl pažeistų arba susidėvėjusių CV (Constant Velocity) jungčių, kurios leidžia pusašiui judėti kartu su pakaba. Taip pat gali lūžti dėl didelių smūgių arba per didelio sukimo momento.
- Simptomai: Spragsėjimas arba kaukšėjimas posūkiuose, vibracija važiuojant, tepalo nutekėjimas iš CV jungčių.
Dažniausi kardaninio veleno gedimai ir simptomai:
- Spragsėjimas arba traškėjimas sukant: Dažnai rodo išorinio CV jungties susidėvėjimą.
- Vibracija vairuojant: Gali būti ženklas: nuo varančiojo veleno išlinkio, nuo susidėvėjusio vidinio sujungimo, pažeistas guminis dangtelis.
- Alyvos dėmės arba riebalų nutekėjimas: Plyšusi guma uždengia tepalo nuotėkį - jungtis greitai susidėvi.
- Automobilio galios perdavimo sistemoje yra trūkčiojimų: CV sąnario lūžio arba vidinės sąnario problemos požymis.
- Metalo triukšmas greitėjant: Gali rodyti atsilaisvinusius ar sulaužytus sąnarius.
Vienas iš pirmųjų nesuderinamumo ženklų yra vibracijos ir triukšmas, atsirandantis vairuojant. Tai gali būti sukeltas išsiderinimo ar nusidėvėjusių komponentų. Jei pastebite, kad automobilis sunkiai manevruoja arba netolygiai reaguoja į vairavimo komandas, tai gali būti ženklas, kad kardaninis velenas nėra tinkamai suderintas su važiuokle. Nelygus sukimo momentas, kuris jaučiamas vairuojant, gali būti ženklas, kad kardaninis velenas yra pažeistas arba netinkamai suderintas. Jei pastebite, kad važiuoklės dalys greitai nusidėvi arba dažnai genda, tai gali būti ženklas, kad kardaninis velenas nėra tinkamai suderintas.
Kardaninio veleno priežiūra ir profilaktika
Tinkama priežiūra gali žymiai prailginti velenų, sukančių automobilio ratus, tarnavimo laiką. Štai keletas patarimų:
- Reguliarus tepimas: Užtikrinkite, kad visos tepimo vietos (pvz., CV jungtys) būtų tinkamai suteptos. Naudokite rekomenduojamus tepalus.
- Patikra: Reguliariai tikrinkite velenus dėl pažeidimų, korozijos, įtrūkimų ar atsilaisvinusių jungčių.
- Subalansavimas: Jei jaučiate vibraciją, patikrinkite kardano veleno balansą.
- Venkite perkrovų: Neperkraukite automobilio, nes tai gali per daug apkrauti velenus.
- Švelnus vairavimas: Venkite staigių startų ir stabdymų, kurie gali sukelti didelius sukimo momentus velenuose.
Kaip prižiūrėti pavaros veleną?
- Kiekvienos techninės priežiūros metu patikrinkite guminius dangtelius - jie yra ta dalis, kuri daro didžiausią įtaką kardaninio veleno tarnavimo laikui.
- Nevairuokite su sulūžusiu CV šarnyru - jis greitai susidėvės.
- Jei jungtis skleidžia triukšmą, ją paprastai reikia pakeisti.
- Jei pats velenas yra sulenktas, jį reikia pakeisti.
Siekiant išvengti kardaninio veleno ir važiuoklės nesuderinamumo, svarbu laiku atlikti prevencinę priežiūrą. Reguliari patikra ir techninė priežiūra padeda nustatyti galimus problemų požymius ir juos išspręsti anksčiau, nei jie taps rimtais gedimais.
Kardaninio veleno remontas ir keitimas
Jei velenas sugenda, jį dažniausiai reikia pakeisti, nors kai kuriais atvejais (pvz., atsilaisvinusios jungtys) gali būti įmanomas remontas. Velenų keitimas yra gana sudėtingas darbas, kurį geriausia patikėti patyrusiam mechanikui. Keičiant veleną, svarbu pasirinkti tinkamą modelį ir užtikrinti, kad jis būtų tinkamai sumontuotas ir subalansuotas.
Kardaninį veleną galima pakeisti: iš dalies (tik išorinis arba vidinis sąnarys), kaip visuma (naujas arba atnaujintas kardaninis velenas). Daugelis automobilių gamintojų, tokių kaip BMW, „Mercedes“, „Audi“, rekomenduoja keisti visą kardaninį veleną, o ne jungtį, kad būtų užtikrintas balansas ir patikimumas.
Kardaninio veleno remontas gali būti sudėtingas, tačiau tai priklauso nuo pažeidimo pobūdžio bei konkretaus automobilio modelio. Vienas iš pasitaikančių gedimų: šarnyrų susidėvėjimas arba gedimas, sukeliantys vibracijas ar triukšmą. Šarnyrų keitimas laikomas gana sudėtingu, nes tenka išardyti tam tikras dalis, o netinkamai atliktas darbas gali sukelti dar daugiau problemų. Jei kardaninis velenas prarado balansą, tai gali sukelti vibracijas važiuojant, o jo atstatymas reikalauja ne tik specializuotų įrankių, bet ir puikių įgūdžių. Jeigu kardaninis velenas yra stipriai sugadintas - sulūžęs arba deformuotas, rekomenduojame jį pakeisti nauju.
Užtikrinti kokybišką remontą padeda profesionalūs servisai. Pavyzdžiui, „Edler” autoservise atliekami visi kardaninių velenų remonto darbai, keičiamos kryžmės, guoliai, gumos, vamzdžiai, ilginama ir trumpinama. Naudojama aukščiausio lygio moderni technika bei įrankiai, naudojamos tik kokybiškos ir originalios automobilių dalys. Svarbu pasirinkti patikimą autoservisą, nes netinkamai atlikti remonto darbai ar nekokybiškai sumontuotos dalys gali sukelti rimtų techninių bei saugumo problemų. Kokybiški autoservisai atlieka darbą greičiau ir efektyviau, nes jų specialistai turi daug patirties ir naudoja tinkamus įrankius.
Kiti velenų tipai automobiliuose
Be kardaninio veleno ir pusašių, automobiliuose naudojami ir kiti velenų tipai, kurie nors ir netiesiogiai susiję su ratų sukimu, yra gyvybiškai svarbūs variklio veikimui:
- Skirstomasis velenas (angl. Camshaft): Tai variklio dalis, kuri valdo vožtuvų atidarymą ir uždarymą vidaus degimo variklyje. Nors nesuka ratų tiesiogiai, jis yra būtinas variklio veikimui, o variklis, savo ruožtu, suka ratų sukimo velenus.
- Alkūninis velenas (angl. Crankshaft): Tai taip pat variklio dalis. Jis paverčia stūmoklių linijinį judesį sukamuoju judesiu, kuris perduodamas į transmisiją. Kaip ir skirstomasis velenas, jis tiesiogiai nesuka ratų, bet yra gyvybiškai svarbus variklio veikimui.
Velenai ir automobilio saugumas
Velenai, sukantys automobilio ratus, yra svarbūs saugumo komponentai. Sugedęs velenas gali sukelti vibraciją, blogą valdymą ir netgi avariją. Todėl svarbu reguliariai tikrinti velenus ir nedelsiant šalinti bet kokius gedimus.
Ratų montavimo svarba ir taisyklės
Rato montavimas yra itin svarbus etapas, kurį atliekant reikia laikytis automobilio saugumo taisyklių. Prieš prisukant veržles, būtina patikrinti jų švarą. Neturi likti jokio purvo ar akmenukų, kurie galėtų paveikti sukimą ar pažeisti varžto sriegį. Veržlę pradėkite sukti ranka, nenaudodami didelės jėgos. Jei nesilaikysite šios tvarkos, ratlankis gali sugadinti automobilį, nes ratas bus netinkamai pritvirtintas prie ašies. Nesistenkite stipriai priveržti veržlių koja bandydami pasukti raktą ar veržliaraktį! Jei per stipriai priveršite, galite sugadinti ašies varžto sraigtą. Nepamirškite, kad ašies remontas jums gali brangiai kainuoti. Pritvirtinę veržles, galite drąsiai tęsti kelionę. Tačiau nuvažiavę 50/100 km, būtina dar kartą patikrinti veržlių priveržimą.
Ratlankiams prie automobilio tvirtinti naudojami įvairių tipų varžtai ir veržlės. Ratlankiai prie automobilio tvirtinami tik varžtais arba veržlėmis, todėl labai svarbu, saugumo sumetimais, kad naudojamos veržlės būtų pritaikytos jūsų ratlankiams, nesvarbu, ar naudojate aliumininius, ar plieninius ratlankius.
Pasirinkus kitokius ratlankius
Jūs galite pasirinkti ratlankius, kurių matmenys skiriasi nuo originalių. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Vienodas veržlių skaičius ir atstumas tarp jų.
- Identiška arba didesnė centrinė anga: centrinėje ratlankio angoje tvirtinama automobilio ašies stebulė, todėl ši anga turi būti didesnė arba lygi stebulės diametrui, kitu atveju ratlankis neprisitvirtins. Kartais, jei anga didesnė nei nurodo gamintojas, važiuodami galite jausti įkyrią vibraciją.
- Vienodas „offset“ arba „ET“: tai labai svarbu, nes jis nusako ratlankio padėtį ašies atžvilgiu. Jei „ET“ per didelis, ratlankis gali liesti vidinę ašies dalį, stabdžių sistemą ar važiuoklės elementus.
Ratlankių priežiūra
Tikriausiai jau pastebėjote, kad jūsų automobilio ratlankiai labai greitai išsipurvina. Norint išsaugoti pradinį blizgesį, ratlankius patariama plauti nuo 2 iki 4 kartų per mėnesį atsižvelgiant į jūsų automobilio naudojimą. Niekada neplaukite įkaitusio ratlankio! Venkite automatinių plovyklų, kuriose naudojamos rūgštinės medžiagos.
Dažniausiai užduodami klausimai apie „quattro“ ir kardaną
Ar galima važiuoti su sugedusiu kardano velenu?
Važiuoti su sugedusiu kardano velenu nerekomenduojama, nes tai gali sukelti rimtų problemų ir pavojų saugumui. Sugedęs kardaninis velenas gali sukelti vibraciją, blogą valdymą ir netgi avariją.
Ką daryti, jei iš paskirstymo dėžės bėga tepalas?
Jei iš paskirstymo dėžės bėga tepalas, tai gali būti dėl išsidėvėjusio riebokšlio, padilusių guolių dėžės galinio veleno arba kardano šlicinės dalies, kur užsimauna ant skirstymo dėžės veleno šlicų. Dėl laisvumų velenas plakasi ir tepalas varva. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į autoservisą. Naudota skirstymo dėžė gali kainuoti apie 1,5 - 2 tūkst. litų (apie 430-580 EUR).
Kuo skiriasi Jeep ZJ paskirstymo dėžės (pvz., 249, 242)?
Jeep ZJ modelyje yra kelių tipų paskirstymo dėžės: 249, 242 ir kitos. Štai pagrindiniai skirtumai:
- 249 paskirstymo dėžė: Tarpašinis diferencialas blokuojamas pilnai tik palėtintame režime, o važiuojant 4WD režimu ir buksuojant dalinį blokavimą atlieka viskomova, kuri stipriai pabuksavus gali susvilti.
- 242 paskirstymo dėžė: Laikoma optimaliausiu variantu. Turi galimybę važiuoti „full time“ (abu tiltai varomi) su tarpašiniu diferencialu. Ant slidžios dangos galima jungti „part time“ (blokuojasi tarpašinis diferencialas) ir palėtintą „part time“. Keičiant į 242, gali tekti keisti kardaninius velenus (dėl ilgio neatitikimo) ir valdymo svirtį bei kitus dalykus salone.
Svarbu, kad keičiant paskirstymo dėžę, atitiktų šlicų skaičius sujungiant su greičių dėže (dažniausiai būna 21 ir 23 šlicų). Galinio tilto blokavimas dažnai būna kaip papildoma opcija su padidintos trinties diferencialu.
Ar skiriasi padangų raštai ir dydžiai „quattro“ automobiliuose?
Svarbu, kad aukštis nesiskirtų ratų priekyje ir gale. Pavyzdžiui, priekyje 15'' o gale 16'' - tai jau negerai, nes tada skirtųsi apsisukimų skaičius tarp priekinių ir galinių ratų. Nors padangų raštas gali šiek tiek skirtis, tačiau skirtingi išmatavimai, pvz., R17 225/45 priekyje ir R15 195/65 gale, gali sukelti problemas „quattro“ sistemai, nes tai gali išbalansuoti sukimo momento perdavimą ir sugadinti sistemą. „Quattro“ automobilių savininkai dažnai naudoja tik vienodas padangas visais keturiais ratais, tiek vasarai, tiek žiemai.
Vibracija automobilyje: priežastys ir sprendimai
Vibracija, ypač jaučiama salone arba per vairą, gali turėti įvairių priežasčių. Jei vibracija atsiranda ties 100 km/h ir mažėja ties 130 km/h, tai gali reikšti vidines granatas. Tačiau vibracija gali būti susijusi ir su kitais komponentais:
- Kardano veleno vibracija: Gali būti dėl nesubalansuoto veleno, pažeistų guolių, kryžmių. Pastebima, kad vibracija atsiranda prie tam tikro greičio (pvz., 20-30 km/h duodant gazą).
- Pavarų dėžės problemos: Meistrai kartais įtaria, kad vibracijos priežastis yra pavarų dėžė.
- Pakabinamas guolis: Sugedęs kardano pakabinamas guolis gali sukelti drebėjimą pradedant važiuoti.
- Granatos: Išorinės ir vidinės granatos, net ir naujos, gali klibėti ir sukelti garsus arba vibraciją, jei jos yra nekokybiškos.
- Ratų balansas: Jei vibracija jaučiama per vairą, lyg nebūtų balanso, reikia patikrinti ratų balansą, nors ir kiti ratai ant kitos mašinos gali nekelti problemų.
Svarbu atlikti kruopščią diagnostiką, kad būtų nustatyta tikroji vibracijos priežastis. Patyrę meistrai pataria atlikti įvairius testus: patikrinti vibraciją nuo apkrovos, išminus sankabą ar išmetus pavarą į laisvą. Taip pat svarbu patikrinti transmisijos tepalo būklę ir joje esančias metalo drožles.