Antanas Juknevičius, Lietuvos bekelės, ralio reidų ir ralio maratonų lenktynininkas, gimęs 1974 m. birželio 13 d., yra žinomas Dakaro ralių dalyvis ir legenda. Jo karjera pažymėta įspūdingais pasiekimais ir nuolatiniu siekiu tobulinti savo techniką, kad galėtų konkuruoti su pasaulinio lygio sportininkais. Dakaro ralį jis vadina „didžiausiu įmanomu žmogaus jėgų išbandymu ir vertybių, kuriomis vadovaujiesi gyvenime, inventorizavimu“. Jis yra tris kartus pagerinęs Baltijos šalims priklausantį geriausią rezultatą automobilių kategorijoje.
Antano Juknevičiaus technika ir evoliucija Dakare
Antanas Juknevičius nuolat siekia tobulinti savo techniką. Prieš kelis metus jis pardavė savo automobilį ir siekė įsigyti modernesnę techniką, leidžiančią važiuoti greičiau ir patikimiau. Jo taikinyje - „IRS“ kartos „Overdrive Hilux“, pasižymintis pažangesniu varikliu, didesniu sukimo momentu ir naujesne greičių dėže.
„Vien svorio skirtumas - apie 300 kg, yra milžiniškas pranašumas automobilių sporte“, - teigia lenktynininkas, pabrėždamas, kad automobilių sporte metai inovacijų ir milijonai investuojami į tai, kad būtų sukurtas visapusiškai geresnis ir greitesnis automobilis.
Ankstyvieji automobiliai ir iššūkiai
Pirmasis Antano Juknevičiaus Dakaras, į kurį jis išvyko 2003 metais, dar Afrikoje, buvo kupinas avantiūrų ir netikėtumų. Be palaikymo komandos, su senu „Toyota“ automobiliu, įsigytu už 5000 JAV dolerių, lietuviai susidūrė su techninėmis problemomis ir iššūkiais. Kartą teko naudoti net Antrojo pasaulinio karo laikų sunkvežimio lingę.
„Mes lietuviai turime bruožą - finansų trūkumą kompensuoti išradingumu“, - sako lenktynininkas, pabrėždamas komandinį darbą ir gebėjimą spręsti problemas lauko sąlygomis. 2009-aisiais sugedo A. Juknevičiaus ir V. Obolevičiaus „Žalvaris-Dakar“ ekipažo pilotuojamas „Toyota FG Cruiser“ automobilis.
„Overdrive Hilux“ era
2015-ųjų lapkričio 14 dieną „RaceTech“ dirbtuvėse įvyko oficialus „Edas Racing Team“ komandos pristatymo bei naujojo Antano Juknevičiaus automobilio išlydėjimo renginys. Sportininkas papasakojo apie visus bekelės monstro „Overdrive“ privalumus, parodė naują, unikalų automobilio dizainą ir atsakė į visų žiniasklaidos atstovų klausimus. Paties Antano teigimu, automobilis komandos mechanikų buvo kardinaliai perrinktas, nepaliestas liko tik 5.0 litrų „Lexus“ variklis. 330 arklio galių bei 560 Nm sukimo momentą po kapotu slepiantis monstras įgavo ir naują išvaizdą - pasidabino ryškia ir kiekvieno dėmesį atkreipiančia žarijos spalva.
Antanas Juknevičius savo persėdimą iš savadarbio prototipo į specialiai šioms varžyboms konstruotą „Overdrive“ bolidą palygino perėjimui nuo „žigulio“ į „Porsche“ automobilį. Jis džiaugėsi, jog šiais metais pavyko suburti labai stiprių ir patikimų partnerių būrį, o automobilis pilnai paruoštas ir išbandytas buvo jau savaitę prieš išlydėjimą. Likus savaitei iki renginio lenktynininkas išbandė savo naująjį pirkinį netoli Vilniaus esančiame karjere suformuotoje trasoje. Nors, kaip teigė pats Antanas, sąlygos nėra identiškos Pietų Amerikoje laukiančiai trasai, tačiau toje pasiruošimo fazėje buvo svarbiausia išbandyti, kaip gerai mechanikai atliko perrinkimo darbus ir galutinai sureguliuoti automobilio nustatymus prieš kelionę į Argentiną.
2016-ais sunkiausiame pasaulio ralio maratone sportininkas varžėsi su specialiai tokioms varžyboms gamintu ir ruoštu sportiniu „Overdrive Hilux“, kurio kaina siekė beveik 400 tūkst. eurų. Naujasis lenktynininko Dakaro komandos automobilis turi 5 litrų V8 formos „Toyota“ variklį, išvystantį daugiau nei 330 arklio galių ir generuojantį 560 Nm sukimo momentą. Apie 2 tonas sveriantis dykumų monstras turi 500 litrų talpos kuro baką ir šešių laipsnių sekvencinę pavarų dėžę.
Antanas Juknevičius (g. 1974 m. birželio 13 d.) - Lietuvos bekelės, ralio reidų ir ralio maratonų lenktynininkas, Dakaro ralių dalyvis. 2018 m. A. Juknevičius su Dariumi Vaičiuliu užėmė 23-iąją vietą. Jis tris kartus pagerino Baltijos šalims priklausantį geriausią rezultatą automobilių kategorijoje. Taip pat A. Juknevičius 5 kartus Dakaro ralyje vadovavo tarptautinėms komandoms. Antano Juknevičiaus „KREDA“ Dakaro ralio komanda šiuo metu savo garaže turi tris sunkiausią dykumų ralį įveikusius bolidus, kuriais gali būti organizuojami įmonių ar jų partnerių pasivažinėjimai Vilniaus bei Trakų rajone.
2016 m. lapkričio 11 d. Vilniuje, Energetikos ir technikos muziejuje, oficialiai pristatyta atsinaujinusi Antano Juknevičiaus Dakaro ralio komanda. Naujuoju lenktynininko šturmanu tapo Darius Vaičiulis, su kuriuo yra važiavęs Libijos ralyje. A. Juknevičius Dakare varžėsi su „Toyota Hilux Overdrive“ automobiliu. Tai ir vėl „Toyota Hilux Overdrive“, tačiau kitoks, naujesnės kartos, pagamintas 2016 metais. Jis yra 200 kg lengvesnis ir turi nepriklausomą galinę pakabą. Po variklio dangčiu slypi 5,0 litrų V8 variklis su 330 AG. Automobilis tėra įveikęs vos 1000 kilometrų. Naujajame Antano bolide kol kas yra tik viena sėdynė - vairuotojo. Šturmano vietoje sėdynės nėra, nes kol kas nėra aišku, kas užims šią vietą.
„Lapė“ ir IRS patobulinimai
Antano Juknevičiaus automobilis „Lapė“ yra 2011 m. laidos OTB modelis, vėliau patobulintas sumontuojant nepriklausomą galinę pakabą (IRS). Naujos kartos „Overdrive Hilux“ modeliai, kaip pasakoja Antanas, turi naujesnius „Lexus“ variklius, tačiau jo komanda kartais renkasi ir senesnius, bet patikimus agregatus, jei juos pavyksta įsigyti.
A. Juknevičiaus ir V. Žalos modeliuose montuojamas „Toyota IS F“, 5 litrų, 8 cilindrų (V formos) variklis, išvystantis 360 AG ir 560 Nm sukimo momentą.
2019 metų Dakaras ir senojo automobilio galimybių ribos
2018-iais Antanas Juknevičius buvo pripažintas Dakaro ralio legenda ir parvežė į Lietuvą iki tol geriausią tautiečių rezultatą. Dėl tokio sėkmingo pasirodymo Dakaro legendai 2019-iais buvo suteiktas 315-asis startinis numeris - tų metų Dakare aukščiausias iš visų lietuviškų automobilių ekipažų. Šią startinę poziciją vainikavo vienas sudėtingiausių ir daugiausiai dramos sukūrusių Dakarų, paskutinį kartą vykęs Pietų Amerikoje.
Istorijoje užfiksuoti komandos nuotykiai apima kūlverstuku pasibaigusį skrydį nuo kopos, kitą dieną išgyventą pragarą smėlynuose, kur kas porą kilometrų stoti vertė kaistantis variklis. Toliau - naktinės klajonės dykumose lydint aklinai tamsai, sprogusios padangos, nusinešusios automobilio sparną ir kelias kėbulo dalis. Prie viso to prisidėjo laimėta kova su laiku, kai per naktį 6-šių jungtinių pajėgų mechanikai atstatė automobilio techninę būklę ir perrinko variklį, ieškodami dingusio variklio galvos vožtuvų gaubtelio, įkritusio į variklio vidų. Galiausiai, paskutinėmis sekundėmis iki registracijos greičio ruožui pabaigos pavyko pasiekti teisėjų kontrolės punkto užvestu automobiliu ir grįžti į kovą Dakare.
„Kuo sunkiau, tuo mums geriau“ principu gyvenantis Antanas Juknevičius pripažįsta, kad savo galimybių lubas pasiekęs senasis „Overdrive“ komandai konkurencingumo pasiūlyti nebegali. Norint gerinti rezultatą, reikia naujo, generuojančio didesnę galią, lengvesnio, greitesnio ir turinčio geresnį balansą automobilio.
Svorio balansas ir techninės charakteristikos
D. Biesevičius, automobilių pasaulyje žinomas kaip Biesas, teigia, kad B. Vanago mašina yra naujausia ir greičiausia, tačiau skirtumas nėra toks didelis, kaip galvoja daugelis. Jis vertina, kad naujausias modelis yra 10 proc. greitesnis už V. Žalos, o A. Juknevičiaus technika nuo B. Vanago atsilieka apie 5 proc. Restriktoriai, kurie suvienodina motorų galimybes, sumažina šį skirtumą.
Kalbant apie svorį, naujesnis „Hilux“ turi geresnį svorio balansą ir yra lengvesnis. Senesnės kartos mašinos yra kur kas sunkesnės, ir minimalų leidžiamą svorį (1850 kg) išgauti yra labai sudėtinga. V. Žalos automobilis vis tiek turės papildomų 100-150 kg, panašiai bus ir su A. Juknevičiaus automobiliu. B. Vanago mašina greičiausiai atitinka minimalų svorį, nes yra naudojamos lengvesnės detalės.
Kainų palyginimas ir detalių kaina
A. Juknevičiaus „Overdrive Toyota Hilux IRS“ modelis su „rebild“ (atstatymu) kainuoja 220 tūkst. Eur, be jo - 200 tūkst. Eur. Panašių metų OTB modeliai kainuoja iki 180 tūkst. Eur. B. Vanago naujesnės kartos „Toyota Hilux“ kainavo apie 450 tūkst. Eur.
Vienas Dakaro raliui paruošto A. Juknevičiaus „Toyota Hilux Overdrive“ bolido pusašis kainuoja 4-5 tūkst. eurų. Ratai su ratlankiais - apie 600 eurų už vienetą, taigi rinkinys - daugiau nei 19 tūkst. eurų. Amortizatorių komplektas kainuoja apie 16-18 tūkst. eurų, o naujos pavarų dėžės kaina siekia 25 tūkst. eurų. Visų šių detalių suma sudaro apie 300 tūkst. eurų už visą automobilį.
Aplinkosauga ir automobilių atliekos Dakare
Dakaro lenktynėse didelis dėmesys skiriamas ne tik rezultatams, bet ir aplinkosaugai bei techniniams sprendimams. Viena iš svarbių temų - automobilių atliekų tvarkymas.
Kaip kasdienybėje, taip ir Dakaro ralyje, pagrindinės automobilių dalys-teršėjos yra greitai dylančios padangos - jų šiemet surinkta net 20 vienetų. Antroje vietoje - ratlankiai, kurių A. Juknevičiaus komanda surinko 10 vienetų, trečioje - 8 stabdžių diskai. Pasak jo, kiekiai iš pirmo žvilgsnio ne tokie ir dideli, tačiau sudėjus visas atliekas ant svarstyklių, paaiškėjo, kad bendras jų svoris siekia toną ir sudaro daugiau nei pusę vieno automobilio svorio.
„Susirinkti ir tinkamai sutvarkyti lenktynių metu susidariusias automobilines atliekas - būtina, kadangi jos yra taršios, ilgai neyrančios gamtoje ir dažniausiai labai toksiškos. Profesionalus automobilių sportas neišvengiamai palieka savo pėdsaką, tačiau šiais laikais turime nemažai galimybių poveikį gamtai sumažinti“, - sako R. „Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų „Žalvariui“ atgabenta tona auto-atliekų, lyginant su Dakaro ralio mastais - santykinai nedidelis kiekis. „Kreda“ nėra didelė komanda, o ir turimus resursus norime išnaudoti maksimaliai racionaliai, jų nešvaistydami.
Bivakuose tarp greičio ruožų gamyklinės komandos keičia transporto priemonių dalis faktiškai kasdien, net jei tai ir nėra būtina. Dažniausiai tai daro dėl viso pikto, nes turint didelius resursus, galvojama apie tai, kas geriausia transporto priemonei, nors tai ir nėra geriausias sprendimas aplinkos taršos prasme“, - sako A. Juknevičius.
Pasak lenktynininko, Dakaro ralio organizatoriai jau kurį laiką kalba apie aplinkosaugą, ragina komandas ieškoti sprendimų, darančių mažesnį poveikį gamtai, ir šiemet jau išvydome pirmąjį sėkmingai debiutavusį „Audi RS-Q e-tron“ elektromobilį. Tiesa, automobilis yra iš dalies elektrinis, o visiškai elektrinio Dakare dar teks palaukti.
„Kiekvieno greičio ruožo pabaigoje, panaudotas dalis ir kitas atliekas didžiausios komandos priduoda į jų surinkimo punktą, mūsų dydžio komandos jas vežasi su savimi ir priduoda vienintelę poilsio dieną, įpusėjus lenktynėms. Dakare sudarytos sąlygos priduoti skysčius, padangas, bet kiek kebliau yra su tomis dalimis, kurios „palieka“ automobilio kėbulą dėl avarijos, ar nusidėvėjimo. Čia organizatoriai negailestingi - reikalauja grįžti su pilnos komplektacijos automobiliu. Pavyzdžiui, už kiekvieną pamestą padangą skiriama 2 tūkst. eurų bauda. Tačiau bendrai vertinant, dabar lenktynės kur kas švaresnės lyginant su tuo, kokios jos buvo prieš dešimtmetį, kuomet alyvą buvo normalu pilti tiesiog į smėlį, o pavojingąsias atliekas palikti šalia greičio ruožų“, - sako A. Juknevičius.
Pasak jo, Dakare buvo organizuojami ekologiškiausios komandos rinkimai „Eco Label“, kur vertinami ne tik lenktynių automobiliams pritaikyti tvarūs sprendimai, bet ne mažiau svarbus yra bendras komandos požiūris į aplinkosaugą, atsinaujinančios energijos vartojimą komandą aptarnaujančioje serviso grandyje.
Istorinis Dakaro kelias ir pokyčiai
Kai A. Juknevičius 2003 metais išvyko į pirmąjį savo Dakarą, šios lenktynės dar vyko Afrikoje. Ilgus metus Dakaro ralis buvo vadinamas sunkiausiomis pasaulio lenktynėmis, mat Afrikos smėlynuose sunkiausia kova dažniausiai vykdavo su pačiu savimi. Tai buvo ištvermės sporto šaka, kur reikėjo ne „gaudyti“ sekundes, o kovoti su gamtos iššūkiais: biriu smėliu, pelkėmis, purvu, akmenimis, uolomis.
Po 2008 m., kai Mauritanijoje buvo nužudyta prancūzų šeima, lenktynės persikėlė į Pietų Ameriką, o vėliau, 2020 m., į Artimuosius Rytus - Saudo Arabiją. Saudo Arabijoje Dakaras tapo kitoks - greitas ir beveik neprobleminis.
„Dabar jau nesu tikras, ar Dakarą galima vadinti bekelių lenktynėmis, nes kokia čia bekelė, jei važiuoji žvyrkeliu? Lietuvos klasikinio ralio etapai vyksta tokiose trasose, kur įsėdai į automobilį ir pūti. Bet kuris automobilis, jei klaidos nepadaro vairuotojas, Dakare važiuoja ir važiuoja. Lenktynės tapo tokios greitos, kad net antrojo ir trečiojo dešimtuko vairuotojai nuo lyderio atsilieka palyginti nedaug“, - aiškino A. Juknevičius.
Palyginus ankstesnių metų rezultatus, matyti akivaizdus atsilikimo mažėjimas tarp lyderių ir likusios ekipų. Jei anksčiau skirtumas tarp pirmosios ir dešimtosios vietos galėjo siekti daugiau nei 10 valandų, dabar jis sumažėjo iki mažiau nei 4 valandų.
„Prieš kelerius metus 20 proc. atsilikdamas nuo lyderio dar galėjai svajoti apie penkioliktuką. Dakare jau vargiai ir į dvidešimtuką pateksi, nes nebeliko tikrosios bekelės ir visi važiuoja greitai. Vienintelė problema - prakirstas ratas. Tos dvi trys minutės keičiantis ratą kainuoja brangiai - prieš tave įlenda penki automobiliai. Prakirtai du ratus - jau visi dešimt. Jei keitiesi tris ratus, prasileidai 15 varžovų“, - aiškino A. Juknevičius.
Kopų ir trasų pokyčiai
Saudo Arabijoje beveik neliko kopų, kurios būdavo vienas esminių Dakaro akcentų. Trasos tapo akmenuotos ir siauros, primenančios „kanalą“. Anksčiau kelių šimtų metrų nuokrypis į vieną ar kitą šoną buvo įprastas, leidžiantis plačiai važiuoti ir aplenkti varžovus. Dabar lenktynininkai priversti važiuoti siauroje trasoje, kur aplenkti lėtesnį varžovą yra iššūkis, o nukrypimas į šoną gali reikšti prakirstą ratą.
„Dakaras tapo visiškai komerciniu renginiu, kur skaičiuojamas kiekvienas centas ir ieškoma, kaip dar surinkti pinigų - net dalyviams tenka mokėti už kiekvieną smulkmeną, nepaisant to, kad prieš tai sumokėjai tūkstančius eurų už dalyvio ar žiniasklaidos atstovo licenciją“, - sako A. Juknevičius, paminėdamas mokesčius už sekimo sistemą ir video licencijas.
Tvarumas ir automobilių sporto ateitis
Antanas Juknevičius yra automobilių sporto asas, siekiantis prisidėti prie jo elektrifikavimo ir tvarumo plėtros. Jo komanda aktyviai naudoja saulės energiją savo poreikiams tenkinti, o nuo 2018 m. ant komandos sunkvežimio stogo įrengta saulės elektrinė patikimai atlaiko ekstremalias sąlygas.
„Mes visi suprantam, kad reikia judėti į tą pusę ir atsisakyti kuo daugiau naftos produktų suvartojimo, CO2 išmetimo - kuo ankščiau į tą pusę judėsim, tuo greičiau ateisim“, - sako lenktynininkas.
Nuo 2022 m. Dakaro ralis tapo pagrindiniu FIA pasaulio „Cross-Country Rally“ čempionato etapu, o naujai įvesta T1+ klasė, leidžianti konkuruoti su bagiais, keičia automobilių sporto strategijas.
Antano Juknevičiaus asmeninis gyvenimas ir pasiekimai
Antanas Juknevičius pripažįsta, kad jo hobis, tapęs darbu, turėjo įtakos šeimai. „Žinoma, šeima visą laiką kentėjo dėl mano hobio, kuris ilgainiui virto darbu“, - atvirauja lenktynininkas. Nors jis myli ir gerbia savo žmoną Audrą, pripažįsta, kad šeimai teko gyventi kukliau, nei būtų galėję, jei ne autosportas.
Nepaisant sunkumų, Antanas Juknevičius išlieka pozityvus ir siekia įgyvendinti savo svajones, dalindamasis patirtimi ir įkvėpimu su kitais. Jo moto „No eat, no sleep - only Dakar“ atspindi ne tik aistrą automobilių sportui, bet ir bekompromisį siekį nugalėti.
Antanas Juknevičius yra ne tik lenktynininkas, bet ir verslininkas, Dubajuje įsteigęs vairavimo smėlio jūroje mokyklą. Tai būtų įvykę dar anksčiau - jau prieš metus, tačiau pasaulinė COVID-19 pandemija sujaukė šiuos planus.
Tarptautinė patirtis ir pasiekimai
Antano Juknevičiaus karjera pažymėta įspūdingais pasiekimais įvairiose tarptautinėse varžybose:
- 2005 m. UAE Dubai Rally (9 vieta absoliučioje įskaitoje)
- 2006 m. Optic Tunis (8 vieta absoliučioje įskaitoje)
- 2006 m. Pharaons Rally Egypt (7 vieta absoliučioje įskaitoje)
- 2006 m. 24 Heures de France (4 vieta absoliučioje įskaitoje)
- 2006 m. Oman Desert Challenge (2 vieta absoliučioje įskaitoje)
- 2006 m. Baja BY (1 vieta absoliučioje įskaitoje)
- 2007 m. Baja LV (2 vieta absoliučioje įskaitoje)
- 2007 m. Baja LT (1 vieta absoliučioje įskaitoje)
- 2008 m. Libya Desert Challenge (1 vieta absoliučioje įskaitoje)
- 2009 m. Silk Way Rally (10 vieta absoliučioje įskaitoje)
Jis taip pat yra vienintelis lenktynininkas iš Baltijos šalių, dalyvavęs visuose pasaulio „FIA Cup for Cross Country Rallies“ čempionato etapuose. 2018-ais Antanas Juknevičius organizatorių oficialiai pripažintas Dakaro ralio legenda.
Naujo automobilio įsigijimas ir aukcionas
Galimybė prisidėti prie naujo pirkinio „Kreda“ komandos lyderis Antanas Juknevičius žino, kad savo užnugaryje turi didžiulę aistruolių bendruomenę, kasmet kartu su ekipažu stojančią prie Dakaro starto linijos. Kviesdamas savo ištikimus bendražygius prisidėti prie biudžeto, skirto naujojo automobilio pirkimui, Antanas Juknevičius rengia pirmąjį Lietuvoje Dakaro aukcioną, kurio dalyviams bus pasiūlyta įsigyti Dakaro ralio relikvijas, liudijančias savas nuotykių istorijas. Tai - legendinę dramą 2019-iais išgyvenusio automobilio durys, penkis Dakaro išbandymus atlaikęs automobilio vairas ir akmenimis nusėto 2021-ųjų Dakaro 9-ame greičio ruože nukentėjęs priekinis stiklas.
Kiekvieną aistruolį, įsigijusį aukcione parduodamas relikvijas, pasieks ir personifikuoti ekipažo linkėjimai bei autografai. Ir tai tik pradžia. Prasidėjus aukcionui Dakaro gerbėjai galės įsigyti ir 2021-ųjų metų Dakaro ralio trasose kentėjusius ratus, paženklintus komandos ekipažo asmeniškai dedikuotais linkėjimais ir autografais. Tokių ratų, kuriuos pavyko išsaugoti ir pargabenti su technika į Lietuvą, kiekis ribotas. „Kreda“ komanda Dakaro aistruoliams galės pasiūlyti tik 3 tokius unikalius Dakaro suvenyrus. Šias Dakaro ralio relikvijas nusipirkti bus galima Antano Juknevičiaus komandos elektroninėje parduotuvėje, kur kiekvienas, norintis prisidėti prie 2022-ųjų metų Dakarui skirto automobilio pirkimo, gali įsigyti ir komandos atributikos. Jungtinėmis Dakaro gerbėjų ir komandos pajėgomis siekiama stoti prie 2022-ųjų Dakaro starto linijos su konkurencingu automobiliu, leidžiančiu tikėtis lygios kovos dėl aukščiausiųjų pozicijų.
Skelbime A. Juknevičius pabrėžia, kad automobilis yra tinkamiausias pasirinkimas privačiai komandai, mat šį pigu išlaikyti, paprasta prižiūrėti, be to, jis patikimas. Oranžinis „Hilux Overdrive“ A. Juknevičiaus komandą į finišą vežė nuo 2016 m. Kaip sako pats sportininkas, skelbimuose numylėtas ir kasdien per Dakaro ralį girtas automobilis atsidūrė todėl, kad komanda svarsto apie kitą pirkinį. Tiesa, daug lenktynininkas nekalba, mat, pasak jo, norint planuoti tolesnius veiksmus reikia pirmiausia parduoti turimą techniką. „Kainą esame gerą nurodę, bet visko gali būti, pavyzdžiui, imsim ir neparduosim. Tai ką, teks atsiprašyti šitos mašinos, pabučiuoti ir toliau važiuoti“, - juokavo gerai nusiteikęs A. Juknevičius.
Skelbime nurodoma, kad automobilis turi „Lexus ISF“ 5 l darbinio tūrio variklį, visureigio galia siekia 340 AG, sukimo momentas - 560 Nm. „Parengta lenktynėms, niekuomet nesudaužyta, puikios būklės. Įmanoma pridėti ir kai kurias atsargines dalis“, - priduriama skelbime.
tags: #antanas #juknevicius #automobilis