Šiame straipsnyje pristatome turtingiausiųjų Lietuvos verslininkų penkiasdešimtuką, analizuodami jų verslo pasiekimus, strategijas ir požiūrį į verslo aplinką Lietuvoje bei pasaulyje. Reitingas sudarytas remiantis viešai prieinamais duomenimis, įmonių finansinėmis ataskaitomis, turto deklaracijomis ir kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis. Vertinant įmonių veiklą, atsižvelgta į veiklos istoriją, išmokėtus dividendus ir kapitalo investicijas.
Globalizacija kaip verslo sėkmės pagrindas
Vienas ryškiausių bendrų bruožų, siejančių visus šiame sąraše minimus milijonierius, yra jų veiklos plėtra neapsiribojant vien tik Lietuva. Ugnius Savickas, ISM Executive School atstovas, pabrėžia, kad šiuolaikinėje verslo ekosistemoje ir komunikacijos galimybių kontekste mąstyti globaliai yra gyvybiškai svarbu.
„Lietuvoje mes turime labai lokalią rinką. Labai santūrius ir konservatyvius vartotojus, kurie ne visada išdrįsta pabandyti naujoves. Reikia ieškoti vartotojų, kurie patys yra inovatoriai. Tai yra įvairiausių priežasčių, kaip verslininkai turi mąstyti geografine prasme neribotai apie visą planetą ir, tikriausiai, tokie tik ir pasiekia rezultatų“, - teigia verslo konsultantas.
Pasak jo, natūralu, kad verslas, įvertinęs pastangų ir rezultatų balansą, keliasi į tas šalis, kur panašų ar geresnį rezultatą galima pasiekti greičiau ir su mažesnėmis sąnaudomis. Gamyba, orientuota į mastą, dažnai peržengia Lietuvos rinkos ribas, todėl stambiesiems verslininkams ji tampa per maža.
Istoriškai Lietuvoje didesnę plėtrą įgavo statybos ir gamybos sektoriai, sukaupę žinių ir patirties. Nors lazerių ir kitose inovatyviose srityse pasauliniu mastu dar esame pradinukai, turime solidžių intelektinių žinių, tačiau trūksta masto. Šias pozicijas rinkose jau seniai užėmę kiti žaidėjai. Verslo konsultantas prognozuoja, kad nors judama link naujų industrijų, masinio vartojimo ir pasaulio poreikių kontekste dideli pokyčiai reitinguose artimiausiu metu nėra tikėtini. Svarbu, kaip tradiciniai verslai integruos naująsias technologijas.
Verslo aplinka Lietuvoje: iššūkiai ir kritika
Nors rinkos dydis yra svarbus veiksnys, verslininkai taip pat akcentuoja teisinės sistemos svarbą, kuri, anot kai kurių, Lietuvoje yra itin prasta.
„Mokesčiai Lietuvoje aukščiausi Europoje. Valstybė visiškai nekreipia dėmesio. Tikra negerėjo sąlygos nuo 1990 metų. Aš manau, kad per tą laiką tik daugiau biurokratų atsirado daugiau. Ypatingai visos finansinės ataskaitos neadekvačios. Reikia paruošti daugybę visokių ataskaitų, o valdininkai patys sėdi ir nieko nedaro, tik tikrina ar įmonės jiems duoda ataskaitas. Mažai įmonei ir sąlygos nelygios visiškai. Vieni gali neimti PVM, kiti privalo imti PVM. Tie, kurie moka mokesčius, juos tikrina visą laiką, tie kurie nemoka, jų ir netikrina, nes patys sako, na ką tu iš jų paimsi“, - kritikos teisinei sistemai negailėjo milijonierius verslininkas Benas Gudelis.
Jis tvirtai teigia, kad jei dirbtų tik Lietuvoje, tikrai emigruotų. Pasak jo, Lietuvoje vyksta „genocidas“, už kurį atsakinga visa valdžia. Būtinos struktūrinės reformos, tokios kaip Seimo narių skaičiaus sumažinimas, PVM atstatymas iki 18 proc. Verslininkas teigia, kad valdžios suinteresuotumas yra gauti kyšį, o ne padėti, skirtingai nei kitose šalyse, kur valdžios rūpinasi darbo vietų kūrimu.
B. Gudelis kritikuoja ir tai, kad ministerijos įkurtos senamiestyje, kur yra brangus nekilnojamasis turtas, kurį būtų galima išnuomoti verslui. Jis nesitiki daug iš dabartinės valdžios, nes visos valdžios žada daug, bet neįvykdo.
Turtingiausiųjų sąrašo atstovai ir jų verslai
Toliau pateikiami keli ryškūs sąrašo atstovai ir jų verslo istorijos:
50. Gintautas Kūlokas, 64 mln. eurų, „Fatalitas“
Verslininkas G. Kūlokas, be verslo veiklos, užsiima ir visuomenine veikla. Jam buvo suteiktas inovatyviausios sodybos apdovanojimas. Jis atstatė savo tėvo, Sibiro tremtinio sodybą ir ten įrengė kultūrinę erdvę kaimo gyventojams, kurioje vyksta poezijos dienos.
Jo įmonė „Fatalitas“ beveik 15 metų užsiima bemuite (duty free) prekyba Lietuvos pasienyje. Įmonė taip pat investuoja Baltarusijoje. Nuo 2017 m. įmonei gali tekti išsikelti iš Rusijos ir Baltarusijos pasienyje veikiančias parduotuves, nes nebebus taikomos mokesčių lengvatos bemuitės prekybos punktams.
49. Andrius Kiznis, 64 mln. eurų, „Lietpak“
Andrius Kiznis, septyniasdešimtmetį paminėjusio „Lietpak“ įkūrėjo Prano Kiznio sūnus, yra jo dešinioji ranka ir po truputį perima šeimos verslą. Įmonėje jis eina plėtros direktoriaus pareigas ir valdo 40 proc. akcijų.
Pati įmonė „Lietpak“ gamina plėveles maistui ir kitiems produktams pakuoti. Žinoma, kad bendrovei buvo suteiktas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas ir ji gaudavo daug ES paramos.
48. Alvydas Barsteiga, 65 mln. eurų, „Nemuno vaistinė“, „CGP Management“
A. Barsteiga vysto farmacijos ir kailinių verslus. Jis yra pagrindinis bendrovės „CGP Management“ akcininkas (76%), kuri valdo didžiausią Lietuvoje vaistinių tinklą „Camelia“. Grupei taip pat priklauso vaistus ir maisto papildus gaminančios Latvijos bendrovės, reabilitacijos klinikos.
Be to, jis puoselėja šinšilų ūkį, kuriame vykdoma mokslinė tiriamoji veikla. Gyvūnėliai auginami ne tik dėl mėsos, bet svarbiausia - dėl kailio, kurio paklausa, anot verslininko, auga.
47. Rolandas Vingilis, 65 mln. eurų, „MG Baltic“
R. Vingilis yra vienas įtakingiausių asmenų Dariaus Mockaus koncerno „MG Baltic“ imperijoje. Jo kontroliuojama bendrovė „Extera Baltic“ turi akcijų dviejose iš trijų koncernui priklausančių įmonių grupių - „MG Baltic Trade“ ir „MG Valda“.
„MG Baltic Trade“ jungia alkoholio importo, prekybos ir gamybos įmones, o „MG Valda“ užsiima nekilnojamojo turto plėtros projektais.
46. Rimandas Stonys, 65 mln. eurų, „Dujotekana“
R. Stonys laikomas Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ atstovu Lietuvoje. Jo įtaka šalyje mažėja, ypač po Suskystintų dujų terminalo veiklos pradžios. Verslininkas yra įtrauktas į konfliktą su buvusiais verslo partneriais dėl akcijų pardavimo.
Per JAV registruotą bendrovę jis valdo Kauno termofikacijos elektrinės kontrolinį akcijų paketą. R. Stonys buvo įtariamas ryšiais su Rusijos institucijomis ir neskaidriu Lietuvos politinių partijų finansavimu.
45. Virginijus Strioga, 66 mln. eurų, „E energija“
V. Striogos įkurta „E energijos“ įmonių grupė tiekia šilumą, verčiasi biokuro gamyba ir stato katilines. Verslininkas pasakojo, kad šilumos ūkio nuoma 1999-2000-aisiais nebuvo lengva, nes dauguma šilumos tinklų įmonių buvo bankrutavusios.
2015 m. „E energijos“ kontroliuojama bendrovė atidarė biokuro katilinę Vilniuje. V. Strioga viešojoje erdvėje buvo pastebimas dėl ilgai trukusio teisminio ginčo tarp jo įmonės „Miesto energija“ ir Ukmergės savivaldybės dėl šilumos tinklų nuomos sutarties nutraukimo.
44. Juozas Magelinskas, 67 mln. eurų, „Megrame“
J. Magelinskas karjerą pradėjo statybinėse organizacijose, o 1992 m. įkūrė savo verslą - „Megrame“. Įmonė pirmoji Lietuvoje pradėjo gaminti ir montuoti langus, duris, vitrinas, teikia priežiūros paslaugas.
Bendrovės atstovybės veikia daugelyje šalies miestų. J. Magelinskas taip pat priklauso elektros prekių gamintojai AB „Vilma“, turinčiai atstovybes Latvijoje ir Rusijoje.
43. Tadas Karosas, 69 mln. eurų, „LTk Capital“
Tadas Karosas, buvęs tardytojas, lietuviams geriau pažįstamas kaip verslininkas ir „picų karalius“. Jam priklauso „Čili“ restoranų tinklas.
Jo bendrovė „LTk Capital“ valdo didžiausią restoranų tinklą Lietuvoje ir Latvijoje bei investuoja į internetines parduotuves. T. Karosas yra „serijinis verslininkas“, kuris kuria, išplėtoja ir parduoda naujas įmones.
Pats vilnietis jau kelis metus gyvena Pietų Afrikos Respublikoje, dėl verslo galimybių ir teisinės sistemos. Pasak jo, užsienio investuotojai nenori žengti į Lietuvą dėl politinių ir teisinių procesų.
42. Rimas Varanauskas, 70 mln. eurų, „Freda“
R. Varanausko valdoma įmonė „Freda“ yra seniausia baldų pramonės įmonė Lietuvoje, kurios veikla siekia dar 1880 m. R. Varanauskas perėmė įmonės veiklą 2001 m., įsigijęs UAB „Baltijos baldų grupę“.
Įmonės specializacija - prieškambario ir gyvenamojo kambario baldai. „Fredos“ strateginė partnerė yra Švedijos baldų gamintoja.
Papildomos temos ir įvykiai
Straipsnyje taip pat pateikiama įvairių naujienų ir įvykių, kurie, nors ir nėra tiesiogiai susiję su turtingiausiųjų verslininkų finansine padėtimi, atspindi aktualias temas Lietuvoje:
- Diskusijos apie tradicinės žiniasklaidos išlikimą ir dirbtinio intelekto įtaką bei paramos modelius.
- Regionų aktualijos: kelių priežiūros išlaidos žiemą, savivaldybių vykdomi projektai, kultūriniai renginiai.
- Sporto įvykiai: krepšinio varžybos, karatė turnyrai, auto ir moto sportas.
- Teisinės ir socialinės temos: eismo įvykiai, teisėsaugos institucijų veikla, socialinės paramos svarba.
- Istoriniai ir kultūriniai atradimai, pavyzdžiui, paroda apie „Laukžemės Madoną“.
Taip pat straipsnyje pasitaiko minimų Latvijos piliečių, kurie dalyvavo įvairiuose renginiuose Lietuvoje arba turėjo sąsajų su šalimi, tačiau tai nėra pagrindinė teksto tema.
