Vairavimas išgėrus Lietuvoje yra griežtai draudžiamas ir už tai taikomos tiek administracinės, tiek baudžiamosios sankcijos. Svarbu pabrėžti, kad kiekvieno žmogaus organizmas alkoholį skaido skirtingai, tačiau įstatymai aiškiai nurodo leistinas promilių ribas.
Alkoholio normos ir baudos už vairavimą išgėrus
Pagal galiojančius teisės aktus, vairuotojams, turintiems daugiau nei dvejų metų vairavimo stažą, leistinas alkoholio kiekis yra iki 0,4 promilės. Tuo tarpu pradedantieji vairuotojai ir profesionalai (pvz., autobusų, sunkvežimių, taksi vairuotojai) privalo būti visiškai blaivūs - 0,0 promilės. Kai nustatoma 1,51 promilės ir daugiau, prasideda baudžiamasis procesas.
Deja, esamos nuobaudos ne visada veikia efektyviai. Pavyzdžiui, 2025 metais tokiems asmenims skirta 4 mln. 321 tūkst. eurų baudų, tačiau sumokėta tik 530 tūkst. eurų, tai yra vos 12 proc. visų baudų. Tai rodo, kad sistema skatina ir toliau nebijoti pasekmių. 2023 metais pradėta 4,5 tūkst. administracinių nusižengimų teisenų dėl pakartotinio vairavimo neturint teisės, o jau 2025-aisiais - daugiau negu du kartus daugiau, tai yra 10 tūkst. būtent tokių teisenų.
Teismų praktika ir atsakomybė
Teismų praktikoje dažnai akcentuojama, kad vairavimas išgėrus yra didžiausią pavojų keliantis nusižengimas. Pakartotiniai pažeidimai paprastai lemia ne tik teisės vairuoti atėmimą, bet ir transporto priemonės konfiskavimą. Taip pat galioja įstatymo pakeitimai, numatantys atsakomybę ne tik vairuotojui, bet ir asmeniui, leidusiam neblaiviam asmeniui vairuoti.
Realaus atvejo analizė: Kauno gyventojo byla
Bylos medžiagoje rašoma, kad kaunietis E.S. 2024 m. gegužės 4 d. 15.04 val. Kauno rajono sav., Garliavoje, vairavo transporto priemonę „Porsche Panamera Turbo S“ būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 0,52 promilės girtumas. Pirmosios instancijos teismas bylą asmeniui nutraukė, tačiau apeliacinės instancijos teismas paliko galioti policijos paskirtą baudą ir teisės vairuoti transporto priemonę 15 mėnesių atėmimą.
Kaltinamojo gynyba ir prieštaravimai
Kaltinamojo gynyba dėstė, esą apygardos teismas ignoravo faktą, jog praėjus mažiau negu 1 val. po tariamo neblaivumo, Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje vairuotojui buvo atliktas kraujo tyrimas, kurio rezultatas - 0 prom. Be to, teigiama, jog buvo vertinami vairuotojo kūno požymiai, gleivinių būklė, elgesys, psichosomatika, mimika, judesių koordinacija, kalba ir kita, o alkoholio kvapo ar vartojimo požymių nenustatyta. Kaltinamojo atstovas argumentavo, jog vairuotojo blaivumą patvirtino ir teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada, ir apylinkės teisme apklausta Kauno klinikų gydytoja, kuri patvirtino tyrimų teisingumą, o teismų praktikoje medicininei apžiūrai yra suteikiama didesnė įrodomoji reikšmė. Teiginiai, jog vairuotojas prisipažino vartojęs alkoholio ir neva sutiko su jam inkriminuojamu pažeidimu, vadinami nepagrįstais.
Policijos pozicija ir LAT sprendimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas nurodė, jog pagal vyraujančią teismų praktiką, pareigūnų nustatytas neblaivumas vairavimo metu, nesant duomenų apie pažeistą tikrinimo procedūrą, geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Jo teigimu, per medicininę apžiūrą, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Bylos medžiagoje išreiškiama abejonė, ar tikrai E. S. kraujas buvo paimtas per valandą po paskutinio pūtimo į alkotesterį, be to, nėra aišku, ar buvo laikytasi visų kraujo paėmimo procedūrų. Abejojama ir teismo medicinos specialisto išvados svarumu. Esą jis tik pateikė išvadą, jog natūraliu būdu per 60 min. 0,52 promilės pasišalinti iš vairuotojo organizmo negalėjo, priduriama, kad „pareigūnų nustatytas neblaivumas buvo alkotesteriu, tai yra nustatyta etilo alkoholio koncentracija iškvepiamame ore, o ne kraujyje, todėl jo išsiskaidymą tapatinti su alkoholio metabolizacija kraujyje nėra jokio pagrindo, nes terpės yra skirtingos“. Pareigūno atsiliepime teigiama, jog pats vairuotojas pareigūnams nurodė, kad nusižengimo dieną prieš valandą ar pusvalandį vartojo alkoholio, tai yra, gėrė alaus.
Skirtingus teismų sprendimus nulėmė iš esmės vienintelė aplinkybė - tai, kad asmuo, nesutikęs su policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais, pasinaudojo savo teise ir pats nuvyko į gydymo įstaigą, ten buvo paimtas jo kraujo mėginys ir atlikta medicininė apžiūra, ją atlikus nurodyta, kad neblaivumo ar girtumo požymių nenustatyta, o paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pažymi, kad alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis ir pagal nustatytą procedūrą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą pagrindinis neblaivumo nustatymo metodas yra alkotesteris, medicininė apžiūra - tik pagalbinis metodas, o apsvaigimo nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų nustatymo metodikos yra skirtingos.
Byloje nustatyta, kad asmens neblaivumo patikrinimas atliktas alkotesteriu, kuris patikros dieną turėjo galiojantį sertifikatą. Duomenų, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, byloje nėra. LAT pažymi, jog byloje taip pat nėra duomenų, kad nebuvo laikomasi patikrinimo procedūros - pūsta buvo du kartus, išlaikant reikalingą pertrauką ir užtikrinant, kad gautiems rezultatams būtų pritaikyta paklaida, todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, asmuo neneigė, kad prieš vairuodamas jis vartojo alkoholio (išgėrė stiklinę alaus).
Taigi, teisėjų kolegija nusprendė, kad pagrįsta yra apeliacinės instancijos teismo išvada, jog, nors policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau asmens iniciatyva gydymo įstaigoje atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nekeičia padarytos išvados, kad asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Vien tai, kad po 1 val. 16 min. nuo pirmo pūtimo atlikus kraujo tyrimą buvo nustatyta, jog asmuo yra blaivus, savaime nepaneigia tikrinimo alkotesteriu rezultatų, nesant duomenų, kad buvo pažeista neblaivumo tikrinimo tvarka, tokių duomenų nenurodė ir pažeidėjas. Vertindamas šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad alkotesterio duomenys, kurie buvo gauti iš karto po vairavimo, yra tikslesni ir labiau atspindintys asmens neblaivumo laipsnį vairavimo metu nei rezultatai, gauti ištyrus vėliau paimtą kraujo mėginį, o įvykio vietoje atlikta neblaivumo patikrinimo procedūra atitinka teisės aktų reikalavimus. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Bendros tendencijos ir prevencija
Lietuvos kelių policijos duomenimis, 2024 metais eismo įvykių, kuriuose dalyvavo neblaivūs vairuotojai, skaičius padidėjo apie 5 procentus. Visuomenėje vis mažiau toleruojamas vairavimas išgėrus - tiek socialiniuose tinkluose, tiek žiniasklaidoje dažnai aptariami tokie atvejai.
Lietuva nėra vienintelė šalis, taikanti griežtas taisykles vairavimui išgėrus. Vis labiau populiarėja ir vadinamieji alkoholio užrakinimo įrenginiai („interlock systems“), kurie leidžia automobilį užvesti tik tada, kai vairuotojo kvėpavime nenustatoma alkoholio.
Jeigu sustabdė policija - elkitės ramiai, sutikite su patikra. Jei pateko į situaciją, kai gresia atsakomybė - kreipkitės į teisininkus.
tags: #algis #skrodenis #vairavimas