Muzikinis kelias ir grupės „Naktinės personos“ fenomenas
Šiuo metu bene visą savo laiką kūrybai ir šeimai skiriantis dainininkas Alanas Chošnau atvertė naują lapą muzikoje. Atlikėjas atvirai sako, kad kurį laiką buvo sunku rasti prodiuserį, su kuriuo sektųsi lengvai kurti, todėl darbas su Leonu Somovu dabar jam teikia didžiulį malonumą. „Dega studija. Dirbu su nauja programa ir turiu kai ką įdomaus. Kuriu tiesiog naują muziką ir visiškai naujus kūrinius“, - sako Alanas.
Atsigręždamas į praeitį, atlikėjas prisimena grupės „Naktinės personos“ ištakas, kai būdamas 16-17 metų su kolega tapo žvaigžde. Grupės pavadinimas gimė spontaniškai, svarstant įvairius variantus, pavyzdžiui, „Žalias ledas“. Kadangi Alanas mėgo didžėjauti mokyklose ir vakarėliuose, jam ir kitiems nariams buvo artima naktis, todėl ir kilo pavadinimas „Naktinės personos“.
Grupės sėkmė buvo žaibiška - po albumo „Tiems, kurie mūsų negirdi“ išleidimo, vos per dvi savaites daina užėmė pirmąsias vietas visose radijo stotyse. Tai sukėlė milžinišką koncertų paklausą. Vienas įsimintiniausių momentų - 1997 metais surengtas turas per Lietuvą, kurio metu Vingio parke susirinko apie 35 000 žmonių.
Lemtingoji 1997-ųjų avarija
1997 metų rugpjūčio 21-oji tapo diena, padalinusia atlikėjo gyvenimą į „prieš“ ir „po“. Rytas buvo giedras, Alanas su grupės nariais skubėjo į Palangą, kur jų laukė futbolo turnyras. Dideliu greičiu važiuojant autostrada Vilnius-Kaunas, įvyko skaudi nelaimė: vengiant susidūrimo su staiga į antrą juostą išvažiavusiu sunkvežimiu, automobilis trenkėsi į kitą transporto priemonę ir kelio bortą.
„Patekau į tokią tamsą ir nežinau, ką žmonės kalba. Jie kalba apie tunelius ir kažkokią šviesą, bet aš nemačiau šviesos. Tai buvo tarp gyvenimo ir mirties“, - prisimena Alanas. Smūgio metu atlikėjas patyrė sunkią kaklo traumą - vienas slankstelis buvo pasislinkęs į šoną, du skilę, vienas lūžęs. Gydytojai teigė, kad tokios traumos dažniausiai baigiasi mirtimi arba neįgalumu.
Gijimo procesas ir medicinos stebuklas
Metus trukęs gydymas ir reabilitacija buvo itin sudėtingi. Alanas buvo gydomas Šv. Jokūbo ligoninėje Vilniuje, kur jam buvo pritaikytas Ilizarovo (Halo) aparatas galvai fiksuoti - tai buvo vienas pirmųjų tokių atvejų Lietuvoje. Ligoninėje praleisti mėnesiai buvo kupini fizinio skausmo ir psichologinių iššūkių: „Praradau visą savo raumenų masę, tad teko iš naujo mokytis elementarios motorikos.“
| Laikotarpis | Svarbiausi įvykiai |
|---|---|
| 1997 m. rugpjūčio 21 d. | Avarija kelyje Vilnius-Kaunas. |
| Pirmieji 3 mėnesiai | Gydymas ligoninėje, operacija. |
| Reabilitacijos laikotarpis | Halo aparato nešiojimas, motorikos atstatymas. |
| Po 1 metų | Sėkmingas sugrįžimas į muzikinę veiklą. |
Gyvenimo vertybės po nelaimės
Ši trauma apvertė atlikėjo pasaulėžiūrą. Alanas pripažįsta, kad ligoninėje išmoko labiau vertinti kiekvieną dieną ir sveikatą. Jis pabrėžia didžiulį artimųjų, medikų ir gerbėjų palaikymą, kurie kasdien lankydavo jį ligoninėje. „Tiesą sakant, už tai, kad atsistojau ant kojų, už tą neapsakomą energiją, aš dėkingas visai Lietuvai“, - teigia dainininkas.
Šiandien Alanas Chošnau pasižymi didesne atsakomybe kelyje ir dėmesiu savo fizinei būklei. Nors liekamieji reiškiniai, tokie kaip raumenų įtampa ar nugaros skausmai, kartais primena apie avariją, atlikėjas džiaugiasi galimybe kurti, dainuoti ir auginti vaikus. Jis tiki, kad muzika turi misiją - pozityviai veikti žmones, o jo patirtis tapo neatsiejama kūrybinio kelio dalimi.