Akumuliatoriaus įtampos kritimas ir diagnostika

Automobilio akumuliatorius yra nepakeičiama kiekvieno automobilio su vidaus degimo varikliu dalis, atsakinga už tai, kad elektrinė sistema būtų aprūpinta energija, kol variklis neužvestas, o pats automobilis užsivestų ir sklandžiai veiktų. Skirtingai nei daugelis galvoja, automobilio akumuliatorius ne tik maitina starterį, bet ir yra energijos šaltinis visiems elektriniams komponentams, iš kurio jie ima elektrą tada, kai variklis nedirba. Įtampos kritimai automobilių elektros sistemose yra dažna problema, galinti sukelti įvairius gedimus ir sutrikdyti transporto priemonės veikimą. Šie kritimai atsiranda, kai elektrinė įtampa nukrenta žemiau optimalaus 12-14V lygio.

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad net 35% visų elektros gedimų šiuolaikiniuose automobiliuose yra susiję su įtampos kritimais, o ne su visišku komponento gedimu. Standartinėje 12V automobilio sistemoje įtampos kritimai gali atrodyti nedideli, tačiau jie turi kritinės reikšmės. Lietuvos sąlygomis, kur žiemos temperatūros gali nukristi žemiau -20°C, įtampos kritimų problemos tampa dar aktualesnės.

Akumuliatoriaus veikimo principas ir sandara

Prieš pradedant kalbėti apie įtampas, būtina suprasti tai, ką akumuliatorius daro ir kaip jis veikia. Pasukus užvedimo raktelį (arba paspaudus Start-Stop mygtuką), akumuliatorius perduoda energijos pliūpsnį starteriui, kuris savo ruožtu užveda variklį.

Principinė akumuliatoriaus konstrukcija - tai indas su švino katodu ir anodu, pripildytas skiestos sieros rūgšties. Įprastiniai 12V akumuliatoriai sudaryti iš 6 tokių dalių (sekcijų), sujungtų nuosekliai. Kiekvienoje sekcijoje vykstant elektrocheminiams procesams sukuriama 2,12V įtampa. Visiškai įkrauto akumuliatoriaus įtampa yra 2,12 x 6 = 12,72V.

  • Anodas - teigiamas akumuliatoriaus polius, jungiantis teigiamas akumuliatoriaus švino plokšteles.
  • Katodas - neigiamas polius, prie kurio jungiamos neigiamos plokštelės.

Teigiamos ir neigiamos švino plokštelės yra skirtingos. Švino plokštelės pagrindas yra švino grotelės. Ant švino grotelių presuojama aktyvioji medžiaga, kuri tiesiogiai dalyvauja akumuliatoriaus elektrocheminiuose procesuose. Neigiamų plokštelių aktyvioji medžiaga yra švinas (Pb), o teigiamų - švino oksido pasta (PbO). Todėl teigiamos plokštelės yra rudos spalvos, o neigiamos - pilkos.

Plokštelės dedamos į vokus-separatorius. Vokai sumažina aktyviosios masės eroziją ir neleidžia byrančioms dalelėms nusėsti ant akumuliatoriaus dugno. Vokai gali būti velkami ant teigiamų arba ant neigiamos plokštelių. Vokai gaminami iš plonos, skysčiui laidžios sintetinės medžiagos, kurios paviršius iš vienos pusės turi rantelius. Jei vokai skirti dėti ant teigiamos plokštelės, tai ranteliai bus voko viduje, jei ant neigiamos - iš išorės. Taip užtikrinamas geresnis elektrolito priėjimas prie teigiamų plokštelių, kadangi dirbant akumuliatoriui teigiamos plokštelės reikalauja 1,4 karto didesnės elektrolito cirkuliacijos.

Šiuolaikinio akumuliatoriaus dangčio konstrukcija turi užtikrinti minimalų vandens garavimą iš elektrolito, vandenilio dujų išsiskyrimą bei neleisti ugniai ar kibirkštims patekti į akumuliatoriaus vidų per vėdinimo kanalus. Akumuliatoriaus vėdinimo sistemoje yra įrengti filtrai - ugnies gaudytuvai. Pavyzdžiui, „Varta Silver“ serijos akumuliatoriuose yra ugnies gaudytuvai, neleidžiantys ugniai ar kibirkštims patekti į akumuliatoriaus vidų. Tačiau ir ugnies gaudytuvai sprogimo galimybę sumažina tik apie 10%.

Akumuliatoriaus vidinės sandaros schema

Akumuliatoriaus grotelių technologijos

Akumuliatoriaus darbinės savybės ir ilgaamžiškumas labai priklauso nuo grotelių kokybės. Švinas yra minkštas ir trapus metalas, todėl jis grynas grotelių gamybai netinka, kadangi skystas švinas blogai pripildo liejinių formas. Grynas švinas taip pat yra neatsparus korozijai. Todėl šis metalas legiruojamas įvairiais priedais.

  • Stibis (Sb): Maždaug prieš 20 metų švino lydiniams buvo naudojamas stibis (Sb). Švinas buvo lydomas su 5-10% stibio. Naudojant stibį, lydinys tampa plastiškas ir tvirtas. Akumuliatorių, pagamintą naudojant stibį, buvo būtina nuolat papildyti vandeniu, o nenaudojamas akumuliatorius turėjo būti reguliariai tikrinamas ir įkraunamas.
  • Kalcis (Ca): Vėliau akumuliatoriai pradėti gaminti naudojant kalcį (Ca) švino grotelėms lieti. Į lydinį maišoma 0,5-1 % kalcio. Kalcis suteikia švinui tvirtumo ir plastiškumo. Akumuliatoriui dirbant vandens sunaudojama labai mažai. Nenaudojamo akumuliatoriaus savaiminė iškrova minimali. Tačiau kalcio lydinio akumuliatoriai turi vieną esminį trūkumą: juos sunku įkrauti. Tokį akumuliatorių labai iškrovus, dažnai atsitinka taip, kad vėl jį įkrauti būna gana sudėtinga. Todėl rekomenduojama tokio tipo akumuliatorių neiškrauti daugiau kaip 50% jų talpumo. Šiuo metu dauguma akumuliatorių gamintojų naudoja kalcio lydinius.
  • Hibridinė technologija: Taikant hibridinę technologiją akumuliatoriaus teigiamų plokštelių grotelės liejamos su stibio priedais, o neigiamų su kalcio. Tokiu būdu pagamintas akumuliatorius perėmė visas teigiamas abiejų ankstesnių technologijų savybes: vandens sunaudoja tik šiek tiek daugiau nei kalcio lydinio akumuliatoriai, savaiminė iškrova maža, imlumas įkrovai geras. Pirmieji akumuliatoriai, pagaminti pagal hibridinę technologiją, pasirodė 1990 metais. Neigiamų plokštelių lydinyje yra 0,02% kalcio, o teigiamų - 0,04% sidabro. Akumuliatoriaus amžius pailgėja 20%, gerokai pagerėja eksploatacinės savybės.

Akumuliatoriaus įtampos normos

Automobilio akumuliatoriuje cirkuliuojančios srovės įtampa rodo jo įkrovos lygį ir bendrą būklę. Šiuolaikinių automobilių elektros sistemoje galioja konkretūs įtampos standartai:

  • Ramybės būsenoje: Visiems automobiliams įtampa akumuliatoriuje be apkrovimo turi būti vidutiniškai 12,6 V. Pilnai įkrauto automobilio akumuliatoriaus įtampa turėtų siekti 12.4-12.9 V. Sveiko švino rūgšties akumuliatoriaus įtampa skiriasi priklausomai nuo jo įkrovimo būsenos. Pilnai įkrautas akumuliatorius turi rodyti ne mažiau 12.6V po 12 valandų ramybės būsenos (kai automobilis nebuvo užvestas).
  • Varikliui veikiant: Užvedus automobilį, akumuliatoriaus įtampa turėtų būti tarp 13.7 V ir 14.5 V. Veikiant varikliui įtampa turi būti 13.8-14.4V. Kai variklis dirba ir veikia generatorius, ši įtampa gali padidėti iki 13,7-14,7 volto.
  • Startuojant: Startuojant leistinas kritimas iki 9.6V, tačiau neilgiau kaip 3 sekundes. Įtampa ant akumuliatoriaus gnybtų paleidžiant variklį neturi nukristi žemiau negu 9,5 V. Priešingu atveju sugedęs starteris (vartoja labai daug energijos).

Jeigu įtampa mažesnė nei 12,6 V, akumuliatorius nepilnai pakrautas arba sugedęs, o dėl to starteris suksis lėčiau. Pirmą kartą automobilio akumuliatoriaus įtampą matuojantys asmenys gali pamanyti, jog 12 V akumuliatoriui 12.0 voltų yra pakankama, tačiau tokioje stadijoje akumuliatoriaus įkrova jau yra nukritus iki, apytiksliai, 25%.

Dyzeliniai varikliai gali nebeužsivesti įtampai nukritus žemiau 12 V, o benzininiams neretai pakanka ir 11 V. Mažiausia akumuliatoriaus įtampa, kuri leidžiama yra 10,8 V. Jei išmatavus įtampa yra žemesnė, toks matavimo rezultatas reiškia tik vieną - gilų akumuliatoriaus iškrovimą.

AGM (Absorbent Glass Mat) ir GEL tipo akumuliatoriai, kurie vis dažniau naudojami šiuolaikiniuose automobiliuose, turi kiek kitokias įtampos normas. AGM akumuliatoriaus pilna įkrova atitinka 12.8-12.9V, o GEL akumuliatoriaus - 12.7-12.8V.

Įtampos kritimų priežastys

Įtampos kritimai automobiliuose dažniausiai atsiranda dėl penkių pagrindinių priežasčių:

  1. Nusidėvėjęs ar nepilnai įkrautas akumuliatorius (75% atvejų). Akumuliatoriaus problemos yra dažniausias įtampos kritimų šaltinis. Šiuolaikinis automobilių akumuliatorius turėtų tarnauti 3-5 metus, tačiau Lietuvoje dėl didelių temperatūrų svyravimų šis laikotarpis dažnai sutrumpėja iki 2-4 metų.
  2. Prastos elektros jungtys ar korozija (15%). Korozija ir prasti kontaktai sudaro 15% visų įtampos kritimo problemų. Šios problemos itin aktualios Lietuvoje, kur keliai žiemą barstomi druskos mišiniais, didinančiais korozijos riziką.
  3. Generatoriaus gedimai (10%). Generatoriaus gedimai pasireiškia rečiau (10% atvejų), tačiau gali sukelti didesnius įtampos kritimus. Generatorius privalo palaikyti stabilią įtampą automobilio elektros sistemoje nepriklausomai nuo variklio sūkių ir apkrovos. Šiuolaikiniai generatoriai turi įkrovimo reguliatorius, kurie palaiko stabilią 13.8-14.4V įtampą.
  4. Per plonų elektros laidų naudojimas aukštos apkrovos sistemose. Per ploni laidai yra dažna problema, ypač modifikuotuose automobiliuose. Pavyzdžiui, 4 mm² laidas, pagal standartus galintis saugiai perduoti iki 30 amperų srovę, prie 25 amperų apkrovos sukelia 0.21V įtampos kritimą 1 metro atkarpoje. Lietuvoje automobilių elektros sistemų modifikacijos privalo atitikti REGITRA techninius reikalavimus.
  5. Papildomų vartotojų prijungimas nesilaikant saugos reikalavimų.

Pirmą kartą automobilio akumuliatoriaus įtampą matuojantys asmenys gali pamanyti, jog 12 V akumuliatoriui 12.0 voltų yra pakankama, tačiau tokioje stadijoje akumuliatoriaus įkrova jau yra nukritus iki, apytiksliai, 25%.

Akumuliatoriaus diagnostika ir įtampos matavimas

Tematinė nuotrauka: multimetras matuojantis akumuliatoriaus įtampą

Reguliariai tikrinti automobilio akumuliatoriaus įtampą yra paprastas, bet bene veiksmingiausias būdas sužinoti apie šio įrenginio sveikatą bei išvengti su juo susijusių problemų. Automobilio elektros sistemų patikrinimą ir diagnostiką ne tik solidžiame autoservise, bet ir daugelyje mažų dirbtuvių vis dažniau atlieka su specialiais prietaisais - autotesteriais.

Matavimo įrankiai ir paruošimas

Akumuliatoriaus įtampą pamatuoti galima naudojant multimetrą arba voltmetrą. Įtampos kritimų diagnostikai būtini keli pagrindiniai įrankiai: kokybiškas skaitmeninis multimetras su ne mažesne nei 10MΩ vidine varža, kontaktų valymo priemonės, akumuliatoriaus apkrovos testeris ir, idealiausiu atveju, osciloskopas trumpalaikiams įtampos svyravimams fiksuoti.

Pirmiausiai suraskite akumuliatorių, kuris dažniausiai yra variklio skyriuje arba bagažinėje. Dažniausiai akumuliatoriaus jungtys yra apsaugotos plastikiniais dangteliais, kuriuos reikia atidaryti/nuimti. Pašalinę dangtelius būkite atsargūs ir nedėkite metalinių įrankių ant viršaus, kad išvengtumėte trumpo sujungimo.

Matavimas multimetru

Kaip patikrinti akumuliatorių naudojant multimetrą?

  1. Matuoklio rankenėlę reikia nustatyti į nuolatinės įtampos matavimo padėtį, geriausia naudoti automatinį matavimo intervalą, arba intervalą iki 20 V.
  2. Tada matavimo laidų jungtis reikia prijungti prie atitinkamų matuoklio lizdų ir prie akumuliatoriaus polių.
  3. Akumuliatoriaus laidų nuimti nereikia, matuoti su išjungtu varikliu.

Nieko tokio, jeigu rodomas rezultatas yra neigiamas, tai tiesiog reiškia, kad prijungiant multimetrą buvo sumaišyti poliai. Tačiau tai nekeičia matavimo rezultato. Tinkama įtampa turėtų siekti iki 13,8 V (įjungus artimų šviesų žibintus) iki 14,4 V (nenaudojant įtampos).

Greitai išmatavus akumuliatoriaus įtampą, galima paprastai nustatyti jo veiksmingumą. Stebėkite multimetro rodmenis. Jeigu multimetro rodmenys neatitinka optimalių parametrų, reikėtų nedelsiant pagalvoti apie veiksmų planą. Jeigu išmatuota vertė yra mažesnė nei 12,5 V, reiškia Jūsų automobilio akumuliatorius yra šiek tiek išsikrovęs.

Mūsų patirtis rodo, kad efektyvi įtampos kritimų diagnostika turi būti sisteminga ir metodiška. Pagrindiniai diagnostikos žingsniai:

  1. Akumuliatoriaus testavimas: Atlikite apkrovos testą naudodami specialų testerį.
  2. Įžeminimo grandinės tikrinimas: Matuokite įtampos kritimą tarp akumuliatoriaus neigiamo gnybto ir variklio bloko.
  3. Pagrindinių maitinimo linijų tikrinimas: Matuokite įtampą tarp akumuliatoriaus teigiamo gnybto ir pagrindinio saugiklių bloko.

Įtampos kritimo matavimui grandinėje prijunkite multimetro zondus tiesiogiai prie komponento įėjimo ir išėjimo taškų, ne prie bendro įžeminimo. Pavyzdžiui, matuojant įtampos kritimą saugiklyje, vienas multimetro zondas liečia laidą prieš saugiklį, kitas - po saugiklio. Pagal naujausius Lietuvos autoservisų duomenis, daugiau nei 65% įtampos kritimų buvo aptikti akumuliatoriaus gnybtų ir įžeminimo taškų srityje.

Akumuliatorių Priežiūra - Kaip Prižiūrėti Akumuliatorių? | Akumai.lt

Generatoriaus ir įkrovimo sistemos diagnostika

Praėjus kelioms sekundėms po variklio paleidimo, įtampa išvaduose pakyla aukščiau negu 12,6 V. Generatorius pradeda krauti akumuliatorių. Keliame variklio apsisukimus iki 2000 per minutę ir kontroliuojame įkrovos įtampą. Generatoriaus darbą esant apkrovimui galima įvertinti, įjungus žibintus. Įtampa turi būti aukštesnė negu 13,8 V. Jeigu ji žemesnė (12,6-13 V), reikia patikrinti generatoriaus pavaros diržo įtempimą. Žemos įtampos priežastis gali būti ir paties generatoriaus defektai. Bet jeigu jis veikia gerai, ieškoti priežasties reikia relėje reguliatoriuje. Senose mechaninėse relėse įtampą galima pakelti reguliuojant jos apatinį lygį. Šiuolaikinėse, elektroninėse reguliavimas neįmanomas, todėl reikia patikrinti kontaktų su grandine tvirtumą.

Įvertinkime įtampą kituose elektros įrangos sistemos taškuose. Skirtumas tarp įtampos, išmatuotos akumuliatoriaus baterijoje, ir įtampos tarp jos „minuso“ ir baterijos kontakto uždegimo ritėje sako apie praradimus grandinėje, kuri eina nuo akumuliatoriaus prie ritės. Jie turi būti minimalūs - ne daugiau kaip 1 V.

Jeigu automobilyje įmontuota ritė, neturinti balastinio rezistoriaus, arba jeigu rezistorius prijungtas iš baterijos pusės ir skirtumas didesnis negu 1 V, priežasties reikia ieškoti laidų kontaktuose su prietaisais, visų pirma - uždegime. Atrodytų, toks menkniekis, o juk dėl jo uždegimo ritės antrinėje apvijoje bus aukšta įtampa mažesnė už nominalią.

Ričių su balastiniu rezistoriumi (išvade po balastinio rezistoriaus) įtampa turi būti 5-9 V ribose. Jeigu blogi kontaktai atvedimo laiduose arba sugedus rezistoriui įtampa gali būti žemesnė negu 5 V. Išmatavus įtampą tarp akumuliatoriaus „minuso“ ir to uždegimo ritės kontakto, kuris sujungtas su pertraukikliu, galime įvertinti pertraukiklio kontaktų švarumo laipsnį mūsų senuose klasikiniuose automobilių modeliuose. Jeigu pertraukikliai mechaniniai, į tai vertėtų atkreipti dėmesį.

Akumuliatoriaus perkrovimas (per aukšta krovimo įtampa) labiau pažeidžia akumuliatoriaus plokšteles, nei didelis iškrovimas. Jei įtampa per didelė, patartina kreiptis į specialistą. Per didelę įkrovą ir per aukštą įtampą laikantis akumuliatorius gali byloti apie generatoriaus gedimą.

Akumuliatoriaus įkrovimas ir priežiūra

Kadangi patys akumuliatoriai automobilį visa reikiama elektros energija galėtų aprūpinti labai ribotą laiką, jį užvestame automobilyje nuolat krauna generatorius. Taigi, užvedus automobilį, akumuliatoriaus įtampa turėtų būti tarp 13.7 V ir 14.5 V.

Nuo įkrovimo įtampos labai priklauso kaip ilgai tarnaus akumuliatorius. Jeigu akumuliatorius įkraunamas su 12-13V įtampa, tai niekada nebus pasiektas didesnis nei 50% įkrovimas. Kai įtampa 13,9 - 14,5V, įkrovimo lygis bus - 80%. Kai įtampa mažesnė nei 12,5V, įkrovimo procesas apskritai nevyks ir akumuliatorius liks visai neįkrautas.

Starterinis akumuliatorius sukonstruotas taip, kad jis galėtų greitai atiduoti didelį kiekį energijos, reikalingos varikliui užvesti, o paskui kaip galima greičiau susigrąžinti atiduotą energiją iš generatoriaus gaunama srove.

Automobiliams skirti švino rūgštiniai akumuliatoriai nėra atsparūs gilioms iškrovoms. Akumuliatoriaus ilgaamžiškumas priklauso nuo jo įkrovimo lygio. Dėl to šie akumuliatoriai turi būti pilnai įkrauti visą eksploatavimo laikotarpį, užtikrinant nuolatinę 13,8V ~ 14,5V įkrovimo įtampą (šešių sekcijų akumuliatorių baterijoms).

Jeigu automobiliui užvesti skirtas akumuliatorius naudojamas gilioms iškrovoms, tokio akumuliatoriaus talpa (Ah) palaipsniui mažėja. Tik gilioms iškrovoms atsparūs akumuliatoriai tokiomis savybėmis pasižymi retai.

Tematinė iliustracija: akumuliatoriaus įkroviklis

Akumuliatoriaus priežiūros rekomendacijos

Tinkamai prižiūrėdami akumuliatorių prailginsite jo tarnavimo laiką. Ekspertų patarimai rodo, kad tinkamai valdant akumuliatorių galima užtikrinti net 10 metų baterijos veikimą, o savininkas gali dėti minimalias pastangas.

  • Reguliarus įkrovimas: Specialistai rekomenduoja reguliariai įkrauti akumuliatorių du kartus per metus, vieną kartą prieš žiemą ir vieną kartą prieš vasarą, taip galima gerokai pailginti jo tarnavimo laiką, net du kartus. Jei automobilis daugiausia naudojamas trumpoms kelionėms, akumuliatorių gali tekti įkrauti net kas tris mėnesius, nes užvedus variklį generatorius nepakankamai įkrauna akumuliatorių.
  • Temperatūros poveikis: Nors dauguma vairuotojų vis dar turi omenyje akumuliatoriaus priežiūros sąsają su žiema, vasaros sezonas yra dar sudėtingesnis, kai kalbama apie akumuliatoriaus priežiūrą. Akumuliatoriui labiausiai kenkia aukšta vasaros temperatūra. Trisdešimties laipsnių karštis kelia didžiulį pavojų akumuliatoriui. Jį veikia intensyvūs korozijos procesai ir savaiminis išsikrovimas. Kita vertus, žiema sukelia visas galimas vasaros aplaidumo pasekmes.
  • Švara ir kontaktai: Akumuliatoriaus išorė turi būti švari ir sausa. Gnybtams ir poliams valyti galite naudoti švitrinį popierių arba specialų nebrangų įrankį, nepamiršdami reguliariai valyti akumuliatoriaus korpuso, kad išvengtumėte šliaužimo srovių.
  • Elektrolito lygis: Nuolat patikrinkite elektrolito lygį akumuliatoriaus sekcijose ir esant reikalui papildykite distiliuotu vandeniu. Elektrolito lygis turi būti 10 - 15 mm virš švino elementų bloko. Jeigu tenka dažnai ir dideliais kiekiais vandens papildyti (tai netaikoma neaptarnaujamiems akumuliatoriams), tuomet patikrinkite generatoriaus įtampos reguliatorių.
  • Sunkios sąlygos: Eksploatuojant akumuliatorių sunkiomis sąlygomis (t.y. nuolat važinėjant mieste, naudojant žibintus ar daug elektros energiją vartojančios įrangos, esant dideliems karščiams ar šalčiams) būtina kas mėnesį patikrinti akumuliatoriaus būklę. Tai atlikti galite specializuotose parduotuvėse ar servisuose.
  • Iškrovimas: Nepalikite iškrauto akumuliatoriaus! Kaip galima greičiau jį įkraukite. Dėl fizinių-cheminių akumuliatoriaus savybių, esant gilioms iškrovoms, prasideda aktyviosios medžiagos, esančios švino plokštelėse, irimas. Šis procesas yra negrįžtamas, todėl iškrautas akumuliatorius greitai praranda talpumą ir galią. Jeigu elektrolito tankis yra žemiau 1,24 kg/l, įkraukite akumuliatorių. Nepalikite neįkrauto akumuliatoriaus šaltyje. Akumuliatorius, kurio įtampa yra 12,1V, elektrolito tankis 1,18 kg/l, užšąla prie -19°C, dar labiau iškrautas akumuliatorius gali užšalti esant -10°C šalčio. Susidarę ledo kristalai suardo švino plokštelių aktyviąją masę ir gadina separatorius.
  • Nenaudokite papildomų chemikalų: Nenaudokite jokių papildomų chemikalų ar taip vadinamų "pagerintojų".
  • Elektros vartotojai: Nepalikite nenaudojamo automobilio ilgiau kaip 10 dienų su įjungta signalizacija. Nepalikite automobilio su įjungtais nereikalingais, elektros energiją naudojančiais, prietaisais.

Akumuliatoriaus montavimas ir keitimas

Norint, kad jūsų automobilio akumuliatorius tarnautų ilgai, naudokite jį pagal paskirtį. Jeigu, įsigiję akumuliatorių, neskubate jo įmontuoti į automobilį, padėkite akumuliatorių horizontaliai taip, kad transportuojant jis neapvirstų. Palikite akumuliatorių sausoje ir vėsioje, vaikams neprieinamoje vietoje. Apsauginį teigiamo poliaus dangtelį nuimkite tik tuomet, kai akumuliatorius įstatytas ir pritvirtintas automobilyje, ir tik prieš prijungiant akumuliatorių prie automobilio elektros sistemos.

Akumuliatoriaus atjungimas:

  • Išjunkite variklį ir visus įrenginius naudojančius elektros energiją.
  • Naudodami metalinius įrankius, venkite trumpo sujungimo.
  • Pirmiausia atjunkite neigiamo poliaus gnybtą, po to teigiamo poliaus gnybtą.
  • Atsukite ir nuimkite akumuliatoriaus laikiklį.

Akumuliatoriaus montavimas:

  • Iškelkite seną akumuliatorių ir į jo vietą įstatykite naują.
  • Prisukite atgal akumuliatoriaus laikiklį ir priveržkite tiek, kad akumuliatorius neklibėtų ir tvirtai laikytųsi savo vietoje.
  • Nuo akumuliatoriaus polių ir laidų nuvalykite švino oksidą ir nešvarumus, bei sutepkite tepalu (jeigu nežinote kokį tepalą naudoti, kreipkitės į specializuotą parduotuvę ar servisą).
  • Pirmiausia prijunkite teigiamo poliaus gnybtą, po to neigiamo.

Jeigu įtampos matavimo rezultatas bus mažesnis už minimalią vertę, autoservisas pasiūlys įsigyti akumuliatorių vietoje, neieškant jo ir nevažinėjant po parduotuves. Be to, kai kuriuose autoservisuose akumuliatoriaus sumontavimo kaina yra įskaičiuota į jo pirkimo kainą, o senąjį ir nebetinkamą akumuliatorių perdavus perdirbimui, bus suteikta nuolaida. Tai ne tik yra daug patogiau ir neabejotinai pigiau - taip Jūs prisidėsite ir prie gamtos saugojimo.

Automobilio užvedimas nuo kito automobilio

Dėmesio! Jeigu jūsų automobilyje yra procesorinė degalų įpurškimo ir degimo valdymo sistema (vadinamas kompiuteris), tai niekada neužvedinėkite savo automobilio nuo kito, kai jame dirba variklis. Užsivedus jūsų automobilio varikliui ir dirbant padedančiojo automobilio varikliui, abiejų automobilių elektros sistemos kurį laiką lieka susijungusios tarpusavyje.

Kaip teisingai užvesti automobilį nuo kito automobilio:

  • Naudokite tik tam specialiai skirtus laidus.
  • Abiejų automobilių elektros sistemos turi būti tos pačios įtampos.
  • Abiejų automobilių varikliai turi būti išjungti.
  • Vienu laidu sujunkite abiejų akumuliatorių teigiamus polius. Kito laido vieną galą prijunkite prie padedančio automobilio akumuliatoriaus neigiamo poliaus, o kitą galą prijunkite prie neužsivedančio automobilio kėbulo taip, kad liestųsi su pliku metalu ir kad prijungimo vieta būtų nutolusi nuo akumuliatoriaus. Vadovaukitės automobilio užvedimo instrukcija.

Akumuliatorių standartai ir talpumas

Akumuliatorių vertinimas pagal talpumą yra pats paprasčiausias ir skirtas apytikriai nustatyti jo tinkamumą konkrečiai paskirčiai. Rezervinis talpumas - tai laiko tarpas, per kurį akumuliatorius užtikrina 25A srovę esant +26,7°C temperatūrai iki akumuliatoriaus įtampa nukris iki 10,5V. Tai yra laikas, per kurį, neveikiant generatoriui, visiškai įkrautas akumuliatorius užtikrins visų būtinų automobilio įrengimų darbą važiuojant naktį blogomis oro sąlygomis.

Perkant akumuliatorių, būtina atsižvelgti į automobilio ar akumuliatoriaus gamintojo rekomendacijas. Tačiau akumuliatoriaus talpumas ir startinė srovė negali būti mažesni, nei rekomenduojami gamintojo konkrečiam automobiliui konkrečioms klimato sąlygoms. Esant šaltoms žiemoms, neapsiriksite pirkdami akumuliatorių su didesne nei rekomenduojama startine srove. Toks akumuliatorius lengviau pasuks sustingusį nuo šalčio variklį.

Startinės srovės standartai

Perkant akumuliatorių, patartina pasižiūrėti, kokiu standartu žymima startinė srovė:

Standartas Aprašymas
SAE (Amerikos standartas) Temperatūra -18°C. Visiškai įkrautas akumuliatorius iškraunamas startine srove.
EN (Europos standartas) Temperatūra -18°C. Visiškai įkrautas akumuliatorius iškraunamas startine srove. Po 10s įtampa turi būti ne mažesnė kaip 7,5V, po 90s - nemažesnė kaip 6V.

Taigi vieno ir to paties akumuliatoriaus startinė srovė, taikant skirtingus standartus, gali skirtis 30%.

tags: #akumuliatoriaus #itampos #kritimas