Krovinių, įskaitant armatūrą, gabenimas keliais transportu yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kruopštaus planavimo ir atitikties saugumo reikalavimams. Šiame straipsnyje aptarsime armatūros, kaip vienos iš specifinių krovinių rūšių, tvirtinimo ypatumus gabenant ją automobiliais, ypač atkreipiant dėmesį į lengvųjų automobilių priekabas.
Bendrieji krovinių gabenimo aspektai
Šiandieniniame verslo pasaulyje pastebimas intensyvus ir nuolatos didėjantis medžiagų srauto judėjimas. Šiuos srautus reguliuoja mikrologistikos šaka - verslo logistika, kuri apibrėžiama kaip mokslas apie medžiagų srauto planavimą, jo vykdymą bei valdymą. Kroviniai vidaus ir tarptautiniais maršrutais yra gabenami įvairiomis transporto rūšimis. Vienos ar kitos transporto rūšies parinkimą krovinių gabenimui lemia krovinių fizinės, cheminės ar biologinės savybės. Tarp daugybės krovinių, gabenamų įvairiomis transporto rūšimis, reikėtų išskirti pavojingus krovinius, kurių gabenimams yra skiriamas ypatingas dėmesys. Neteisingai paruošus juos gabenimui arba netinkamai juos gabenant, gali sukelti ne tik ekologines problemas, bet ir sugadinti transporto priemones ir padaryti žalą žmonių sveikatai.
Pasauliniame krovinių gabenime vyrauja jūrų transportas, geležinkeliu vežama 16 procentų, keliais transportu apie 8 procentus, vidaus vandens transportu mažiau nei 3 procentai ir oro transportu - 0,1 procento visų gabenamų krovinių. Krovinių gabenimo keliais transportu mastai, lyginant su kitomis transporto rūšimis, yra patys didžiausi tiek Lietuvoje, tiek ir Europos Sąjungoje. Analizuojant statistinius duomenis matyti, kad kasmet auga geležinkelių, vidaus vandenų, jūrų transportu gabenamų krovinių apimtys. Kelių ir oro transporto vežimuose pastebimas nežymus krovinių srauto sumažėjimas 2006 m. Per 2006 metus keliais transportu vežta 53,6 mln. t krovinių - tai 3,2% mažiau nei per 2005 m. Valstybės mastu imtasi priemonių, siekiant sudaryti geresnes sąlygas atnaujinti eksploatuojamas kelių transporto priemones, skatinti kelių transporto verslo plėtrą, siekiant gerinti eismo saugumą keliuose. Analizuojant 2007 m. šiuos vežimo rodiklius galima teigti, kad jau per 9 šių metų mėnesius krovinių apimtys padidėjo 8,7%.
Pavojingų krovinių gabenimo reglamentavimas
Pavojingų krovinių gabenimo teisinio reglamentavimo klausimas yra aktualus ir Lietuvai, kadangi šios rūšies produkcija yra gaminama mūsų šalyje ir gabenama ne vien tik šalies viduje, bet ir už jos ribų. Šių pavojingų krovinių gabenimui Lietuvos Respublikos atitinkamos žinybos šiuo klausimu yra parengusios eilę teisės aktų. Gabenimo procesus reglamentuoja tarptautiniai ir atskirų šalių teisiniai dokumentai. Šiam pavojingų krovinių gabenimui įstatymine veikla užsiima ir tarptautinės organizacijos. Jos yra parengusios tarptautines pavojingų krovinių gabenimo taisykles ir reikalavimus atskiroms transporto rūšims. Pavojingi kroviniai gabenami visomis transporto rūšimis, kurių gabenimą reglamentuoja skirtingos teisinės normos ir dokumentai. Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 2 priedas - Pavojingų krovinių vežimo taisyklės. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) B priedo - Vienodosios tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės (CIM) 1 priedas - Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (RID).
ADR ir krovinių klasifikacija
ADR - Europos sutartis dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo keliais. Šios medžiagos ir gaminiai, galintys pakenkti žmonėms, aplinkai ar turtui, vadinami pavojingais kroviniais. Transporto priemonė - automobilis, priekaba ar puspriekabė ir prekinis vagonas, kuriais gali būti vežami pavojingi kroviniai.
Pavyzdinės pavojingų krovinių klasės:
- 4.1. klasė: degios kietos medžiagos (pvz., siera).
- 4.2. klasė: savaime užsidegančios medžiagos (pvz., anglis, aktyvuota).
- 4.3. klasė: medžiagos, kurios sąlytyje su vandeniu išskiria degias dujas.
- 5.1. klasė: oksiduojančios medžiagos.
- 5.2. klasė: organiniai peroksidai.
- 6.1. klasė: nuodingos medžiagos.
- 6.2. klasė: infekcinės medžiagos.
Pavojingi kroviniai gabenami palaidai/suverstinai, pakuotėse (taros, skirtos pavojingiems kroviniams, stiprumas ir tvarkingumas yra viena iš svarbiausių sąlygų, užtikrinančių gabenimo saugumą) arba cisternose.
Krovinio masės nustatymo tvarka ir pakrovimo-iškrovimo darbų atlikimas yra itin svarbūs. Pakavimas turi būti stangrus, stiprus, visiškai sveikas ir neturėti nutekėjimo pėdsakų. Pagal rūšį, formą, talpumą ir kokybę tara turi atitikti reikalavimus arba krovinio savininko parengtas technines sąlygas. Visi pavojingi kroviniai, supakuoti į tarą, vežami dengtuose vagonuose. Kai kurie smulkaus fasavimo pavojingi kroviniai, kurių neto masė ne didesnė nei 1 kg ir tūris ne daugiau nei 1 litras, vežami universaliuose metaliniuose konteineriuose. Teisingą ir pilną pavojingo krovinio charakteristiką, kas labai svarbu nustatant vežimo sąlygas, gali suteikti tik krovinio siuntėjas. Gabenant smulkius pavojingus krovinius, kurių masė (neto) ne daugiau kaip 1 kg ir tūris ne didesnis už 1 litrą, jie vežami universaliuose metaliniuose konteineriuose. Galimybę kartu vežti įvairius pavojingus krovinius su nepavojingais nustato vežimo taisyklės.
Atsakomybė ir kontrolė gabenant pavojingus krovinius
Už tinkamą pavojingų krovinių vežimą atsakingi visi vežimo dalyviai - siuntėjas, vežėjas (vairuotojas) ir gavėjas. Vežėjas turi pasirūpinti, kad vairuotojas, vežantis pavojingus krovinius, turėtų reikiamą kvalifikaciją patvirtinantį vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius pagal ADR pažymėjimą, atsako už transporto priemonės tinkamumą vežti pavojingus krovinius ir tam būtiną įrangą, privalo teikti vairuotojui informaciją apie maršrutus, kuriais draudžiama ar rekomenduojama vežti pavojingus krovinius. Vairuotojas privalo patikrinti, ar siuntėjas pateikė visus dokumentus: transporto (važtos) dokumentus, siuntėjo deklaraciją, raštiškas instrukcijas (ar instrukcijas tarptautinio vežimo atveju). Lietuvoje pavojingų krovinių vežimo valstybinį valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos, taip pat savivaldybės.
Kontrolė kelyje, kai transporto priemonė ir krovinys patikrinami visapusiškai, įgalioti atlikti Valstybinės kelių transporto inspekcijos darbuotojai kartu su pareigūnais, kuriems pavesta eismo priežiūra. Kelių transporto priemonei su pavojingais kroviniais atvykstant į Lietuvos Respubliką ar išvykstant iš jos, kontroliuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir/ar Muitinės departamento pareigūnais. Dalinę kontrolę, kai tikrinami dokumentai, transporto priemonės, konteinerio, cisternos ženklinimas, ar kroviniai neteka/nebyra, ar nepažeistos pakuotės, ar yra reikalaujamos saugos priemonės, gali atlikti pareigūnai, kuriems pavesta eismo priežiūra, o kelių transporto priemonei su pavojingais kroviniais atvykstant į Lietuvos Respubliką ar išvykstant iš jos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir/ar Muitinės pareigūnai. Šis pabrėžia pastarojo tarptautinio vežimo kontrolės būdą, nes lengviau neįsileisti pažeidėjo, nei sukontroliuoti jį savo šalies teritorijoje. Kaip vežami pavojingi kroviniai, kontroliuojantys organai gali tikrinti pravažiuojant sienas, keliuose ir terminaluose. Transporto priemonė tikrinama dieną, o tinkamai apšviestose vietose - ir naktį. Minėta kontrolės tvarka nenustato patikrinimo trukmės, nors Europos Sąjunga rekomenduoja, kad patikrinimas, jei nėra rimtų pažeidimų, truktų ne ilgiau kaip 30 min. Tačiau tai tik rekomendacijos ir nereikėtų nustebti, jei pavojingų krovinių vežimo kontrolė kai kuriose šalyse užtruks kur kas ilgiau. Atlikus patikrinimą, užpildomas pavojingų krovinių vežimo automobiliais transportu kontrolės protokolas, kurio antrasis egzempliorius įteikiamas transporto priemonės vairuotojui.
Armatūros tvirtinimas automobilių priekabose
Nors armatūra nėra priskiriama prie aukščiausios pavojingumo klasės krovinių, jos gabenimas reikalauja ypatingo dėmesio dėl ilgio, svorio ir galimo judėjimo transportuojant. Dažnai armatūros pervežimui naudojamos lengvojo automobilio priekabos. Tinkamas armatūros tvirtinimas yra esminis, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, transporto priemonės pažeidimų ir kitų problemų kelyje.
Automobilių priekabų tipai ir pasirinkimas armatūros gabenimui
Nedidelių gabaritų krovinių, tokių kaip armatūra, pervežimas dažnai tampa iššūkiu. Dažniausiai praktiškiausias ir pigiausias sprendimas - naudoti lengvojo automobilio priekabą. Ji nepamainoma gabenant baldus, statybines šiukšles, malkas, keturračius ar smulkiąją žemės ūkio techniką. Specializuotos priekabos leidžia saugiai transportuoti net ir specifinius krovinius, pavyzdžiui, sugedusius automobilius (tralai) ar žirgus. Renkantis priekabą svarbu suprasti ne tik savo poreikius, bet ir techninius niuansus, kurie lemia saugumą bei važiavimo komfortą.
Priekabos pasirinkimas tiesiogiai priklauso nuo planuojamų darbų pobūdžio. Populiariausios modifikacijos:
- Vienašės lengvosios priekabos: tai patys populiariausi ir manevringiausi modeliai. Jos idealiai tinka buitiniams poreikiams: statybinėms atliekoms išvežti, stambiai buitinei technikai ar sodo technikai transportuoti. Jų keliamoji galia paprastai siekia iki 500 kg, o bendroji masė neviršija 750 kg, todėl jas galima vairuoti turint standartinę B kategoriją.
- Priekabos su tentu: puikus pasirinkimas pervežant drėgmei jautrius krovinius. Tentas ne tik apsaugo nuo lietaus ar purvo, bet ir stabilizuoja lengvesnius krovinius nuo vėjo poveikio.
- Dviašės priekabos: skirtos sunkesniems kroviniams (metalo gaminiams, betonui, cementui) bei mini ekskavatoriams ar traktoriams. Dvi ašys suteikia didesnį stabilumą kelyje, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad jei priekabos bendroji masė viršija 750 kg, gali prireikti BE kategorijos vairuotojo pažymėjimo.
- Automobilių tralai: specializuotos platformos su tvirtinimo mechanizmais, skirtos lengvųjų automobilių pervežimui. Jų keliamoji galia paprastai siekia iki 1900 kg.
Automobilinių priekabų važiuoklė
Važiuoklės pasirinkimas nulemia ne tik keliamąją galią, bet ir priekabos elgseną kelyje.
- Pakabos tipas: vertinant patikimumą, geriausiu pasirinkimu laikoma reisorinė pakaba su amortizatoriais. Ji efektyviausiai sugeria smūgius ir yra pritaikyta nuolatinėms, aukštoms apkrovoms. Alternatyva - guminė-žvakių pakaba - yra paprastesnė, tačiau mažiau ilgaamžė esant dideliems svoriams.
- Stebulės ir guoliai: rekomenduojama rinktis stebules su neaptarnaujamais guoliais (dažnai naudojami analogai iš lengvųjų automobilių, pvz., VAZ-2108 priekinės pakabos). Tokie guoliai turi aukštesnį resursą ir didesnę keliamąją galią.
- Ratai: standartas yra 13 arba 16 colių ratai. Mažesniems automobiliams pakanka 13 colių, tačiau didesniems visureigiams ar krosoveriams rekomenduojami 16 colių ratai. Svarbu patikrinti padangų indeksą „C“ (komercinis transportas), kuris nurodo padidintą atsparumą apkrovoms.
Automobilinės priekabos rėmas
Rėmas yra visos konstrukcijos pagrindas, nuo kurio priklauso priekabos standumas.
- Gamybos technologija: skiriami suvirinti ir varžtais surenkami rėmai. Suvirintas rėmas yra vientisas, standesnis ir kur kas patikimesnis ilgalaikėje eksploatacijoje, nes neturi jungčių, kurios gali atsilaisvinti nuo vibracijos. Minimalus leistinas metalo storis turėtų būti 3 mm. Surenkamas rėmas pranašesnis tik tuo, kad pažeidus konstrukciją galima pakeisti atskirą detalę.
- Apsauga nuo aplinkos: geriausias būdas - karštasis cinkavimas. Rėmas pilnai panardinamas į cinko vonią, todėl apsauginis sluoksnis padengia ne tik išorę, bet ir vidines ertmes. Tai kur kas efektyviau už galvaninį cinkavimą ar dažymą, nes danga tampa atspari mechaniniams pažeidimams ir druskoms.
Automobilinės priekabos bortai
Bortai ne tik laiko krovinį, bet ir suteikia kėbului papildomo standumo.
- Medžiagos: dažniausiai naudojamas plienas, aliuminis arba plastikas. Plienas pasižymi tvirtumu (ypač svarbu vežant akmenis, betoną), tačiau yra sunkus. Aliuminis nerūdija ir yra lengvesnis, bet brangesnis.
- Storis ir aukštis: minimalus borto metalo storis turi būti 1 mm. Būtina atkreipti dėmesį į standumo briaunas (presuotus griovelius) - be jų bortai išsipūs vežant birius krovinius. Įprastas aukštis yra 300 mm, o didesnių dviašių modelių - iki 450 mm.
Papildomi priekabų funkcionalumai
- Savivartė sistema: kai kurių vienašių priekabų kėbulas gali atsilošti. Tai kritiškai svarbu vežant „syputę“ (smėlį, skaldą) arba užvarant lengvą techniką (žoliapjoves, motoblokus) nenaudojant papildomų rampų (trapų). Tokiu atveju galinis bortas naudojamas kaip užvažiavimo platforma.
- Tralai ir platformos: specializuoti tralai (pvz., iki 1900 kg keliamosios galios) skirti automobiliams pervežti. Jie turi specifinius tvirtinimo taškus ir dažnai yra dviašiai dėl svorio paskirstymo.
- Tentas ir karkasas: tentas apsaugo krovinį nuo kritulių ir mažina vėjo pasipriešinimą vežant lengvus krovinius (pvz., vatą).
Armatūros tvirtinimas ir praktiniai patarimai
Perdangos pasirinktos gelžbetoninių kiaurymėtųjų plokščių. Kadangi tai standartinės plokštės, rasti nesunku, jos buvo užsakytos iš Kauno gelžbetonio. Atvežtos ir iškrautos buvo su fiskaru. Betonuojant plokščių galus buvo prašoma sukabinti plokštes su d12 armatūros juostomis galuose, nors statybininkų nuomone to nereikia. Tačiau, pažadas padaryti buvo duotas ir armatūra rasta sunaudota. Plokštei paremti reikia min 10 cm.
Armatūra, kaip ir kitos ilgos ir sunkios medžiagos, privalo būti tvirtai ir patikimai pritvirtinta priekaboje, kad transportavimo metu ji nejudėtų ir nesukeltų pavojaus. Tam gali būti naudojami specialūs diržai, grandinės ir tvirtinimo taškai, esantys ant priekabos rėmo. Svarbu tolygiai paskirstyti krovinio svorį ant priekabos ašių, kad būtų užtikrintas stabilumas kelyje.
Autotransporto priemonės, kurių maksimali masė didesnė kaip 16 tonų arba jos yra skirtos vilkti priekabas, kurių didžiausia masė didesnė kaip 10 tonų, turi turėti stabdžių antiblokavimo sistemą. Cisternų korpusai turi būti sujungti su važiuokle bent vienu tvirtu elektros kabeliu. Galinėje transporto priemonės dalyje per visą cisternos plotį turi būti pritvirtintas pakankamai atsparus smūgiams bamperis. Autocisternos viršuje sumontuota įranga taip pat turi būti apsaugota nuo galimo sugadinimo transporto priemonei apsivertus. Visi transporto priemonės įrangos elementai turi būti išdėstyti taip, kad vežant ar pakraunant-iškraunant pavojingus krovinius nekiltų pavojus juos nulaužti arba sugadinti. Konteineriai-cisternos ir talpyklos junginiai pavojingumo ženklus, numatytus kiekvienai klasei, turi turėti iš abiejų pusių. Transporto priemonės galinė dalis irgi turi būti saugoma. Transporto priemonė gale turi turėti per visą cisternos plotį bamperį apsaugai nuo smūgių iš galo.
tags: #armaturos #tvirtinimas #pervezant #automobiliais