Baudžiamoji atsakomybė už vengimą atlikti privalomąją karo tarnybą Lietuvoje

Lietuvoje, vengimas atlikti privalomąją karo tarnybą užtraukia tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo. Šis klausimas tampa ypač aktualus, kadangi kasmet šaukiamų jaunuolių skaičius auga, o kariuomenės rezervo rengimas spartėja.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 314 straipsnio esmė

Baudžiamąją atsakomybę už tarnybos vengimą Lietuvoje numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 314 straipsnis, sudarytas iš dviejų dalių.

BK 314 straipsnio 1 dalis: sunkesni pažeidimai

Pagal pirmąją šio straipsnio dalį, „Karo prievolininkas, vengęs šaukimo į privalomąją karo tarnybą sutrikdydamas savo sveikatą, simuliuodamas ligą ar sveikatos sutrikimą, suklastodamas dokumentus ar kitokia apgaule“ gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 314 straipsnio 2 dalis: baudžiamasis nusižengimas

Antroji straipsnio dalis numato, jog „Karo prievolininkas, vengęs šaukimo į privalomąją karo tarnybą, jeigu nebuvo požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, padarė baudžiamąjį nusižengimą“ ir yra baudžiamas pinigine bauda arba areštu.

Administracinė atsakomybė ir jos taikymas

Be baudžiamosios atsakomybės, karo prievolininkams, nevykdantiems savo pareigų, taikoma ir administracinė atsakomybė. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba (KPKT) nurodo, kad 2023 metais administracinė atsakomybė karo prievolininkams buvo taikyta virš 14 tūkst. kartų. Šiems prievolininkams buvo paskirtos įvairaus dydžio baudos.

Baudų dydžiai už administracinius nusižengimus

Administracinių baudų dydžius už karo prievolininko pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 37 straipsnyje nevykdymą, nustato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 560 ir 558 straipsniai.

• Už duomenų (dokumentų) nepateikimą nustatytu laiku, neatvykimą pasitikrinti sveikatos, neinformavimą apie išvykimą ilgiau nei 6 mėnesiams gyventi į užsienio valstybę ir per 1 mėn. nuo išvykimo nepateikus informacijos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai - taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 560 str. ir gali būti skiriama bauda nuo 60 iki 90 Eur. Kai administracinis nusižengimas padarytas pirmą kartą, administraciniu nurodymu skiriama pusė minimalios baudos - 30 Eur.
• Už pakartotinį karo prievolininko pareigų nevykdymą gali būti skiriama bauda nuo 90 iki 210 Eur.
• Už neišvykimą į tarnybos vietą taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 558 str., gali būti skiriama bauda nuo 280 iki 450 Eur. Kai administracinis nusižengimas padarytas pirmą kartą, administraciniu nurodymu skiriama pusė minimalios baudos - 140 Eur.

Ikiteisminiai tyrimai ir bausmių praktika

KPKT užfiksavo, jog iš viso buvo 456 atvejai, kuomet kreiptasi dėl ikiteisminių tyrimų inicijavimo. Praėjusiais metais, beveik visais atvejais ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti pagal antrąją BK 314 str. dalį, o tai reiškia, kad šiems karo prievolininkams laisvės atėmimo bausmė negresia.

Statistika ir pavyzdžiai

• Iš 456 karo prievolininkų, 451 buvo patraukti pagal 314 str. 2 dalį.
• 13 karo prievolininkų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 314 str. 2 d. inicijuota pakartotinai.
• 5 karo prievolininkai buvo nubausti pagal BK 314 str. 1 d. už suklastotų dokumentų pateikimą. Nors teoriškai už tai gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, praktikoje ji nėra taikoma.

KPKT duomenimis, praėjusiais metais laisvės atėmimo bausmė nebuvo skirta nė vienam karo prievolininkui. Teismo baudžiamuoju įsakymu karo prievolininkams skiriamos baudos, keliais atvejais - areštas.

• Baudų dydžiai svyruoja nuo 500 iki 2 000 Eur. Baudų dydį kiekvienu individualiu atveju apsprendžia teismas.
• 2023 metais 2 karo prievolininkams buvo skirta 20 ir 30 parų arešto bausmės, atidedant bausmės vykdymą iki 6 mėn., dėvint apykoję.

Teismo baudžiamojo įsakymo pavyzdys

2026 m. balandžio 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose priimtas teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje dėl vengimo atlikti privalomąją karo tarnybą. Teismas pripažino kaltu N. M., kuris, būdamas įtrauktas į 2024 metų karo prievolininkų sąrašą, sistemingai nevykdė savo pareigų ir vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą.

• Kaltinamasis, nepaisydamas pakartotinių rašytinių nurodymų ir turėdamas pareigą atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą ar su ja susisiekti, to nepadarė be pateisinamų priežasčių.
• Asmuo kelis kartus buvo kviečiamas atvykti į atsakingą instituciją, taip pat du kartus baustas administracine tvarka už karo prievolininko pareigų nevykdymą.
• Nepaisant to, jis ir toliau ignoravo teisėtus reikalavimus bei iki šaukimo procedūrų pabaigos taip ir neatliko jam nustatytų pareigų.
• Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino ir dėl padarytos veikos gailėjosi, kas buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
• Teismas konstatavo, kad kaltinamojo veika atitinka Baudžiamojo kodekso 314 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Jam paskirta 1 500 eurų bauda, kuri, pritaikius įstatyme numatytą jos sumažinimą vienu trečdaliu, galutinai sumažinta iki 1 000 eurų. Bauda turi būti sumokėta per 10 mėnesių.

Svajūno V. atvejis ir religiniai įsitikinimai

Gaudijos vaišnavų religinės bendruomenės atstovas Svajūnas V. prokuratūros prašomas nuteisti 1,5 tūkst. eurų bauda. Kaltinamajame akte rašoma, kad Svajūnas V. 2023 m. Kaip teismo posėdyje liudijo Karo prievolės poskyrio atstovas Haroldas Jasevičius, Svajūnas V. neatvyko į šaukimo procedūras. Svajūnas V. nurodė, kad neturėjo informacijos apie pareigą atvykti, kaltu neprisipažįsta, bet supranta kaltinimus.

• Gaudijos vaišnavų religinės bendruomenės vadovas Ž. paaiškino, kad Svajūnas V. pasirinko taikos kelią, be smurto. "Draudimų atlikti tarnybą nėra, jis pasirinko taikos kelią, be smurto. Pas mus asmenų nėra, yra žmonės, žmogus pats sprendžia", - sakė 2019 m. Lietuvoje registruotos religinės bendruomenės vadovas Ž.
• Advokatė A. teigė, kad siunčiamų elektroninių laiškų Svajūnas V. nematė, nes jie ėjo į šlamštą, ir jis nebuvo tinkamai informuotas apie pareigą. Pasak jos, jaunuolio religiniai įsitikinimai susiformavo maždaug nuo 2020 m.

Svarstomos reformos ir griežtinimai

Šiuo metu galiojančią šaukimo tvarką svarstoma keisti. Praėjusių metų gruodį Seimas po pateikimo pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos reformai, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių ir spartinti aktyviojo kariuomenės rezervo rengimą.

Pagrindiniai siūlomi pokyčiai

• KAM vertinimu, pokyčiai leistų padidinti šaukiamų jaunuolių skaičių iki 5 tūkst. per metus.
• Siūloma, jog tarnybai būtų šaukiami 18-21 metų jaunuoliai - ypač 18-19 metų vaikinai atlikti tarnybą iškart po mokyklos baigimo.
• Kitas esminis pokytis - galimybė sutrumpinti tarnybos laiką. Prievolininkai būtų šaukiami tarnauti 9 mėnesių laikotarpiui, tačiau, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, laikotarpis galėtų būti trumpinamas iki pusmečio, o atitinkamas specialybes įgiję jaunuoliai galėtų būti kviečiami atlikti 3 mėnesių trukmės tarnybą.
• KAM taip pat nurodė, jog studijavimas aukštojoje mokykloje nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą. Su tokiu pokyčiu nesutiko Parlamento Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.

Kova su simuliacija

Bene dažniausiai išsisukti jaunuoliai siekia imituodami psichines ligas. Karo medicinos tarnybos duomenimis, iki 44 proc. jaunuolių netinka kariuomenei dėl psichikos ligų ir psichologinių problemų. Buvusio kariuomenės vado, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) priklausančio Seimo nario, konservatoriaus Arvydo Pociaus nuomone, šis skaičius yra gerokai per didelis, o dalis karo prievolininkų apsimetinėja ir simuliuoja. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad visi galimi simuliacijos atvejai, atliekant sveikatos patikrinimus, yra tiriami ir didžioji dalis nepasitvirtina.

Siūlymai griežtinti tvarką simuliantams

A. Pocius siūlo karo tarnybos vengiantiems simuliantams panaikinti galimybę įgyti vairuotojo pažymėjimą ir gauti leidimą įsigyti ginklą.

• „Mano supratimu, jeigu žmogus iki ateinant į karo medicinos patikrinimą neturėjo jokių įrašų jo asmeninėje byloje, o kai ateina į komisiją ir pradeda simuliuoti, imituoti ligas, jis turėtų žinoti galimas pasekmes. Jis turėtų žinoti - jeigu jam įtariama kokia nors liga ir jis netinka tarnybai dėl psichiatrinių problemų, mano siūlymas būtų neleisti vairuoti automobilio, jis gali sukelti avarijas. Taip pat negalėtų gauti leidimo ginklui įsigyti, ar jis norėtų įsigyti savigynai, ar medžioklei“, - aiškino A. Pocius.
• Dėl šių siūlymų bus inicijuojama diskusija su krašto apsaugos bei sveikatos apsaugos ministrais. „Dėl to inicijuoju diskusiją, kviesimės KAM ir SAM atstovus, kad būtų peržiūrėti karo prievolės medicininės komisijos medicininiai vertinimai, kas susiję su psichiniais sutrikimais“, - teigė Seimo narys.
• Pasak A. Pociaus, už didelį netinkamais tarnybai pripažįstamų jaunuolių skaičių atsakingi ir psichiatrai, kurie, jo teigimu, taip siekia apsidrausti. „Išrašydamas vienokią ar kitokią diagnozę psichiatras prisiims atsakomybę, kad tas asmuo negalės vairuoti automobilio ar įsigyti ginklo“, - paaiškino A. Pocius.

tags: #314 #straipsnis #pinigine #bauda