Kelių eismo taisyklių naujovės

Pastaraisiais metais Kelių eismo taisyklėse (KET) įsigaliojo ir toliau numatomi reikšmingi pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti didesnį eismo saugumą, sklandesnį eismą ir aiškesnį taisyklių apibrėžimą. Šios naujovės paliečia įvairias sritis - nuo eismo dalyvių elgesio iki kelio ženklinimo ir infrastruktūros.

2024 m. gruodžio 1 d. įsigalioję KET pakeitimai

Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo KET pataisos, kurios patikslina esamas nuostatas ir įveda naujus reikalavimus, gerinančius saugumą keliuose:

Patikslintas važiuojamųjų kelio dalių sankirtos apibrėžimas (KET 3.17 p.)

• Atnaujintas 3.17 punktas aiškiai nustato, kad važiuojamųjų kelio dalių sankirta yra apibrėžiama tiesiomis linijomis, net jei kraštai yra išplatinti ar suapvalinti.

Reikalavimai artėjant maršrutiniam transportui prie stotelės (KET 49 p.)

• Pagal naująją 49 punkto redakciją, visi eismo dalyviai privalo imtis būtinų atsargumo priemonių, kai maršrutinis transportas artėja prie stotelės.

Veiksmai sugedus transporto priemonei ar įvykus avarijai (KET 92 p.)

• 92 punkto pakeitimai detaliai nurodo, kaip elgtis sugedus transporto priemonei ar įvykus avarinei situacijai.
• Jeigu avarinės šviesos signalizacijos transporto priemonėje nėra arba ji sugedusi ir priverstinai sustojama, kur sustoti arba stovėti draudžiama, arba įvykus eismo įvykiui, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse - ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse - ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės.

Ištisinių linijų kirtimas ir nukreipimo salelės (KET 117 p.)

• Pagal atnaujintą 117 punktą, vairuotojai gali kirsti ištisines linijas ir nukreipimo saleles tik esant neišvengiamoms kliūtims, tokioms kaip avarija, nuvirtęs medis ar stovinti transporto priemonė.
• Jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais.
• Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.

Apsauga dviratininkams, pėstiesiems ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams (KET 126 p.)

• Patikslinami ir atnaujinami reikalavimai, padedantys apsaugoti dviratininkus, pėsčiuosius ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus.
• Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
• Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.
• Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

Draudimas stovėti kelių su didesniu greičiu pusėse (KET 150.17 p.)

• Pagal naująjį 150.17 punktą, stovėjimas draudžiamas dviejų ar daugiau eismo juostų kelio pusėje, kur greitis viršija 50 km/h, išskyrus specialiai pažymėtas vietas.

Dviračių pervažos apibrėžimas (KET 3 priedas, 1.14 p.)

• 3 priedo pakeitimas apibrėžia dviračių pervažą, kuria gali naudotis ne tik dviratininkai, bet ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai.
• Dviračių pervaža (dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų) žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį.

2025 m. įsigalioję KET pakeitimai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino pakeitimus, kurie įsigaliojo 2025 metais ir apima kelias svarbias sritis:

Elektrinių mikrojudumo priemonių naudojimas

• Šalmas privalomas visiems - dviratininko, riedlentininko ar motociklininko tipo, užsidėtas ir užsegtas.

Eismas per geležinkelio pervažas

• Draudžiama įvažiuoti ar įeiti į pervažą, kai užtvaras nuleistas, leidžiasi arba kyla.
• Taip pat draudžiama savavališkai kelti užtvarą ar jį apvažiuoti (apeiti).

Valstybinio numerio ir išsikišusių krovinių žymėjimas

• „Regitros“ išduota numerio lentelė turi būti pritvirtinta gerai matomoje vietoje transporto priemonės ir (ar) priekabos gale.

Kelių darbų transporto priemonių pažymėjimas

• Kelio darbų transporto priemonės priekyje, šonuose ir gale žymimos raudonai-baltomis įstrižomis atšvaitinėmis juostomis pagal Susisiekimo ministro tvirtinamą darbo vietų keliuose aptvėrimo reikalavimų ir tvarkos aprašą.

Specialiųjų transporto priemonių praleidimo tvarka

Nuo sausio 1 d. keičiasi tvarka, kaip praleidžiamos specialiosios transporto priemonės su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais:

• Važiuojant keliu, kuriame važiuoti viena kryptimi yra dvi ir daugiau eismo juostos, pastebėjus šias specialiąsias transporto priemones, kraštinėje kairėje eismo juostoje esančios transporto priemonės turės trauktis kairėn ir sustoti.
• Visos kitos transporto priemonės, esančios dešiniau, turės trauktis dešinėn ir taip pat sustoti, taip sudaromas avarinis koridorius specialiosioms transporto priemonėms.

Greitėjimo ir lėtėjimo juostos

• Patikslinta tvarka dviejose eismo situacijose, kurios susidaro norint įvažiuoti ar išvažiuoti iš bendros greitėjimo ir lėtėjimo juostos.
• Greitėjimo juosta važiuojantis ir į transporto srautą ketinantis įsilieti (persirikiuoti) vairuotojas privalo duoti kelią transporto srautu važiuojančiai transporto priemonei arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančiai transporto priemonei.

Stovėjimas gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtoje

• Siekiant sudaryti galimybę į kiemus ir kitas teritorijas saugiai ir operatyviai patekti specialiajam transportui (gaisrinėms, policijos, greitosios pagalbos automobiliams ir kt.), aptarnaujančiam transportui ir kt., nuo sausio 1 d. nustatomas draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos.

Apsisukimas sankryžoje, reguliuojamoje šviesoforu

• Nuo Naujųjų metų įsigaliojančiais KET pakeitimais įtvirtinta, kad apsisukdamas sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams (pavyzdžiui, į dešinę sukantiems vairuotojams).

Elektromobilių įkrovimo stotelės

Anksčiau dalis elektromobilių vairuotojų, įkrovę elektromobilį, iškart jo nepatraukė iš įkrovimo stotelės, taip mažindami įkrovimų vietų prieinamumą kitiems. Šis aspektas nebeteko galios nuo 2022 m. birželio 1 d., tačiau išlieka aktualus visuomenėje.

Planuojami KET pokyčiai nuo 2026 m. sausio 1 d.

Susisiekimo ministerija parengė nutarimo projektą, kuriuo siūloma keisti dalį KET nuostatų, o pokyčiai įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1-osios. Jie paliestų ne tik automobilių, bet ir įvairių mikrojudumo priemonių vairuotojus.

Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų saugumas

• Visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą.
• Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.).

Kelio ženklas Nr. 624 „Apylankos schema“

• Siūloma pakeisti KET 1 priedo kelio ženklą Nr. 624 „Apylankos schema“, papildomai nurodant atstumą iki apylankos.
• Taip pat siūloma pateikti papildomą kelio ženklo Nr. 624 „Apylankos schema“ pavyzdį, kuris nurodytų, kad šį kelio ženklą galima naudoti su draudžiamuoju kelio ženklu Nr. 150.

Bendrieji KET reikalavimai ir sąvokos

Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti Taisyklėms.

Svarbiausios sąvokos

• Aptarnaujantysis transportas - transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba atvežančios į tą zoną krovinius ar atvykstančios jų paimti, įskaitant į tą zoną keleivius atvežančius ar jų paimti atvykstančius lengvuosius automobilius taksi arba lengvuosius automobilius, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos.
• Duoti kelią - reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
• Dviračių gatvė - kelias, kurio pradžia pažymėta kelio ženklu „Dviračių gatvė“, o pabaiga - „Dviračių gatvės pabaiga“.
• Geležinkelio pervaža - kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje.
• Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau - važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
• Lenkimas - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
• Lydintis asmuo - ne jaunesnis kaip 18 metų asmuo, lydintis eismo dalyvį arba jų grupę.
• Organizuota dviratininkų grupė - dviratininkų grupė, dalyvaujanti iš anksto suplanuotame renginyje ir vykstanti suplanuotu maršrutu, lydima motorinės transporto priemonės (-ių) su įjungtu (-ais) oranžiniu (-iais) švyturėliu (-iais) ar policijos transporto priemonių su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais.
• Organizuota pėsčiųjų grupė - suplanuotu maršrutu keliu judančių pėsčiųjų grupė su lydinčiais asmenimis.
• Pagrindinis kelias - kelias, pažymėtas kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“, kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Duoti kelią“, „Stop“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su kietąja danga kelio su biriąja danga ar kelio be dangos atžvilgiu, o kelias su biriąja danga - kelio be dangos atžvilgiu.
• Persirikiavimas - eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
• Važiuojamųjų kelio dalių sankirta - plotas, kurį riboja tiesios linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus, neatsižvelgiant į tai, ar šie kraštai išplatinti ar suapvalinti.

Eismo dalyvių elgesys

• Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
• Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.
• Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų reikalavimams.
• Eismą keliuose gali apriboti tik kelio ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę.
• Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.
• Eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui.
• Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti - pranešti policijai ar kelio savininkui, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.

Vairuotojų pareigos ir draudimai

• Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.
• Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę.
• Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti ir pateikti galiojančius dokumentus.
• Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti.
• Mopedą, motociklą, triratį, lengvąjį keturratį, keturratį, galingąjį keturratį, sunkųjį keturratį ir T3b kategorijos ratinį traktorių privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas).
• Vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą.
• Vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims.
• Vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui, išlipęs iš transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
• Draudžiama vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse.
• Vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba asmenų su negalia.
• Vairuotojams draudžiama įsiterpti tarp mokinio, besimokančio vairuoti mopedą, motociklą, tri...

Naujos dviračių gatvės ir eismo juostos

Nuo birželio 1 d. Lietuvoje galės atsirasti specialiu kelio ženklu pažymėtos dviračių gatvės. Jose eismo dalyviams galios specialūs KET reikalavimai:

• Dviratininkai galės važiuoti laisvai, nebūtinai viena eile ir kuo arčiau dešiniojo krašto.
• Visiems eismo dalyviams bus leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 30 km/h greičiu ir draudžiama lenkti išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą.

Miestuose taip pat galės atsirasti atskirų, tik maršrutiniam transportui skirtų šviesoforų, kurie bus įrengti sankryžose prie raide „A“ pažymėtų eismo juostų, taip pat ten, kur maršrutiniam transportui reikia suteikti pirmenybę.

• Šių šviesoforų signalai bus nespalvoti - balti juodame fone, jų bus trys: S, horizontalaus brūkšnio ir rodyklės (-ių) formos.
• Jie atitinkamai draus maršrutinio transporto eismą, informuos, kad signalas tuojau pasikeis ir leis maršrutinio transporto eismą nurodyta (-omis) kryptimi (-is).

Miestų gatvėse galės atsirasti maršrutiniam transportui skirtos dviejų tipų eismo juostos:

• Žymima raide „A“ - galės važiuoti tik maršrutinis transportas.
• Žymima simboliu „A+“ - papildomai ir dviračiai, mopedai, lengvieji keturračiai, neįgaliųjų automobiliai.

Nauji kelio ženklai

Atsiranda 4 nauji kelio ženklai:

• Du iš jų skirti žymėti dviračių gatvę ir jos pabaigą.
• Dar du ženklai bus draudžiamieji - draudžiantys motorinių dviračių ir paspirtukų eismą bei gyvenamųjų transporto priemonių - kemperių eismą.

Draudimas sustoti ir stovėti (KET 150 p.)

Yra išsamiai apibrėžtos vietos, kuriose draudžiama sustoti ir stovėti. Šios nuostatos yra kritiškai svarbios eismo saugumui ir sklandumui užtikrinti:

1. Geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų;
2. Skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose;
3. Ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose;
4. Pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų;
5. Ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose;
6. Ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako;
7. Ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas;
8. Sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai;
9. Maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje;
10. Ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;
11. Ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118;
12. Gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118;
13. Ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles;
14. Kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje;
15. Kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

tags: #19 #esmines #keliu #eismo #taisykliu #naujoves