Kelių eismo saugumas yra viena svarbiausių visuomenės gerovės sričių, kuriai būtina skirti ypatingą dėmesį. Informacijos stoka apie nelaimes kelia nerimą ir skatina klaidingą nuomonę bei gandus. Tinkamai ir laiku suteikta informacija leidžia išvengti pavojaus ar sušvelninti jo pasekmes, o išankstinis perspėjimas mažina pavojaus laukimo baimę. Deja, statistika rodo, kad eismo įvykių, kuriuose nukenčia ar žūsta žmonės, skaičius išlieka didelis. Ypač skaudu, kai į tokius įvykius patenka ir visuomenėje žinomi žmonės, pavyzdžiui, Seimo nariai, kurių elgesys keliuose turėtų būti pavyzdinis.
Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema Lietuvoje
Lietuvoje veikia gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, kuri skirta užtikrinti gyventojų saugumą gresiant ar įvykus nelaimėms. Perspėjimo informacija turi būti gausi ir teikiama iš kuo įvairesnių šaltinių, kad ją išgirstų daugiau žmonių ir būtų labiau paisoma perspėjimų.
Perspėjimo būdai
- Jungiami civilinės saugos sirenos.
- Siunčiami trumpieji pranešimai tiesiogiai į gyventojų mobiliuosius telefonus.
- Skelbiami pranešimai šalies žiniasklaidoje, interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose.
Nuo 2012 m. Lietuvoje gyventojams perspėti yra naudojamos 845 sirenos, kuriomis galima perspėti apie 48 proc. gyventojų. Perspėjimas sirenomis - tai įspėjamasis pulsuojančio 3 minučių trukmės kaukimo garsinis signalas (9 sekundės kaukimo - 6 sekundės pauzė). Sirenos gausmas reiškia „Dėmesio visiems“. Jį išgirdus reikia įsijungti televizorių ar radiją ir laukti informacijos, kuri paprastai pateikiama ne vėliau kaip po 3 minučių.
Lietuvos įstatymuose numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pranešimai apie gresiančias ar susidariusias ekstremaliąsias situacijas perduodami, teikiant pranešimus ir perspėjimus per įvairias visuomenės informavimo priemones (televiziją, radiją, spaudą, interneto portalus, naujienų agentūras ir t. t.).
Tragiška Seimo nario Juozo Palionio žūtis
Viena tragiškiausių ir visuomenėje rezonansą sukėlusių nelaimių - Seimo nario socialdemokrato Juozo Palionio (60 m.) žūtis. Tai patvirtino Seimo narys Algimantas Salamakinas. Spalio 17 dieną jo vairuojamas automobilis „Toyota Corolla“ kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė, 65-ajame kilometre, prie vadinamosios Napoleono kepurės, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su sunkvežimiu „Mercedes-Benz“. Nelaimė įvyko 17.11 val., o ugniagesiai gelbėtojai apie įvykį pranešė 18.18 val. Seimo narys žuvo vietoje nuo patirtų daugybinių kūno sužalojimų. Jis važiavo vienas ir, pirminiais duomenimis, grįžo iš susitikimo su rinkėjais. Sunkvežimio vairuotojas nenukentėjo.
Avarijos tyrimas ir aplinkybės
Avarijos ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Prienų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Jonas Gylys BNS pranešė, kad siekiant nustatyti avarijos priežastį, paskirta autotechninė ekspertizė. Ji turėjo ištirti parlamentaro automobilio ratus, vairo mechanizmą ir kitas mašinos dalis. Teismo medicinos ekspertai pateikė išvadą, kurioje nenustatė jokio sveikatos sutrikimo, kuris galėjo išprovokuoti avariją. Manoma, kad byla dėl avarijos gali būti nutraukta, nes kaltininku gali būti pripažintas į priešpriešinę eismo juostą savo automobiliu išvažiavęs J. Palionis. Tokiais atvejais bylos nutraukiamos, nes kaltininkas miręs. Politiko kolegos pastebėjo, kad pastaruoju metu jo sveikatos būklė kėlė susirūpinimą, o Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius patvirtino, kad J. Palionis sirgo sunkia liga. Matomumas avarijos vietoje buvo geras, tuo metu buvo šviesu ir daugiau automobilių kelio atkarpoje nebuvo.
Užuojautos ir atminimas
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė savo ir viso Seimo vardu dėl parlamentaro Juozo Palionio tragiškos žūties pareiškė nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems, šeimai ir bičiuliams, Lietuvos socialdemokratų partijai ir visiems, kam šio žmogaus išėjimas itin skaudus. „Velionį pažinojome kaip pareigingą, darbštų ir konstruktyvų asmenį, kuris Seime dirbo vienuolika metų - beveik tris kadencijas nuo pat 2000-ųjų. Dirbdamas atsakinguose komitetuose ir jiems vadovaudamas ankstesnėse kadencijose, būdamas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoju pastaraisiais metais Velionis sugebėdavo įtikinti kolegas Seimo narius įsiklausyti į visas nuomones ir išspręsti net ir pačius sudėtingiausius klausimus“, - užuojautoje rašė I. Degutienė. Ji pabrėžė, kad Juozo Palionio neišsenkanti energija ir gera nuotaika, velionio gražus atminimas visuomet išliks jo artimųjų, draugų ir kolegų širdyse ir mintyse. „Juozo Palionio žūtis - tai ir didelė netektis jo gimtajam Prienų kraštui, kurį Velionis itin mylėjo ir kurio žmonėmis nepaliaujamai rūpinosi“, - teigiama I. Degutienės užuojautoje. Prieniškiai J. Palionį apibūdino kaip malonų, dosnų žmogų, kuris ne tik išklausydavo, bet ir spręsdavo problemas, ištiesdavo pagalbos ranką. Jis buvo žemės ūkio specialistas ir talentingas literatas, išleidęs bene trylika poezijos, miniatiūrų, aforizmų ir prisiminimų knygelių.
Juozo Palionio politinė karjera
J. Palionis Seime dirbo trečią kadenciją iš eilės nuo 2000 metų. Jis buvo išrinktas Prienų vienmandatėje apygardoje. Politikas sovietmečiu buvo Komunistų partijos narys, 1998-2004 metais buvo Naujosios sąjungos (socialliberalų) narys, o nuo 2004-ųjų priklausė Socialdemokratų partijai. Jis buvo vedęs ir turėjo sūnų bei dukterį, buvo sulaukęs anūkų. J. Palionis gimė 1950 metų gruodžio 1 dieną Prienų rajono Šaltinėnų kaime, baigė Birštono vidurinę mokyklą ir Lietuvos žemės ūkio akademijos Hidromelioracijos ir žemėtvarkos fakultetą, kur įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. 1993-1997 metais J. Palionis buvo ministro pirmininko padėjėjas ir Vyriausybės kanceliarijos konsultantas žemės ūkio ir perdirbimo pramonės klausimais.
Valstybinis Parlamento atidarymas 2026 m. | Britų gestų kalba
Kiti Seimo narių dalyvavimo eismo įvykiuose atvejai
Nors J. Palionio žūtis yra viena skaudžiausių, istorija mena ir kitų Seimo narių, susijusių su eismo nelaimėmis:
- 1993-ųjų liepą per avariją Vilniaus rajone žuvo tuometinės Tėvynės sąjungos ir Seimo narys Tautvydas Lideikis (45 m.). Važiuojantį dviračiu į savo sodą, jį kliudė automobilis. Nors teisėsaugininkai atmetė versijas apie „užsakytą“ likimą, ši nelaimė sukėlė daug diskusijų.
- 2002-ųjų rudenį Seimo narys Rimantas Ruzas (43 m.) žuvo kaip keleivis automobilio „Audi 100“, kuris susidūrė su vilkiku. Teismas nustatė, kad avarijos kaltininkas - vairuotojas, viršijęs leistiną greitį ir nesaugiai manevravęs.
- 1999-ųjų spalio 28-osios vakarą Seimo nario J. Oleko vairuojamas automobilis „Volkswagen Golf“ partrenkė du garbaus amžiaus pėsčiuosius. Nors tyrimas dėl šios avarijos buvo nutrauktas nenustačius vairuotojo J. Oleko kaltės, įvykis sukėlė rezonansą, ypač dėl sutemusio ir neapšviesto kelio ruožo.
- 2006 m. parlamentaro vairuojamas mikroautobusas „Mercedes Benz Vito“ buvo sustabdytas sostinės pakraštyje.
- 2007-ųjų kovo 11-ąją per gaisrą, ankstų rytą kilusį Vilniuje, daugiabučiame name Žirmūnų gatvėje, žuvo tuomet jau buvęs Seimo narys Petras Šakalinis (58 m.), bute gyvenęs vienas.
- 2008-ųjų sausio viduryje Rojūnų aerodrome (Panevėžio r.) sudužo buvusio Seimo nario liberalo Vytauto Lapėno (50 m.) pilotuojamas malūnsparnis.
Kelių eismo saugumo situacija Lietuvoje ir prevencijos poreikis
Nors Seimo narių dalyvavimas eismo įvykiuose yra retesnis reiškinys, bendra statistika apie kelių eismo saugumą Lietuvoje kelia susirūpinimą. „Vakarų ekspresas“ rašo, kad nors žuvusiųjų avarijose skaičius Lietuvoje per metus išaugo 9 proc., Seimas vis nesugeba pasirūpinti griežtesniais įstatymais nekaltus žmones keliuose žudantiems girtiems vairuotojams.
Statistikos duomenys
Remiantis statistikos duomenimis, 2011 metais Lietuvoje dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 304 eismo įvykiai. Juose žuvo 33 ir buvo sužeisti 439 žmonės. Kai kurie vairuotojai, pražudę gyvybes, buvo sulaikyti pakartotinai, sėdę už vairo neblaivūs. Pastebima, kad 2012 metais žuvusių žmonių skaičius dėl pakartotinio neblaivumo tik augo: užfiksuota 320 eismo įvykių, kuriuose 40 žmonių žuvo, 422 buvo sužeisti. Taip pat buvo sulaikyti 17 vairuotojų, vairavusių transporto priemonę neblaivūs, o 15 iš jų - po vieną ir daugiau kartų.
Siūlomos prevencijos priemonės
Svarstomos įvairios priemonės, siekiant pagerinti padėtį keliuose. Viena iš jų - nulio promilių leistina alkoholio koncentracija kraujyje. Nuo liepos 1-osios įsigalioja Saugaus eismo įstatymo pakeitimai, numatantys, kad asmeniui, iš kurio teisė vairuoti buvo atimta du kartus už vairavimą neblaiviam, teisė vairuoti grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Tačiau ar tai užkerta kelią pakartotiniams pažeidimams?
Siūlomi ir veiksmingesni būdai, pavyzdžiui, ne pirmą kartą neblaiviam už vairo sulaikytam asmeniui skirti namų areštą, atimti teisę vairuoti visam laikui bei uždrausti įregistruoti transporto priemonę. Taip pat svarbus klausimas - žalos atlyginimas avarijose artimųjų netekusiems asmenims. Nors įstatymais tai numatyta, kol priteisti pinigai pasiekia nukentėjusiuosius, praeina ne metai ir ne du, o dažnai kaltininkai sugalvoja būdų išsisukti nuo atsakomybės.
Seimo narys Vytautas Čepas, bandantis įteisinti griežtesnę atsakomybę ne kartą Kelių eismo taisykles pažeidusiems vairuotojams, apgailestauja, kad pataisa užstrigo. Jis siūlo atimti teisę vairuoti visam laikui, o Vyriausybėje pasigirsta siūlymai atimti automobilį. Tačiau automobiliai dažnai yra šeimos nuosavybė, todėl kyla klausimas, ar tai teisinga.
Pasak VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus Ramučio Oleko, saugu Lietuvoje bus tik tada, kai išmirs dabartinė karta. Jis pabrėžia, kad karą keliuose skatina nebaudžiamumas ir didžiulis dėmesys turėtų būti skiriamas prevencijai, kuri sovietmečiu buvo mažai rūpinamasi, o dabar - visiškai nesirūpinama. Kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, neblaivus vairuotojas praleidžia parą policijoje ir dažniausiai netenka teisės vairuoti, nors gali būti naudojamas elektroninis antkojis. Daugelyje šalių konfiskuojami įžūlių pažeidėjų automobiliai, o Danijoje atimama teisė vairuoti visam gyvenimui.
Lietuvos kelių eismo statistika rodo, kad metai iš metų daugiausia eismo įvykių ir žuvusiųjų registruojama didžiuosiuose miestuose, tačiau problema yra visoje šalyje. Svarbu ne tik griežtinti įstatymus, bet ir ugdyti vairuotojų sąmoningumą bei atsakomybę. Šiuo metu svarstomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisos, tačiau jų priėmimas užtruko dėl siūlomų variantų tobulinimo.